Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) viršininko pavaduotojo skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties V. B. (V. B.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. Institucijos vyriausiasis inspektorius 2015 m. sausio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 5VK8000533 už tai, kad jis 2015 m. sausio 27 d. apie 14.30 val., vykdamas automobiliu „Audi 100“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Raigardo kelio postą, žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos normos daiktų (prekių) negabena. Tačiau nusprendus patikrinti jo automobilį ir gabenamus daiktus detaliai, detalaus tikrinimo vietoje, tikrinant automobilį kartu su inspektoriumi Arūnu Boliu, vairuotojas V. B. buvo paprašytas atidaryti automobilio dureles, bagažinės ir variklio dangčius, vairuotojas tai padaryti atsisakė, taip pat atsisakė nuleisti visus automobilio durų langus, kaltindamas muitinės pareigūnus, kad jie neva laužo jo automobilį, įžeidžiamai kalbėjo muitinės pareigūnų atžvilgiu, vartodamas necenzūrinius žodžius (keiksmažodžius) rusų kalba, tokiais veiksmais padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 208 straipsnio 1 dalyje.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi grąžino V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumui pašalinti, nustatęs, kad nei protokole, nei ant atskiro lapo neužrašytas asmens pasiaiškinimas. Teismo nuomone, teismas šiuo atveju neturi jokio įstatyminio pagrindo savarankiškai papildyti Institucijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atlikti jos kompetencijai priskiriamas funkcijas, paimant asmens paaiškinimą dėl jo galimai padarytų administracinio teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos viršininko pavaduotojo skundas tenkintinas

ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

ATPK 272 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas grąžino bylą Institucijai nagrinėti iš naujo, nurodydamas vienintelį motyvą – kad nėra atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Tačiau iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog teisė duoti paaiškinimus kartu su kitomis ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis V. B. buvo pasirašytinai išaiškinta (b. l. 3). Kadangi duoti paaiškinimus yra traukiamo atsakomybėn asmens teisė, o ne pareiga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien aplinkybė, kad asmuo šia savo teise administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nepasinaudojo, o protokolą surašęs pareigūnas šios aplinkybės protokole nepažymėjo, nesudaro pagrindo vertinti, jog V. B. teisės buvo susiaurintos, o protokolą surašiusi Institucija turi atlikti papildomą tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nepateikė paaiškinimų, neužkerta kelio jam teikti paaiškinimus teismo posėdžio metu, o teismui – posėdžio metu pateiktus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus nešališkai įvertinti. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus, tarp jų – ir proceso šalių paaiškinimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų protokole nenurodymas yra esminis pažeidimas, užkertantis kelią tolesnei teisenai.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-517-485/2013, į kurią apylinkės teismas pateikia nuorodą skundžiamoje nutartyje, nėra priimta analogiškoje byloje. Minėtoje byloje buvo nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas yra atskirame lape, tačiau jis nebuvo pridėtas prie protokolo, o tai reiškia, kad kartu su protokolu nebuvo pateikti visi dokumentai. Nagrinėjamu, gi, atveju, akivaizdu, kad V. B. apskritai nepateikė paaiškinimo, t. y. nepasinaudojo savo procesine teise, kuri jam buvo išaiškinta pasirašytinai. Be to, analogiškose bylose teismai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo nebuvimo nevertina kaip esminio administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumo, kuris kliudytų teismui iš esmės išnagrinėti bylą (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-386-317/2013, Nr. ATP-241-133/2011).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai interpretavo įstatymą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įpareigodamas ją atlikti papildomą tyrimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo skundą tenkinti.

Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį V. B. (V. B.) administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.