- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- eA2-1165-804/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00703-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. D. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal L. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1- 424/2018 patvirtintos taikos sutarties, priimti naują nutartį - atmesti L. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
Pareiškėja prašymą motyvavo tuo, jog pareiškėja nebuvo informuota apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose jos atžvilgiu pareikštą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ši priežastis lėmė tai, kad nutartis priimta nenustačius tikrųjų taikos sutarties vykdymo aplinkybių. Tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų sudaryta galimybė atsiliepti į ieškovės prašymą, teismas būtų nustatęs, kad pareiškėja vykdė taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, tačiau taikos sutartyje nurodytas rezultatas buvo nepasiektas ne dėl pareiškėjos kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, nutartimi padarytos dvi teisės normos taikymo klaidos. Nutartis priimta pareiškėjos tinkamai neinformavus apie ieškovės prašymą. Nutartimi teismas pareiškėjai pritaikė baudines netesybas, kurios prieštarauja viešajai tvarkai. Teismas neįvertino tai, kad ieškovė dėl taikos sutarties sąlygos nurodyto rezultato neapsiekimo nepatyrė jokių nuostolių. Tai įrodo vien faktas, kad ieškovė visu laikotarpiu, tiek iki taikos sutarties sudarymo, tiek po taikos sutarties sudarymo, turėjo vienasmenę ir absoliučią teisę išregistruoti K. D. iš jai priklausančio turto, tačiau to nepadarė iki pat kreipimosi į teismą. Tokiu būdu ieškovė, pasinaudodama formalia taikos sutarties nuostata, nepatyrusi jokių nuostolių, sukūrė prielaidas tam, kad byla dėl vykdomojo rašto išdavimo būtų išnagrinėta pareiškėjai nežinant apie bylą ir negalint atsikirsti į neteisėtą ieškovės bandymą praturtėti pareiškėjos sąskaita.
Pareiškėja turi pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėjo susiklostyti dėl to, kad ieškovė neatskleidė teismui fakto, kad pareiškėja daug metų negyvena ieškovės turto adresu.
Nepaisant to, kad pareiškėja yra registruota (duomenys neskelbtini) adresu, dėl konflikto su ieškove pareiškėja nuo 2015 metų pavasario negyvena šiuo adresu bei yra persikėlusi gyventi į Vilnių.
Tai įvyko dėl to, kad ieškovė 2015 m. kovo 18 d. pareiškė negatorinį ieškinį dėl iškeldinimo iš namo dalies, kurioje pareiškėja nuo gimimo gyveno su savo tėvais.
Pareiškėja turi pagrindo manyti, kad ieškovė neatskleidė teismui šios faktinės aplinkybės bei savo prašyme teismui galėjo formaliai nurodyti, kad pareiškėjos registracijos adresą. Pastebėtina, kad ieškovei yra žinomas pareiškėjos asmeninis telefono numeris, kuriuo pareiškėja dar 2022 m. pavasarį yra bendravusi su ieškovės sūnumi. Tikėtina, kad ieškovė teismui nenurodė pareiškėjos telefono numerio bei taip pat neinformavo pareiškėjos apie tai, kad kreipėsi į teismą. Pareiškėja turi pagrindo manyti, kad tai galėjo būti išankstinis ieškovės sumanymas, nuslepiant nuo teismo tai, kad teismo siunčiami dokumentai pareiškėjai nebus įteikti.
Ieškovei žinant apie tai, kad pareiškėja negyvena registracijos adresu ir juo negali gauti teismo siunčiamų dokumentų, neturėtų būti pateisintas dokumentų įteikimas CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Nutartimi priimtas sprendimas leisti iš pareiškėjos išieškoti 1 200 Eur baudą prieštarauja viešajai tvarkai. Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies komentare išaiškinta, kad: „CK numato tik vieną netesybų rūšį - įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų“ . dėl to, kad nebuvo įvykdyta taikos sutarties sąlyga ieškovė nepatyrė jokių nuostolių.
Kadangi ieškovė pati per daugiau nei keturis metu neinicijavo pareiškėjos išregistravimo, nors tokią teisę turėjo, pripažintina, kad tiek taikos sutarties 5 punkto formuluotė, numatanti 20 Eur baudą už vėlavimo dieną, tiek iš pareiškėjos priteista 1 200 Eur bauda, nors ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, pažeidžia Lietuvos viešąją tvarką, nes ja yra nėra kompensuojami nuostoliai bei ieškovei leidžiama pasipelnyti pareiškėjos sąskaita.
Atsiliepimas
Pareiškėjai nesudarius galimybių pateiki atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, byloje buvo neatskleista reikšminga aplinkybė apie tai, kad pareiškėja vykdė taikos sutarties 5 punkto sąlygą, tačiau taikos sutartyje nurodytas rezultatas liko nepasiektas ne dėl pareiškėjos kaltės.
Taikos sutarties 4 punkte buvo įrašyta sąlyga, pagal kurią K. D. įsipareigojo ne vėliau, kaip per septynias kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti duomenis apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą šiuo adresu panaikinti (jų atsisakyti).
Pareiškėja norėtų informuoti teismą apie tai, kad vykdydama taikos sutarties 4 punkto sąlygą pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu ją įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės. Tačiau 2018-03-05 buvo pateiktas sprendimas, kad prašymas yra netenkinamas dėl to, kad tokia paslauga teikiama tik Vilniaus miesto gyventojams.
Po taikos sutarties pasirašymo pareiškėjai tapo žinoma, kad galiojant jos gyvenamosios vietos deklaracijai Trakų rajone, pareiškėja negali tiesiog panaikinti savo gyvenamosios vietos registracijos. Po konflikto su ieškove pareiškėja persikėlė gyventi į Vilnių bei tikėjosi, kad bus įtraukta į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto. Tačiau tik po taikos sutarties sudarymo pareiškėjai tapo žinoma, kad vadovaujantis Gyvenamosios vietos registracijos įstatymo 6 straipsnio 1 d. į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įtraukiami tik tokie asmenys, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos. Po taikos sutarties sudarymo pareiškėjai taip pat tapo žinoma, kad išsiregistravimui iš vieno adreso privalomai turi būti nurodytas kitas gyvenamasis adresas. Tam yra reikalingas nuosavas turtas arba turto savininko sutikimas (Gyvenamosios vietos registracijos įstatymo 7 str. 2 d.). Vadovaujantis įstatymo 8 str. 3 d., kuris numato deklaravimo duomenų panaikinimą, pareiškėjai nesuteikta teisė tiesiog paprašyti panaikinti jos registravimo duomenis.
Pareiškėja 2022 m. birželio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau gavo neigiamą sprendimą. Tai įrodo, kad pareiškėja, negalėdama būti įtraukta į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, ir neturėdama nuosavo turto ir nuomotojo sutikimo, pati negali pakeisti esamos gyvenamosios vietos registracijos.
Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad pareiškėja dėjo pastangas įvykdyti taikos sutartį, tačiau būdama įregistruota ieškovės turto adresu ir neturėdama nuosavo turto, negalėjo pasiekti taikos sutartyje nurodyto rezultato. Kita vertus, pareiškėjos veiksmai 2018 m. kovo 2 d. teikiant prašymą dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įrodo, kad pareiškėja vykdydama taikos sutarties 4 punktą veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl formalus taikos sutarties sąlygos pažeidimas atsirado tik dėl to, kad šalys sutartyje nenumatė, kaip turi būti elgiamasi, jeigu sutartis neįvykdoma ne dėl pareiškėjos kaltės. Dar daugiau, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d., ieškovė, visu laikotarpiu, t.y. tiek iki taikos sutarties sudarymo, tiek bet kada po jos sudarymo, galėjo vienasmeniškai išregistruoti pareiškėją nenurodant jokio kito pareiškėjos gyvenamosios vietos adreso. Todėl ieškovės neveikimas yra tiesiogiai susijęs su taikos sutarties sąlygos neįvykdymu ir pareiškėjos pusės.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, nes prie pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą padarė teisės taikymo klaidų ir (ar) viešosios tvarkos pažeidimų. Atvirkščiai apeliacinės instancijos teismas revizuodamas pirmos instancijos teismo sprendimą detaliai pasisakė dėl netesybų (baudos), jų taikymo, mažinimo ir deklaruotinos gyvenamosios vietos pakeitimo galimybių, todėl pareiškėjos pozicija, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą tariamai netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė viešosios teisė pažeidimą laikytina daugiau nei akivaizdžiai nepagrįsta. Dar daugiau, pareikštu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja neginčija, kad ji nevykdė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 p. sąlygos, kurią sudarė laisva valia, kas buvo pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą, todėl apibendrinant visą aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad teisinio pagrindo proceso atnaujinimui šiuo atveju nėra.
Pareiškėją procesą atnaujinti prašo ir vadovaudamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismui bylos nagrinėjimo metu, t.y. pateikia duomenis, kad 2018-03-02 ir 2022-06-08 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę prašydama išduoti pažymą, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta aukščiau, šie duomenys niekaip nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo neteisėtumo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šie duomenys tik patvirtina, kad pareiškėja nevykdė laisva valia sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi pavirtintos taikos sutarties sąlygos. Pridedami duomenys tik patvirtina taikos sutarties neįvykdymo ir (ar) nevykdymo faktą, bet ne teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tariamo neteisėtumo faktas.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad tariamai teismas išnagrinėjo prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo neinformavęs pareiškėjos. Ieškovės turimais duomenimis teismas nagrinėdamas bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėją informavo tinkamai ir priešingų duomenų byloje nėra. Įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad ginčo šalys apie procesą yra informuojamos CPK 122 str. 1 d., 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Ieškovė neturi duomenų ir pareiškėja jų nepateikia, kad teismas nagrinėdamas jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pažeidė CPK 122 str. 1 d., 123 str. 3 d. Atvirkščiai analizuojant esamą teisinį reguliavimą būtent pareiškėja turi pareigą pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.), o jei elgiasi priešingai procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Nei ieškovė, nei teismas nenustatė ir jiems nebuvo žinomas kt. pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas, nei tas, kuris ieškovei ir teismui buvo nurodytas nagrinėjant civ. byloje Nr. 2-1-424/2018, todėl Teismo atlikti veiksmai jam veikiant CPK 122 str. 1 d., 123 str. 3 d. pareiškėjai neatlikus veiksmų nurodytų CPK 121 str. 1 d. laikytini atliktais tinkamai ir pareiškėja apie vykstantį prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo procesą laikytina informuota tinkamai, todėl teisinio pagrindo teigti apie tariamą pareiškėjos neinformavimą apie teisme nagrinėjamą bylą, dėl vykdomojo rašto išdavimo laikytini visiškai nepagrįstais, nes pareiškėja buvo informuota tinkamai pagal įstatymą.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-265/2004, 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).
Iš byloje bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad teisme 2015 m. kovo d. buvo gautas ieškovės L. M. ieškinį atsakovams P. D. ir K. D. dėl iškeldinimo iš patalpų. 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartimi byla buvo nutraukta ir patvirtinta šalių taikos sutartis.
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė K. D. nėra įvykdžiusi Taikos sutarties 4 punkte nustatytos pareigos, t. y. pakeisti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė šios pareigos neįvykdė, todėl jai kyla pareiga mokėti Taikos sutartimi nustatytą 20,00 Eur baudą už kiekvieną dieną.
Atsakovė K. D. atsiliepimo dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepateikė, dokumentai siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat paskelbtas pranešimas specialiame interneto tinklalapyje eteismai.lt, kuriuo atsakovė informuota apie civilinės bylos nagrinėjimo datą ir laiką bei atsakovės teisę iki teismo posėdžio datos pateikti atsiliepimą dėl pareikšto prašymo. Bylos duomenimis paštu išsiųstas pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės L. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, t. y. išdavė ieškovei L. M. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-424/2018 patvirtintos Taikos sutarties atsakovės K. D. neįvykdytų 4 ir 5 punktų, t. y. iš K. D. išieškant ieškovei L. M. 1 220 Eur baudą, o kitoje dalyje prašymą atmetė. teismas nustatė, kad duomenų, kad Taikos sutarties sąlygų 4 punktas būtų įvykdytas, byloje nėra. Atsakovė duomenų, jog būtų įvykdžiusi teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas taip pat nepateikė. Kadangi atsakovė neįvykdė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, ieškovė įgijo reikalavimo teisę įvykdyti taikos sutartį priverstinai.
Ieškovė L. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės tenkinant visiškai ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi (toliau – Nutartis) atsakovės atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog kad atsakovė K. D. neįvykdė Taikos sutarties 4 punkto įsipareigojimo, ginčo dėl atsakovės įsipareigojimo, nustatyto Taikos sutarties 4 punkte, t. y. pareigos išsideklaruoti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nevykdymo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas nutarties 18 punkte, galėjo įvertinti ar pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nebus išieškoma aiškiai per didelės netesybos. Tokiam netesybų dydžio įvertinimui neturi reikšmės aplinkybė, kad skolininkė neginčijo netesybų (baudos) dydžio, nustatyto Taikos sutarties 5 punkte, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad teismas be atsakovės valios pakeitė Taikos sutartį. Paminėtina, kad pačios Taikos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, buvo skaičiuojama bauda už protingą terminą, kurį apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu (Nutarties 20 p.). Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pati apeliantė, būdama patalpų savininke, nuo pat taikos sutarties patvirtinimo dienos turėjo teisę ir galėjo pakeisti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir tokia aplinkybė turi būti įvertinta sprendžiant klausimą ar netesybos nėra pernelyg didelės (Nutarties 22 p.)
Taigi, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino ir jau pasisakė iš esmės dėl visų atsakovės prašyme nurodytų argumentų ir šios atsakovės prašymą nurodytos aplinkybės jau buvo tiek pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą dėl netesybų dydžio.
Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad ginčo šalys apie procesą yra informuojamos CPK 122 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė, sudarydama taikos sutartį, turėjo numatyti galimas taikos sutarties nevykdymo pasekmes ir nevykdydama taikos sutartimi priimtų įsipareigojimų turėjo suprasti, jog ieškovė gali inicijuoti teismo vykdymo procesą. Taigi, būdama atsakinga, atsakovė turėjo pareigą pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis), o elgdamasi priešingai, turi suprasti tokio savo elgesio pasekmes, o būtent, kad procesiniai dokumentai bus siunčiami jai paskutiniu teismui žinomu adresu ir bus laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą.
Nutartis, per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.