Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys D. M., S. F., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) S. F. atsiliepimo į antstolio prašymą teismui nepateikė, tačiau teismui teiktuose prašymuose dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo laikėsi pozicijos, jog nevykdė teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių, siekdama apsaugoti vaiko interesus. Nurodė aplinkybes, jog 2019 m. pabaigoje pradėjusi vaiko bendravimą su psichologais buvo įspėta specialistų dėl galimo vaiko tvirkinimo, todėl apribojo bendravimą su vieninteliu žmogumi, kuriam vaikas būdavo paliekamas, t. y. su tėvu D. M.. Be to, tokį jos sprendimą palaikė ir Vaiko teisių atstovė, ir psichologė, ir jų socialinė darbuotoja, taigi, nevykdydama teismo sprendimo ir neleisdama tėvui bendrauti su sūnumi, ji vykdo savo, kaip motinos pareigą apsaugoti vaiką.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 23 d. išvadoje dėl antstolio pareiškimo dėl baudos S. F. skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ši šeima Tarnybai dėl geriausių vaiko teisių ir interesų pažeidimų yra žinoma, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su bendravimo tvarkos nevykdymu. 2020 m. rugpjūčio 5 d. susisiekus su skolininke S. F., ji nurodžiusi, jog nesudaro galimybių tėvui matytis su vaiku, kadangi 2020 m. kovo 5 d. ji gavo informaciją iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro apie vaiko galimą seksualinį išnaudojimą iš tėvo pusės. Tarnybos nuomone, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, teismas turi vertinti ir aplinkybes, lėmusias sprendimo nevykdymą. Tarnybos žiniomis, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko tėvo veiksmų, tačiau jokių kitų duomenų Tarnyba neturi. Kita vertus, skolininkė, manydama, jog vaiko bendravimas su tėvu daro nepataisomą žalą berniuko fizinei ir emocinei sveikatai, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau to padaryta nebuvo. Tarnyba taip pat prašo teismo, nustatant baudos dydį, atsižvelgti, jog baudą motina turės mokėti iš šeimos lėšų, kas gali turėti įtakos vaiko kasdienių poreikių tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

16. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

17. Nagrinėjamu atveju, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui teiktą 2020 m. gruodžio 2 d. skundą dėl 2020 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. nutarimo atmesti skundą ir palikti galioti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. lapkričio 4 d. medicininių dokumentų išrašus/siuntimus, 2020 m. balandžio 6 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų raštą dėl informacijos pateikimo, 2020 m. birželio 16 d. GKK dėl rekomendacijų tolimesniam ištyrimui ir gydymui patikslinimo, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. lapkričio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos planą.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. lapkričio 4 d. medicininių dokumentų išrašai/siuntimai, 2020 m. balandžio 6 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų raštas dėl informacijos pateikimo, 2020 m. birželio 16 d. GKK dėl rekomendacijų tolimesniam ištyrimui ir gydymui patikslinimo, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos planas) yra surašyti dar iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra teisinio pagrindo šiuos dokumentus prijungti prie bylos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo prijungti prie bylos ir apeliantės pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui teiktą 2020 m. gruodžio 2 d. skundą dėl 2020 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. nutarimo atmesti skundą ir palikti galioti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi skundo padavimas neįrodo, kad ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas.

19. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2019 m. spalio 3 d. publikacijos internetiniame portale www.15min.lt „Seksualinio išnaudojimo bylų ekspertas: vaikai sako tiesą, kol neįsikiša suaugę“ kopiją; 2019 m. lapkričio 8 d. prašymą kreiptis į teismą dėl baudų skyrimo S. F., antstolio Dainiaus Šidlausko 2019 m. lapkričio 13 d. teikimą dėl baudos skyrimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-41222-1050/2019, kuria paliktas nenagrinėtas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo; 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2122-897/2016; 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 1 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2020 m. gruodžio 7 d. D. M. paaiškinimą-prašymą, adresuotą antstolių Dainiaus Šidlausko ir Astos Stanišauskaitės kontorai; 2020 m. gruodžio 10 d. D. M. pranešimą dėl vaiko teisių pažeidimų ir vaiko raidos trikdymo, adresuota Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus taip pat, suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus sprendžia, kad jų taip pat nėra pagrindo prijungti prie bylos, kadangi pateikti įrodymai nėra susiję su sprendžiamu ginču, jų priėmimas neturėtų teisinės reikšmės bylos procesiniai baigčiai: pateiktas vykdomasis raštas yra tiek vykdomojoje byloje, tiek civilinėje byloje (vykd. b.l. 47-48; I t., b.l. 88-90); 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 1 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2020 m. gruodžio 7 d. D. M. paaiškinimai-prašymai bei 2020 m. gruodžio 10 d. D. M. pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimų ir vaiko raidos trikdymo surašyti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo; kiti kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei S. F. paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Nagrinėjamu atveju, iš kartu su civiline byla teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/20/00951 duomenų nustatyta, jog antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. gegužės 18 d. patvarkymu (vykd. b. l. 52) priėmė vykdyti 2020 m. balandžio 14 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2122-897/2016 dėl suinteresuoto asmens D. M. bendravimo tvarkos su sūnumi K. M. nustatymo (vykd. b. l. 47–48). 2020 m. gegužės 18 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkei S. F. įteiktas 2020 m. gegužės 20 d. (vykd.b.l. 58). Antstolis Dainius Šidlauskas, vadovaudamasis išieškotojo D. M. pateiktais duomenimis, nustatė, kad išieškotojui Dainiui Šidlauskui nebuvo leista bendrauti su sūnumi 2019 m. rugsėjo 10, 12, 14, 19 dienomis, 2019 m. spalio 17, 22, 24 dienomis, 2020 m. balandžio 7, 9, 10, 14 dienomis, 2020 m. gegužės 7, 8, 12, 14, 21 ir 22 dienomis bei surašė 2020 m. gegužės 26 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0178/20/00951 (vykd. b.l. 72-73). Iš byloje pateiktų Tarnybos duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m. balandžio 1 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeidžiant vaiko teisę bendrauti su tėvais ar giminaičiais), 2019 m. gruodžio 10 d. nepilnamečiui K. M. nustatytas pirmas grėsmės lygis, surašyta grėsmės vaikui lygio vertinimo anketa ir šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, taip pat Tarnyboje buvo nagrinėti tėvų prašymai ir pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, susijusių su bendravimo tvarkos nevykdymu (1 t., b. l. 34–94). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ame skyriuje pagal Globos namų „Užuovėja“ 2020 m. gegužės 25 d. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas)(1 t., b. l. 97), kuris, bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nutrauktas (2 t., b. l. 6–7). Byloje duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atnaujintas nėra (CPK 178 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė S. F., su kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2122-897/2016 nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Tokia pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 3 dalyje. Taip pat CK 3.170 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena. Taigi, tik abiejų vaiko tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti jų nepilnamečių vaikų interesai bei sklandus nepilnamečių vaikų ir jų abiejų tėvų bendravimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

24. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde iš esmės neginčijo, kad nevykdo teismo sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens D. M. ir sūnaus K. M. bendravimo tvarkos, teismo sprendimo nevykdymą grindė išimtinai vaiko interesais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų daryti pagrįstą išvadą, kad D. M. elgesys daro ypatingą žalą vaiko K. M. sveikatai ar raidai, kas gali kelti grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Atskirojo skundo argumentais nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens D. M. žalingą įtaką jo nepilnamečiam vaikui K. M., jo raidai bei sveikatai. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien apeliantės S. F. įsitikinimas bei teiginiai apie D. M. galimai naudotą seksualinį smurtą ar smurtą prieš šalių nepilnametį vaiką, jeigu tai nėra konstatuota įgaliotų institucijų, nesudaro teisėto pagrindo S. F. atsisakyti teismo sprendimą vykdyti. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 6 d. rašto nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. M. galimai patirtos seksualinės prievartos buvo nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika (II t. b.l. 6-7) ir byloje nėra duomenų, kad tyrimas būtų atnaujintas. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko raidos sutrikimai bei sveikatos būklė, nesant objektyvių duomenų apie žalingą vaiko tėvo D. M. įtaką šalių nepilnamečiam vaikui K. M., jo raidai ar sveikatai, taip pat nesudaro pagrindo apeliantei nevykdyti teismo sprendimo. Tuo atveju, jei apeliantė turi pagrįstų abejonių, kad teismo sprendimu nustatyta suinteresuoto asmens D. M. bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu vaiku neatitinka vaiko interesų, yra jam žalinga, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu patvirtintos tvarkos pakeitimo, dėl tėvo valdžios apribojimo. Priešingu atveju, esant galiojančiam teismo sprendimui, teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas taip, kaip yra nustatyta teismo sprendime (CPK 18 straipsnis).

25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo pagrindu vykdomasis raštas dėl suinteresuoto asmens D. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi išduotas 2020 m. balandžio 14 d., priimtas vykdyti 2020 m. gegužės 18 d., raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei S. F. įteiktas 2020 m. gegužės 20 d., todėl antstolis negalėjo iki vykdomojo rašto priėmimo vykdyti tik išieškotojo D. M. pateiktų duomenų pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nevykdymo atvejų 2019 m. rugsėjo 10, 12, 14 ir 19, spalio 17, 22 ir 24 bei lapkričio 7 dienomis, taip pat 2020 m. balandžio 7, 9, 10, 14 bei gegužės 7, 8, 12, 14 dienomis bei atitinkamai juos fiksuoti 2020 m. gegužės 26 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte.

26. Pažymėtina, kad šiomis aplinkybėmis apeliantė nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Kita vertus, nors formaliai tokie apeliantės argumentai yra pagrįsti, tačiau jie nesudaro pagrindo panaikinti jai skirtą baudą. Byloje nustatyti du sprendimo nevykdymo epizodai po vykdomojo rašto priėmimo vykdyti – 2020 m. gegužės 21-22 dienomis, kuriuos pati apeliantė pripažįsta. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantė sistemingai nevykdė teismo sprendimo bei dėl subjektyvių priežasčių nesudarė D. M. sąlygų bendrauti sūnumi K. M. ir 2019 m. rugsėjo 10, 12, 14 ir 19, spalio 17, 22 ir 24, lapkričio 7 bei 2020 m. balandžio 7, 9, 10, 14 bei gegužės 7, 8, 12, 14 dienomis. Šių aplinkybių apeliantė nepaneigė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šias aplinkybes atsižvelgė, skirdamas baudą.

27. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, patvirtinančius ilgalaikius šalių ginčus dėl suinteresuoto asmens D. M. su nepilnamečiu sūnumi K. M. teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nevykdymu, taip pat tai, kad apeliantė jau du kartus yra bausta už bendravimo tvarkos pažeidimus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos už teismo sprendimo nevykdymą baudos dydis – 360,00 Eur – iš esmės atitinka pažeidimo mastą ir sunkumą, todėl nėra pagrindo jos mažinti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliantės S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.