- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1808-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19581-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1145-329/2014 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei L. P., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei L. P., kuriuo prašė nustatyti jo ir nepilnamečių sūnų P. P. bei E. P. bendravimo tvarką, atsižvelgiant į jo darbo grafikus: 1) du kartus į mėnesį penktadienį vakare arba šeštadienį ryte, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, paimant sūnus P. P. ir E. P. nuo jų gyvenamosios vietos 24 (dvidešimt keturioms) valandoms, vėliau juos pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą, prieš savaitę suderinus jų paėmimą su atsakove; 2) ieškovo kasmetinių atostogų metu paimant sūnus P. P. ir E. P. nuo jų gyvenamosios vietos 5 (penkioms) paroms, prieš mėnesį jų ilgalaikį paėmimą suderinus su atsakove; 3) esant galimybei, neporiniais metais (2015, 2017, 2019, 2021 ir t.t.) per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, ieškovui švenčių išvakarėse arba pirmą švenčių dieną, paimant sūnus P. P. ir E. P. nuo jų gyvenamosios vietos 24 (dvidešimt keturioms) valandoms, vėliau juos pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą, prieš savaitę suderinus jų paėmimą su atsakove (1 t. 3-5 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovo R. P. ir jo nepilnamečių sūnų P. P. bei E. P., bendravimo tvarką, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus, vaikų užimtumą ir į ieškovo darbo grafikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikusios išvadą civilinėje byloje) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo ir apeliacinį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje dalyvavo kaip išvadą tiekianti institucija ir pateikė išvadą byloje, tokiu būdu procese atlikdamas savo funkcijas. Valstybės ir savivaldybės institucijų, dalyvaujančių procese išvadai duoti, procesines teises nustato Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta šių institucijų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Teismas pažymėjo, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, kaip ir tretieji asmenys, gali daryti įtaką proceso eigai ir lemti jo baigtį. Tačiau teisės teikti apeliacinį skundą išvadą byloje teikiančiai institucijai, kuri turi tik procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, priešingai nei trečiajam asmeniui, įstatymų leidėjas nenumato. Todėl teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas asmens, kuris tokios teisės neturi, todėl jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui (CPK 49 straipsnio 2 dalis, 50 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiais argumentais:
1. Teismas atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, neįvertino aplinkybės, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas apeliantui turi tiesioginės įtakos sprendimo vykdymui, tačiau jis negali tinkamai apginti pažeistos teisės, t.y., neužtikrinama institucijos teisė kreiptis į teismą.
2. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų apeliaciniam procesui pradėti skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymus turintis teisę apskųsti sprendimą. Apeliacinio skundo subjektui keliami reikalavimai yra būtina apeliacinio proceso prielaida, kurios nesant, apeliacijos teisė neegzistuoja. Remiantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Kai byloje dalyvaujantis asmuo yra juridinis asmuo, taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimą juridiniams asmenims (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CPK 55 straipsnis). Apeliacinis skundas yra vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų.
3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija asmuo turi teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, t.y. turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Apelianto vertinimu, CPK normos, nustatančios apeliacinio skundo priėmimo procedūra yra viena iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų priemonių, užtikrinančių asmens teisės apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, tinkamą įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo institucijos, teikiančios išvadą byloje apeliacinį skundą prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos ir vertinti, kaip atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl teismo atsisakymo priimti institucijos, teikiančios išvadą byloje, apeliacinį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti jo ir nepilnamečių sūnų bendravimo tvarką. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Institucija, dalyvaujanti byloje išvadai duoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nesutikdama su minėtu Kauno apylinkės teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apylinkės teismas atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad teisės teikti apeliacinį skundą išvadą byloje teikiančiai institucijai, įstatymų leidėjas nenumato, todėl teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas asmens, kuris tokios teisės neturi ir grąžintas skundą padavusiam asmeniui (CPK 49 straipsnio 2 dalis, 50 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnis).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 305 straipsniu, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškiantys ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. CPK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiti proceso dalyviai yra liudytojai, vertėjai, ekspertai, valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, t.y., įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi. Vadinasi, pagal CPK 61 straipsnį, institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti yra kiti proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi. Tai reiškia, kad Vaiko teisių apsaugos institucija, dalyvaudama byloje išvadai duoti, neturi įstatyme nustatytos pareigos įrodyti ar neigti faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus bylos šalys. Kaip savo praktikoje yra konstatavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skriaus teisėjų 2011-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011), vaiko teisių apsaugos institucijos pozicija bylose, kuriose nagrinėjami su svarbiais vaiko interesais susiję klausimai, privalo būti aktyvi, o teismai turi reikalauti ne formalios, tačiau išsamios ir svarbias aplinkybes atskleidžiančios išvados.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje dalyvauja kaip institucija teikianti išvadą, bet ne kaip byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 37 straipsnis). CPK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiti proceso dalyviai turi CPK nustatytas procesines teises ir pareigas. Valstybės ir savivaldybės institucijų, dalyvaujančių procese išvadai duoti, procesines teises nustato CPK 50 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta šių institucijų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Pažymėtina, jog valstybės ir savivaldybės institucijos, kaip ir tretieji asmenys, gali daryti įtaką proceso eigai ir lemti jo baigtį, nes teismas spręsdamas ginčus dėl vaikų turi įvertinti institucijos išvadą (CK 3.178 straipsnis). Tačiau teisės teikti apeliacinį skundą išvadą byloje teikiančiai institucijai, kuri turi tik procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, priešingai nei trečiajam asmeniui, įstatymų leidėjas nenumato. Taigi tuo atveju, jeigu šių institucijų suinteresuotumas bylos baigtimi yra tik tarnybinis ir jos dalyvauja procese tik savo funkcijoms įgyvendinti, t.y. jokie materialieji teisiniai santykiai jų su šalimis nebesieja ir būsimas teismo sprendimas jų materialioms teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturės, ši institucija byloje dalyvauja tik kaip išvadą pateikianti institucija, kuriai teisė pateikti apeliacinį skundą įstatyme nenumatyta (CPK 305 straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio skundo argumentas, kad yra pažeidžiama apelianto teisė kreiptis į teismą atmestinas, nes šiuo atveju įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kokias teises turi valstybės ar savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, tarp kurių teisė pateikti apeliacinį skundą nėra numatyta. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Vadinasi, ir teismų praktikoje pripažįstama tik proceso šalies teisė apskųsti teismo sprendimą, o kaip minėta, išvadą byloje teikianti institucija nėra byloje dalyvaujantis asmuo ar proceso šalis (CPK 37 straipsnis, 41 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.