Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. J. dėl sutarties nutraukimo, skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos.

Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-08-19 nutarimu Nr. 874 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 d nutarimo Nr. 540 „Dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeistas Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo pavadinimas bei nuostatai. Apie pavadinimo keitimą paskelbta 2009-12-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo duomenų pasikeitimas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2010-01-11. Nuo 2010-01-01 Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas vadinasi Valstybinis studijų fondas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas Valstybinis studijų fondas su atsakovu A. J. 2003-05-05 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 1000,00 Lt (289,62 Eur) dydžio paskola, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal paskolos grąžinimo grafiką ne ilgiau kaip per 15 metų, metinių palūkanų dydis 5 procentai. Atsakovas pagal Sutartį atsiskaitė su ieškovu už laikotarpį nuo 2008 m. 3 ketvirčio iki 2010 m. 4 ketvirčio imtinai. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėtų ieškovui (likusį) susidariusį įsiskolinimą, nėra. Ieškovas siuntė atsakovui įspėjimą dėl paskolos sutarties su juo nutraukimo, tačiau įspėjimo įteikti nepavyko, todėl sutartis su atsakovu liko nenutraukta.

Dėl sutarties nutraukimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė tarp šalių pasirašytą paskolos sutartį, kadangi nevykdė savo prievolės laiku mokėti įmokas pagal sutartį bei mokėjimo grafikuose nustatytą tvarką, ir tai, teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties esmę laiku grąžinti gautą paskolą, yra esminis sutaries pažeidimas, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tarp šalių 2003-05-05 sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina (CK 6.874 str. 2 d., 6.217 str. 4 d.).

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6. 874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 206,16 Eur skolos.

Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Byloje nustačius, kad pagal Sutartį (1.1.3 p., 3.1 p.) atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, ieškovui iš atsakovo priteistina 94,71 Eur palūkanų (CK 6. 872 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Byloje nustačius, kad pagal Sutarties 3.3 punktą atsakovas už kiekvieną pavėluotą dieną įsipareigojo mokėti 0,04 procentų delspinigius, ieškovui taip pat priteistina iš atsakovo 17,04 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 317,91 Eur (206,16 Eur + 94,71 Eur + 17,04 Eur ) dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-10) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinio piniginius reikalavimus (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 80 str. 7 d.) bei 20,00 Eur dydžio žyminis mokestis už Sutarties nutraukimą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 7 d., CPK 96 str. 5 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo, j. a. k. 191722967, ir atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2003-05-05 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 206,16 Eur (du šimtus šešis Eur 16 ct) skolą, 94,71 Eur (devyniasdešimt keturis Eur 71 ct) palūkanas, 17,04 Eur (septyniolika Eur 4 ct) delspinigius bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 317,91 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-10) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo Valstybinis studijų fondas, j. a. k. 191722967, naudai

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,00 Eur (trisdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.