Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimai;

2) Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – l metų laisvės apribojimas, paskirti įpareigojimai ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta l metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams 3 mėnesiams, paskirti įpareigojimai;

4) Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė – l metų 3 mėnesių laisvės atėmimas ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistajam skirta papildoma pareiga – gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą);

5) Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

7) Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

8) 2022 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį;

9) 2023 m. gegužės 25 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2024 m. rugsėjo 23 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro. Bausmė atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. 2025 m. sausio 28 d. apie 16.50 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas neblaivus, tyčia, ne mažiau tris kartus, kumščiais sudavė į galvą savo šeimos narei – motinai N. U., dėl ko ji nukrito ant grindų, po to užgulė ją savo kūnu ir spaudė bei ne mažiau 7 kartus sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas - galvą, šonus, rankas, nugarą, tokiais veiksmais sukeldamas N. U. fizinį skausmą ir padarydamas ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešiniame žaste, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, bei dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio nugarinio krašto impresinį lūžį, medialinio kolateralinio raiščio beveik pilną plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji N. U. yra jo mama. Su mama santykiai buvo normalūs, bet vėliau pradėjo pyktis dėl šeiminių reikalų. 2025 m. sausio 28 d. jis vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Po to su mama įvyko žodinis konfliktas, įvykio aplinkybes sunkiai prisimena dėl neblaivumo. Pripažįsta, kad sudavė mamai kumščiais į galvą, po ko mama nukrito. Neprisimena, kad būtų užgulęs mamą, bet jei taip ji sako, sutinka su jos parodymais. Pripažįsta visus kaltinime nurodytus N. U. padarytus sužalojimus. Tai buvo pirmas kartas, kai jis mušė mamą. Jis 7 metai yra priklausomas nuo alkoholio, gydosi, vartoja vaistus. Galėjo taip būti, kad sudaužė mamos turtą, atlygino jai 230 eurų žalą. Pasižada atlyginti ir likusią 100 eurų turtinę žalą. Kitoje dalyje jos civilinio ieškinio nepripažįsta. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka. Sutinka su ieškiniu dėl N. U. išlaidų už vizitą pas ortopedą. Mama seniai turėjo problemų dėl kojos. Ji jau metus laiko skundėsi, kad reikės daryti operaciją. Manau, kad, mama dabar naudojasi situacija. Sutinka N. U. sumokėti pusę ieškinio dėl negautų pajamų - 700 eurų, už vizitą pas ortopedą - 200 eurų, 100 eurų dėl turto sugadinimo. Sutinka atlyginti 1 000 eurų turtinę žalą. Su ieškiniu dėl neturtinės žalos sutinka iš dalies, sutinka sumokėti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Žalą atlygintų per pusę metų. Jis gauna 800 eurų atlyginimą, turi 4 nepilnamečius vaikus. Gailisi nusikaltęs ir sumušęs mamą. Jau metai laiko su mama nebendrauja.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji N. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo sūnų V. U.. 2025 m. sausio 28 d. apie 16:50val. jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), į namus užėjo sūnus V. U.. Buto durys buvo nerakintos, jis užėjo neskambinęs. Sūnų pamatė stovintį koridoriuje, jis buvo atėjęs su savo šuniu - statforšyro veislės. Ji sūnui pasakė, kad išvestų šunį iš buto, nes jo bijo. Tuomet, V. šunį išvedė į laiptinę ir jį pavadėliu pririšo prie laiptų turėklo. Grįžęs į butą sūnus V. U. pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad jį mažiau myli nei seserį, kad jam nedavė aukso, kai jis tuokėsi ir panašūs seni įvykiai, sūnus pradėjo agresyvėti, šaukti. Kaip matė, sūnus buvo neblaivus. V. iškėlė pavydo sceną, kad neva ji jį mažiau myli nei kitus savo vaikus. Jiems žodžiu bekonfliktuojant matė, kad viskas darosi agresyviau ir garsiau, todėl paskambino savo dukrai V.. Dukrai V. pasakė, kad V. agresyvus, paprašė dukros, kad ji ateitų, kadangi dukra gyvena gretimame name. Dukrai atbėgus iki buto V. jau buvo pradėjęs ją mušti. V. jai kumščiais trenkė į galvą ne mažiau 7 kartus. Dėl smūgių ji nukrito ant žemės. Dėl suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Sūnus V. prieš ją smurtavo buto koridoriaus patalpoje. Dukra V. pamačiusi, kad V. prieš ją smurtauja, bandė jį sulaikyti, bet buvo jo pastumta. Tada matė, kad dukra išbėgo iš buto ir šaukėsi kaimynų pagalbos. Kol dukra buvo išėjus iš buto, V. U. pradėjo daužyti bute buvusius daiktus, sudaužė stiklinį stalą, išdaužė buto langą, sulaužė medinę komodą, išvartė bute buvusius namų apyvokos daiktus. Po kelių akimirkų atvyko policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba. V. U. išsivedė policijos pareigūnai, o medikai ją išsivežė į Kauno klinikas tolimesnei apžiūrai. Šiuo metu negali paeiti, nes kuomet krito susitrenkė kelį, dėl ko negali pastovėti, prieš tai vaikščiojo normaliai, ėjo į darbą. Nori pasakyti, kad sūnus V. yra nervingas, sunkaus charakterio, pavydus, agresyvus, ji pavargo nuo jo nepagarbaus elgesio. Dėl to, kad sūnus smurtavo prieš ją, nori, kad sūnus atsakytų įstatymų numatyta tvarka. Kaip buvo sužalotas kaimynas D. A., ji nematė, nes buvo nukritusi ant grindų ir negalėjo atsistoti, o D., kiek žino iš jo kalbų, buvo sumuštas laiptinėje (1 t., b. l. 39–43).

Nukentėjusioji N. U. papildomai parodė, kad nori patikslinti, nes pirminėje apklausoje dėl streso ne viską teisingai galėjo nurodyti. Konflikto metu sūnus V. jai sudavė kumščiais ne mažiau tris smūgius į galvą, ji nukrito ant žemės, jai nukritus jis ją užgulė su savo kūnu, ją spaudė, ir dar kumščiais sudavė ne mažiau 7 smūgius į įvairias kūno vietas (galvą, šonus, rankas, nugarą), kur tiksliai ir kiek trenkė, negali pasakyti, nes neatsimena, viskas labai greit vyko. Ji dengėsi veidą rankomis, mėlynes visas užfiksavo teismo medikai, nuvykus apžiūrai. Po įvykio iškart pajautė didelį skausmą dešiniame kelyje, negalėjo eiti. Ją greitoji nuvežė į Kauno klinikas kur atliko apžiūrą ir toliau nusiuntė pas ortopedą. Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ tikslu išsitirti dėl patirto sužalojimo. Iš gydytojų gavo med. dokumentų išrašus, kurių kopijas pateiks tyrėjai, jai nustatė dešinio kelio raiščio plyšimą ir menisko plyšimą, viskas yra užfiksuota med. dokumentuose. Dar nori pasakyti, kad įvykio metu V. pradėjo daužytis visus daiktus ir apgadino: 1) komodą, kuri stovėjo kambaryje, sulaužė fanierą ir išmušė vieną lentyną, ji ją vertina 200 eurų, kadangi tokias kainas rado internete. Komoda buvo beveik nauja kelių mėn., įsigijimo dokumentų neturi, nes pirko iš draugės, ji kiek pamena mokėjo 230 eurų; 2) stiklinį stalą, kurį sudaužė ir turėjo išmesti, jį vertina 100 eurų, kadangi tokias kainas matė parduotuvėse. Jis buvo dėvėtas, bet kainą nurodė jau atsižvelgus į nusidėvėjimą, įsigijimo dokumentų neturi; 3) sudaužė kambario lango stiklą, kurį vertina 30 eurų, atsižvelgus į rinkos kainas. Dėl sugadinto turto jai padaryta žala 330 eurų. Dėl jai padarytos žalos teiks civilinį ieškinį. Dėl šio įvykio sūnus jos neatsiprašė, jie nebendrauja po šio įvykio (1 t., b. l. 69–71).

Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo brolį V. U.. Paaiškina, kad šiandien ji buvo savo namuose, nurodytuose asmens duomenų pažymoje, ir apie 16:50 val. jai paskambino motina N. U., kuri pasakė, kad „atėjo V. ir ją puola“, motina įjungė telefono garsiakalbį, kad ji girdėtų, kas vyksta jos aplinkoje. Telefone girdėjo žodinį motinos ir brolio V. ginčą, kažkuriuo momentu pokalbio metu motina pradėjo šaukti ir sakyti, kad V., ateik, jis ją tuoj puls ir muš. Ji išgirdusi šiuos motinos žodžius atbėgo pas mamą į butą (gyvena kaimynystėje), atėjusi į butą pamatė koridoriuje stovintį brolį V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, buvo užsimojęs ranka trenkti mamai. Ji priėjo prie brolio ir bandė jį nuraminti, sakė einam į laiptinę, tačiau jis ją pastūmė į šoną ir puolė mušti mamą. Matė, kad brolis rankomis ne mažiau 7 kartus trenkė mamai į galvą. Brolis tiesiog užsimojęs rankomis motiną pradėjo daužyti. Motina turi nemažą viršsvorį, todėl pabėgti nuo smurtautojo neturėjo galimybės. Brolis prieš motiną smurtavo koridoriaus patalpoje. Ji pamatė, kad brolio nesugebės sutramdyti, ir paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, taip pat nubėgo į laiptinę prie artimiausių kaimynų kviestis pagalbos. Kol kvietė pagalbą, V. toliau mušė motiną, nes girdėjo, kaip visą laiką motina rėkė. Kol lauke laukė atvykstančių pareigūnų, girdėjo, kai išdužo motinos buto langas, taip pat buvo girdėti iš buto sklindantis bildesys, trenksmai. Atėjusi atgal į laiptinę pamatė, kad laiptinėje yra pritaškyta kraujo, tačiau kieno tai kraujas, nesuprato, ir tuoj pasirodžius policijos pareigūnams ir atėjus kartu su jais į butą, pamatė kaimyną D. A. sužalota bei kruvina galva. Suprato, kad kaimyną D. sumušė brolis V.. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir greitoji med. pagalba, kuri kaimyną ir motiną dėl patirtų sužalojimų išsivežė tolimesnei apžiūrai į Kauno klinikas. Paaiškina, kad brolis V., kuomet yra neblaivus, yra labai agresyvus, linkęs smurtauti. Ji pati jokių sužalojimų nepatyrė, dėl pastūmimo nejuto jokio skausmo, jam jokių pretenzijų neturi. Nori, kad policija padėtų apginti motiną, nes smurtas gali kartotis (1 t., b. l. 102–105).

Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 28 d. apie 17 val. klausėsi muzikos, naudodamas ausines, kaip įprastai. Gulint ant lovos išgirdo už sienos kaimynystėje keistus garsus, tokius kaip lyg kas būtų mėtęs daiktus ar trankytų į sieną kažką. Tuomet išėjo į koridorių ir koridoriuje jau buvo keletas kaimynų. Vienas iš kaimynų jo paklausė, koks yra policijos numeris. Jis pasakė. Išgirdęs jo balsą V. U. išėjo iš buto ir jo paklausė „ką čia darai?“, ir tuomet nieko nesakęs iš karto jį pastūmė į laiptų pakopas, ko pasekoje jam buvo nubrozdinta galvos galinė dalis. Tada V. U. dar nemažiau kaip 10 kartų jam spyrė iš dešinės kojos į veido sritį ir praskėlė nosį. Kitų sužalojimų nepatyrė. Baigęs spardyti V. U. grįžo į savo mamos butą, ir jis tada greitai įbėgo į savo butą, atsisėdo ant sofos ir laukė greitosios ir policijos. Medikai išvežė į LSMU Kauno ligoninę tolimesnei apžiūrai. LSMU Kauno ligoninėje jam buvo diagnozuotas galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Nurodyta buvo kreiptis pas šeimos gydytoją. Papildomai į gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė, nes nebuvo tam priežasties. Nori paminėti, kad nematė kaip V. U. mušė savo mamą. Jokių pretenzijų V. U., kad jis jį sumušė, neturi, sužalojimai padaryti mažareikšmiai, skausmo nejuto, nes buvo neblaivus, pareiškimo nerašys (1 t., b. l. 124–128).

Liudytoja D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji sutinka duoti parodymus ir papasakoti, ką žino apie įvykį, ką padarė brolis V.. 2025 m. sausio 28 d. vakare, tiksliai neatsimena, jai būnant namuose sesuo V. V. jai paskambino ir nurodė, kad šiandien V. sumušė mamą jos pačios namuose, minėjo, kad mama yra ligoninėje. Vėliau sesuo papasakojo, kad brolis buvo atėjęs pas mamą į namus būdamas neblaivus ir mamai dėl kažko priekaištavo. Mama išsigandusi, kad brolis ją puls, paskambino V. ir prašė ateiti į pagalbą, ką sesuo ir padarė. Mama jai pasakojo, kad V. ją sumušė, bet kaip tiksliai mušė, ji nežino, nes nematė, mama sakė, kad ji nuo smūgių pakrito ant žemės ir užsigavo koją. Mamai dėl kritimo, kiek žino, įtarė menisko plyšimą, apie sužalojimus ji pati daugiau gali papasakoti. Ji buvo nuvykusi pas mamą ir matė ant įvairių kūno vietų mėlynes - ant rankų, nugaros. Viena iš mamos kojų po įvykio atrodė labai sutinusi. Dar nori paminėti, kad kai įvykio vakarą jai skambino sesuo V., sakė, kad V. tuo metu, kai smurtavo prieš mamą, apgadino ir mamos turtą - sudaužė kambario langą, komodą ir stiklinį stalą, dėl ko mamai yra padaryta žala ir ji pateikė civilinį ieškinį. Kiek pamena po kelių dienų po įvykio buvo nuvykusi pas mamą į namus ir matė, kad kambaryje yra išdaužtas lango stiklas, kuris nuo smūgio sutrūkinėjo, taip pat, matė, kad komoda kuri buvo mamos kambaryje yra sulaužyta, lentynėlės ir galinė faneros dalis. Prieš įvykį buvo nuvykusi pas mamą ir visi langų stiklai buvo sveiki, nesudaužyti, komoda irgi buvo be jokių defektų, nesulaužyta, stiklinis stalas irgi buvo nesudaužytas. Kiek žino iš sesers brolis įvykio metu sudaužė ir stiklinį stalą, kuris buvo kambaryje bet jo jau nematė nes sesuo po įvykio išnešė į lauką, kad nepribyrėtų stiklų, siuntė jai to sudaužyto stalo nuotrauką, mano, jis yra nenaudojamas nes liko tik šukės ir stalo kojos. Brolio V. poelgio nepateisina, vertina labai blogai, mano, kad jo elgesiui turėjo įtakos ir alkoholio vartojimas ar narkotinių medžiagų vartojimas, nežino spėja, nes ankščiau taip nesielgė (1 t., b. l. 131–134).

2025 m. sausio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. sausio 28 d. dirbant su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresn. tyrėja R. G., tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu „K1039“, nustatytame sektoriuje Kauno rajone. 17 val. 15 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus dabar muša savo mamą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja V. V., kuri nurodė, kad šiuo metu bute V. U. smurtauja prieš savo motiną N. U.. Užėjus į butą, V. U. rado sėdintį ant grindų, pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus (alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARJK-0114, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2199024, buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas). V. U. buvo palydėtas į automobilyje esančią laikinojo sulaikymo kamerą. Grįžus į butą, N. U. skundėsi galvos ir kojos skausmais. Atvykusi greitosios pagalbos medicinos brigada Nr. 1556, suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir išsivežė į LSMU Kauno ligoninę tolimesnei apžiūrai. Greitosios medicinos pagalbos brigada taip pat apžiūrėjo ir suteikė medicininę pagalbą D. A. (alkotesteriu „Alcotest 7510“ ARJK-0114, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2199024, buvo nustatytas 3,31 promilių neblaivumas), kuriam kraujavo ranka, pėda, sumušta galva. D. A. taip pat po apžiūros buvo išvežtas į LSMU Kauno ligoninę tolimesnei apžiūrai. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad V. U., būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo motiną N. U., taip pat sužeidė nukentėjusiosios kaimyną D. A.. Liudytoja buvo apklausta pranešėja V. V., kuri nurodė, kad ne mažiau nei 7 kartus V. U. rankomis smūgiavo motinai N. U. į galvą. Dėl aukščiau išvardytų aplinkybių, V. U. 17 val. 45 min. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 16–18).

Iš įvykio registracijos pažymos ROIK matyti, kad joje užfiksuotas telefoninis pranešimas Bendrajam pagalbos centrui 2025 m. sausio 28 d. 17:13, pranešėjas V. V. nurodė, kad neblaivus sūnus muša mamą. Po to užfiskuotas pakartotinis telefoninis skambutis, prašant paskubėti, 2025 m. sausio 28 d., 17:24 (1 t., b. l. 31).

Iš 2025 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Virtuvėje matyti išversti namų apyvokos daiktai, bendra netvarka. Kambaryje mato ant sofos - lovos bei grindų suverstus daiktus, patalynę, rūbus, sulaužytą medinę lentyną, namų apyvokos daiktai suversti ant žemės, kambaryje esantis stiklinis stalas sudaužytas, kambaryje didelė netvarka. Taip pat mato, kad yra išdaužtas apžiūrimo kambario lango stiklas. Iš minėto apžiūrimo kambario matomos dar 2 durys į atskirus kambarius. Abu minėti kambariai apžiūrėti, juose taip pat matyti netvarka, ant žemės mėtosi namų apyvokos daiktai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrint įvykio vietą nieko nepaimta (1 t., b. l. 19–30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 241/2025(02) nurodyta, kad N. U. konstatuotos ekchimozes (poodinės kraujostuvos) dešiniame žaste, krūtineje, nugatoje, dešiniame šone. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Kraujosruvos turinčios geltoną spalvą padarytos praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 5 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu dėl konstatuotų sužalojimų N. U. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 56–58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. G530/2025(02) nurodyta, kad N. U. konstatuota: ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešiniame žaste, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio nugarinio krašto impresinis lūžis, medialinio kolateralinio raiščio (toliau MKR) beveik pilnas plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Kraujosruvos turinčios geltoną spalvą padarytos praėjus ne mažiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 6 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.1 punktu dėl konstatuoto MKR plyšimo ir impresinio blauzdikaulio lūžio N. U. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 62–64).

2025 m. sausio 28 d. medicininiuose dokumente (Išrašas/siuntimas, diagnostinis tyrimas) konstatuojami N. U. sužalojimai, anamnezė (1 t., b. l. 67–68, 73).

2025 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas įrašas pavadinimu - PSS-20250128-172345UTC+0200. Įraše matyti policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prašo paskubinti medikus. Kambaryje mato išmėtytus įvairius daiktus, laiptinėje matomas kraujas ant laiptų. Mato, kaip pareigūnai iš buto išveda V. U. į lauką prie tarnybinio automobilio. Į įvykio vietą atvyksta medikai. V. U. pasakoja pareigūnams, kad jo seserims motina davė auksinių žiedų, o jam nieko ir taip gavosi. Vyriškis aiškina, kad mamos nemušė, tik užpuolė ją žodžiu. Pareigūnė bendrauja su pranešėja, ji nurodo, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad atėjęs brolis pradėjo ginčą dėl dovanojimų, mama prašė ateit, sakė, kad puola. Ji atėjo per minutę ir pamatė brolį, kuris jau buvo užsimojęs mamai trenkti, sakė, kad jis mamą buvo pargriovęs ir daužė rankomis kojom spardė. Pranešėja pasakoja, kad ėjo prašyti pagalbos pas kaimynus, prieš kaimyną irgi smurtavo. V. U. nustatytas girtumas 2,44 promilių. Medikai nurodo pareigūnei, kad moterį ir kaimyną išveža į Kauno klinikas. Kaimynui nustato 3,31 promilių girtumą. Toliau matome, kaip pareigūnė fotografuoja įvykio vietą (1 t., b. l. 135–137).

2025 m. sausio 28 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2025 m. sausio 28 d. 17:45 val. V. U. nustatytas 2,44 promilių girtumas (1 t., b. l. 139–142).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

Kaltinamasis V. U. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nurodė sutinkantis su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Viso įvykio jis neprisimena dėl girtumo, tačiau sutinka su nukentėjusiosios parodymais apie jai padarytus sužalojimus ir jų padarymo aplinkybes.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. U. pasitvirtino.

Kaltinamasis kilusio žodinio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. U. 2025 m. sausio 28 d. apie 16.50 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas neblaivus, tyčia, ne mažiau tris kartus, kumščiais sudavė į galvą savo šeimos narei – motinai N. U., dėl ko ji nukrito ant grindų, po to užgulė ją savo kūnu ir spaudė bei ne mažiau 7 kartus sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas - galvą, šonus, rankas, nugarą, tokiais veiksmais sukeldamas N. U. fizinį skausmą ir padarydamas ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešiniame žaste, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, bei dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio nugarinio krašto impresinį lūžį, medialinio kolateralinio raiščio beveik pilną plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji nurodė, kad namuose kilus konfliktui, neblaivus sūnus V. U. jai sudavė kumščiais ne mažiau tris smūgius į galvą, ji nukrito ant žemės, jai nukritus jis ją užgulė su savo kūnu, ją spaudė, ir dar kumščiais sudavė ne mažiau 7 smūgius į įvairias kūno vietas (galvą, šonus, rankas, nugarą), kur tiksliai ir kiek trenkė, negali pasakyti, nes neatsimena, viskas labai greit vyko. Įvykio metu ji paskambino netoliese gyvenančiai dukrai ir pakvietė ją į pagalbą. Dukra V. pamačiusi, kad V. prieš ją smurtauja, bandė jį sulaikyti, bet buvo jo pastumta. Tada matė, kad dukra išbėgo iš buto ir šaukėsi kaimynų pagalbos. Kol dukra buvo išėjus iš buto, V. U. pradėjo daužyti bute buvusius daiktus, sudaužė stiklinį stalą, išdaužė buto langą, sulaužė medinę komodą, išvartė bute buvusius namų apyvokos daiktus.

Liudytoja V. V. patvirtino, kad išgirdusi motinos pagalbos prašymą atbėgo pas mamą į butą (gyvena kaimynystėje), atėjusi į butą pamatė koridoriuje stovintį brolį V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, buvo užsimojęs ranka trenkti mamai. Ji priėjo prie brolio ir bandė jį nuraminti, tačiau jis ją pastūmė į šoną ir puolė mušti mamą. Matė, kad brolis rankomis ne mažiau 7 kartus trenkė mamai į galvą. Ji pamatė, kad brolio nesugebės sutramdyti, todėl paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, taip pat nubėgo į laiptinę prie artimiausių kaimynų kviestis pagalbos. Kol kvietė pagalbą, V. toliau mušė motiną, nes girdėjo, kaip visą laiką motina rėkė. Kol lauke laukė atvykstančių pareigūnų, girdėjo, kai išdužo motinos buto langas, taip pat buvo girdėti iš buto sklindantis bildesys, trenksmai.

Konflikto metu kaltinamasis taip pat sumušė į laiptinę išėjusį kaimyną D. A., tačiau jis pretenzijų kaltinamajam nepareiškė.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina įvykio registracijos pažyma, iš kurios matyti, kad 2025 m. sausio 28 d. 17:13 pranešėja V. V. Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad neblaivus sūnus muša mamą. Pakartotiniame skambutyje 17.24 val. prašė paskubėti.

Iš policijos pareigūnų kūno kamerų matyti, kad jomis užfiksuota kambaryje išmėtyti įvairūs daiktai, laiptinėje matomas kraujas ant laiptų. V. U. pasakoja pareigūnams, kad jo seserims motina davė auksinių žiedų, o jam nieko ir taip gavosi. Vyriškis aiškina, kad mamos nemušė, tik užpuolė ją žodžiu. Pareigūnė bendrauja su pranešėja V. V., ji nurodo, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad atėjęs brolis pradėjo ginčą dėl dovanojimų, mama prašė ateit, sakė, kad puola. Ji atėjo per minutę ir pamatė brolį, kuris jau buvo užsimojęs mamai trenkti, sakė, kad jis mamą buvo pargriovęs ir daužė rankomis kojom spardė. Pranešėja pasakoja, kad ėjo prašyti pagalbos pas kaimynus, prieš kaimyną irgi smurtavo.

Nusikalstamos veikos pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas užfiksuotas specialisto išvadoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. G530/2025(02) nurodyta, kad N. U. konstatuota: ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešiniame žaste, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio nugarinio krašto impresinis lūžis, medialinio kolateralinio raiščio (toliau MKR) beveik pilnas plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Kraujosruvos turinčios geltoną spalvą padarytos praėjus ne mažiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 6 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.1 punktu dėl konstatuoto MKR plyšimo ir impresinio blauzdikaulio lūžio N. U. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi.

Be šių duomenų kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių siekė, taigi padarydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. U. ir nukentėjusioji N. U. yra motina ir sūnus, jie yra šeimos nariai, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jis kaltas ir baustinas.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).

Šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kaltinamojo nukentėjusiajai padaryta 330 eurų turtinė žala dėl tyčiniais kaltinamojo veiksmais sugadintų daiktų yra didesnė už 3 MGL ir mažesnė už 10 MGL. Nusikalstamos veikos padarymu metu kaltinamojo padaryta žala laikoma nedidele ir atitinka BK 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant V. U. asmenybę, pažymėtina, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Jis anksčiau 9 kartus teistas už įvairių nusikaltimų padarymą, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, pakaltinamas, nedirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris jau yra eilę kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už smurtinių, jau yra atlikinėjęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį už minimalų. Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį už minimalų. Teismo manymu, tokia bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Veikos, už kurių padarymą teisiamas kaltinamasis, labai skiriasi savo pavojingumu, todėl paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nenustatyta.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, į tai, kad jis pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, gydytis priklausomybę alkoholiui, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant V. U. įpareigojimą dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 3, 5 ir 10 punktai).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmę įskaitytinas V. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 28 d. 17.45 val. iki 2025 m. sausio 29 d. 13.55 val. (1 t., b. l. 187–194), tai yra viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Kauno teritorinė ligonių kasa, kurios teises perėmė Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikė ieškinį dėl 856,45 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 50–51, 52–55). Nurodė, kad ieškinį sudaro išlaidos už N. U. gydymą. Jai Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinė vidaus ligų gydytojo, radiologo konsultacijos, atlikta kompiuterinė tomografija dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta magnetino rezonanso tomografija dėl menisko plyšimo. LSMU Kauno ligoninėje suteiktos ambulatorinės ortopedo traumatologo, kai atliekam intervencija, bei radiologo konsultacijos dėl priekinio kryžminio raiščio plyšimo. Kitais kartais jai suteiktos ambulatorinės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, taikyta didžiausios apimties pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslauga.

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo pavojingais, neteisėtais veiksmais – smūgių sudavimu nukentėjusiajai, šiai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Išlaidos už nukentėjusiosios gydymą pagrįstos byloje esančiais įrodymais, abejonių nekelia, todėl Kauno teritorinė ligonių kasos, kurios teises perėmė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant jį visa apimtimi iš kaltinamojo V. U..

Nukentėjusioji N. U. pareiškė 1 993,98 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 1 463,98 eurų negautos pajamos; 200 eurų už gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijas, 330 eurų už sugadintą turtą (sulaužyta komoda, sudaužytas stiklinis stalas, išdaužtas kambario lango stiklas).

Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, jos dydis nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma, prie pareiškimo pridėtais dokumentais (1 t., b. l. 79–81). Turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu, tai yra smurtavimu, smūgių sudavimu, ko pasekoje nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po ko jai buvo reikalingas gydytojų konsultavimas ir gydymas, ji turėjo nedarbingumą, negalėjo dirbti ir gavo mažesnes pajamas. Sugadintų daiktų vertės kaltinamasis neginčija ir sutinka atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir iš kaltinamojo jai priteistina 1 993,98 eurų turtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nukentėjusioji reiškia 5 000 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad sužalojimų gydymas sukėlė nukentėjusiajai nepatogumus, apribojo galimybę bendrauti ir dalyvauti viešame gyvenime. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, konflikto aplinkybes.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, taip pat į kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo priteistina 2 000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jos patirtiems išgyvenimams.

Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant V. U. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti visą nukentėjusiajai N. U. nusikaltimu padarytą 1 993,98 eurus turtinę padarytą žalą (BK 69 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Šioje byloje kaltinamajam V. U. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas byloje (1 t., b. l. 138), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 187 straipsnio 3 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. U. skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3, 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. U. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1, 2, 3 dalimis paskirti V. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant V. U. per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai N. U. padarytą 1 993,98 eurų turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į bausmę įskaityti V. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 28 d. 17.45 val. iki 2025 m. sausio 29 d. 13.55 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (perėmusios Kauno teritorinės ligonių kasos teises) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš V. U. 856,45 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 45 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. U. iš V. U. 1 993,98 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 98 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. eurų

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.