Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant R. R., Vilmai Mikelionienei ir Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovui R. P., atsakovei L. P., išvadą teikiančių institucijų Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Tankovskienei žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnamečių sūnų P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bei E. P., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, ateityje atsižvelgiant į jo darbo grafikus: 1) du kartus į mėnesį penktadienį vakare arba šeštadienį ryte, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, paimant sūnus P. P. ir E. P. nuo jų gyvenamosios vietos 24 (dvidešimt keturioms) valandoms, vėliau juos pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą, prieš savaitę suderinus jų paėmimą su atsakove; 2) ieškovo kasmetinių atostogų metu paimant sūnus P. P. ir E. P. nuo jų gyvenamosios vietos 5 (penkioms) paroms, prieš mėnesį jų ilgalaikį paėmimą suderinus su atsakove; 3) esant galimybei, neporiniais metais (2015, 2017, 2019, 2021 ir t.t.) per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, ieškovui švenčių išvakarėse arba pirmą švenčių dieną, paimant sūnus P. P. ir E. P. nuo jų gyvenamosios vietos 24 (dvidešimt keturioms) valandoms, vėliau juos pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą, prieš savaitę suderinus jų paėmimą su atsakove (3-5 b.l.).

Teismo posėdyje ieškovas po pertraukos, kurios metu šalims buvo suteikta galimybė pasinaudoti psichologo konsultacija, išreiškė pageidavimą vaikus bendravimui paimti ne iš vaikų su atsakove gyvenamosios vietos, bet iš neutralios vietos, kol tarp šalių santykiai konfliktiški - iš Kauno rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centro, kuris dirba ir savaitgaliais.

Teismo posėdyje atsakovė neprieštaravo ieškovo išsakytam pageidavimui, kad kol tarp jų yra konfliktiški santykiai, vaikai būtų perduodami neutralioje iš anksto numatytoje vietoje, geriausia kad tai būtų atliekama Krizių centre Garliavoje.

Nepilnamečiai vaikai P. P. ir E. P., apklausti teismo posėdyje, paaiškino, kad jie myli mamą ir tėtę, nori būti su jais; labai norėtų, kad tėtis dažniau su jais būtų; kad bendrautų jei ne kiekvieną savaitgalį, tai bent 2-3 savaitgalius per mėnesį, kai jam nereikia dirbti; taip pat norėtų, kad tėtis dažniau ateitų aplankyti jų : P. į mokyklą, o E. – į darželį; vaikai nurodė, kad jie nepyksta ant tėčio, jeigu jis neatvažiuoja pasiimti jų pas save, nors ir būna pažadėjęs, nes supranta, kad tėtis ne visada gali atvykti; teigė, kad jiems patinka būti su tėčiu jo namuose Alytuje, eiti su juo į kiną, žaisti.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje išvadą (51-52, 79-81 b.l.) ir paaiškino, kad atsakovė L. P. kartu su nepilnamečiais vaikais P. ir E. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno aukšto 4 kambarių name su visais komunaliniais patogumais, buitis tvarkinga. P. P. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 1-ą klasę, E. P. lanko darželį (duomenys neskelbtini), abu vaikai išreiškė norą bendrauti su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie atsakovės L. P. vaikų nepriežiūrą ar netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu. Atstovė nurodė, kad atsakovės prašymu 2013-07-01 buvo išduotas siuntimas į Kauno rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Krizių centrą, kuriame nepilnamečiams P. P., E. P. ir jų motinai L. P. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. buvo suteikta 10 psichologo konsultacijų; jų metu nustatyta, kad vaikai patiria bendravimo su tėvu sunkumų, keliančių emocines problemas; P. P. taip pat turėjo ir bendravimo su bendraamžiais problemų. Krizių centre taip pat buvo suteiktos dvi individualios psichologo konsultacijos ir vaikų tėvui ieškovui R. P.. Dėl bendravimo tvarkos atstovė nurodė, jog būtų tikslinga nustatyti konkrečią tvarką, kuri atitiktų išimtinai vaikų interesus, užtikrintų jų teises į mokslą, laisvalaikį, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė nėra geranoriški vienas kito atžvilgiu ir nesugeba savarankiškai spręsti bendravimo su vaikais klausimo. Atstovė nurodė, kad nustatant bendravimo su vaikais tvarką, reikėtų atsižvelgti į vaikų išsakytus pageidavimus dažniau matytis su tėvu, todėl mano, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepakankamai užtikrina vaikų interesus.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje išvadą (74-76 b.l.) ir paaiškino, kad ieškovo R. P. šeima gyvena jo sutuoktinei N. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3-jų kambarių bute; butas tvarkingas, švarus; ieškovo R. P. vaikams įrengtas atskiras jaukus vaikų kambarys, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams. Ieškovo ryšiai su vaikais P. ir E. nenutrūkę, vaikai noriai bendrauja su tėvu, ieškovas domisi vaikų ugdymu, bendrauja su vaikų mokytojomis ir auklėtojomis. Nurodė, kad ieškovo sutuoktinė N. P. sutinka, kad jos vyro R. P. nepilnamečiai vaikai P. ir E. svečiuotųsi jų namuose. Atstovė pritarė Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakytai nuomonei, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepakankamai užtikrina vaikų interesus, nes vaikai pageidauja intensyvesnio bendravimo su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai (92-93 b.l.).

2011 m. rugpjūčio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu Nr.2-2203-408/2011 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo sūnus P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnus E. P., a.k(duomenys neskelbtini) lieka gyventi kartu su mama L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) o tėvas R. P., a.k(duomenys neskelbtini) teikia sūnums išlaikymą kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (9-10 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai P. P. ir E. P. gyvena kartu su motina atsakove L. P. (duomenys neskelbtini) (51-52 b.l.).

P. P. lanko Kauno rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos 1-ą klasę, E. P. lanko darželį (duomenys neskelbtini) (85, 83 b.l.).

Ieškovas R. P. gyvena (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), dirba budinčiu pareigūnu (duomenys neskelbtini) slenkančiu grafiku (11-24 b.l.).

Šalys nesutaria dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais (27-28, 44-50 b.l.).

Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007).

Pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką jis su vaikais galėtų bendrauti tik minimaliai 2 savaitgalius per mėnesį, 5 dienas per savo atostogas ir kas antrus metus per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nepilnamečiai vaikai P. P. ir E. P., apklausti teismo posėdyje, sugebėjo tinkamai ir aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su ieškovu. Jie paaiškino, kad labai norėtų, jog tėtis dažniau su jais bendrautų, kai jam nereikia dirbti; teigė, kad jiems patinka būti su tėčiu jo namuose Alytuje, eiti su juo į kiną, žaisti.

Taigi, įvertinus ieškovo pateiktus bendravimo tvarkos variantus bei atsižvelgiant į vaikų nuomonę, atsakovės pastebėjimus, išreikštus atsiliepime į ieškinį, teismas mano, kad ieškovas turėtų maksimaliai bendrauti su mažamečiais sūnumis.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, kokia vaiko bendravimo tvarka su tėvais geriau atitiktų jo interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).

Nors atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų (priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo), tačiau teismas mano, kad ieškovo prašomos minimalios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas nagrinėjamu atveju pažeistų skyrium nuo ieškovo gyvenančių vaikų interesus, trukdytų vaikams ir jų tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir vaikų santykius.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje išsakytą vaikų nuomonę, mano, kad tikslinga išimtinai vaikų interesais nukrypti nuo ieškinio reikalavimų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri, teismo nuomone, geriausiai atitiktų tiek vaikų, tiek jų tėvų interesus, užtikrintų darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą, t.y. ieškovui nustatytinas nepertraukiamas bendravimas su sūnumis kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį : poriniais metais antrą ir ketvirtą savaitgalį, o neporiniais metais - pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val.; bendravimas su sūnumis puse savo kasmetinių atostogų ir puse vaikų vasaros atostogų metu; nepertraukiamas bendravimas švenčių dienomis poriniais metais: sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); neporiniais metais : Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24-ąją, 25-ąją, 26 ąją (Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis); kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną; ieškovo bendravimas su abiem sūnumis kas antrą sūnų gimtadienį, jeigu nešvenčiantis gimtadienio sūnus tą dieną pageidauja praleisti laiką su tėvu; tais metais, kai vaikai gimimo dienas praleidžia su motina, tėvas gali atvykti pasveikinti sūnus ir su jais pasimatyti. Taip pat abiems tėvams nustatytina pareiga bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikais ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t.y. apie vaikų ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaikų nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės siūlymus nustatyti, kad ieškovas bendrautų su mažamečiais sūnumis puse motinos atostogų laiko, kadangi mano, jog atsižvelgiant į teismo nustatytos ieškovui bendravimo tvarkos su vaikais intensyvumą, vaikams nepagrįstai būtų apribotos teisės maksimaliai bendrauti per atostogas ir su jų motina.

Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad konfliktai tarp šalių kyla būtent vaikų pasiėmimo metu. Šios situacijos šalys nelinkę geranoriškai spręsti net ir po to, kai bylos nagrinėjimo metu teismas buvo padaręs pertrauką ir pasiūlęs šalims pasinaudoti psichologo pagalba problemai spręsti, tačiau ir po apsilankymo pas specialistą šalims nepavyko rasti bendro sutarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuri tenkintų tiek vaikų, tiek ir pačių šalių interesus. Teismo posėdyje abi šalys sutiko, kad vaikai bendravimui su ieškovu būtų paimami ir vėliau perduodami ne vaikų su atsakove gyvenamojoje vietoje, o neutralioje vietoje. Todėl teismas mano, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių vaikų akivaizdoje juos pasiimant iš gyvenamosios vietos, o taip pat ypač siekiant apsaugoti vaikų interesus, tikslinga nustatyti, kad vaikai būtų perduodami ieškovui bendrauti ir vėliau po bendravimo grąžinami vaikų motinai neutralioje vietoje, iš anksto suderintoje su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu bus nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

Teismo vertinimu, tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų pačių vaikų interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti tėvo ir jo vaikų emocinius ryšius. Byloje nėra jokių duomenų, kad tėvo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (CPK 88 str., 93 str.).

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra: ieškovo – 145 Lt sumokėto žyminio mokesčio (6 b.l.), atsakovės – 400 Lt advokato pagalbos, surašant atsiliepimą į ieškinį, išlaidos (41 b.l.).

Kadangi ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką buvo patenkintas iš dalies, taip pat įvertinus ginčo dalyką, t.y. ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir jų nepilnamečių vaikų interesais, ieškovo reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką dalinis tenkinimas negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas. Todėl teismas mano, kad esant paminėtoms aplinkybėms, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Valstybė šioje civilinėje byloje patyrė 44,10 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 22,05 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečių sūnų P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bei E. P., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus, vaikų užimtumą ir į ieškovo darbo grafikus:

1) ieškovas su sūnumis bendrauja nepertraukiamai kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį : poriniais metais antrą ir ketvirtą savaitgalį, o neporiniais metais - pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val., paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta;

2) ieškovas su sūnumis bendrauja ½ dalį savo kasmetinių atostogų ir ½ dalį vaikų vasaros atostogų metu, paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta;

3) ieškovas su sūnumis bendrauja nepertraukiamai švenčių dienomis poriniais metais: sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv.Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); neporiniais metais : Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24-ąją, 25-ąją, 26 ąją (Šv.Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis); kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną; vaikus paimant neutralioje vietoje švenčių išvakarėse nuo 17 val. ir vėliau juos pristatant paskutinės bendravimo dienos 12 val. į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta;

4) ieškovas su abiem sūnumis bendrauja kas antrą sūnų gimtadienį, jeigu nešvenčiantis gimtadienio sūnus tą dieną pageidauja praleisti laiką su tėvu; tais metais, kai vaikai gimimo dienas praleidžia su motina, tėvas gali atvykti pasveikinti sūnus ir su jais pasimatyti.

5) nustatyti abiems tėvams (ieškovui ir atsakovei) pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikais ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t.y. apie vaikų ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaikų nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Priteisti iš ieškovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei po 22,05 Lt (keturiasdešimt keturis litus 10 ct) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.