Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. T., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams Laurai Dolerytei ir Aidui Jakimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Lauros Dolerytės 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1403-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės L. Dolerytės 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1403-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) V. T. (toliau – ir Pažeidėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 13 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 2 300 Eur dydžio bauda bei nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), –vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 750 Eur, taip pat minėtu nutarimu jis pripažintas kaltu pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 300 Eur dydžio bauda ir konfiskuotino turto – traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 750 Eur, išieškojimas.

2. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad nuo 2023 m. gegužės 2 d., 00 val. 00 min., iki 2023 m. gegužės 4 d., 16 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), atsikratė statybinėmis atliekomis, kurių kiekis – daugiau, nei penki kubiniai metrai (išmatuotas statybinių atliekų kiekis – apie dvylika kubinių metrų), traktoriumi John Deere, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atveždamas jas iš renovuojamo daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir išpildamas jas namų valdos žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. V., tokiu būdu užteršdamas aplinką bei šiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1, 8 dalių reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimus, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 6, 7 punktų reikalavimus.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pateiktu skundu V. T. prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; panaikinti kardomąsias priemones, taikytas administracinio nusižengimo byloje, ir įpareigoti Skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją grąžinti neteisėtai laikomas paimtas transporto priemones jų savininkams. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

- Pažeidėjas nuo šių metų vasario mėnesio vykdė renovuojamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valymo, griovimo darbus, o susikaupusias mišrias statybines atliekas vežė į Kėdainių sąvartyną. Apie tai sužinojo J. V., kuris paprašė atvežti jam keletą priekabų švaraus statybinio laužo, t. y. betono, pusplyčių, nes jam reikėjo pasikelti automobilių stovėjimo aikštelę. Pokalbis vyko šių metų kovo mėnesį. Gegužės pradžioje V. T. atvežė jam dvi priekabas statybinio laužo. Jau atvežus trečią priekabą, prisistatė Institucijos pareigūnai ir nutraukė bet kokius išpylimo darbus, paėmė V. T. priklausantį traktorių bei priekabą, priklausančią kaimynui V. P.. Pažeidėjui buvo pasakyta, kad jis statybines atliekas privalo išvežti teisėtiems atliekų surinkėjams, ką jis ir padarė per kitas kelias dienas, tačiau vis tiek buvo nubaustas Institucijos nutarimu.

- Institucijos pareigūnai tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime nurodo, kad jis vežė ir išpylė statybines atliekas, o ne šiaip atliekas, jo veiką vertina pasiremdami Atliekų tvarkymo įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir Aplinkos apsaugos įstatymu, tačiau net neužsimena apie būtent statybinių atliekų tvarkymą reglamentuojančias Statybinių atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (toliau – ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės), nors pastarasis teisės aktas yra speciali norma, reguliuojanti būtent statybinių atliekų tvarkymą, todėl jo veika turėjo būti vertinama šių, o ne kitų taisyklių aspektu.

- Pareigūnai, traktuodami jo atvežtą ir J. V. nuosavame žemės sklype išpiltą krovinį kaip statybines atliekas, neįsigilina, kokios tai atliekos ir nenurodo, kaip bei kokiu būdu jos galėjo teršti aplinką, t. y. nebuvo tinkamai ištirtas krovinio turinys, kad būtų įvertinta, ar tai yra atliekos, ar statybinė medžiaga.

- Tiek Institucijos nutarime, tiek administracinio nusižengimo protokole yra minima, jog jis atsikratė statybinėmis atliekomis, tačiau atsikratymą V. T. supranta kaip nereikalingo daikto išmetimą kur nors svetimoje pakrūmėje ar kitoje netinkamoje vietoje. Šiuo atveju statybinį laužą atvežė paprašytas žmogaus į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą, kuris yra už 22 km nuo renovuojamo objekto, antriniam statybinių žaliavų panaudojimui. Jeigu būtų iš tiesų norėjęs atsikratyti atliekomis, nevažiuotų 22 km, nes tai galėtų padaryti vos išvažiavęs už miesto ribų, kur nors pirmame griovyje ar krūmuose.

- Institucijos pareigūnai minėjo, kad jeigu šios statybines atliekos būtų sumaltos, tuomet problemų nebebūtų, nes maltą produkciją galima naudoti kaip antrinę žaliavą. Natūraliai kyla retorinis klausimas, ar sumalus statybines atliekas pasikeičia jo atvežto krovinio struktūra ir kaip sumalta ta pati medžiaga neužteršia gamtos.

- Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika bei nacionaline teise ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bet kurios medžiagos ar daiktai, įtraukti į atliekų sąrašą, gali būti laikomi atliekomis tik tada, jeigu šių medžiagų turėtojas jais atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Pripažindama jo atvežtą statybinį laužą atliekomis, Institucija neanalizavo šio laužo priskirtinumo ar nepriskirtinumo atliekoms būtinųjų sąlygų. J. V. jo atvežtas medžiagas rengėsi naudoti stovėjimo aikštelei įrengti – šis faktas, o taip pat tai, kad nuo statybinio laužo atvežimo ir aikštelės įrengimo nepraėjo tam tikras laiko tarpas, per kurį būtų galima spręsti apie atvežto krovinio paskirtį, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis tyčia atsikratė, norėjo ir privalėjo atsikratyti statybiniu laužu, o, nesant šių sąlygų, statybinis laužas negali būti pripažintas atliekomis.

- Institucijos pareigūnų nurodymu nedelsiant, t. y. 2023 m. gegužės 9 d., ėmėsi veiksmų atvežtam statybiniam laužui išvežti, tačiau vis tiek buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

- Pareigūnai nurodė, jog jis užteršė aplinką, tačiau kokiu būdu, kokiomis cheminėmis medžiagomis ir kokį žemės plotą jis užteršė, nenurodė.

- Iki skundo pateikimo teismui dienos jam negrąžinamas traktorius, o V. P. – priekaba. Administracinio nusižengimo tyrimo metu šios transporto priemonės priverstinai nutemptos ir paliktos saugoti privačios įmonės aikštelėje Vilniuje, visiškai apribojant savininkų nuosavybės teises į šį turtą. Nepagrįstai laikant minėtas transporto priemones šioje aikštelėje, Pažeidėjas patiria vis didėjančią finansinę naštą, nes traktorius jam reikalingas siekiant atlikti darbus bei vykdyti užsakymus.

4. Atsiliepimu Institucija prašo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

- Pažeidėjas, kaip atliekų turėtojas, teisės tvarkyti šias atliekas neturėjo. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktu, jis privalėjo šias atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, tačiau to nepadarė ir atsikratė atliekomis, jomis užteršdamas aplinką adresu (duomenys neskelbtini).

- Byloje pateikta 2023 m. gegužės 9 d. atliekų deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog Pažeidėjas pridavė statybines atliekas (atliekų kodas: 17 09 04) atliekų tvarkytojui UAB „Vitnata“, viso 25 t. Akivaizdu, jog Pažeidėjas įvertinti išpiltų atliekų pavojingumo neturi kompetencijos, nes tai gali padaryti tik atliekas tvarkančios įmonės, todėl skundo argumentas, jog jo vežtos medžiagos yra „gružas“ ir juo aplinka nebuvo teršiama, prieštarauja visam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui atliekų tvarkymo srityje.

- Teismų praktikoje konstatuota, jog nepavojingų atliekų atsikratymas yra akivaizdus visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos, taip pat atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymas. Vertinimas, kaip šiomis nepavojingos atliekomis buvo neteisėtai atsikratyta, sudaro pagrindą spręsti apie neigiamą poveikį bent jau gyvūnijai ir augalijai, kuri nepavojingų atliekų išmetimo vietoje yra sunaikinta, todėl aplinka jomis yra neabejotinai teršiama. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina gamtai padarytos žalos faktą ir būtent V. T. yra atsakingas už neteisėtus veiksmus, kad gamta buvo užteršta statybinėmis atliekomis (atliekų kodas: 17 09 04).

- Vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 3 punktu, minėtos atliekos (atliekų kodas: 17 09 04) yra statybinės atliekos. Tai atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Todėl šiuo atveju Pažeidėjas privalėjo šias atliekas perduoto atliekų tvarkytojui, nes pats jas tvarkyti neturėjo teisės. Skunde minimos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės visiems atliekų turėtojams, nagrinėjamu atveju ir Pažeidėjui, taikytinos įpareigojant visus atliekų turėtojus laikytis minimų taisyklių, nepažeidžiant jų reikalavimų. Akivaizdu, jog minėtomis taisyklėmis Pažeidėjas nesivadovavo ir jų nesilaikė, susidariusias atliekas po statybų, rekonstravimo, remonto ar griovimo darbų atvežė jam priklausančiu traktoriumi John Deere, modelis 6410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsikratė jomis, susidariusių atliekų neperdavė atliekų tvarkytojui, o teisės tvarkyti atliekas pats jis neturėjo.

- Institucija 2023 m. birželio 9 d. išdavė leidimą Nr. AM-AAD-ANR_O-396-2023, leidžiantį atsiimti paimtas transporto priemones: 1) traktorių John Deere, modelis 6410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. T.; 2) priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią V. P.. 2023 m. birželio 15 d. V. T. atsiėmė traktorių John Deere, modelis 6410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

- Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai V. T. atžvilgiu galėjo būti pasiekti tik taikant baudą ir administracinio poveikio priemonę – konfiskuotinos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 750 Eur, išieškojimą. Netaikant administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Nagrinėjant bylą, Pažeidėjas nebuvo nuoširdus, kaip matyti iš skundo, jis nesuvokia savo veiksmų pavojingumo.

5. Teismo posėdžio metu V. T. paaiškino, kad vykdė tualetų griovimo darbus. Renovacijos pradžioje buvo daug mišraus statybinio laužo, kurį jie vežė į Kėdainių sąvartyną. Kaime, kuriame jis gyvena, pradėjo sklisti kalbos, kad jis dirba viename iš objektų. Vienas iš kaimynų, sužinojęs apie tai, paprašė atvežti jam statybinio laužo. V. T. pasakė, kad kai bus „švarus“ betonas, plytos, galės atvežti. Gal po kelių mėnesių atvežė kaimynui antriniam panaudojimui keletą priekabų statybinio laužo. Kai atvežė trečią reisą statybinio laužo, privažiavo gamtos apsauga ir pasakė, kad sukrautų viską, konfiskavo traktorių ir priekabą, surašė aktą ir išrašė baudą. Kadangi priekaba buvo ne jo, o kaimyno, jie įvertino priekabą 3 750 Eur ir pareikalavo išpirkti ją. Mano, kad jį nubaudė nepagrįstai. Statybinį laužą vežė iš (duomenys neskelbtini). Renovaciją vykdo MB ,,(duomenys neskelbtini)“. V. T. yra šios įmonės vadovas. Pačioje pradžioje buvo mišrios atliekos – plytelės, lentos, pusplytės, akmens vata, plokštės, kurias vežė į Kėdainių sąvartyną. Su Kėdainių sąvartynu buvo sudaryta sutartis. J. V. paprašė, kad jis atvežtų ,,švaraus“ laužo. Gamtos apsaugos nurodymu visas atliekas išvežė įmonei, kuri gali tvarkyti statybinį laužą. Visas mišrias atliekas vežė į Kėdainių sąvartyną, o kas buvo švaru, planavo vežti perdirbėjams, kurie visa tai sumala ir parduoda. Renovacijos objekte jokio specialaus smulkinimo įrenginio nebuvo. Kadangi Aplinkos apsaugos departamentas pasakė, kad jam negrąžins transporto priemonės, kol nebus sumokėta bauda, o vasaros metu traktorius buvo reikalingas, todėl skubiai sumokėjo baudą. Gamtos apsauga jo veiką traktuoja kaip ,,atsikratymą“ statybinėmis atliekomis, bet tai nebuvo atsikratymas, nes jis nuvežė žmogui, jam prašant, medžiagas į sodybą antriniam panaudojimui. Skaudu, kad, darydamas žmogui gerą darbą, užsitraukė tokią nemalonę, gavo didelę baudą. Tai pirmas jų objektas, kuriame pradėjo dirbti, bei pirmas jo pažeidimas. Įmonė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiima apgyvendinimo veikla. Įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsiima transporto veikla. Jis yra šių abiejų įmonių vadovas. 2023 m. vasario mėnesį sudarė sutartį su Kėdainių sąvartynu, nes, nesudarius sutarties, juridinis asmuo neturėtų teisės vežti statybines atliekas. Jo įmonė neturi teisės tvarkyti statybines atliekas. Prieš vykdydamas tualetų griovimo darbus, nesusipažino su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, neturi teisės ir žinių vertinti statybinių atliekų pavojingumo. Statybinės atliekos buvo nuvežtos antriniam panaudojimui. Kad nuvežtos medžiagos skirtos antriniam panaudojimui, sprendė iš to, kad tai buvo plytos, betono gabalai, šias medžiagas sumalus yra tiesiami keliai. Kai jis atvežė medžiagas, jos buvo nesumaltos.

6. Teismo posėdžio metu A. T. atstovas advokato padėjėjas G. Lukaševičius nurodė, kad palaiko pateiktą skundą, prašo jį tenkinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, o jei teismas laikytų, kad V. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, taikyti minimalias, adekvačias sankcijas arba atleisti V. T. nuo atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad V. T. vežė atliekas, tačiau nežinoma, ar tai yra nepavojingas statybinis laužas, ar statybinės atliekos. V. T. neneigia, kad jis ir J. V. nėra atliekų tvarkytojai, tačiau jie manė, kad V. T. pristatinėja būtent statybinį laužą. Institucija teigia, kad jis vežė atliekas, tačiau tai yra statybinis laužas. Pažymėtina, kad V. T. inkriminuota, kad jis vežė 12 t atliekų, tačiau iš bylos matyti, kad į UAB „Vitnata“ jis pristatė 25 t, todėl negalima nustatyti, kokias medžiagas jis vežė – vizualinis įvertinimas tam nėra pakankamas. Taip pat Institucija teigia, kad V. T. veika nepadaryta žala aplinkai, tačiau neaišku, kaip galima užteršti aplinką ir nepadaryti žalos, kas reiškia, kad nėra administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių. Be to, aplinkos teršimas yra tyčinis veiksmas, o šiuo atveju V. T. labai aiškiai nurodė, kad neturėjo tikslo teršti aplinką. Jis buvo sudaręs sutartį su atliekų tvarkytoju, jo tikslas nebuvo sutapyti, kadangi medžiagų transportavimo į J. V. sodybą išlaidos buvo didesnės, nei atliekų tvarkymo kaina. Svarbu tai, kad po įvykio statybinis laužas buvo pašalintas. Šiuo atveju įstatymas yra taikomas formaliai.

7. Institucijos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad Pažeidėjas negeba įvertinti savo veikos pavojingumo, jo nesupranta, todėl administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, jei teismas tenkintų skundą. Visais atvejais Institucijos pareigūnai geba bei turi kvalifikaciją vertinti atliekas, tačiau atliekų kodą suteikia jas tvarkančios įmonės. Šiuo atveju buvo vykdomi ne tualetų griovimo darbai, o daugiabučio renovacija, kurios metu susidarė atliekos. Pažymėtina, kad V. T. inkriminuota 12 kubinių metrų, o ne 12 t atliekų vežimas ir atsikratymas, kaip teigia Pažeidėjo atstovas. Šiuo atveju žala nesusidarė, nes buvo imtasi operatyvių veiksmų, priešingu atveju žalos suma būtų apskaičiuota pagal nustatytą metodiką, ši suma būtų įspūdinga ir išieškoma iš Pažeidėjo. Vien tai, kad Pažeidėjas sutvarkė aplinką, nešalina jo atsakomybės, kadangi jis turėjo pareigą tai padaryti. Pažymėtina, jog nors V. T. tvirtina, kad jam buvo pigiau nuvežti atliekas jų tvarkymo įmonei, tačiau, patikrinus viešai prieinamą informaciją, matyti, kad vienos tonos tokių atliekų tvarkymas kainuoja 70 Eur plius PVM, todėl V. T. argumentai yra nepagrįsti.

8. Liudytojas J. V. teismo posėdyje nurodė, kad paprašė V. T. atvežti „švaraus“ statybinio laužo, kurį ketino naudoti įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę. V. T. atvežė iš viso tris priekabas. Leidimo tvarkyti atliekas jis (liudytojas) neturi.

Skundas tenkinamas iš dalies.

9. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl prašymo įpareigoti Instituciją grąžinti paimtas transporto priemones

10. Pateiktu skundu V. T., be kita ko, prašė įpareigoti Skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją grąžinti neteisėtai laikomas paimtas transporto priemones – traktorių John Deere, modelis 6410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – jų savininkams, tačiau Institucija pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2023 m. birželio 9 d. išduotu leidimu Nr. AM-AAD-ANR_O-396-2023 V. P. ir V. T. leista atsiimti jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones. Teismo posėdžio metu Pažeidėjas nurodė, kad šiuo metu transporto priemonės yra atsiimtos ir dėl to jis Institucijai nebeturi pretenzijų, todėl teismas, nagrinėdamas V. T. skundą, šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymo

11. ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu, o to paties straipsnio 25 dalyje – didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Nurodytos teisės normos yra blanketinės, jose įtvirtinta atsakomybė už nepavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

12. V. T. patrauktas administracinėn atsakomybės ir Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 13, 25 dalis už tai, kad vežė daugiau, nei penkis kubinius metrus nepavojingų atliekų bei jas išpylė J. V. žemės sklype, tokiu būdu užteršdamas aplinką bei šiais savo veiksmais pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1, 8 dalių reikalavimus, Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 punktų reikalavimus.

13. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka <…> Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio įstatymo 30¹ straipsniu. To paties įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų; atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte numatyta, jog atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o 7 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors skunde nurodoma, kad Pažeidėjui nepagrįstai neinkriminuoti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimai, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ANK 247 straipsnio 13, 25 dalyse įtvirtinta atsakomybė už nepavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, šiuo atveju, traukiant V. T. administracinėn atsakomybėn pagal minėtus ANK straipsnius, pakanka inkriminuoti pirmiau nurodytų Atliekų tvarkymo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų pažeidimus.

14. Teismui pateiktu skundu Pažeidėjas nesutinka su jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais. V. T. tvirtina, kad jo vežtos ir J. V. žemės sklype išpiltos medžiagos buvo ne atliekos, o antriniam panaudojimui skirta statybinė medžiaga. Anot Pažeidėjo, neaišku, kaip šiuo kroviniu jis užteršė aplinką bei padarė žalą, minėto krovinio turinys nebuvo tinkamai ištirtas. Pažeidėjas ginčija ir aplinkybę, kad jis statybinėmis medžiagomis atsikratė, kadangi atsikratymą jis supranta kaip nereikalingo daikto išmetimą, o tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Tokie Pažeidėjo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. T. nuo 2023 m. gegužės 2 d., 00 val. 00 min., iki 2023 m. gegužės 4 d., 16 val. 00 min., traktoriumi John Deere, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš renovuojamo daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vežė ir žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. V., išpylė statybines atliekas, susidariusias vykdant renovacijos darbus – šias aplinkybes Pažeidėjas pripažino nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios.

16. Pažeidėjas tvirtina, kad jo vežtos ir išpiltos medžiagos nebuvo atliekos, tačiau, atsakydamas į tokį argumentą, teismas pažymi, jog atliekos sąvoka yra apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad atlieka yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Šiame kontekste yra svarbios ir Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Ši nuostata yra detalizuota Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte, pagal kurį atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.

17. Aptariamu atveju byloje nustatyta ir pats V. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam nėra suteikta teisė tvarkyti atliekas, atsirandančias vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos darbus, todėl šias atliekas jis veždavo į Kėdainių sąvartyną, su kuriuo buvo sudaręs sutartį. Taip pat byloje nustatyta, kad teisė tvarkyti atliekas nėra suteikta ir liudytojui J. V.. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad V. T. vežtos ir J. V. žemės sklype išpiltos medžiagos laikytinos atliekomis Atliekų tvarkymo įstatymo prasme, kadangi jų turėtojas V. T. jomis atsikratė, t. y. jų neperdavė atliekų tvarkymo įmonei bei neturėjo teisės tvarkyti atliekas pats teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat V. T. vežtos ir išpiltos atliekos neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, leidžiančių medžiagos ar daikto nepriskirti atliekoms bei laikyti juos šalutiniais produktais. Visa tai reiškia, kad Pažeidėjas pagrįstai nubaustas už tai, kad, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vežė bei atsikratė atliekomis. Pažymėtina, jog nors Pažeidėjas atsikratymą traktuoja kaip daiktų ar medžiagų išmetimą, pavyzdžiui, griovyje ar krūmuose, tačiau šiuo atveju toks vertinimas nešalina jo atsakomybės, nes atsikratymu pirmiau aptartų teisės aktų kontekste laikytini visi alternatyvūs veiksmai, asmeniui tvarkant atliekas ne teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju V. T. teiginiai yra reikšmingi tik individualizuojant jam paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau nešalina jo atsakomybės už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

18. Tiek Pažeidėjas, tiek jo atstovas kelia versiją, kad minėtos medžiagos yra statybinė medžiaga, kurią J. V. būtų naudojęs aikštelei iškloti, tačiau teismas taip pat tokius argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus bei nešalinančius V. T. atsakomybės.

19. Pažymėtina, jog atliekas, kurias V. T. vežė ir išpylė J. V. žemės sklype, pripažinti statybine medžiaga būtų galima tik tuo atveju, jei jos atitiktų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus. Pagal šių taisyklių 15 punktą, mobilia įranga susmulkintos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos šių taisyklių 16 punkte nurodytais būdais arba naudojamos kaip statybos produktai, kai jų atitiktį šių produktų gamintojas patvirtina atitikties deklaracija. Pagal minėtų taisyklių 16 punktą, neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas; energijos gavybai − medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“; kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakciją, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti; atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.).

20. Šiuo atveju V. T. teismo posėdyje patvirtino, kad statybvietėje nebuvo įrengta mobili statybinių atliekų smulkinimo įranga, o vežtos medžiagos nebuvo susmulkintos (sumaltos), taip pat iš bylos medžiagos matyti, o ir pats Pažeidėjas patvirtino, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgijęs leidimo surašyti atitikties deklaracijų, todėl akivaizdu, kad jo vežtos bei išpiltos atliekos nėra ir negali būti laikomos statybine medžiaga bei naudojamos automobilių stovėjimo aikštelei (ar kitiems objektams) įrengti. Vien tai, kad, kaip teismo posėdyje nurodė Pažeidėjas, jo vežtos medžiagos (pusplytės, betonas), Lietuvos Respublikoje įprastai naudojamos fizinių asmenų vykdomuose statybos darbuose, nešalina V. T. atsakomybės, kadangi tokia veikla neatitinka pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimų, kurie, be kita ko, turėjo būti žinomi ir pačiam Pažeidėjui, kadangi jis užsiima renovacijos darbais bei dalį statybinių atliekų vežė į Kėdainių sąvartyną, su kuriuo buvo sudaręs sutartį. Svarbu ir tai, kad pats Pažeidėjas teismo posėdyje nurodė, kad „švarias“ atliekas, t. y. plytas, betoną, jis planavo vežti perdirbėjams, kurie visa tai sumala ir parduoda, kas patvirtina, kad V. T. buvo ar bent jau turėjo būti žinoma, kad statybine medžiaga gali būti laikoma tik susmulkintos statybinės atliekos. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti V. T. vežtas ir išpiltas atliekas statybine medžiaga.

21. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors skunde bei teismo posėdžio metu Pažeidėjas ir jo atstovas akcentavo, kad aptariamos atliekos nėra ištirtos, tačiau teismo posėdyje Institucijos pareigūnai nuosekliai paaiškino, kad teisę suteikti atliekų kodą, t. y. nustatyti atliekų sudėtį, turi tik jas tvarkančios įmonės. Šiuo atveju iš UAB „Vitnata“ pateiktos atliekų deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš V. T. priimtoms atliekoms suteikti kodai 17, 09, 04, šių atliekų pavadinimas – betonas, todėl akivaizdu, kad šių atliekų sudėtis yra nustatyta. Svarbu ir tai, kad pats Pažeidėjas nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad vežė J. V. „švarų“ betoną, plytas, puspytes, kas užfiksuota ir į bylą pateiktose nuotraukose – tai dar kartą paneigia versiją, kad vežtų bei išpiltų atliekų sudėtis nėra nustatyta.

22. Vienas iš argumentų, kuriuo grindžiamas nesutikimas su Institucijos nutarimu, yra tas, jog, anot Pažeidėjo, neaišku, kaip jis užteršė aplinką bei padarė žalą.

23. Atsakydamas į tokius argumentus, teismas visų pirma pažymi, jog pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punktą, teršimas yra medžiagų, mišinių, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Pagal to paties straipsnio 21 punktą, žala aplinkai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.

24. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad J. V. žemės sklypo reljefas nenatūraliai pakito būtent dėl V. T. išpiltų statybinių atliekų, kurios pasklido žemės paviršiuje. Teismas visiškai sutinka su Institucijos atsiliepime bei jos atstovų teismo posėdyje išdėstytais argumentais bei papildomai pažymi, kad minėtoje teritorijoje dirvožemis buvo paslėptas po storu atliekų sluoksniu, dėl to buvo sunaikinta augmenija ir gyvūnija, naikinama natūrali dirvožemio ir grunto struktūra, vadinasi, padarytas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai. Akivaizdu, kad tokio kiekio neapdorotų statybinių atliekų paskleidimas namų valdos žemės sklype, net ir turint tikslą jas naudoti automobilių stovėjimo aikštelei, laikytinas aplinkos užteršimu, o vien ta aplinkybė, kad Pažeidėjas šias medžiagas per kelias dienas pašalino, nereiškia, kad jomis aplinka nebuvo užteršta, be to, akcentuotina ir tai, kad didesnė žala aplinkai nepadaryta dėl operatyvių Institucijos pareigūnų veiksmų užkardant administracinius nusižengimus.

25. Nors Pažeidėjas skunde akcentuoja tai, kad statybinės atliekos buvo išpiltos privačiame žemės sklype, tačiau aplinkos užteršimas, kaip ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, vertinamas ne žalos padarymo žemės sklypo savininkui prasme, o pagal tai, ar objektyviai buvo užteršta aplinka, kurioje buvo paskleistas penkių kubinių metrų ar didesnis nepavojingų atliekų kiekis. Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tokio kiekio nepavojingų atliekų išpylimas žemės sklype sudaro pagrindą spręsti apie neigiamą poveikį aplinkai.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtino Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kurios 1 punkte nurodyta, kad ši metodika nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus; padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis.

27. Byloje surinkti įrodymai neleidžia abejoti, jog išverstomis atliekomis buvo užteršta aplinka, t. y. atsirado žala, todėl V. T. skundo teiginiai atmetami kaip deklaratyvūs, o vien tai, kad nagrinėjamu atveju padaryta žala nebuvo įvertinta pinigine išvada, nėra pagrindas konstatuoti, kad žala nekilo. Svarbu tai, kad teismo posėdyje Institucijos atstovas A. Jakimavičius nurodė, kad sprendimas nustatyta metodika nevertinti aplinkai padarytos žalos piniginės išraiškos buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad V. T. operatyviai pašalino atliekas, jas išveždamas ir priduodamas atliekų tvarkymo įmonei, tačiau, priešingu atveju, jam to nepadarius, žala būtų skaičiuojama ir apskaičiuota suma būtų įspūdinga.

28. Atsakant į kitus skundo argumentus, susijusius su siekiu pagrįsti, jog V. T. neturėjo tyčios užteršti aplinką, pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

29. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

30. Teismo vertinimu, V. T., kuris yra įmonės, užsiimančios statinių renovacija, vadovas, bei buvo sudaręs sutartį su Kėdainių sąvartynu dėl statybinių atliekų priėmimo, nagrinėjamu atveju pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau to nepadarė, vadinasi, jis veikė dėl nerūpestingumo, kas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas visiškai pagrįstai.

31. Esant tokioms išvadoms, konstatuotina, jog V. T. veiksmais buvo pažeisti atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, šie jo veiksmai visiškai atitinka ANK 247 straipsnio 13, 25 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymius, dėl šių administracinių nusižengimų jis Institucijos nutarimu buvo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai ir teisėtai.

Dėl veikos pripažinimo mažareikšme ir paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės

32. Pažeidėjo atstovas baigiamųjų kalbų metu, be kita ko, prašė V. T. veiką pripažinti mažareikšme arba taikyti minimalias, adekvačias sankcijas.

33. Teismas visų pirma pažymi, kad pagal ANK nuostatas nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK 12 straipsnyje nurodyta, jog jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Konkretūs kriterijai, kuriais remiantis yra pagrindo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką vertinti kaip mažai pavojingą, ANK 12 straipsnyje nėra apibrėžti, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis tokių veikų sąrašas ir į jį administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 247 straipsnio 13, 25 dalyse, nepatenka. Taigi, nėra net formalaus pagrindo V. T. padarytus administracinius nusižengimus vertinti kaip mažiau pavojingus.

34. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

35. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti V. T. švelnesnę administracinę nuobaudą (baudą) ar jos apskritai neskirti. Sutiktina su atstovu, kad visos jo bei V. T. nurodytos aplinkybės – esminių administracinių nusižengimų aplinkybių pripažinimas; operatyvus atliekų išvežimas; tai, kad administracinių nusižengimų padarymą sąlygojo noras padėti J. V.; V. T. atliekomis atsikratė privačiame žemės sklype, o ne saugomoje teritorijoje ir pan. – charakterizuoja Pažeidėją ir jo įvykdytus administracinius nusižengimus teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės yra pakankamos tik sprendimui skirti V. T. minimalias ANK 247 straipsnio 13, 25 dalyje numatytas administracines nuobaudas bei jas subendrinti apėmimo būdu (kas ir buvo padaryta Institucijos nutarimu), tačiau ne ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinių ir faktinių prielaidų sušvelninti V. T. Institucijos nutarimu paskirtą baudą ar jos apskritai neskirti.

36. Tačiau teismas, įvertinęs Institucijos nutarime išdėstytus motyvus neskirti V. T. administracinio poveikio priemonės – traktoriaus John Deere, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Pažeidėjo asmenybę, taip pat į tai, kad pagal ANK 247 straipsnio 53 dalį, už šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas nėra imperatyvus (privalomas), sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Institucijos nutarimą dalyje, kuria nuspręsta išieškoti iš V. T. konfiskuotino turto – traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 750 Eur.

37. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-87-976/2022).

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Pažeidėjui paskirta pakankamai ženkli bauda bei pati administracinio nusižengimo teisena (bylos nagrinėjimas Institucijoje bei teisme) jau padarė jam pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Pažymėtina, kad neigiamas pasekmes Pažeidėjas patyrė ir dėl to, kad privalėjo skubiai organizuoti statybinių atliekų išvežimą iš J. V. sklypo, samdyti specialųjį transportą, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. gegužės 4 d. iš V. T. buvo paimtas traktorius John Deere, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas tik 2023 m. birželio 15 d., todėl šio traktoriaus Pažeidėjas negalėjo naudoti savo darbinėje veikloje, dėl ko jis neabejotinai patyrė finansinių nuostolių (šią aplinkybę V. T. patvirtino ir teismo posėdyje).

39. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors Institucijos atstovai atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad Pažeidėjas negeba įvertinti savo veikos pavojingumo, jo nesupranta, todėl administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, jei teismas švelnintų Pažeidėjo padėtį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog V. T. prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti – tai pripažinta Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl teismas Institucijos poziciją vertina kaip nenuoseklią. Kita vertus, pastebėtina, kad V. T. iš esmės pripažįsta visas jam inkriminuotų administracinių nusižengimų aplinkybes, o jo nesutikimas su Institucijos nutarimu, kaip galima suprasti iš jo paaiškinimų teismo posėdyje, susijęs su tuo, kad Pažeidėjui veikos padarymo metu nebuvo žinomi teisės aktų reikalavimai. Vien šios aplinkybės, teismo vertinimu, neužkerta kelio švelninti jo atsakomybę, kadangi, kaip jau minėta, pati administracinio nusižengimo teisena neabejotinai padarė Pažeidėjui pakankamą poveikį bei atgrasys jį nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo, paveiks Pažeidėją, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis).

40. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti neišieškant iš V. T. konfiskuotino turto – traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos.

41. Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktą, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimas keičiamas, V. T. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, neskiriant konfiskuotino turto – traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 750 Eur, išieškojimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 4, 6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Lauros Dolerytės 2023 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1403-2023 ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 13 dalyje, neskirti V. T. konfiskuotino turto – traktoriaus priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 750 Eur, išieškojimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.