- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1809-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19581-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- L. P.
- Ieškovas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolitos Cirulienės, Evaldo Burzdiko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1145-329/2014 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei L. P., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t. b. l. 3-5) ir prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumis P. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką taip: 1) du kartus į mėnesį penktadienį vakare arba šeštadienį ryte, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, paimant sūnus P. P. ir E. P. iš jų gyvenamosios vietos 24 (dvidešimt keturioms) valandoms, vėliau juos pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą, prieš savaitę suderinus jų paėmimą su atsakove; 2) ieškovo kasmetinių atostogų metu paimant sūnus P. P. ir E. P. iš jų gyvenamosios vietos 5 (penkioms) paroms, prieš mėnesį jų ilgalaikį paėmimą suderinus su atsakove; 3) esant galimybei, neporiniais metais (2015, 2017, 2019, 2021 ir t.t.) per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, ieškovui švenčių išvakarėse arba pirmą švenčių dieną, paimant sūnus P. P. ir E. P. iš jų gyvenamosios vietos 24 (dvidešimt keturioms) valandoms, vėliau juos pristatant atgal į jų gyvenamąją vietą, prieš savaitę suderinus jų paėmimą su atsakove.
Ieškovas nurodė, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta 2011 m. rugpjūčio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su jų motina atsakove L. P.. Bendravimo su vaikais tvarka teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatyta, nes ginčo dėl to nebuvo. Situacija pasikeitė nuo 2013 m. liepos mėnesio, kai jis sukūrė naują šeimą. Nuo tada buvusi sutuoktinė L. P., sąmoningai sudarydama įvairias kliūtis, ėmė trukdyti jam matytis su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu (1 t. b. l. 108-114) ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė ieškovo R. P. ir jo nepilnamečių sūnų P. P. bei E. P. bendravimo tvarką, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų pageidavimus, vaikų užimtumą ir į ieškovo darbo grafikus: 1) ieškovas su sūnumis bendrauja nepertraukiamai kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį : poriniais metais antrą ir ketvirtą savaitgalį, o neporiniais metais - pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val., paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; 2) ieškovas su sūnumis bendrauja ½ dalį savo kasmetinių atostogų ir ½ dalį vaikų vasaros atostogų metu, paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; 3) ieškovas su sūnumis bendrauja nepertraukiamai švenčių dienomis poriniais metais: sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv.Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); neporiniais metais : Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24-ąją, 25-ąją, 26 ąją (Šv.Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis); kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną; vaikus paimant neutralioje vietoje švenčių išvakarėse nuo 17 val. ir vėliau juos pristatant paskutinės bendravimo dienos 12 val. į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; 4) ieškovas su abiem sūnumis bendrauja kas antrą sūnų gimtadienį, jeigu nešvenčiantis gimtadienio sūnus tą dieną pageidauja praleisti laiką su tėvu; tais metais, kai vaikai gimimo dienas praleidžia su motina, tėvas gali atvykti pasveikinti sūnus ir su jais pasimatyti. Taip pat teismas nustatė abiems tėvams pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikais ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t.y. apie vaikų ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaikų nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų nuomonę konstatavo, kad ieškovas turėtų maksimaliai bendrauti su mažamečiais sūnumis, todėl laikė tikslinga išimtinai vaikų interesais nukrypti nuo ieškinio reikalavimų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri, teismo nuomone, geriausiai atitiktų tiek vaikų, tiek jų tėvų interesus, užtikrintų darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės siūlymus nustatyti, kad ieškovas bendrautų su mažamečiais sūnumis pusę motinos atostogų laiko, kadangi atsižvelgiant į teismo nustatytos ieškovui bendravimo tvarkos su vaikais intensyvumą, vaikams nepagrįstai būtų apribotos teisės maksimaliai bendrauti per atostogas ir su jų motina. Teismas nustatė, kad vaikai būtų perduodami ieškovui bendrauti ir vėliau po bendravimo grąžinami vaikų motinai neutralioje vietoje, iš anksto suderintoje su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu bus nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, taip siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių vaikų akivaizdoje juos pasiimant iš gyvenamosios vietos, o taip pat ypač siekiant apsaugoti vaikų interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti: 1. sukonkretinti ir griežtai nustatyti lankymo sąlygas, pagal darbo grafiką, kuris kartojasi periodiškai, o būtent - tais mėnesiais, kurie išeina dirbti savaitgaliais vaikai nelankomi, t. y. tik keturi savaitgaliai. Kitais mėnesiais pagal slenkantį grafiką atsiranda laisvi savaitgaliai; 2. nustatyti vaikų pasiėmimą po antros naktinės pamainos tokia tvarka: tais mėnesiais, kai išeina dirbti paskutinę naktinę iš ketvirtadienio į penktadienį, pasiima vaikus penktadienį 17:00 val. ir pristato sekmadienį 12 val. Kai paskutinę naktinę reikia dirbti iš penktadienio į šeštadienį vaikus pasiima šeštadienį 10 val. ir pristato sekmadienį 12 val. Kai paskutinė naktinė išeina dirbti iš šeštadienio į sekmadienį, vaikai neimami; 3. nustatyti, vaikų pasiėmimo prieš pirmą dieninę pamainą tvarką: kai dirbama pirmą dieninę, šeštadienį vaikai neimami. Kai dirbama sekmadienį, vaikai imami penktadienį 17 val. ir pristatomi šeštadienį 17 val. Kai dirbama pirmadienį, vaikai imami penktadienį 17 val. ir pristatomi sekmadienį 12 val. Nedarbo savaitgaliais vaikai imami penktadienį 17 val. ir pristatomi sekmadienį 12 val.; 4. vaikų ligos atveju vaikai nesimato su tėvu; 5. vaikų nesutikimo atveju vaikai nesimato su tėvu; 6. ieškovas turi prisidėti prie papildomų išlaidų, tokių kaip vaistų pirkimas, išleidimas į mokyklą ir ieškovas savo dalį kasmetinių atostogų ir dalį vaikų vasaros atostogų t.y. nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 15d. užtikrins savo nepilnamečių vaikų tinkamą priežiūrą savo lėšomis. Apeliantė nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės. Atsakovė tik susipažinusi su sprendimu suprato, jog nebuvo atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikus pristatant į neutralią vietą, jie gali būti traumuojami. Be to skunde pažymima, kad R. P. neatvyko ir nesimatė su E. P. (sūnumi) jo gimtadienio dieną. Apeliantė iš gaunamų ieškovo žinučių sprendžia, jog R. P. aktualu jo darbo laikas, jo asmeniniai reikalai, bet nerūpi vaikų poreikiai, nes jis akivaizdžiai pabrėžia, jog vaikus paims tik atsižvelgiant į savo užimtumą ir tik į įsiteisėjusį teismo sprendimą. Akcentavo, jog ieškovas net vaikų vasaros atostogų dalį atsisakė praleisti su vaikais.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsikirsdamas į atsakovės argumentus pažymi, kad atsakovė nenurodo, kokios aplinkybės pasikeitė, jog yra būtina pakeisti teismo sprendimą. Ieškovo vertinimu, apeliaciniame skunde siūloma bendravimo tvarka su vaikais yra sunkiai suprantama ir nekonkreti. R. P. nesutinka, kad jis savo dalį kasmetinių atostogų ir dalį vaikų vasaros atostogų t.y. nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d. turėtų nepilnamečių vaikų tinkamą priežiūrą užtikrinti savo lėšomis, pirmiausia, todėl, kad įvardinti tik šie, t.y. 2014 metai. Vadinasi, sekančiais metais jo vasaros atostogų metu vaikų pasiimti negalės, be to, šiais metais jo kasmetinės atostogos prasidės liepos 15 d. Pagal atsakovės prašymą, kuriame konkrečiai įvardintas vaikų paėmimo laikas (birželio 1 d. - liepos 15 d.), vaikų pasiimti negalės, nes vaikų buvimo su atsakovu laikas baigiasi kaip tik liepos 15 d., o jo kasmetinės atostogos tik prasideda liepos 15 d. Pažymima, jog ieškovo mokami alimentai skirti, kad vaikai būtų tinkamai prižiūrimi ir aprūpinti, todėl nėra pagrindo papildomai skirti lėšas vaikų rūbams, medikamentams ir pan.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant sąlyga, kad vaikai atsakovui yra perduodami neutralioje vietoje, iš anksto suderintoje su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gali kelti vaikams įtampą ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaikų motina Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-24 teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-2203-408/2011) nutraukiant šalių santuoką, todėl pirmiausia jų motina turi siekti, kad tėvui būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigą bendrauti su vaikais ir juos auklėti, nekeliant jokių reikalavimų, kurie nesusiję su šios teisės įgyvendinimu ir vaikų interesų apsauga (CK 3.170 str. 3 d.). Vaikų bendravimo su tėvu negali apsunkinti šalių nesutarimai papildomų išlaikymo lėšų poreikiu, nes tai nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, o dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomų išlaidų kompensavimo turi būti sprendžiama įstatymo nustatyta tvarka pagal suinteresuoto asmens ieškinį atskiroje byloje (CK 3.201 str.). Nagrinėjamu atveju šalys turi vengti tarpusavio konfliktų vaikų akivaizdoje. Vaikų vežimas į susitikimą su tėvu kiekvieną kartą į neutralią vietą, pvz. Krizių centrą Garliavoje, ar kitą jiems neįprastą vietą bei aplinką ir sudarant situaciją, kuomet vaikai susitikimo su tėvu turės laukti stebint pašaliniams asmenims, neabejotinai vargins vaikus, kels jiems įtampą. Tokios įtampos kėlimas vaikams negali būti pateisinamas tėvų tarpusavio nesutarimais ir negali būti priemone jų išvengti. Aplinkybė, kad vaikų tėvas gyvena kitoje vietovėje, nei vaikų gyvenamoji vieta, taip pat neturi būti kliūtis tėvui atvykti į jų gyvenamąją vietą, taip pat ji nesuponuoja pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovės vaikus vežti jam į kitą miestą, apie ką nurodė apeliantė savo apeliaciniame skunde. Tačiau pažymima, kad ieškovas ieškinyje nekėlė tokios sąlygos, o prašė nustatyti, kad jis vaikus bendravimui pasiims iš jų gyvenamosios vietos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė pati sutiko vaikus atvežti į neutralią vietą ir tik po to suprato, kad tai gali traumuoti vaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant užtikrinti vaikų interesų apsaugą skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama ir vietoje nuorodos „paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta” nustatoma, kad vaikus ieškovas paima iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui vaikus į ją grąžina atgal.
Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis. Vaikai nori bendrauti su tėvu, jiems patinka svečiuotis jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka maksimalaus tėvo bendravimo su vaikais sąvoką, kuomet šalys gyvena skirtingose gyvenamosiose vietovėse ((duomenys neskelbtini).). Ji taip pat neprieštarauja tėvų valdžios lygybės principui, nes tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turės galimybes savaitgalius bei dalį vaikų ir savo atostogų laiko praleisti su vaikais. Apeliantė ne tai, kad nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu nustatyta tvarka, bet kelia abejones ar ieškovas turės galimybes jos laikytis dėl darbo specifikos, todėl nurodo bendravimo tvarką, kuri jos manymu būtų priderinta prie ieškovo darbo grafiko. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės abejonės dėl bendravimo tvarkos neįgyvendinimo niekuo nepagrįstos, kuomet ieškovas, atsiliepdamas į apeliantės apeliacinį skundą nurodė, kad nustatyta bendravimo tvarka buvo suderinta su jo darbo grafikais, apie tai yra pažymėta ir skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo požiūris į dalyvavimą vaikų gyvenime, jų auklėjime, laiko su jais leidime yra pasyvus, apsiribojantis vien formaliu reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo pareiškimu teisme, todėl apeliantės keliamos nepagrįstos abejonės dėl jos neįgyvendinimo negali būti pagrindu pakeisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kuri tinkamai užtikrina vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur jie gyvena (CK 3.170 str. 2 d.).
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą, todėl šios išlaidos priteisiamos iš apeliaciją pralaimėjusios atsakovės (CPK 98 str., 93 str. 4 d.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo revoliucinę dalį, kurioje yra nurodyta - „paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta” ir ją išdėstyti taip: “paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimui vaikus į ją grąžinat atgal”.
Priteisti iš apeliantės L. P. ieškovui R. P. 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.