Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko didesnis kameros plotas, nei 3,6 kv. m.

Visose LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.

Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.

Kartu matyti, kad minėti teisės aktai nereglamentuoja ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi, ar gali būti tupimi, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau - Normos) 9.1 papunktyje įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) - 1 komplektas“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir - HN 134:2015) reikalavimo įrengti būtent sėdimą tualetą taip pat nenumato.

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie Pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai.

Kamerų remontas Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. gyvenamosiose kamerose Nr. 25, 58, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pareiškėjas nebuvo tikrinamos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Be to, iš pateikiamų gyvenamosios kameros nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti.

Visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės.

Taip pat, Normų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. 1 asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), veidrodis (1 vnt.).

LKT Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.

Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos.

Taip pat, iš pridedamų nuotraukų bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 matyti, kad visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Be to, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės.

Ginčo laikotarpiu dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas LKT Šiaulių kalėjimo esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 14.3 papunktyje buvo nurodyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, bei vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas.

Skundui aktualiu laikotarpiu LKT Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims prausimasis duše buvo organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunkčiu, bei vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - Taisyklės), 24.5 papunkčiu, pagal kurį iš gyvenamųjų patalpų (kamerų) nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji - ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

LKT Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos yra įrengtos vadovaujantis higienos normoje HN 134:2015 ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais. LKT Šiaulių kalėjime, gyvenamosiose kamerose kalinčiųjų prausimuisi yra įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Tikslu apsaugoti gretimuose dušuose besiprausiančius asmenis nuo vienas kito purslų, dušai atskirti pertvaromis. Jokie teisės aktai neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti personalinių dušo kabinų. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji. Be to, iš pateikiamų dušo patalpų nuotraukų matyti, kad patalpos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių nematyti.

Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau, LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių Pareiškėjas niekaip nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais.

Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nenustatytini Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Be to, Pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą bei kitokį gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pareiškėjas nurodė, jog dušuose buvo šiukšlių, plaukų. Higienos normos 28.2. punkte numatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Iš 2023-06-28 pažymos reg. Nr. LV-29495 matyti, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių su prašymais ir skundais į Šiaulių kalėjimo viršininką nesikreipė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas patikrinimų neatliko, taip pat nurodė, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, bei kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija. Šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planai.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į atsakovą su skundu. Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėjui atsakė į visus skundo argumentus, pažeidimų nenustatė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių kalėjimo administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje (žr. 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir blogos ventiliacijos kameroje jautėsi nemalonus kvapas, o dėl sulaužytų sanitarinio mazgo durų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Atsakovas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių kalėjimo kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių kalėjimo pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kameroje Nr. 25 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,28 m., o kameroje Nr. 58 sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis yra 1,97 m. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos.

Pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinio mazgo sulaužytų durų deklaratyvūs, pareiškėjas nedetalizuoja ir plačiau nepaaiškina kaip buvo sulaužytos durys. Skundų Šiaulių kalėjimo ar Kalėjimų tarnybos administracijai dėl sanitarinio mazgo sulaužytų durų neteikė. Iš fotonuotraukų matyti jog nėra jokių požymių, kad sanitarinio mazgo durys buvo sugadintos ar tinkamai neužsidarė, taip pat matyti, kad ant durų pakabinta užuolaida, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu atmestini, kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje tokį atitvėrimą bei patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo pakankamo inventoriaus susidėti daiktus. Prie stalo nebuvo pakankamai sėdimų vietų, nebuvo spintelių susidėti daiktams. Daiktus turėjo laikyti plastmasinėje dėžėje, kurioje jie apdulkėdavo ir pradėdavo smirdėti.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo galimybės klausytis radijo taško, televizoriaus. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios nustato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių (toliau – įkalinimo įstaigos) nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų (toliau – įkalinimo įstaigų statiniai) įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus. Teisės aktai nenumato radijo ar televizoriaus įrengimo gyvenamojoje kameroje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos “Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės” (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021, toliau - Taisyklės), kurios nustato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių (toliau – įkalinimo įstaigos) nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų (toliau – įkalinimo įstaigų statiniai) įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.