- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-2725-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07098-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- K. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei K. Z. dėl tėvystės nuginčijimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal L. G. ieškinį atsakovei K. Z. dėl tėvystės nuginčijimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė K. Z. 2025 m. birželio 3 d. pateikė priešieškinį prašydama nustatyti nepilnametės N. G. gyvenamąją vietą su atsakove K. Z.; priteisti iš ieškovo L. G. išlaikymą N. G., mokant periodinėmis išmokomis po 366 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki dukra sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti K. Z.. Taip pat atsakovė išreiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - priteisti iš ieškovo nepilnametei N. G. išlaikymui po 366 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovę paskiriant nepilnametės lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Prašyme nurodo, kad:
2.1. K. Z. ir L. G., nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters – N. G.. Šalys faktiškai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Po dukters gimimo ieškovas dukters N. G. gimimą pripažino 2022 m. balandžio 21 d. Vaikas nepertraukiamai gyveno su atsakove, kuri betarpiškai rūpinosi dukra ir tenkino visus jos poreikius, o ieškovas prie šių poreikių tenkinimo prisidėjo vos vieną kartą bankiniu pavedimu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą pervesdamas 100 Eur, taigi ieškovas savo dukra rūpinosi nepakankamai. Nurodo, kad ieškovas šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, preliminari likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantis nuteistasis privalo dirbti. Ar šią pareigą ieškovas vykdo ir jei taip, kokios yra jo gaunamos pajamos, atsakovei nėra žinoma. Atsakovė laikino išlaikymo dydį grindžia minimalios mėnesinės algos dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė: priteisti iš ieškovo L. G. laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai – N. G. po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio priešieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, nustatant, jog nepilnametei dukrai išlaikymui priteistą laikiną išlaikymo sumą ieškovas įsipareigoja pervesti į atsakovės atsiskaitomąją esančią AB Swedbank banke, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 25 d., nepilnametės dukters išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant K. Z.. Teismas nurodė, kad:
3.1. Prašyme nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui neteikiant išlaikymo nepilnametei dukrai, gali būti pažeisti nepilnametės interesai, neužtikrinti minimalūs nepilnametės poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Teismui savo iniciatyva patikrinus SODRA duomenis apie atsakovę nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, nuo 2024 m. spalio 10 d. yra asmuo gaunantis atlyginimą už darbą, draudėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis ieškovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime nuo 2024 m. gegužės 24 d. atlieka 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas neturi duomenų apie visą atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinius, sveikatos būklę ir kitus aspektus, lemiančius sprendžiant apie ieškovo pareigas ir galimybes teikti prašomą išlaikymą. Tačiau preliminariai įvertinęs priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, nepilnamečio vaiko, kuriam ieškovas turi teikti materialinį išlaikymą, amžių, į tai, kad materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi pareigą išlaikyti abu tėvai, atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintas iš dalies, priteisiant nepilnamečiui vaikui iš ieškovo po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovę paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas teiktino laikino išlaikymo dydį nustatė atėmęs valstybės mokamą universalią vaiko išmoką (vaiko pinigus) 122,50 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas L. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarti? sumažinant priteistą laikiną išlaikymą nuo 327 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Skundžiama nutartis priimta neįvertinus ieškovo turtinės padėties, vaiko poreikių ir objektyvaus priteistino laikino išlaikymo dydžio. Teismas neatsižvelgė į ieškovo ir/ar atsakovės turtinę padėtį, todėl nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nurodo, kad ieškovas šiuo metu atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje ir neturi objektyvios galimybės mokėti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui.
4.2. Pažymi, kad teismas vadovavosi atsakovės pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu ir net negavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados ir neišklausius ieškovo pozicijos priėmė skundžiamą nutartį. Teigia, kad ieškovui būnant laisvės atėmimo vietoje ir neturint oficialių pajamų, ieškovas neturi galimybės teikti 327 Eur išlaikymo, kadangi lėšų neužtektų net minimaliems ieškovo poreikiam patenkinti. Todėl prašo nustatyti 100 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, kadangi tokio dydžio išlaikymą skiria dukrai kas mėnesį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė K. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovo L. G. atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad ieškovo argumentas, kad jis skiria dukrai kas mėnesį po 100 Eur išlaikymą yra netiesa, kadangi per trejus metus ir du mėnesius ieškovas dukrai pervedė vieną kartą 100 Eur dydžio sumą. Ieškovas prie dukters išlaikymo niekada neprisidėjo ir dabar neprisideda. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, nes ieškovas iki šiol neteikia dukrai išlaikymo.
5.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs ginčas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
10. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, t. y. priteisė neproporcingo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš ieškovo.
11. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas, nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti.
12. Orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, yra minimalus mėnesinės algos dydis. Tačiau pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturi visų reikšmingų duomenų apie vaiko poreikius, tėvų finansines galimybes teikti vaikams išlaikymą, taigi, laikino išlaikymo dydžio klausimą išsprendžia vadovaudamasis tuo metu byloje esančiais duomenimis. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo iš esmės, todėl laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-288-378/2017).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, vadovavosi orientaciniu kriterijumi: minimalios mėnesinės algos dydžiu šalyje. Nutartyje pažymėta, kad teismas neturi duomenų apie visą atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinius, sveikatos būklę ir kitus aspektus, lemiančius sprendžiant apie ieškovo pareigas ir galimybes teikti prašomą išlaikymą, tačiau sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti. Priešingai nei nurodo ieškovas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių duomenis ir finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikui. Teismas savo iniciatyva patikrino Sodros duomenis apie ieškovę, įvertino aplinkybę, kad ieškovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos dydžiu bei atėmęs valstybės skiriamus vaiko pinigus, priteisė iš ieškovo šalių dukrai po 327 Eur dydžio laikiną išlaikymą.
14. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-164-687-2020).
15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos, išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė būklė, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
16. Laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius jų normalaus vystymosi poreikius.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui užtikrina minimalius šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, priteisto laikino išlaikymo dydis yra mažesnis nei kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-916/2016). Pažymėtina, jog apelianto (ieškovo) pateikti argumentai (bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje) nesudaro pagrindo atleisti ieškovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą vykdymo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neturi galimybės įvertinti tikrosios šalių turtinės padėties, todėl dažniausiai vadovaujamasi minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie ieškovo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, sveikatos būklę, turimas santaupas bei galimybes dirbti įkalinimo įstaigoje, tačiau turi būti užtikrinami nepilnamečio vaiko interesai bei bent minimalių vaiko poreikių tenkinimas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas niekada neteikė ir dabar neteikia dukrai jokio išlaikymo, todėl tai tik įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę byloje.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš ieškovo. Skundžiama nutartimi priteista laikino išlaikymo suma atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus ir mažinti pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisto išlaikymo dydžio nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad nepakankamai gera tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas nevykdyti imperatyvios pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti jiems bent minimalius poreikius užtikrinantį laikiną išlaikymą. Ieškovo prašoma priteisti 100 Eur dydžio laikino išlaikymo suma neužtikrintų net minimalių šalių dukros poreikių, todėl neabejotinai būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos aktualios teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo L. G. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.