- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1149-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00296-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- V. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. V. prašymą dėl skirtos baudos panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Supernetas“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Supernetas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pilkoji kopa“. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 14 d.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „Supernetas“ vadovas V. V. buvo įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorę įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Išaiškinta, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratorei anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam skirti iki vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi BUAB „Supernetas“ buvusiam vadovui V. V. paskirta 500 Eur bauda už Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis išsiųsta per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (EPP).
4. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas V. V. 2023 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ir termino turimų dokumentų pateikimui pratęsimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui teismo nuobauda skirta 2023 m. rugsėjo 19 d., terminas prašymui dėl nuobaudos panaikinimo pasibaigė 2023 m. spalio 4 d., prašymas dėl baudos panaikinimo pateiktas 2023 m. spalio 19 d. Pateiktame prašyme V. V. neprašė atnaujinti termino pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido nustatytą terminą, tačiau tik nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.
8. Teismas nurodė, kad teismas procesinius dokumentus pareiškėjui išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi pareiškėjas V. V. – fizinis asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnyje nustatytas asmuo, privalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas privalo nustatyti: 1) buvo V. V. pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (VEP posistemis) paskyroje ar ne; 2) aktyvi jo LITEKO VEP posistemio paskyra ar ne. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad V. V. – Lietuvos elektroninių paslaugų portalo (EPP) vartotojas. Jis, aktyvuodamas savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Įvertinęs tai, kad V. V., esant jo aktyviai LITEKO VEP posistemio paskyrai ir sutikus gauti procesinius dokumentus paskyroje, teismas procesinius dokumentus išsiuntė per EPP. Teismas nesutiko su tuo, jog jis nebuvo informuotas apie iškeltą bylą ir byloje priimtą nutartį. Teismas taip pat nustatė, kad paskutinį kartą prie EPP sistemos V. V. buvo prisijungęs 2023 m. spalio 24 d. 21 val. 36 min., todėl padarė išvadą, jog jis yra EPP naudotojas.
9. Be to, teismas pažymėjo, kad procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, nepatikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje. Taigi, V. V., turėdamas aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jo paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė yra ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą, bet į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas apie Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties egzistavimą nežinojo, nes nutarties kopija nebuvo įteikta, apie ją sužinojo tik tada, kai baigėsi skundo padavimo terminas. Prie EPP sistemos nesijungė (būtent prie bankrutuojančios įmonės paskyros), todėl, nežinodamas apie priimtą nutartį, neturėjo galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir apskųsti nutartį per įstatymo nustatytą terminą.
10.2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai jam įteikiami asmeniškai. Įstatymas numato, kad, kai nėra galimybės procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalių ar 129, 130 straipsnių nustatyta tvarka. Šie veiksmai nebuvo atlikti.
10.3. Teikdamas skundą, prie prašymo atnaujinti terminą skundo padavimui, pridėjo dokumentus, įrodančius, kad bauda buvo paskirta neteisėtai.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Supernetas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pareiškėjas naudojasi EPP sistema, nes pateikė atskirąjį skundą.
11.2. Procesinių dokumentų nepatikrinimas LITEKO VEP posistemyje sukelia tokius pat padarinius kaip ir neatsiėmimas pašto skyriuje. Pareiškėjui informacija apie iškeltą bankroto bylą buvo siunčiama ir registruotais laiškais keturiais adresais, kurių jis taip pat neatsiėmė.
11.3. Juridinio asmens vadovui keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, jis turi pareigą domėtis ir įmonės bankroto proceso eiga.
11.4. Pareiškėjas neperdavė nemokumo administratorei viso turto, dokumentų ir informacijos, todėl teismas pagrįstai jam paskyrė baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. V. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad jis apie Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria jam paskirta bauda, nežinojo, nes nutarties kopija jam nebuvo įteikta, apie ją sužinojo tik tada, kai baigėsi skundo padavimo terminas. Nurodo, kad prie EPP sistemos nesijungė (būtent prie bankrutuojančios įmonės paskyros), todėl, nežinodamas apie priimtą nutartį, neturėjo galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir apskųsti nutartį per įstatymo nustatytą terminą.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, jog šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodyta CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalių ar 129, 130 straipsniuose nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka taikoma, tada, kai procesiniai dokumentai negali būti įteikiami asmeniškai. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui asmeniškai įteikiami ne tik naudojantis pašto paslaugomis, tačiau ir naudojantis elektroninių ryšių technologijomis.
17. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
18. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 7.2 punktą paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas). Taigi, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, įvertinus į tai, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo, teismas privalėjo nustatyti, ar pareiškėjas pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus LITEKO VEP posistemio paskyroje, ir, ar aktyvi jo LITEKO VEP posistemio paskyra.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui išsiuntė pranešimą apie gautą nemokumo administratorės prašymą dėl baudos paskyrimo ir teisę pateikti atsiliepimą, 2023 m. rugsėjo 14 d. išsiuntė teismo nutartį, kuria pareiškėjui buvo taikyta teismo nuobauda. Abejais atvejais pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP, kadangi buvo nustatyta, jog V. V. yra EPP naudotojas, jo paskyra yra aktyvi. Taigi, pareiškėjas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungęs prie EPP sistemos ir autentifikuodamasis Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentu EPP paskyroje. Be išdėstytų aplinkybių, šią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, kaip buvęs UAB „Supernetas“ vadovas, žinojo apie teisminį bankroto bylos nagrinėjimo procesą. Tai, kad pareiškėjas, esant tinkamai išsiųstam ir įteiktam pranešimui, gautą prašymą dėl baudos skyrimo ir priimtą nutartį, su jais galbūt nesusipažino (jų neperskaitė), nors turėjo tokią galimybę ir pareigą, nesudaro pagrindo teigti apie pareiškėjo procesinių teisių ribojimą ir (ar) pažeidimą.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo V. V. prašymą dėl skirtos baudos panaikinimo, kadangi buvo praleistas CPK nustatytas terminas prašymui pateikti, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.