Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Ingridai Bikbajevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės VMI ieškinį atsakovei J. Š. dėl daiktinių teisių įregistravimo iškeltą civilinę bylą, kurioje tretieji asmenys yra Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra, VĮ Registrų centras, antstolė Elena Miliauskienė, V. Š., D. V. ir M. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė VMI ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę J. Š. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Naujosios Akmenės filialą su prašymu dėl nuosavybės teisių į anksčiau išvardintą nekilnojamąjį turtą įregistravimo bei pateikti visus nuosavybės teisėms įregistruoti reikalingus dokumentus, numatytus teisės aktuose; 3) nustatyti 60 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovei J. Š. anksčiau nurodytiems įpareigojimams įvykdyti, o jų neįvykdžius per nurodytą terminą, suteikti teisę ieškovei VMI kreiptis į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Naujosios Akmenės filialą su prašymu dėl atsakovės J. Š. nuosavybės teisių į anksčiau nurodytą nekilnojamąjį turtą įregistravimo.

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė J. Š. Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-715/2018 pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7 532,00 Eur) bauda. Bausmės sumokėjimui nuosprendžiu buvo nustatytas 1 metų 6 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Per nurodytą terminą bauda nebuvo sumokėta, todėl jos išieškojimas buvo perduotas antstolei. Antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje (toliau – Antstolė) vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 541,39 Eur kriminalinės baudos išieškojimo iš atsakovės pagal Telšių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-33-715/2018 išieškotojos VMI naudai. Vykdant vykdomąją bylą antstolė nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7 punkte nurodytas juridinis faktas, kad 2019 m. spalio 3 d. įregistruotas notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), jog sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią J. Š. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkėja. Tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą tebėra įregistruota pardavėjo M. S. vardu. Antstolė 2020 m. sausio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo turtinę atsakovės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą. 2021 m. balandžio 15 d. antstolė pateikė ieškovei siūlymą kreiptis į teismą dėl atsakovės įpareigojimo įregistruoti daiktines teises. Atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, registruotų transporto priemonių neturi, nedirba, išieškojimo veiksmai iš atsakovės nėra rezultatyvūs. Atsakovė 2002 m. balandžio 20 d. yra susituokusi su V. Š., kuris taip pat nedirba. Atsakovė gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau neįgyvendina savo turimos turtinės teisės, t. y. nerodo iniciatyvos ar galimai piktybiškai vengia tai daryti ir tuo vengia įvykdyti įsiteisėjusį nuosprendį ir juo paskirtą bausmę – baudą. Atsakovė neregistruodama pirkimo-pardavimo sutartimi įgytos nuosavybės teisės į žemės sklypus ir į gyvenamąjį namą viešame Nekilnojamojo turto registre apsunkina baudos išieškojimo galimybę ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Atsakovė J. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad Civiliniame kodekse apibrėžta, jog nuosavybės teisė atsiranda, kai patvirtinama turto perleidimo sutartis ir tas turtas pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduodamas naujajam savininkui. Taigi nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento. Šiuo atveju, nors pagal notaro 2019 m. spalio 3 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau turtinės teisės šia sutartimi atsakovei nėra neperleistos. Atsakovė nurodo, kad nuo sutarties pasirašymo momento nėra atsiskaičiusi su savininku už jam priklausantį turtą, todėl sutartis laikytina negaliojančia. Atsakovė pabrėžia, kad tuo pačiu adresu, sodyboje, yra registruoti ir gyvena mano keturi vaikai, kito gyvenamo būsto nei atsakovė, nei jos mažamečiai vaikai neturi. Sodybą prižiūri, tvarko ir puoselėja, vaikai lanko šalia esančias ugdymo įstaigas. Atsakovė pabrėžia, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Tretysis asmuo V. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, nes ieškovė informaciją pateikė vienpusiškai, nenurodydama, kad atsakovė augina kelis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Nekilnojamas turtas, dėl kurio registravimo reiškiamas reikalavimas, yra vienintelis šeimos būstas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovė deda visas pastangas ieškodama pajamų šaltinio skoloms padengti, bando įsidarbinti, dirbo laikinuosius darbus. Tretysis asmuo teismą informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes bus išvykęs į užsienį dirbti.

Tretysis asmuo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes nėra kitų galimybių įvykdyti atsakovės atžvilgiu Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. išieškoti atsakovei skirtą baudą. Atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, registruotų transporto priemonių neturi, nedirba. Taip pat prašoma bylą nagrinėti Šiaulių apygardos prokuratūrai nedalyvaujant.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismui patenkinus ieškinį ir suteikus ieškovei teisę įgyvendinti atsakovės, kaip jos skolininkės, turimą teisę, VĮ Registrų centras, gavęs ieškovės prašymą, pateiktą kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turės teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl atsakovės daiktinių teisių pagal nuosavybės teisių įgijimo sandorį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre registro tvarkytojas atlygintinai įrašo duomenis pagal pateiktus dokumentus. VĮ Registrų centas atkreipia dėmesį, jog VĮ Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nors į bylą yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas atmesti ar patenkinti ieškinį neturės įtakos VĮ Registrų centrui, t. y. nesukels jokios VĮ Registrų centro teisinės padėties pablogėjimo. Tretysis asmuo prašo pašalinti jį iš šios civilinės bylos, o šio prašymo netenkinus – bylą nagrinėti VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo M. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o sprendimą priimti teismo nuožiūra. Taip pat elektroniniu paštu pateikė iš atsakovės gautų mokėjimų išrašą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, kurį traktavo kaip netiesioginį. Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovė J. Š. nevykdo savo pareigų, t. y. neįregistruoja Nekilnojamojo turto registre jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Pagrindinė priežastis kreiptis netiesioginiu ieškiniu yra ta, kad VMI, atstovaudama valstybę, vykdymo procese yra išieškotojas ir turi užtikrinti įsiteisėjusių teismo baigiamųjų aktų įvykdymą, todėl įgyja teisę kreiptis į teismą. Teismo nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, atsakovei J. Š. yra paskirta 200 MGL dydžio 7 532,00 Eur bauda. Atsakovė sumokėjo tik nedidelę paskirtos baudos dalį, todėl bauda išieškoma priverstinai. Antstolė Elena Miliauskienė vykdymo metu nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad J. Š. yra sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to antstolė kreipėsi į VMI kaip į išieškotoją, jog būtų sprendžiamas klausimas, kad atsakovė įregistruotų nekilnojamąjį turtą. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamasis turtas priklauso M. S., tačiau pačio juridinio fakto apie pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą įregistravimas rodo, kad atsirado J. Š. teisė į nekilnojamąjį daiktą, dėl kurio buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Netiesioginis ieškinys reikalauja, kad kreditoriaus reikalavimo teisė būtų neabejotinai vykdytina. Kadangi teismui pateiktas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstine tvarka, tai VMI, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė į J. Š. yra neabejotina ir vykdytina. Byloje iškilo klausimas, ar atsakovė, kaip skolininkė, turi turtinę teisę, kurios neįgyvendina arba atsisako įgyvendinti. Ieškovės nuomone, J. Š. šią teisę iš tiesų turi, šios teisės buvimą pagrindžia byloje esanti pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra pripažintina kaip sudaryta pagrindinė sutartis, nors joje yra ir preliminarios sutarties požymių, nes tik preliminari sutartis leidžia atidėti arba išdėstyti mokėjimą už daiktą. Tačiau nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra pagrindinė, šitokios teisės nenumato, nes įstatymo leidėjas Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje labai aiškiai išdėstė, kad tuo atveju, jeigu negalima įgyvendinti tam tikrų pagrindinės sutarties sąlygų, turi būti sudaroma preliminari sutartis, kurią įgyvendinus gali būti sudaroma pagrindinė sutartis. Anot ieškovės, tik preliminarioje sutartyje leidžiama išdėstyti mokėjimus per tam tikrą laiką, todėl pagrindinė sutartis, kuri buvo pasirašyta 2019 m. spalio 3 d. laikytina pagrindine sutartimi, kuri J. Š. sukūrė nuosavybės teises nuo pat jos pasirašymo momento. Todėl tokią turtinę teisę atsakovė J. Š. iš tiesų turėjo. Kad tokią teisę ji turėjo, patvirtina ir tos aplinkybės, kad sutartis sudaryta notarine tvarka, kad ji buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kad pačioje sutartyje sulygta dėl pagrindinių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, t. y. dėl kainos ir dėl sutarties dalyko. Atsakovė šiuo metu turi šitą teisę, ta teisė yra išlikusi, bet atsakovė atsisako ją įgyvendinti. Atsisakymą įgyvendinti šitą teisę patvirtina nenoras sudaryti taikos sutartį ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įforminamas faktas, jog atsakovė įgijo nuosavybės teisę nuo sutarties sudarymo momento. Net jei laikytumėme, jog sutartis pagal esamą turinį laikoma įgyvendinta nuo 2022 m. sausio 30 d., tai šiuo atveju tas laikotarpis patvirtina pagrindinės sutarties pagrindą įregistruoti šitą sutartį kaip pagrindinę, įvykdytą ir sukūrusią nuosavybės teises. Atsakovės neveikimas pažeidžia VMI, kaip kreditoriaus, teises, nes nėra galima įvykdyti nuosprendžiu paskirtos baudos išieškojimo ir tai įgyvendinti nuosprendžio paskirtį – nubausti asmenį, atgrasyti, kad jis nedarytų daugiau nusikalstamų veikų. Pirkimo-pardavimo sutartis byloje yra vienas pagrindinių rašytinių įrodymų, patvirtinančių J. Š. nuosavybės teisę bei pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Byloje yra pakankamai duomenų, kad daiktas yra perduotas J. Š. valdymui ir naudojimui: J. Š. gyvena ginčo daikte, kuris perduotas pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 punkto sąlygas, leidžiančias pirkėjui naudotis daiktais pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį, pirkėjas įsipareigoja mokėti mokesčius elektros energijos ir komunalinių paslaugų teikėjams. Tai patvirtina valdymą ir naudojimą. Taip pat yra pakankamai kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad J. Š. valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą, dėl kurio yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis: atsakovė seniai gyvena ginčo būste, kaip patvirtino M. S., čia gyveno net ir jos mama, be to, ginčo būste registruota visa atsakovės šeima, nurodant savo gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys į Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl, nors ir yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad galimai sumokėta ne visa suma, tačiau ši sutartis nebuvo nei nutraukta, nei pakeista per visą tą laikotarpį, kaip numatyta pačios sutarties 4.6 punkte. Ieškovės nuomone, atsiskaitymai pagal sutartį buvo vykdomi laiku it tinkamai, galimai buvo kažkokie kitokie susitarimai ar nuolaidos, tačiau sutartis privalėjo būti vykdoma. Pripažintina, kad šiai dienai sutartis yra pilnai įvykdyta, sutartis yra pasirašyta, tai yra pagrindinė sutartis ir nuosavybės teisės J. Š. yra atsiradusios. Replikose ieškovės atstove pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei dalies sumos atsakovė pagal sutartį ir nėra sumokėjusi, tai yra trečiojo asmens M. S. prisiimta rizika, nes jeigu jam būtų svarbus kainos sumokėjimas, tai turėjo būti sudaryta preliminari sutartis. Kadangi buvo sudaryta pagrindinė sutartis, tai visos teisės atsiranda nuo jos sudarymo momento. Be to, sutarties šalys dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo į teismą nesikreipė, todėl laikytina, kad sutartis pilnai įvykdyta ir gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Todėl ieškovė prašo pripažinti šias nuosavybės teises J. Š., įpareigoti ją įregistruoti šias teises Nekilnojamojo turto registre ir tenkinti ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, taip, kaip ieškinyje suformuluota.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad pagrindinis yra pirmasis ieškinio reikalavimas – pripažinti, kad ieškinyje nurodytas nekilnojamais turtas nuosavybės teises priklauso atsakovei. Kiti du reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo. Ieškovė į teismą kreipėsi neturėdama tam teisėto pagrindo. Nuosavybės teisė apima teisę disponuoti turtu, jį valdyti ir juo naudotis. Nesant bet kurios iš šių sudėtinių dalių, laikoma, kad asmuo nuosavybės neturi. Nagrinėjamu atveju atsakovė, būdama susituokusi su tračiuoju asmeniu V. Š., 2019 m. spalio 3 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje, be kitų esminių sąlygų, buvo aptarta ir atsiskaitymo tvarka, ir nuosavybės teisės į turtą perėjimo tvarka. Pagal Civilio kodekso 6.68 straipsnį skolininkas turi turėti neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną teisę, t. y., atsakovė turi turėti neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Atsakovė turi būti įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, bet vengti įregistruoti ir išviešinti. Tačiau atsakovė jokios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neturi. Notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis turi įstatymo galią, o šios sutarties 4.1.2 punkte nustatyta atsiskaitymo tvarka, įskaitant įvykdymo terminą – 2022 m. sausio 30 d. Ieškinys pateiktas be jokio teisėto pagrindo, nes pareikalauta nustatyti, kad atsakovė įgijo nuosavybės teisę dar nesuėjus pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytam šios sutarties įvykdymo terminui. Pateikus ieškinį yra apribojama atsakovės turtinė teisė į nekilnojamąjį turtą, nuvykus pas notarą ši teisė buvo apribota dar iki 2022 m. sausio 30 d. Sutarties šalys turi teisę kaisti ir notariškai patvirtintos sutarties sąlygas, įskaitant atsiskaitymo termino pratęsimą, tačiau notaras atsisako tai daryti. Atsakovė iki galutinio sutarties įvykdymo tik naudojaisi nekilnojamuoju turtu pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 punktą, tačiau atsakovei nesuteikta teisė disponuoti šiuo turtu. Tačiau sutartyje yra aptartos sąlygos, kada J. Š. įgytų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y., kai ji pilnai atsiskaito su pardavėju ir po to per tris darbo dienas surašomas turto perdavimo aktas, kurį turi patvirtinti notaras. Nei ieškinio pateikimo teismui metu, nei šiuo metu atsakovė nėra įgijusi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nes tam nėra sutartyje numatytų sąlygų. Ieškovė tarsi nori modifikuoti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Ieškovė nurodo, jog ieškinio tikslas pasiekti, kad atsakovė būtų nubausta, kad pajustu pasekmes ir būtų atgrasinta nuo nusikaltimų darymo, tačiau civilinio proceso paskirtis to nenumato, kad baudžiamojoje byloje nuteistas asmuo būtų antrą kartą nuteisiamas ir baudžiamas civiline tvarka už padarytą nusikaltimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys yra nepagrįstas, negali būti tenkinamas ir turėtų būti visiškai atmestas. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad su turima sutartimi ji negali nueiti į Registrų centrą ir įregistruoti nuosavybę, o kitų dokumentų ji neturi.

Teismo posėdyje tretysis asmuo M. S. paaiškino, jog visiškai sutinka su atsakovės atstovo pozicija, kad nuosavybės teisė atsakovei dar nepriklauso, nes pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė atsakovei pereina tik pasirašius perdavimo-priėmimo aktą, kurio tretysis asmuo nepasirašys tol, kol jam nebus sumokėti visi pinigai pagal sutartį. Nuosavybės teisė atsakovės vardu negali būti įregistruota, kol atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi pagal sutartį.

Tretieji asmenys antstolė Elena Miliauskienė ir D. V., kuriems apie bylos iškėlimą tinkamai pranešta, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie nedalyvavimo priežastis neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-715/2018, be kita ko, J. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteista subendrinta 200 MGL dydžio, t. y., 7 532,00 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 00 ct) baudą, kuriai sumokėti kaltinamajai J. Š. buvo nustatytas 1 metų 6 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiaulių apygardos teismui 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-214-282/2018, atmetus J. Š. apeliacinį skundą, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 4 d. Nuosprendžiu paskirtą baudą atsakovė J. Š. turėjo sumokėti iki 2020 m. sausio 4 d. Iki nurodyto termino atsakovė sumokėjo tik dalį paskirtos baudos, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-33-715/2018 dėl likusios nesumokėtos 6 541,39 Eur baudos išieškojimo iš J. Š. valstybės naudai. Pagal nurodytą vykdomąjį raštą antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotoja yra VMI, pareiškusi ieškinį nagrinėjamoje byloje. Iš antstolės Elenos Miliauskienės 2021 m. gruodžio 2 d. pažymos nustatyta, kad pažymos išrašymo dieną iš J. Š. pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-33-715/2018 yra likę išieškoti 6 165,00 Eur baudos. Kadangi VMI (ieškovė nagrinėjamoje byloje) vykdomojoje byloje yra išieškotoja, tai ji, kaip kreditorė, turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei J. Š. (atsakovei nagrinėjamoje byloje).

Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. balandžio 23 d. išrašo ir 2019 m. spalio 3 d. sudarytos Žemės sklypo, pastatų ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės Lauros Juškienės, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), matyti, kad pagal nurodytą Sutartį pardavėjas M. S. (kuris yra tretysis asmuo nagrinėjamoje byloje) parduoda, o pirkėja J. Š. (kuri yra atsakovė nagrinėjamoje byloje) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka (duomenys neskelbtini), esančius šešis nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1 punktas). Atsakovės sutuoktinis, su kuriuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamas išvardintas nekilnojamasis turtas yra tretysis asmuo V. Š. Apie šios Sutarties sudarymą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, nurodant, kad sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjas – J. Š., juridinio fakto įregistravimo pagrindas yra 2019 m. spalio 3 d. notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo registro duomenimis (išrašo 4.1 ir 7.3 punktai) asmeninės nuosavybės teisė į visus anksčiau išvardintus daiktus yra registruota M. S. vardu.

Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad visas anksčiau išvardintas nekilnojamasis turtas parduodamas už (duomenys neskelbtini) kainą. Sutarties 4.1.1 punkte jos šalys patvirtino, kad pirkėja J. Š. iki Sutarties pasirašymo pavedimu sumokėjo (duomenys neskelbtini) į pardavėjo M. S. sąskaitą banke. Pagal Sutarties 4.1.2 punktą pirkėja J. Š. įsipareigojo likusius (duomenys neskelbtini) sumokėti pardavėjui M. S. ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 30 d., kas mėnesį nuo 2019 m. spalio pavedimu mokėdama po (duomenys neskelbtini) ir paskutinę įmoką – (duomenys neskelbtini). Pardavėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas ir paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad J. Š. iš viso pagal Sutartį sumokėjo M. S. (duomenys neskelbtini), taigi mokėti pagal Sutartį dar buvo likę (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjo M. S. ir atsakovės J. Š. sudaryta Sutartis, kaip minėta, yra patvirtinta Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės Lauros Juškienės, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taigi Sutartis yra notarinės formos, kas atitinka įstatymo reikalavimus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo; šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. M. S. ir J. Š. sudarytos Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktus pirkėjai pereina nuo daiktų perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjos pasirašytu bei notaro patvirtintu priėmimo-perdavimo aktu. Pagal Sutarties 5.2 punktą daiktai be jokių suvaržymų ar disponavimo apribojimų perduodami pirkėjos nuosavybėn ne vėliau, kaip per 3 (tris) darbo dienas po to, kai bus sumokėta visa sutarta daiktų kaina. Be to, pagal Sutarties 5.3 punktą daiktų perdavimas ir priėmimas turi būti įforminamas Sutarties šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu, atsižvelgiant į šalių susitarimą ir remiantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisė į daiktus pereis pirkėjai nuo priėmimo-perdavimo akto sudarymo momento, o pagal Sutarties 5.4 punktą priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu pardavėjas perduos pirkėjai daiktų kadastro bylą ir visus turimus daiktų dokumentus, jei šalys pasirašymo metu nesusitars kitaip. Sutarties 5.5 punkte įtvirtintas leidimas pirkėjai naudotis daiktais pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį nuo Sutarties pasirašymo momento iki pilno pirkėjos atsiskaitymo su pardavėju pagal šią Sutartį dienos.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į visus anksčiau aptartus nekilnojamojo turto objektus yra įregistruota ne atsakovės J. Š., o trečiojo asmens M. S. vardu. Atsakovės J. Š. ir trečiojo asmens M. S. sudaryta sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik kaip savarankiškas juridinis faktas. Dėl ankstesnėje pastraipoje aptarto teisinio reglamentavimo, net ir viešame registre įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, savaime nereiškia kito juridinio fakto, kad pardavėjo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perėjo pirkėjai (atsakovei nagrinėjamoje byloje). Tiek CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, tiek Sutartyje pardavėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perėjimas pirkėjui siejamas ne su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, o su nekilnojamojo daikto perdavimu, kuris įforminamas aktu. Pagal CK 6.398 straipsnio 2 dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Taigi, šalių sudarytoje sutartyje gali būti numatoma, kokioms sąlygoms esant įvykdytoms daiktas laikomas perduotu pirkėjui ir yra pasirašomas atitinkamas dokumentas apie daikto perdavimą. Šioje byloje nagrinėjamos Sutarties 5.2 punkte daiktų perdavimas pirkėjai (atsakovei) aiškiai ir vienareikšmiškai susietas su visos sutartos daiktų kainos sumokėjimu. Atsižvelgiant į nustatytą faktą, kad pirkėja J. Š. nėra pilnai atsiskaičiusi pagal Sutartį su pardavėju M. S., o atsakovės nepriemoka pagal Sutartį sudaro reikšmingą Sutarties kainos dalį – (duomenys neskelbtini), nesutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus nuo Sutarties sudarymo momento. Tokiu būdu, atsakovė, kaip ieškovės skolininkė vykdomojoje byloje dėl baudos išieškojimo, neturi reikalavimo teisės į nekilnojamojo turto pardavėją M. S., kad jis pasirašytų Sutarties 5.1–5.4 punktuose numatytą priėmimo-perdavimo aktą, nes atsakovė, kaip pirkėja, nėra įvykdžiusi Sutarties 4.1.2, 4.2 ir 5.2 numatytų sąlygų dėl kainos sumokėjimo. Be to, pagal Sutarties 4.3 ir 4.4 punktų nuostatas galutinis pirkėjos atsiskaitymas su pardavėju dar turi būti patvirtintas notaro liudijimu, kuris yra neatsiejama šios Sutarties dalis. Sąlygų, su kuriomis Sutartyje siejamas tokio liudijimo išdavimas, taip pat nėra. Vadinasi, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris nėra užbaigtas, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus atsakovei neperėjo, neįgyta daiktinė teisė negali būti įregistruota atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė, kaip ieškovės skolininkė vykdomojoje byloje, pati neįgyvendina savo turimų teisių arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės vykdomojoje byloje, interesus. Be to, bylos nagrinėjimo metu gautais duomenimis atsakovė J. Š. dirba, jai paskirtos baudos išieškojimas vykdomas iš jos darbo užmokesčio, todėl nėra pagrindo teigti, kad skolininkė vengia mokėti baudą ir pažeidžia kreditoriaus interesus. Dėl aukščiau nurodytų argumentų ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės nuosavybės teisę į Sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus netenkintinas, o kiti reikalavimai netenkintini kaip išvestiniai iš minėtojo reikalavimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas, atsižvelgdamas į byloje iškeltus reikalavimus, plačiau nepasisako dėl ieškovės svarstymų apie preliminariosios ir pagrindinės sutarties santykį ar apie menamą negalimumą notariškai patvirtintoje nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti kainos sumokėjimą dalimis per tam tikrą laikotarpį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė ir laiko savo, kaip kreditorės, ieškinį netiesioginiu, tačiau reikalavimus reiškia pačiai skolininkei kaip atsakovei, o ne siekia priverstinai įgyvendinti skolininkės teises pareikšdama ieškinį skolininkės vardu asmenims, kurių atžvilgiu atsakovė būtų kreditorė.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Atsakovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei ir šalims viena iš kitos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atstovei J. Š.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.