Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-09-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-8435-639/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
2YT-8435-639/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05314-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Saulius Zajarskas (pirm.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "Bontema"
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamentas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8435-639/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05314-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.22 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, nesutikdama su antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/27043 vykdymo išlaidų apskaičiavimu ir prašo panaikinti antstolės vykdymo išlaidų patvarkymą. Nurodo, kad antstolei išieškotojos pateiktas vykdomasis dokumentas buvo panaikintas dar iki vykdymo veiksmų pradžios ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, todėl, pareiškėjos nuomone, vykdymo išlaidos jam turi būti grąžintos. Paaiškino, kad ji skolą išieškotojai sumokėjo 2021 m. birželio 28 d. dar iki pradedant vykdomąją bylą, tą pačią dieną vykdomoji byla buvo perduota priverstiniam vykdymui antstolei V. D., nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nors 1 753,32 Eur skola valstybei buvo sumokėta 2021 m. birželio 28 d., antstolė tą pačią dieną atliko priverstinio vykdymo veiksmus, suskaičiavo 332,98 Eur vykdymo išlaidų, todėl mano, kad visi antstolės atlikti vykdymo veiksmai jau po to, kai pareiškėja buvo sumokėjusi skolą.

2. Antstolė V. D. 2021 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-210000489 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėja išieškomą sumą sumokėjo praleidusi terminus ir jau po vykdomosios bylos užvedimo, antstolei atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl privalo atlyginti tiek būtinas, tiek ir faktiškai patirtas papildomas vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 28 d. vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstolei V. D.. 2021 m. birželio 29 d. pradėjus vykdymą, buvo gautas mokėjimo kvitas, kuris patvirtina, kad į VMI finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą skolininkė 2021 m. birželio 28 d. 15 val. 53 min. sumokėjo 1754,95 Eur. Antstolė pažymi, kad minėtame kvite nurodyta, jog įmoka pervedama kitą darbo dieną Antstolės teigimu, nagrinėjamu atveju akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo. Gavus pareiškėjos 2021 m. birelio 29 d. informaciją apie tai, kad skola sumokėta, antstolė ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti skolos sumokėjimo aplinkybes. Tai, kad skola įskaityta 2021 m. birželio 29 d. (įmoka galėjo būti pervesta į išieškotojo sąskaitą pagal mokėjimo kvitą), t. y. jau pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, nepatvirtina skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumo. Pareiškėja, apmokėdama skolą vykdomojo dokumento pateikimo antstolei dieną (darbo pabaigoje), netinkamai vykdė savo pareigą ir kartu prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Pradėjus vykdymą, sumokėta skola nebuvo mokesčių administratoriaus apskaityta, todėl pareiškėjos skundas nėra pagrįstas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė sprendimą dėl pareiškėjos skundo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19277 išieškoti mokestinę nepriemoką 1 753,32 Eur, susidariusią ir nemokėtą laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. gegužės 27 d., GPM skola nuo su darbo santykiais susidariusių pajamų. Šią skolos sumą uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) “(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti per vieną mėnesį. Pažymėjo, kad VMI prie FM 2021 m. gegužės 27 d. sprendime, nurodyta, kad jei mokesčių mokėtojas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumoka prievolių ataskaitoje išvardintų sumų nurodytais įmokų kodais, nesumokėtos prievolės ar likusi nesumokėta jų dalis bus perduota antstoliui išieškoti. Aukščiau minėtas sprendimas pateiktas vykdymui Antstolių informacinėje sistemoje (toliau –AIS). VMI prie FM, 2021 m. birželio 28 d. gavus skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie skolos sumokėjimą, VMI prie FM 2021 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-28299 pripažinti netekusiu galios 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Priimtas sprendimas pateiktas antstolei AIS.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

4. Antstolės V. D. kontoroje 2021 m. birželio 28 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir 2021 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19277 išieškoti mokestinę nepriemoką 1 753,32 Eur, susidariusią ir nemokėtą laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. gegužės 27 d., GPM skola nuo su darbo santykiais susidariusių pajamų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. birželio 28 d. priimtas patvarkymas Nr. S-21-4-24063 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, apie kurio gavimą, el. paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo registrų centras, bei ant šio patvarkymo yra žyma, kad jis išsiųstas paštu 2021 m. birželio 30 d., skolininkės buveinės vietos adresu. Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. birželio 28 d. 20.00 val. skolininkė el. paštu informavo antstolę, kad skola yra sumokėta ir, kad VMI „šiandien“ t. y. 2021 m. birželio 28 d. įkėlė išieškojimo atšaukimą į sistemą. Kitu laišku, siųstu 2021 m. birželio 28 d. 20.24 val. atsiuntė skolos apmokėjimo kvito nuotrauką.

5. Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad išieškomą skolą pareiškėja sumokėjo 2021 m. birželio 28 d. tiesiogiai išieškotojai. Išieškotoja 2021 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-28299 pripažinti netekusiu galios 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19277 (dokumente klaidingai nurodyta, kad pripažįstamo netekusiu galios sprendimo data 2021-06-28). 2021 m. birželio 29 d. atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-4-24107, kuriuo antstolė, šioje vykdomojoje byloje, priskaičiavo 332,98 Eur vykdymo išlaidų, kurios sudaro: 54,82 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 274,08 Eur atlygis antstolei, 2,33 Eur; taip pat išlaidos tretiesiems asmenims; 2,33 Eur už registruoto laiško su įteikimu siuntimą, 0,20 Eur banko mokestis, 1,55 Eur registruotas laiškas. Vykdomojoje byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. kad skolininkė skolą sumokėjo tiesiogiai išieškotojai, antstolė 2021 m. birželio 29 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdymo išlaidų sumą -332,98 Eur.

6. Pareiškėja ginčija vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, jai atsiskaičius su išieškotoju gera valia

7. Siekiant nepažeisti proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, privalo griežtai laikytis CPK nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

8. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. birželio 28 d. ji sumokėjo skolą išieškotojai ir tik po to tą pačią dieną sužinojo apie jos atžvilgiu atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus, kai elektroniniu paštu gavo dokumentus iš antstolės kontoros. Kadangi skola buvo sumokėta, išieškotoja 2021 m. birželio 28 d. sprendimu panaikino vykdomąjį dokumentą, todėl pareiškėja teigia, kad antstolė šioje vykdomojoje byloje nepagrįstai priskaičiavo 332,98 vykdymo išlaidų. Antstolė teigia, kad pareiškėja skolą (mokestinę nepriemoką) sumokėjo praleidusi terminą, po vykdomosios bylos užvedimo, todėl privalo atlyginti vykdymo išlaidas.

9. Byloje nėra ginčo, kad buvo išieškoma mokestinė nepriemoka, kuri turėjo būti sumokėta iki 2021 m. birželio 27 d. Skolininkė gera valia mokestinės nepriemokos iki nustatyto termino nesumokėjo.

10. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju antstolė nenustatė akivaizdžių kliūčių, tame tarpe ir nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte, pateiktam vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl 2021 m. birželio 28 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) ir atliko CPK numatytas vykdymo procedūras.

11. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojos pateiktame vykdomajame dokumente buvo nurodyti įvykdymo terminai, todėl skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo siunčiamas ir antstolė 2021 m. birželio 28 d., iš karto po 2021 m. birželio 28 d. išieškotojos prašymo ir vykdomojo dokumento gavimo, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021 m. birželio 28 d. pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 624 straipsnis, 661 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tuo metu antstolė neturėjo duomenų, jog skola sumokėta. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors pareiškėja skolą sumokėjo 2021 m. birželio 28 d., tačiau pinigai buvo pervesti tiesiogiai išieškotojai, todėl apie skolos sumokėjimą antstolei tapo žinoma tik 2021 m. birželio 29 d., kai buvo užregistruotas skolininkės vadovo persiųstas pranešimas apie padarytą pašto perlaidą pagal 2021 m. gegužės 27 d. VMI sprendimą. Antstolė pažymėjo, kad pagal atlikto mokėjimo kvitą, jame nurodyta, jog piniginės lėšos bus pervedamos kitą darbo dieną, tai reiškia tinkamo prievolės įvykdymo diena, laikytina, 2021 m. birželio 29 d. Pareiškėja prievolę įvykdė po to, kai buvo surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

13. Antstolė pažymėjo, kad lieka neaišku dėl kokių priežasčių VMI, vadovaudamasi tik faktiniu lėšų įskaitymu (nesulakusi kol piniginės lėšos pasieks VMI sąskaitą), 2021 m. birželio 28 d., remdamasi tik lėšų-kasos kvitu, išdavė raštą apie atsiskaitymą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymi, kad VMI atliktų veiksmų teisėtumas administruojant pareiškėjos vardu gautas įmokas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad skola įskaityta 2021 m. birželio 28 d., t. y. jau pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, nepatvirtina skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumo. Pareiškėja, apmokėdama skolą vykdomojo dokumento pateikimo antstolei dieną (darbo pabaigoje), netinkamai vykdė savo pareigą ir kartu prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką.

15. Pareiškėja neneigia, kad 2021 m. birželio 28 d. sužinojo apie jos atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą, todėl būdama protinga ir apdairi, ji turėjo imtis priemonių ir nedelsiant informuoti antstolę apie skolos sumokėjimą išieškotojai ir antstolio reikalavimų įvykdymą, siekiant išvengti tolimesnių priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. 2021 m. birželio 28 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (6 punktas) be kita ko nurodyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsiant pranešti apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Todėl pareiškėjai, neatlikus nurodytų veiksmų, jos atžvilgiu pagrįstai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 655 straipsnio 1 dalis, CPK 624 straipsnio 1 dalis), o antstolės pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagrįstas ir teisėtas.

16. Priverstinis vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Vykdymo išlaidas, jų apmokėjimą ir išieškojimą iš skolininko reglamentuoja CPK 609 – 611 straipsniai. CPK 609 straipsnio 1 dalis vykdymo išlaidas skirsto į tris pagrindines grupes: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

17. Iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. birželio 29 d. atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-4-24107, kuriuo antstolė, šioje vykdomojoje byloje, priskaičiavo 332,98 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro: 54,82 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 274,08 Eur atlygis antstolei, 2,33 Eur; taip pat išlaidos tretiesiems asmenims; 2,33 Eur už registruoto laiško su įteikimu siuntimą, 0,20 Eur banko mokestis, 1,55 Eur registruotas laiškas.

18. Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento įvykdymą iš skolininko neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 punkto 1 dalis). Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlygimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas).

19. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo atveju kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas).

20. Kaip jau bylos duomenimis nustatyta, pareiškėja skolą sumokėjo ir vykdomąjį dokumentą įvykdė jau antstolei priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad skolą išieškotojai ji sumokėjo dar iki pradedant vykdomąją bylą. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolą pareiškėja sumokėjo savanoriškai, nors ir praleisdamas išieškotojos nustatytus terminus. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. birželio 28 d. sprendimu išieškotoja vykdomojo dokumento nepanaikino, o šį sprendimą pripažino netekusiu galios, kadangi skolą pareiškėja sumokėjo (nurodyta sprendimo priėmimo priežastis – pasibaigė mokestinė prievolė (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 112 straipsnio 1 dalis)), tačiau jau po vykdomojo dokumento išdavimo ir pateikimo antstolei.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).

22. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymo Lietuvos pašte, matyti, kad pareiškėja 2021 m. birželio 28 d. 15.53 val. į VMI sąskaitą sumokėjo 1754,95 Eur, mokėjimo kvite nurodyta, kad įmoka pervedama kitą darbo dieną. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad skolininkė 2021 m. birželio 28 d. 18.47 val. gavo pranešimą elektroniniu paštu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo antstolės siųstus dokumentus. 2021 m. birželio 28 d. 21.40 val. skolininkė gavo pranešimą sistemoje Mano VMI, kuriuo informuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo dokumentą „Sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“. Iš byloje pateiktų skolininkės el. pašto išrašų, matyti, kad 2021 m. birželio 28 d. 20.00 val. ir 20.24 val. siųstais el. laiškais informavo antstolę, kad skola yra sumokėta ir nusiuntė mokėjimą patvirtinančio kvito kopiją.

23. Taigi, šiuo atveju antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, nesant tam akivaizdžių kliūčių, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai pareiškėja 1754,95 Eur sumą faktiškai sumokėjo tą pačią dieną, kai antstolė priėmė 2021 m. birželio 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tačiau mokėjimo kvite nurodyta, jog įmoka pervedama kitą darbo dieną, taigi faktinis lėšų įskaitymas į išieškotojos VMI sąskaitą įvyko tik 2021 m. birželio 29 d., t. y. jau prasidėjus vykdymo procesui. Ši aplinkybė laikytina esmine, sprendžiant dėl atlygio antstolei dydžio. Taigi sutiktina su antstole, jog pareiškėja skolą sumokėjo ir vykdomąjį dokumentą įvykdė jau antstolei priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl atmestini skolininkės teiginiai, kad skolą išieškotojai ji sumokėjo dar iki pradedant vykdomąją bylą ir priverstinio vykdymo veiksmus.

24. Reikšminga yra tai, kad atlyginimas antstoliui atlieka atlyginamąją, o ne kompensuojamą funkciją (Lietuvos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 išaiškinta, kad nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkė įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį ji galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstolei turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlygimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

25. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė jai priskaičiuotą skolą sumokėjo pasibaigus terminui, per kurį skola (mokestinė nepriemoka) galėjo būti sumokėta VMI gera valia, ir net po to, kai vykdomasis dokumentas jau buvo priimtas vykdyti antstolės kontoroje, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad antstolė įgijo teisę į atlygį.

26. Teismų praktikoje numatyta galimybė mažinti antstolio apskaičiuotą ir (ar) išieškotą atlygį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371- 701/2016 išaiškino, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydi. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime nustatytam terminui dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure (nenugalima jėga) aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis negu Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas minimalus atlyginimas.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad skolą pareiškėja sumokėti pavėlavo dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms. Tuo tarpu antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/27043 pagrįstai apskaičiavo antstolio atlygį, remdamasi Sprendimų vykdymo instrukcija.

28. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į vykdymo išlaidų skaičiavimą. 2021 m. birželio 29 d. atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-4-24107, kuriuo antstolė, šioje vykdomojoje byloje, priskaičiavo 332,98 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro: 54,82 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 274,08 Eur atlygis antstolei, 2,33 Eur; taip pat išlaidos tretiesiems asmenims; 2,33 Eur už registruoto laiško su įteikimu siuntimą, 0,20 Eur banko mokestis, 1,55 Eur registruotas laiškas.

29. Teismas atkreipia dėmesį, kad antstolė procesinius dokumentus išsiuntė skolininkei per sistemą, tai patvirtina skolininkės gautas el. laiškas iš registrų centro. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tą pačią dieną skolininkė el. paštu antstolei nusiuntė ne vieną laišką, taigi antstolei buvo žinoma, kad su skolininke galima bendrauti ir dokumentus įteikti elektroninio pašto adresu, bei tai, kad skolininkė gavo antstolės siųstus procesinius dokumentus. Kartu pažymėtina, kad nepaisant to, jog 2021 m. birželio 28 d. antstolė buvo el. laišku informuota apie prievolės įvykdymą, antstolės kontoroje 2021 m. birželio 29 d. buvo gauta skolos sumokėjimą patvirtinančio kvito kopija, bei išieškotojos sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, antstolė vis tiek minėtą patvarkymą skolininkei išsiuntė registruotu laišku (žyma apie išsiuntimą ant patvarkymo 2021 m. birželio 30 d.). Iš to seka, kad antstolei žinant, jog skolininkė gavo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, bei gavus skolos sumokėjimą patvirtinančius duomenis, antstolei nebuvo pagrindo minėtą patvarkymą ar kitus dokumentus skolininkei siųsti registruotu laišku. Atsižvelgiant į tai registruotų laiškų siuntimo išlaidos – apskaičiavime nurodytos sumos, tretiesiems asmenims, neturėtų būti išieškomos iš skolininkės, nes jos buvo patirtos dėl antstolės perteklinių veiksmų.

30. Taip pat vertinant byloje esantį vykdymo išlaidų apskaičiavimą, matyti, kad antstolė vykdomosios bylos administravimo išlaidų priskaičiavo 54,82 Eur, atlygio antstoliui priskaičiavo 274,08 Eur. Atliktuose skaičiavimuose antstolė pažymi, jog skaičiuojamos vykdymo išlaidos remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktais.

31. Teismas pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte. 109.9. papunktyje nustatyta, kad bylose, kuriose išieškoma suma sudaro nuo 1 500 iki 2000 Eur administravimo išlaidos sudaro 48 Eur, o antstolio atlygį sudaro 15 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 240 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skolos sumą sudaro 1 753,32 Eur, vykdymo išlaidos turėjo būti skaičiuojamos pagal 109.9. papunktį. Vertinant antstolės atliktą vykdymo išlaidų skaičiavimą lieka neaišku, kuo remiantis antstolė nurodo, jog vykdymo administravimo išlaidos sudaro 54,82 Eur, kai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taikomą papunktį suma nurodyta apibrėžta konkreti suma - 48 Eur, taip pat lieka neaišku kaip antstolė apskaičiavo antstolio atlyginimo sumą, jeigu ji turi būti skaičiuojama nuo išieškotos sumos, nustatyta minimali suma 240 Eur. Byloje nustatyta, jog antstolė piniginių lėšų neišieškojo, nes skolininkė pati įvykdė prievolę, vadinasi, antstolės atlygis nagrinėjamu atveju gali siekti tik minimalią nurodomą sumą 240 Eur. Matyti, kad antstolė savo skaičiavimuose nurodo, jog remiasi ne tik Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 straipsniu, bet ir 120 straipsniu. Atkreiptinas antstolės dėmesys, kad Instrukcijos 109 punkte nurodomi administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai taikomi vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo. Tuo tarpu 120 punkte nurodyti dydžiai taikomi vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Nagrinėjamu atveju vykdomas, išimtinai piniginio pobūdžio išieškojimas dėl to nėra aišku dėl kokių priežasčių, antstolė, atlikdama vykdymo išlaidų apskaičiavimą, remiasi 120 punkte nurodytais dydžiais.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad vykdymo procesas pradėtas ir vykdymo išlaidos apskaičiuotos neteisėtai, todėl šioje dalyje skundas atmetamas.

33. Įvertinus byloje esantį vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kad jame įtrauktos lėšos už procesinius veiksmus, kurie buvo nereikalingi ir atlikti jau po skolos sumokėjimo, bei į tai, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos netiksliai, pareiškėjos skundo dalis dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo tenkinama, 2021 m. birželio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-21-4-24107 naikintinas, antstolė įpareigotina iš naujo atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės V. D. veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės V. D. 2021 m. birželio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-4-24107 vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/27043 ir įpareigoti antstolę iš naujo atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/21/27043 grąžinti antstolei V. D.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas