Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria A. T. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 431 straipsnio 1 dalį, atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8961-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. T. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, o būtent – siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu, t. y. 2024 m. sausio 11 d., 14.47 val., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) (greičio viršijimas), valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. T. atstovės advokatės Linos Kvedarauskienės skundas tenkintinas iš dalies

3. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovė advokatė nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog A. T. yra tinkamas nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje subjektas. Taip pat, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog Institucijos nutarimas, kuriuo A. T. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstais, neįvertino A. T. veiksmų, kuriais jis, nors ir pavėluotai, informavo policijos pareigūnus, kas 2024 m. sausio 11 d., 14 val. 47 min. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga, Skundžiama nutartimi ir skundo argumentais, sprendžia, kad skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies.

4. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos ANK normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę arba ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

5. ANK 611 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta ir tai, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą.

6. Kaip matyti iš šio procesinio sprendimo 7 ir 8 punktuose aptarto teisinio reguliavimo, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas), vadovui. Taigi juridinio asmens vadovas yra tinkamas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų (b. l. 26) matyti, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 35) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2010 m. vasario 25 d., be pertraukų, buvo atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.62 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis, įskaitant ir duomenis apie juridinio asmens vadovą (-us). Jau buvo minėta, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenimis, nusižengimo padarymo dieną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniu valdymo organu buvo A. T. Duomenų, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo kitas asmuo Juridinių asmenų registre nėra. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pagal formuojamą teismų praktiką (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-795/2024) Institucija neprivalo aiškintis bendrovėje nustatytos vidaus tvarkos ar aiškintis koks konkretus darbuotojas kokiu konkrečiu laikotarpiu pavaduoja bendrovės vadovą, jeigu tokie duomenys nėra išviešinti viešuosiuose registruose. Nurodytų argumentų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad A. T. kilo teisės normose numatyta pareiga per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2024 m. sausio 11 d., 14 val. 47 min. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemone, t. y. jis yra tinkamas nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje subjektas.

7. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti tiek Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir administracinės atsakomybės individualizavimo aspektu. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-37/2013, Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015, Nr. 2AT-58-697/2017). Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir nuobaudos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą turi būti vadovaujamasi ne formaliais argumentais, o susidariusią situaciją vertinti visapusiškai. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, t. y. atsakyti į klausimą ar A. T. padarytas nusižengimas siekia tokių nusižengimų pavojingumo laipsnį. Taip pat būtina atidžiai išanalizuoti ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesį, taip pat pačio nusižengimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors ir pažeisdamas įstatyme įtvirtintus terminus, A. T. vis tik pateikė Institucijai informaciją apie asmenį, kuris 2024 m. sausio 11 d., 14 val. 47 min. pažeidė Kelių eismo taisykles - viršijo leistiną greitį. Aukštesnysis teismas, individualizuodamas administracinę atsakomybę, pažymi ir tai, kad A. T. neignoravo Institucijos prašymų pateikti informaciją, neišreiškė aiškaus atsisakymo pateikti prašomus duomenis apie asmenį, kuris vairavo bendrovei priklausantį automobilį. Priešingai, gavęs Institucijos pranešimą, A. T. Institucijai parašė du elektroninius laiškus, kurių viename, t. y. 2024 m. sausio 29 d., prašė atsiųsti KET pažeidimo nuotrauką, kur matytųsi vairuotojas, o kitame, t. y. 2024 m. sausio 30 d., nurodė, kad šį kartą negali pateikti transporto priemonę vairavusio asmens duomenų ir prašė skirti baudą įmonei, nes Kauno padalinio darbuotojai neatsirenka, kas tuo metu vairavo automobilį (b. l. 28). Tai, kad A. T. bendradarbiavo su Institucija, patvirtina ir pačios institucijos procesinis elgesys. Institucija gavusi A. T. pranešimą, kad jis duomenų apie automobilį vairavusį asmenį negali pateikti, kas jau buvo pagrindas jam surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, vis tiek atkakliai reikalavo pateikti prašomą informaciją apie automobilį vairavusį asmenį. Šis Institucijos „procesinis gudravimas“ lėmė, kad administracine tvarka buvo nubaustas greitį viršijęs asmuo, o taip pat ir A. T., kuris, pasibaigus įstatyme įtvirtintam pareigos informuoti terminui, nurodė kas vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną greitį. Kitaip tariant, nors A. T. savo neveikimu ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, tačiau jis padėjo išaiškinti ir kelių eismo taisykles padariusį asmenį. Nustatytų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas pasireiškė mažesniu pavojingu, negu įprastas rūšinis šios kategorijos nusižengimų padarymas, o tai sudaro pagrindą A. T. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje administracinės nuobaudos jam neskirti.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors Institucija ir apylinkės teismas teisingai kvalifikavo A. T. veiksmus, tačiau netinkamai individualizavo atsakomybe traukiamo asmens atsakomybę, todėl Skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas keistini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

A. T. atstovės advokatės Linos Kvedarauskienės skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi A. T. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.