Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Edgaro Jautakio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti kratos ir asmens kratos metu pas L. Ž. rasti pinigai – 7 550 Eur, 2 370 Eur ir 500 zlotų, saugomi Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. Ž. pinigams – 7 550 Eur, 2 370 Eur ir 500 zlotų, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. Ž. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti ir savo vartojimui, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2021 m. liepos 28 d. 11.00 val., neteisėtai, savo gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė bendrą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 98,798 g psichotropinės medžiagos glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, 40,036 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 2,111 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 3,287 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 1,958 g narkotinės medžiagos kokaino, 4,883 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,002 g psichotropinės medžiagos alprazolamo, 0,005 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio (THC), 98,412 g psichotropinės medžiagos DMT, 0,0042 g psichotropinės medžiagos lizergido (LSD), 1,431 g psichotropinės medžiagos 4-bromo-2,5 dimetoksifenetilamino, tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – fenetilamino, kol kratos metu šias psichotropines ir narkotines medžiagas paėmė policijos pareigūnai.

1.1. Be to, jis neteisėtai - nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, 2021 m. liepos 21 d., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Ogrodniki - Lazdijų pasienio punktą, esantį Akmenių k., Lazdijų r., iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nuosavybės teise I. Ž. priklausančiu automobiliu „Lexus RX45H“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno narkotines medžiagas - 40,036 g kanapių (antžeminių dalių).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl L. Ž. paskirtos bausmės

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo L. Ž. gynėjas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų teisinės kvalifikacijos, sutinka su nustatytais pas L. Ž. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir L. Ž. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį. Nuteistojo L. Ž. gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos, jo manymu, per griežtos bausmės aspektu bei nepagrįstai taikyto nuteistojo gyvenamojoje vietoje rastos 7 550 Eur sumos konfiskavimo, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunde keliamų klausimų.

Dėl L. Ž. paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. Ž., aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas užtraukia išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimo nuo 3 (trejų) iki 10 (dešimties) metų bausme.

Pirmosios instancijos teismas, L. Ž. paskirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis, veikdamas tyčia, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusius su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.

Nuteistojo L. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nepakankamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. Ž., būdamas pakankamai jauno amžiaus, praeityje buvo teistas ir už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 4, b. l. 145-148). Nuteistajam ne kartą buvo skiriamos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas tai, kad L. Ž. ir vėl nusikalto, rodo, jog skiriamos bausmės bei teismų parodytas pasitikėjimas, atidedant skiriamų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, jam teigiamos įtakos ir prevencinio poveikio neturėjo. Nuteistasis savo gyvenimo būdo nepakeitė, o toliau platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje nustatyta, kad L. Ž. disponavo net 12 rūšių skirtingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad, išskyrus DMT, kitų nuteistojo disponuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis nesiekė labai didelio ar didelio kiekio. Tačiau, vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-239, L. Ž. laikomi Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys - daugiau nei 19 kartų, kanapių (antžeminių dalių) - daugiau kaip 8 kartus, kanapių dervos - daugiau kaip 8 kartus, amfetamino - daugiau kaip 16 kartų, kokaino - daugiau kaip 9 kartus, MDMA - daugiau kaip 24 kartus, LSD - daugiau kaip 8 kartus, 4-bromo-2,5 dimetoksifenetilamino - daugiau kaip 71 kartą viršijo nedidelį rekomendacijose nurodytą jų kiekį.

Be to, apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pas L. Ž. rastas bendras narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu, nes atskirų draudžiamų medžiagų procentinių dalių suma viršija 100 procentų santykinio labai didelio kiekio. Nors nė vienos iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo L. Ž., kiekis atskirai neviršija rekomendacijose nurodytų labai didelių kiekių, tačiau apskaičiavus kiekvienos iš šių medžiagų kiekio procentinį santykį su rekomendacijose nurodytu dideliu kiekiu: (Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių – 3,95 proc., kanapių (antžeminių dalių) – 1,6 proc., kanapių dervos – 1,68 proc., amfetamino – 3,28 proc., kokaino – 1,95 proc., MDMA – 4,88 proc., alprazolamo - 0,4 proc., tetrahidrokanabinolio – 0,83 proc., DMT – 98,41 proc., LSD – 1,68 proc., 4-bromo-2,5 dimetoksifenetilamino -14,31 proc., ir sudėjus visas šias procentines dalis gaunama 132,97 proc. santykinio labai didelio kiekio, kuris gerokai viršija 100 proc. santykinio didelio kiekio ribą. Todėl bendras šių skirtingų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu. Taigi, nuteistojo L. Ž. disponuojamų medžiagų rūšys bei jų kiekis paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad pas nuteistąjį rastos draudžiamos medžiagos buvo skirtos tik pastarojo asmeniniam naudojimui ar jų betiksliam kaupimui šias medžiagas kolekcionuojant. Tai, kad užsiėmė ir draudžiamų medžiagų platinimu bei iš to gavo lėšų, pripažino ir pats L. Ž.. Vis tik, net ir nustačius, kad L. Ž. ir pats vartojo laikomas narkotines bei psichotropines medžiagas, ilgą laiką buvo nuo jų priklausomas, tai, kad nuteistasis platino net kelių rūšių draudžiamas medžiagas ir tokiu būdu sudarė galimybę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti didesniam ratui daugiausiai jauno amžiaus asmenų, taip skatindamas jų priklausomybę, priešingai, nei skunde nurodo gynėjas, patvirtina didesnį L. Ž. padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą.

Jis, būdamas jauno, darbingo amžiaus, neturi nuolatinio darbo, kas pagrįstai apygardos teismui leido daryti išvadą, kad L. Ž. lėšų pragyvenimui gavo iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad L. Ž. užsiėmė įvairiomis veiklomis: automobilių bei jų detalių prekyba, projektoriaus nuoma, tačiau aptartos aplinkybės nepaneigia pelnymosi iš prekybos draudžiamomis medžiagomis fakto. Tai, jog L. Ž. pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, o iš gautų lėšų jie pragyveno, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuteistojo žmona E. B. (t. 5, b. l. 194).

Apygardos teismas, nustatydamas L. Ž. skiriamų bausmių dydžius, įvertino ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis yra sukūręs šeimą (t. 6, b. l. 3). Jis buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas ir kruopštus darbuotojas (t. 6, b. l. 1). Iš Kauno tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto pateiktos charakteristikos matyti, kad L. Ž. suėmimo metu charakterizuojamas teigiamai, yra ramaus, uždaro būdo, vengia konfliktinių situacijų, drausmingas, žino taisykles ir stengiasi jų laikytis (t. 6, b. l. 2). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas artimą minimaliam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam bausmių dydžiui. Paskirtas bausmes apygardos teismas subendrino L. Ž. palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad yra pagrindas L. Ž. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirti švelnesnes nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes, tačiau nepateikė jokių naujų duomenų, kurių skirdamas bausmę nebūtų įvertinęs apygardos teismas. Kaip jau minėta, L. Ž. padarė tyčinius vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu uždraustomis, pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis. Jis, turėdamas tikslą jas platinti, įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, disponavo pakankamai ilgą laiką. Nors praeityje jau buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamus veiksmus, tačiau savo elgesio nepakeitė ir teigiamų išvadų nepadarė. Jo daromi nusikaltimai sunkėja.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad L. Ž. skiriama pakankamai ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė neigiamai gali paveikti jo socialinius ryšius – apsunkinti bendravimą su artimaisiais. Nuteistojo žmona E. B. parodė, jog ji stengėsi, kad L. Ž. gyvenimo būdas pasikeistų (t. 1, b. l. 161-162). Jis, praeityje jau būdamas teistas, neabejotinai suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį bei už juos gresiančią atsakomybę. Tačiau šios aplinkybės ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė.

Nuteistojo gynėjas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriose vertintas BK 54 straipsnio 3 dalies, skiriant švelnesnę bausmę, taikymo pagrįstumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-237-689/2018 atsižvelgė į bendrininkų vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir bausmių diferencijavimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje Nr. 2K-296-788-2017 įvertino baudžiamojo proceso trukmę, padarytas įrodymų vertinimo klaidas, dėl kurių baudžiamasis procesas užsitęsė, o teismai priėmė skirtingus sprendimus. Taip pat įvertino baudžiamojoje byloje likusius neaiškumus: nuteistojo konkretų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, ar jis veikė vienas, ar su kitais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje Nr. 2K-249-895/2017 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartyje Nr. 1A-103-307/2018 vertino nuteistųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas ir juos charakterizuojančius duomenis.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog aptariamuose teismų sprendimuose vertinamos aplinkybės nėra analogiškos ar tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje. Kaip jau minėta, L. Ž. praeityje jau buvo teisiamas ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Jis inkriminuotų nusikaltimų vykdytojas, nusikalto tyčiniais aktyviais veiksmais. Be to draudžiamomis medžiagomis disponavo pakankamai ilgą laiką. Svarbu pažymėti ir tai, kad, nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog baudžiamasis procesas užtruko ar buvo vilkinamas (L. Ž. įtariamuoju pripažintas 2021 m. gruodžio 3 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2022 m. gegužės 6 d.). Taigi, nei L. Ž. charakterizuojantys duomenys, nei nusikaltimų padarymo aplinkybės nėra tapačios gynėjo skunde pateikiamai kasacinio teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikai bei nesudaro pagrindo, vadovaujantis minėtais sprendimais, L. Ž. nusikalstamų veiksmų ar asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingų ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam švelnesnes bausmes, nei BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos minimalios bausmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas L. Ž. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, proporcingą jo asmenybei, padarytiems nusikalstamiems veiksmams, kuri užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimą ir atitinka teisingumo principą. Todėl dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, konfiskuojamas tiek tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, tiek ir iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nurodytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog L. Ž. gyvenamojoje vietoje rasti 7 550 Eur bei jo asmens kratos metu rasti 2 370 Eur ir 500 zlotų gauti iš neteisėtos prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl juos konfiskavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-135/2012, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-467/2012, Nr. 2K-251/2014, Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017).

Nuteistojo L. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pas nuteistąjį rastus ir paimtus pinigus jis gavo iš neleistinos prekybos draudžiamomis medžiagomis. Jis vertėsi automobilių ir jų dalių prekyba, projektoriaus nuoma, iš ko gavo lėšų pragyvenimui. Nurodo, kad L. Ž. gyvenamojoje vietoje rasti pinigai priklauso pastarojo tėvui D. Ž.. D. Ž. pagal jam išduotą notarinį įgaliojimą pinigus nuėmė nuo savo tėvo sąskaitos, 2015 m. balandžio 15 d. – 2015 m. gegužės 5 d. įnešė į savo sąskaitą Swedbank, o vėliau nuėmė - dalį jų išleido, o likutį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Ž. tvirtino, kad minėtu adresu rasti pinigai yra jo asmeninė nuosavybė. Juos šiuo adresu laikė, nes buvo įsitikinęs, jog taip saugiau. Pinigai buvo kambario spintos stalčiuje, permatomame polietileniniame maišelyje – bendra 9 500 Eur suma. Iš šios sumos jis leido L. Ž. paimti pinigų automobilio remontui. Liudytojas patikslino, kad 6 000 Eur grynais namuose minėtu adresu laikė pasidėjęs jo tėvas. Nuėmęs nuo sąskaitos pinigus, D. Ž. dėjo prie jo tėvo paliktos pinigų sumos (t. 6, b. l. 36-38). Tuo tarpu, nors nuteistasis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jo gyvenamojoje vietoje rasti pinigai iš tiesų priklausė jo tėvui D. Ž., tačiau aiškino, kad pastarasis jam pinigus paliko, jog atsiskaitytų su butą remontavusiais meistrais (t. 5, b. l. 190). Taigi tiek skunde, tiek paties nuteistojo ir tėvo nurodomos aplinkybės apie tai, kokią sumą ir kokiu būdu gavo D. Ž. bei kokiu tikslu juos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra iš esmės skirtingos. Nesutampa apeliaciniame skunde nurodoma ir D. Ž. pateikiama versija apie tai, kiek pinigų jis išgrynino iš banko sąskaitų ir kokią sumą iš anksto bute prieš mirtį paliko jo tėvas. Taip pat skiriasi L. Ž. ir D. Ž. aiškinimas apie tai, kokiu tikslu nuteistojo tėvas pinigus minėtame bute laikė (saugojo ar buvo paskyręs atsiskaitymui su buto remontą atlikusiais meistrais).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Ž. patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad sūnus prieš kelerius metus jau vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl turimų problemų lankėsi pas psichologą, buvo teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 6, b. l. 36-37), neturėjo nuolatinio darbo, taigi negavo stabilių pajamų. Liudytojas D. Ž. patvirtino ir tą aplinkybę, kad L. Ž. dažnai vykdavo į festivalius, t. y. jaunų asmenų pasilinksminimo vietas, kur neretai buvo vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Taigi nuteistojo tėvas turėjo numanyti, kad rizika, jog L. Ž. įsitrauks į disponavimą draudžiamomis medžiagomis, yra labai didelė. Esant šioms aplinkybėms, liudytojo aiškinimas, kad jis buvo įsitikinęs, jog L. Ž. gyvenama vieta yra saugiausia jo santaupoms laikyti, vertinamas kaip neįtikinantis.

Be to, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. liepos 28 d. kratos protokolo matyti, kad L. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų vokas su pinigais, kuriame buvo 6 kupiūros po 200 Eur, 29 kupiūros po 100 Eur, 69 kupiūros po 50 Eur – viso 7 550 Eur, buvo rastas bendroje patalpoje ant staliuko (t. 2, b. l. 168-172). Taigi, pakankamai atviroje buto vietoje, kur paprastai nėra saugomos didelės pinigų sumos. Iš minėto protokolo matyti, kad L. Ž. jame jokių pastabų apie tai, kad rasti pinigai priklausė ne jam, o jo tėvui, nenurodė (t. 2, b. l. 168-172).

Aptartų aplinkybių visuma paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad L. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta viso 7 550 Eur suma priklausė kitam asmeniui – D. Ž..

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. Ž. patvirtino, kad ilgą laiką gavo lėšų iš parduodamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, prekybą draudžiamomis medžiagomis įvardindamas, kaip savo „duoną“ (t. 5, b. l. 189). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. patvirtino, kad ji žinojo, jog L. Ž. prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jie iš to gyveno, likdavo ir santaupoms (t. 5, b. l. 194, t. 1, b. l. 161-163). Tai, kad iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis L. Ž. užsidirbdavo, patvirtina byloje esantis 2021 m. liepos 28 d.-2021 m. liepos 29 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas L. Ž. mobilaus ryšio telefonas „LG“. Atidarius mobiliojo ryšio telefono aplikaciją „Wickerme“ nustatyta, kad programėlėje prisijungta „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš programėlėje išlikusio susirašinėjimų turinio matyti, kad pokalbių metu aptariami L. Ž. parduodamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai ir kainos: „duosiu haso uz 4,5 g uz 40 eu“, „po 3,5 zinok man kitaip nelb apsimoka“, „po 20 Eur seip 10 g“, „po 20 Eu bet dabar lb lb magiski grybai“ (t. 3, b. l. 118-127). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad L. Ž. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta viso 7 550 Eur suma, o taip pat jo asmens kratos metu rasti ir paimti 2 370 Eur bei 500 zlotų, yra jo nusikalstamų veiksmų rezultatas, todėl pagrįstai juos konfiskavo (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Nors byloje yra duomenų, kad L. Ž. galimai vertėsi ir kitomis veiklomis (automobilių, jų detalių pardavimu, projektoriaus nuoma), vis tik šios aplinkybės nepaneigia, kad pagrindinis L. Ž. pragyvenimo šaltinis buvo prekyba draudžiamomis medžiagomis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo L. Ž. gynėjo skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. Ž. gynėjo advokato Edgaro Jautakio apeliacinį skundą atmesti.