Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Petkevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui pagal įstatymą po A. J. Amato mirties priimti. Nurodė, kad pareiškėja 1996 m. lapkričio 8 d. sudarė santuoką su A. J. Amato (Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu), jų santuoka buvo registruota Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja iš pirmosios santuokos turi dukrą J. R., o A. J. Amato palikuonių nesusilaukė. Pareiškėjos sutuoktinis A. J. Amato 2017 m. gegužės 12 d. mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą - negyvenamąją patalpą - kūrybines dirbtuves, esančias adresu K. K. g. 16-17, Vilnius. Jokio kito nekilnojamojo turto sutuoktiniai gyvendami santuokoje, kurį reikėtų paveldėti po A. J. Amato mirties, neįgijo. Kadangi A. J. Amato mirties metu pareiškėja gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, į notarą dėl turto paveldėjimo po A. J. Amato mirties nesikreipė. Pareiškėja grįžusi į Lietuvą pradėjo domėtis turto paveldėjimo sutvarkymo klausimais ir sužinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą, per kurį reikia kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą palikimui priimti, todėl šiuo kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama atnaujinti praleistą terminą A. J. Amato palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškime išdėstytus reikalavimus palaikė visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 1996 m. lapkričio 8 d. sudarė santuoką su A. J. Amato (Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu), jų santuoka buvo registruota Lietuvos Respublikoje (e. b. l. 5-6), tačiau, kaip pareiškime nurodo pati pareiškėja, su sutuoktiniu gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (e. b. l. 1). Pareiškėja iš pirmosios santuokos turi dukrą J. R. (e. b. l. 7), o A. J. Amato palikuonių nesusilaukė. Pareiškėjos sutuoktinis A. J. Amato 2017 m. gegužės 12 d. mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose (e. b. l. 9, 11-13). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą - negyvenamąją patalpą - kūrybines dirbtuves, esančias adresu K. K. g. 16-17, Vilnius (e. b. l. 14-15).

Palikimo atsiradimo vietą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio nuostatos, numatančios aplinkybes, jog jei asmuo nuolat negyveno vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius 6 mėnesius gyveno, arba ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius 6 mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta ar su palikėju gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenamoji vieta buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau vienintelio paveldėtino turto (negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių) buvimo vieta yra Vilniaus mieste, adresu K. K. g. 16-17, Vilnius, kuri ir laikytina palikimo atsiradimo vieta.

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vieningą teismų praktika, pozicija, spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15d. nutartis Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011). Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis A. J. Amato mirė 2017 m. gegužės 12 d. Terminas palikimui priimti suėjo 2017 m. gegužės 12 d. Pareiškėja per įstatymu nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad ji laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo po vyro mirties priėmimo, kadangi nežinojo, jog yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, jog pareiškėja sužinojusi, kad praleido įstatymu nustatytą terminą, iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir į teismą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi, kad praleido įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to nurodė, jog iš esmės neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576-578 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui pagal įstatymą po A. J. Amato, gimusio 1931 m. lapkričio 13 d., mirusio 2017 m. gegužės 12 d., mirties priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.