Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus vyriausioji specialistė 2013-02-26 surašė S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. sausio nesumokėjo 3703,98 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat už tai, kad 2013 m. vasario 25 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 66885,91 Lt, iš jų - 61760,51 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5125,40 Lt delspinigių. Tuo S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d., 14 str. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 188⁶ str. 2 d.

Kauno apylinkės teismas 2013-03-01 nutartimi grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši atliktų papildomą tyrimą.

Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog neatlikus papildomo tyrimo, administracinio teisės pažeidimo byla nėra parengta nagrinėti teisme. Teismas nurodė, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei prie bylos medžiagos nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, todėl nėra aišku, ar jis pripažįsta padaręs pažeidimą, ar ne, ar jis buvo apklaustas, ar ne. Apylinkės teismo vertinimu, šis trūkumas gali būti pašalintas tik atlikus papildomą tyrimą. Jei šis tyrimas būtų atliktas teisme, iš galimai padariusio administracinį pažeidimą asmens būtų atimta viena iš procesinių stadijų, t. y. susiaurinamos jo teisių ratas, be to, būtų pažeistas teismo nešališkumo principas. Todėl teismas pripažino, jog minėti esminiai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumai užkerta kelią tolesnei teisenai.

Skunde pažymima, jog nutartyje teismas nenurodė priežasčių ir faktų, kuriais remiantis gali būti nustatytas teismo ar teisėjo šališkumas. Vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nepateikė paaiškinimų, neužkerta kelio tokius paaiškinimus jam teikti teismo posėdžio metu, nurodant visas, jo nuomone, bylai reikšmingas aplinkybes, o teismui nešališkai jas įvertinti. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje S. V. paaiškinimai gali būti pateikiami tiesiogiai teismui, apelianto įsitikinimu, bylos grąžinimas VSDFV Kauno skyriui iš esmės reikštų tik formalaus veiksmo atlikimą, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei sudarytų prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į greitą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundas tenkintinas.

LR ATPK 280 str. nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

LR ATPK 272 str. 1 d. nustato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas grąžino bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nagrinėti iš naujo, nurodydamas vienintelį motyvą – kad nėra atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus S. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog teisė duoti paaiškinimus kartu su kitomis LR ATPK 272 str. 1 d. nurodytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis S. V. buvo pasirašytinai išaiškinta (b.l.2). Kadangi duoti paaiškinimus yra traukiamo atsakomybėn asmens teisė, o ne pareiga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vien aplinkybė, kad asmuo šia savo teise administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nepasinaudojo, nesudaro pagrindo vertinti, jog S. V. teisės buvo susiaurintos, o protokolą surašiusi institucija turi atlikti papildomą tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nepateikė paaiškinimų, neužkerta kelio jam teikti paaiškinimus teismo posėdžio metu, o teismui – posėdžio metu pateiktus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus nešališkai įvertinti. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus, tarp jų – ir proceso šalių paaiškinimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų protokole nenurodymas yra esminis pažeidimas, užkertantis kelią tolesnei teisenai.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai interpretavo įstatymą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įpareigodamas ją atlikti papildomą tyrimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.