Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Livitra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-11685-471/2023, kuria teismas atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus civilinėje byloje pagal kreditorės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Livitra“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Livitra“ kreditorei likviduojamai dėl bankroto UAB „Supernetas“ 1 047,13 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei iš skolininkės UAB „Livitra“ išieškoti valstybei 11 Eur žyminį mokestį.

2. 2023 m. lapkričio 3 d. skolininkė UAB „Livitra“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose prašė sustabdyti teismo įsakymo vykdymą ir atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti; atmesti kreditorės pareiškimą kaip nepagrįstą ir panaikinti teismo įsakymą.

3. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryti 2021 m. liepos 2 d. įsiskolinimo užskaitymo aktas ir 2021 m. liepos 5 d. skolų suderinimo aktas 1 047,13 Eur sumai. Be to, UAB „Livitra“ direktorius yra atleistas ir įmonės veikla sustabdyta, todėl su priimtu teismo įsakymu laiku nesusipažino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas prieštaravimams paduoti ir atsisakyta prieštaravimus priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Kreditorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-329-613/2023, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1149-881/2023.

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagą kreditorės pateiktomis teismo nutartimis. Esant poreikiui, apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti su kreditorės pateiktomis teismų nutartimis, naudodamasi LITEKO duomenimis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kreditorės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl praleisto termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti atnaujinimo

14. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. rugpjūčio 18 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Livitra“ kreditorei likviduojamai dėl bankroto UAB „Supernetas“ 1 047,13 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei iš skolininkės UAB „Livitra“ išieškoti valstybei 11 Eur žyminį mokestį.

15. Kreditorės UAB „Livitra“ pareiškimas, teismo įsakymas ir teismo pranešimas buvo išsiųsti skolininkei 2023 m. rugpjūčio 18 d. buveinės adresu – Skuodas, Apuolės g. 53. Teismui grąžintoje pašto siuntoje nurodyta, kad skolininkė šių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

16. Vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, teismas pakartotinai 2023 m. rugsėjo 15 d. procesinius dokumentus išsiuntė skolininkės buveinės adresu – Skuodas, Apuolės g. 53, ir sprendė, jog siųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus dešimt dienų nuo jų išsiuntimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 26 d. Tačiau faktiškai skolininkei siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes jie pašto siunta 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo grąžinti teismui, nurodant kad skolininkė šių dokumentų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Per 20 dienų terminą skolininkei nepateikus prieštaravimų, teismas sprendė, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. spalio 17 d.

17. Skolininkės atstovas 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose prašė sustabdyti teismo įsakymo vykdymą ir atnaujinti terminą prieštaravimams paduoti. Nurodė, kad skolininkei faktiškai teismo įsakymas ir kiti kartu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl skolininkė/jos atstovas nebūdami informuoti apie priimtą teismo įsakymą, neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimus.

18. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus). Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas.

19. Sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas aptaria civilinio proceso normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, kurį reglamentuoja CPK vienuolikto skyriaus antrasis skirsnis. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką detaliau reglamentuoja CPK 123 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Taip pat CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat minėtos nutarties 29–30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo teikiami formaliai, t. y. du kartus buvo išsiųsti skolininkės UAB „Livitra“ buveinės adresu. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva būtų gavęs duomenis iš Juridinių asmenų registro ir patikrinęs skolininkės UAB „Livitra“ atstovo (pvz. vadovo, akcininko) duomenis, siuntęs procesinius dokumentus skolininkės vadovui ar kitam tinkamam atstovui Juridinių asmenų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus skolininkei UAB „Livitra“, kad skolininkė būtų veiksmingai ir tikslingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir priimtą teismo procesinį dokumentą.

22. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per dvidešimties dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

23. Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą).

24. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus bei nustatyti tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

25. Byloje nustatyta, kad nors skolininkei procesiniai dokumentai formaliai įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, praėjus dešimčiai dienų nuo pakartotinio išsiuntimo skolininkės buveinės adresu, tačiau jokių duomenų nėra, kad skolininkei faktiškai buvo įteikti siųsti procesiniai dokumentai ir ji būtų faktiškai susipažinusi su jai išsiųstais procesiniais dokumentais (kreditorės pareiškimu, teismo įsakymu ir pranešimu).

26. Tai, kad iki kreditorei pareiškimu kreipiantis į teismą, skolininkės atstovas buvo pasirašęs su skola, dėl kurios išieškojimo vėliau buvo išduotas teismo įsakymas, susijusius dokumentus bei tai, kad skolininkės atstovui buvo žinoma apie kreditorei UAB „Supernetas“ iškeltą bankroto bylą, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad skolininkei (jos atstovui) buvo žinoma apie išduotą teismo įsakymą.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skolininkė praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo atnaujinti. Byloje nenustatyta, kad skolininkė piktnaudžiautų jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veiktų prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl kreditoriaus reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Situacija, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų, ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, neužtikrintų abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, ginant savo teises ir teisėtus interesus, taip pat būtų nesuderinama su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skolininkės atstovas nepateikė duomenų apie UAB „Livitra“ įregistruotą teisinį statusą, juridinį asmenį turintį teisę atstovauti asmenį, šiuos duomenis turi galimybę gauti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės argumentų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepasisako, nes jie yra susiję su procesinių dokumentų įteikimu fiziniam, o ne juridiniam asmeniui.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkei, būtent dėl šios aplinkybės ji neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditorės reikalavimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atnaujinti dėl svarbių priežasčių skolininkės praleistą terminą prieštaravimams pareikšti.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą (CPK 123 straipsnio 4 dalį) ir prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo dėl įsakymo išdavimo pateikimą (CPK 439 straipsnį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl skolininkės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios teismo skundžiama nutartis naikintina ir skolininkei atnaujinamas praleistas įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Tenkinus prašymą ir atnaujinus skolininkei terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Livitra“ praleistą įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. išduoto teismo įsakymo pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.