Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo konsultante, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. P. 2023 m. vasario 10 d., apie 22.14 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 159A, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 535d Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, nustatytas 1,99 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji I. P. kalta prisipažino ir parodė, kad vasario 10 d. buvo susitarusi su mama, kad ji prižiūrės vaiką, kadangi planavo šeštadienį važiuoti į Vilnių dėl darbo. Penktadienį tvarkėsi namuose, išgėrė vyno, kalbėjo su mama per video programėlę. Po kažkiek laiko mama vėl paskambino ir pasakė, kad dukrai 40 temperatūra ir kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), kadangi ji neturėjo vienos dalies vaistų. Kai dukrai sukyla temperatūra, ji karščiuoja labai stipriai, daromi kokteiliai, duodami ne vienos rūšies vaistai, o būtent paracetamolis ir ibuprofenas. Mama turėjo tik vienos rūšies vaistų, o tik vienos rūšies vaistai nepadeda. Neįvertinus, kad galiu įpūsti į alkotesterį, supanikavo ir važiavo į (duomenys neskelbtini) Minkovskių gatve. Išvažiavusi jautėsi gerai, nustebo alkotesterio parodymais. Daro prielaidą, kad gal buvo šalta lauke, mašina užkaito, bet sutinka, kad buvo tokios promilės, alkotesterio rodmenų neginčija. Prie (duomenys neskelbtini) plento pastebėjo, kad ją stabdo pareigūnai, sustojo, buvo paimti daiktai, patikrinta blaivumas. Kodėl pareigūnai ją sustabdė, nepaaiškino, paklausė, kiek vartojo alkoholio. Pradžioje sunkiai sekėsi įpūsti į alkotesterį, prašė leisti paskambinti mamai ir pranešti, kad yra sustabdyta ir vaistai neatkeliauja į (duomenys neskelbtini), tačiau pareigūnai nesutiko. Važiuodama laisvų rankų įranga bendravo su pažįstamu, galvojo, gal penktadienį susitiks, bekalbant pamatė stabdančius pareigūnus, jam pasakė, kad sustabdė policijos pareigūnai ir jų pokalbis nutrūko. Jis privažiavo, nes pagalvojo, kad kažkas atsitiko, nes neturėjo telefono paskambinti. Buvo įsitikinusi, kad važiavo tvarkingai. Buvo tamsu, Minkovskių gatvėje buvo daug duobių, bandė jas apvažinėti, bet nieko nesimatė. Sutinka, kad alkoholio pavartojimas galėjo paveikti jos vairavimą. Labai blogai vertina savo poelgį, išgyvena, lankosi pas psichoterapeutą, nesusitvarko su emocijomis. Yra kategoriškai nusiteikusi prieš vairavimą išgėrus. Nežino, kodėl taip neatsakingai pasielgė. Supranta savo elgesio pasekmes. Prašo tai įvertinti, laiko save gera vairuotoja, jai tai svarbu vaiko interesams patenkinti. Jos poelgis buvo impulsyvus ir nepateisinamas.

Viena augina vaiką, buvęs sutuoktinis prie dukros priežiūros neprisideda, nelanko, niekada nėra nuvežęs dukros niekur ir santuokos metu, atvažiuoja karta į tris mėnesius trumpam susitikimui, dukra jo bijo. Dukrai yra taikomas gydymas Islandijos prospekte, ,,Megoje“, lanko baseinų procedūras, lankosi pas kineziterapeutus, bandant atstatyti pėdų deformaciją. Mergaitė vaikšto, bet nestabiliai. Ji neturi atsargumo jausmo, visą laiką yra suaugusio žmogaus priežiūroje, jai atsilikusi raida. Tą savaitę, kai įvyko įvykis, sužinojo, kad bus dar viena operacija, turės iš naujo mokytis vaikščioti, tai paveiks jos psichologinę būseną – buvimas sugipsuota, paskui reabilitacijos, masažai. Kai vaikas sugipsuotas tuštintis sunku, prisideda pilvo masažai. Be to, jai (kaltinamajai) buvo imta biopsija ir pranešė, kad tyrimai labai blogi. Kai mama sutiko paimti dukrą, pagalvojo, kad nori išgerti vyno ir atsipalaiduoti. Alkoholio pavartojimą sąlygojo kompleksas problemų, galvojimas, kas laukia ateityje, emocinė būklė. Buvo išgėrusi butelį vyno. Nebuvo minčių, kad reikės vairuoti, niekur tą vakarą važiuoti neplanavo. Šiuo metu mama yra laikinai apsigyvenusi pas ją, neturi galimybės vežioti dukters dėl savo finansinės padėties, negali užsakinėti pervežėjų, kadangi jie neturi automobilinės kėdutės tokiam mažam vaikui. Viešuoju transporto naudotis negali – dukra sveria trečdalį jos svorio, negalės judėti, nes abi kojos bus sugipsuotos. Vykimas į įvairias įstaigas yra sudėtingas, su automobiliu kartais nespėdavo, patikros nebūna suplanuotos prieš mėnesį. Vežioja dukrą į privačias gydymo įstaigas, stengiasi suteikti jai geriausius specialistus, prie dukters gydymo prisideda ir tėvai.

Dukrai turėjo būti padikaulio ilginimo operacija, tačiau padarius rentgeną ji pasikeitė, realiai laužiami pėdos kaulai ir sudedami į liniją. Po operacijos ji bus 6-9 savaites gipse. Vaiko pėda auga greitai, vyks pergipsavimai kas 2-3 savaites. Kai sugis, bus taikomi masažai, lankysis pas kineziterapeutę, tikisi, kai atsistos, pradės mokytis vaikščioti. Reikės dirbti su psichologu, logopedu. Ji šiuo laikotarpiu neis į darželį, planuoja išeiti iš darbo, padės mama. Po operacijos dukra bus nešiojama, ją (kaltinamąją) apmokys daryti šonų masažus, nes ji galės sėdėti ir gulėti ant nugaros. Neįgalumas dukrai nustatytas nuo pirmos dienos, šiuo metu pratęstas iki 2025 metų.

Dirba su viešbučiais. Žinodama, kad reikės su vaiku daug dirbti, darbdavys pasiūlė puse etato dirbti, gauna 500 eurų. Vasario mėnesį gavo 350 eurų, nemažai laiko slaugė vaiką. Sutinka su byloje esančiais duomenimis dėl automobilio vertės. Jis pirktas 2020 metais už 16 800 – 17 000 Eur. Pardavinėjo mergina už mažesnę kainą, nes jų įmonė bankrutavo ir turėjo išsimokėti kreditą. 20 000 Eur jai yra labai didelė pinigų suma, atsižvelgiant į jos pajamas. Turi apie 6 000 Eur santaupų, pradėjus dirbti puse etapo, pajamos sumažėjo. Automobilį planavo parduoti, palikti santaupas gydymui ir įsigyti mažiau kainuojančią transporto priemonę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją mamai. Su mama santykiai labai artimi, bendrauja, matosi kiekvieną dieną. Ji labai išgyvena ir dėl anūkės. Jos daug kalbasi, ji visą laiką ją (kaltinamąją) moko, atstoja psichologą, viską žino apie ją.

Kaltinamosios I. P. padaryta nusikalstama veika, be jos pačios prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasario 10 d. apie 22.00 val. išėjo iš „Žalgirio arenos“ po krepšinio varžybų ir įsėdo į automobilį. Vairuodamas automobilį važiavo Vytauto pr. kryptimi link Europos pr. Nuo tilto įvažiavo į H. ir O. Minkovskių gatvę ir važiavo kryptimi link Užnemunės gatvės. Priekyje jo vairuojamo automobilio pastebėjo važiuojantį tamsios spalvos automobilį „BMW“, kuris, atlikdamas posūkio manevrą į kairę, vos neužvažiavo ant saugos salelės, bereikalingai staigiai stabdė. Tokie automobilio vairuotojo veiksmai pasirodė įtartini. Važiavo paskui šį automobilį „BMW“. Pravažiavus traukinių pervažą pastarasis automobilis pasitraukė į dešinį važiuojamosios dalies kraštą – kelkraštį – ir parodė dešinį posūkio signalą, tarytum nurodydamas jį aplenkti. Liudytojas sulėtino savo vairuojamo automobilio važiavimo greitį ir neaplenkė automobilio „BMW“. Automobilis „BMW“ toliau važiavo tiesiai, vienu momentu įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir vos neatsitrenkė į kelio ženklą, žymintį nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Tada jau suprato, kad automobilio „BMW“ vairuotojas galimai neblaivus. Iš savo asmeninio mobilaus ryšio telefono paskambino telefonu 112 ir pranešė apie esamą situaciją, pasakė, kad važiuoja paskui automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Ilgą laiką važiavo paskui šį automobilį, kuris tikrai pavojingai manevravo po važiuojamąją dalį: tai įvažiuodavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, tai važiuodavo „apsižergęs“ dvi eismo juostas. Automobilis „BMW“ važiavo Užnemunės gatve, paskui įvažiavo į kelią A5 ir pradėjo važiuoti kryptimi link (duomenys neskelbtini). Aiškiai matė, kaip automobilis „BMW“ buvo sustabdytas policijos tarnybinio automobilio. Taip pat privažiavo ir sustojo prie pareigūnų. Matė, kad iš automobilio „BMW“ vairuotojo vietos išlipo moteris. Matydamas, kad iš policijos automobilio išlipo jam pažįstami kolegos, tai išlipo su jais pasisveikinti. Automobilio „BMW“ vairuotoja jam nėra pažįstama. Matė, kad vairuotoja buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu. Kolegos sakė, kad vairuotoja tikrai yra neblaivi. Ilgiau įvykio vietoje nepasiliko, išvažiavo (b. l. 60-61).

Liudytoja M. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasario 10 d. buvo jos darbo diena. Apie 22.14 val. dirbant nustatytame maršrute gautas pranešimas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie tai, kad Užnemunės gatvėje, Kaune, važiuoja automobilis „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamas galimai neblaivaus asmens. Apie 22.16 val. nuvažiavo iš kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties Lampėdžių paplūdimiu pastebėtas budėtojo pranešime nurodytas automobilis „BMW“, juodos spalvos. Automobilis sustabdytas įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garsiniu signalu. Automobilis sulėtino greitį ir pasitraukė link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto – kelkraščio. Priėjus prie automobilio aiškiai matė, kad už automobilio „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairo sėdi mergina. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Vairuotoja pravėrė langą. Bendraujant su vairuotoja nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, į užduodamus klausimus atsakinėjo nenuosekliai. Buvo akivaizdu, kad mergina sunkiai orientuojasi aplinkoje. Išlipusi iš automobilio mergina svirduliavo. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotoja atsakė, kad neturinti su savimi, pateikė asmens pasą. Nustatyta, kad automobilį vairavo I. P., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, automobilio vairuotoja nurodė, kad šiandien nevartojo. I. P. sutiko pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Du kartus pūtė į alkotesterį, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Su prietaiso parodymais sutiko, pasirašė Neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 63).

Iš 2023 m. vasario 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, ir automobilis „BMW GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad apžiūrint automobilį matyti apgadinimai ant priekinio ir galinio bamperių, taip pat matomi apgadinimai ant kairės pusės šoninio veidrodėlio. Ant kėbulo matomi įvairūs smulkūs subraižymai. Automobilio salono viduje, ant keleivio priekinės dalies grindų yra pilni neatidaryti du alkoholiniai stikliniai buteliai. Vieta, kur stovi automobilis, nesaugoma ir stebėjimo kameromis nestebima. Pridėta fotolentelė (b. l. 16-32).

2023 m. vasario 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios specialistės M. P. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2023 m. vasario 10 d. dirbo nustatytame maršrute. Apie 22.16 val. sustabdytas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta vairuotojo asmenybė – I. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotoja nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo trečiadienį, išgėrė dvi taures balto vyno. I. P. du kartus buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810” Nr. ARFM-0402. 22.26 val. I. P. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, 22.48 val. antruoju tikrinimu – 1,99 promilių neblaivumas. Dėl nustatyto vidutinio girtumo laipsnio į įvykio vietą iškviestas tyrėjų ekipažas (b. l. 33).

2023 m. vasario 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad I. P. 2023 m. vasario 10 d. 22.26 val. nustatytas 2,32 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 22.48 val. – 1,99 promilės neblaivumas (b. l. 36, 37). Prietaisas „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402 (b. l. 38).

Iš 2023 m. vasario 13 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW 535d Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, savininkas yra I. P. (b. l. 40).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymoje esančių duomenų matyti, kad automobilio „BMW 535d Xdrive“, gamybos periodas 2013-2017, pasirinkti metai 2013, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 15 839,50 Eur, su PVM yra 20 050 Eur (b. l. 45).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu I. P. kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino visiškai, paaiškindama, kad jai būnant namuose, jau išgėrus butelį vyno, paskambino mama, kuri pranešė kad mažametei dukrai pakilusi temperatūra. Kadangi mergaitės temperatūros mažinimui veikia tik dveji vaistai, vartojami kartu, o mama tuo metu turėjo tik vienos rūšies vaistų, tuo tikslu važiavo pas mamą, būdama vartojusi alkoholio, kaip nurodė, taip pasielgė impulsyviai. Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltę vairavus transporto priemonę esant neblaiviai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. T. parodymai, kad važiuodamas link Užnemunės gatvės, pastebėjo priekyje važiuojantį tamsios spalvos „BMW“ markės automobilį, kurio vairuotojo veiksmai (bereikalingas stabdymas, įvažiavimas į priešingą eismo juostą, eismo juostų ribų nesilaikymas) sukėlė įtarimą, dėl ko paskambino bendruoju pagalbos telefonu, taip pat liudytojos M. P. parodymai, kad gavus pranešimą buvo sustabdytas „BMW“ markės automobilis, kurį vairavo asmens dokumentą pateikusi I. P., bendraujant su vairuotoja nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, į užduodamus klausimus atsakinėjo nenuosekliai, buvo akivaizdu, kad mergina sunkiai orientuojasi aplinkoje, išlipusi iš automobilio svirduliavo. Iš 2023 m. vasario 10 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. P. 2023 m. vasario 10 d. 22.26 val. nustatytas 2,32 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 22.48 val. – 1,99 promilės neblaivumas.

I. P. už transporto priemonės vairo sėdo būdama išgėrus, kaip nurodė, butelį vyno, todėl suvokė kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, taigi, veikė tiesiogine tyčia. I. P. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamosios mamos Z. P. prašymas atleisti jos dukrą I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pastarosios atsakomybėn pagal laidavimą be užstato arba nustatant minimalų užstato dydį, ir baudžiamąją bylą dukters atžvilgiu nutraukti. Prašyme nurodė, kad jos dukra I. P. iki šios dienos nėra padariusi jokių nusikaltimų. Dukra, dar mokydamasi vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) yra baigusi (duomenys neskelbtini) skyrių, 2015 m. birželio mėnesį – „(duomenys neskelbtini)“ koledžą Jungtinėje Karalystėje, o 2018 m. – „(duomenys neskelbtini)“ universiteto bakalauro studijas. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki šios dienos dukra dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo konsultante, kur yra charakterizuojama teigiamai, kaip optimistiška, empatiška asmenybė, nestokojanti humoro jausmo, pasižyminti punktualumu, komunikabilumu bei dalykiškumu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, susijusius su jos tiesioginiu darbu. Kiek žinoma iš dukters pasakojimo, ji nuo pat sulaikymo ir pirmos apklausos pripažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi ir išgyvena dėl tokio neapgalvoto ir visiškai neatsakingo savo poelgio, sukėlusio pavojų kitiems eismo dalyviams ir galinčio tiesiogiai neigiamai įtakoti tiek jos tolimesnį darbinių funkcijų vykdymą, tiek ir jos mažametės neįgalios dukters P. N. medicininę priežiūrą. Mano, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, kad jos dukra ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašyme Z. P. taip pat nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, o būdama kaltinamosios mama, palaikanti su ja labai artimą ryšį bei intensyvų bendravimą, gali daryti dukrai teigiamą įtaką. Prašyme taip pat nurodo, kad nuo 1995 m. kovo 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ir šiose pareigose dirba iki šios dienos. Darbe charakterizuojama teigiamai, yra gerbiama įmonės kolektyvo, nėra padariusi jokių drausmės pažeidimų. Niekada nebuvo pripažinta kalta padariusi kokią nors veiką, taip pat nebuvo ir pripažinta įtariamąja. Visada stengiasi laikytis teisės aktų reikalavimų, visuomenėje priimtinų elgesio normų ir standartų. Jos vairavimo stažas yra beveik 30 metų, per šį laikotarpį nėra padariusi jokių šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Yra padariusi tik keletą pažeidimų, už kuriuos paskirtas baudas yra sumokėjusi. Šiuo metu, atsižvelgdama tiek į dukters emocinę būklę, tiek į anūkės sveikatos būklę, yra laikinai persikėlusi gyventi pas dukrą pastarosios gyvenamosios vietos adresu. Dėl užstato taikymo nurodė, kad jos finansinė padėtis yra gera, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dukra nuo 2023 m. vasario 1 d. dirba tik puse etato, dėl ko jos gaunamos pajamos šiais dienai sudaro tik 349,60 Eur, dalį savo pajamų kartu su sutuoktiniu yra priversti skirti dukrai, kad galėtų pilnai ir tinkamai užtikrinti savo ir neįgalios dukters poreikių tenkinimą bei medicininę priežiūrą (b. l. 167-169). Teismo posėdžio metu Z. P. paaiškino, kad apie įvykį kalbėjo su dukra, neįsivaizduoja, kaip ji galėjo priimti tokį sprendimą, dukra labai dėl to išgyvena. Niekada tokių dalykų nėra buvę. Yra dukrai pavyzdys, jos nuomonė dukrai svarbi, reikšminga, atsižvelgia į ją. Šiuo metu gyvena pas dukrą, gyvendama kartu gali ją prižiūrėti, padės jai, kiek galės, dukrai bus sunku prižiūrėti anūkę, neturint galimybės vairuoti. Užtikrina, kad dukra daugiau nenusikals. Nebuvo teista, administracine tvarka bausta dėl greičio viršijimo, mokėjo 10-15 Eur. Dirba, turėtų galimybę sumokėti užstatą, jei toks būtų skiriamas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. P. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto nebuvo teista (b. l. 90), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl ji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2021 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros) bausta keturis kartus, taip pat bausta už automobilio palikimą stovėti neleistinoje vietoje, taip pat už leistino greičio viršijimą, alkoholio vartojimą viešoje vietoje ir visuomenės sveikatos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šie nusižengimas nėra itin šiurkštūs, nesusiję su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 84-89). Kaltinamoji yra dirbanti (b. l. 82, 126-135), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, laikinai einančios pareigas, V. M., charakterizuojama kaip pasižyminti punktualumu, komunikabilumu, dalykiškumu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, susijusius su viešbučių pardavimais, reklama, marketingu bei kitais svarbiais aspektais. Kaip asmenybė apibūdinama kaip optimistiška, empatiška, nestokojanti humoro jausmo, stengiasi išspręsti problemas, kad abiem pusėms tai būtų priimtina, atsakinga ir pareiginga, imli naujovėms. Pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodyta, kad I. P. darbo metu turi vykti į susitikimus su esamais / būsimais viešbučių klientais bei tiesiogiai dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje – viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 136). Kaltinamoji išsituokusi, viena augina mažametę dukrą (b. l. 137, 138).

Kaltinamoji savo elgesį įvertino kritiškai, atsakomybės nevengė, teisme pateikė išsamius motyvus dėl neteisėtų veiksmų, t. y. paaiškino nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, susijusias tiek su kaltinamosios mažametės, tiek ir pačios sveikatos būkle, tačiau šia situacija savo poelgio neteisino, nebandydama sumenkinti padaryto teisės pažeidimo, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus viso proceso metu. I. P. elgesys po veikos padarymo, nuoširdus gailestis bei tai, kad supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, išgyvena dėl jų, teismui abejonių nekelia. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad dėl patiriamų išgyvenimų, susijusių su aptariama nusikalstama veika, ji lanko individualias psichoterapijos sesijas (b. l. 144). Kaip minėta, kaltinamoji anksčiau niekada nebuvo teista, taip pat nebuvo bausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, ir apskritai už savo pobūdžiu šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad I. P. nėra linkusi pažeisti įstatymų nuostatų. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamosios mama Z. P., padavusi prašymą perduoti I. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista (b. l. 75). Ji bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2022 m. vieną kartą bausta už leistino greičio viršijimą, 2021 m. – už kelio ženklo reikalavimų nesilaikymą, 2020 m. – už transporto priemonės pastatymą pažeidžiant taisykles bei leistino greičio viršijimą), tačiau savo esme šie pažeidimai nėra itin šiurkštūs, paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 71-73). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojama kaip drausminga, pareiginga bei sumani darbuotoja, yra gerbiama įmonės kolektyvo, firmos vadovų nurodymus įvykdo laiku ir kokybiškai, daug dėmesio skiria šeimai, būdama jautri ir geraširdė, niekada neatsisako padėti ne tik darbo kolegoms, draugams, bet ir visiškai svetimiems žmonėms (b. l. 170).

Tiek kaltinamoji, tiek laiduotoja savo santykius apibūdino kaip itin glaudžius ir artimus, šiuo metu Z. P. gyvena kartu su dukra, laiduotojos teigimu, turi dukrai autoritetą, jos nuomonė yra svarbi ir vertinama. Taigi duomenys, apibūdinantys Z. P. asmenybę, jos požiūris į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų glaudaus, stipraus bei nuoširdaus tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad ji yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajai teigiamą įtaką yra reali. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti minimalų laidavimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltinamąją, tiek laiduotoją charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nors laiduotojos finansinė padėtis jos pačios apibūdinama kaip gera, tačiau dėl mažesnių kaltinamosios gaunamų pajamų dalį savo pajamų skiria dukrai, sprendžia, kad skirti užstatą, šiuo atveju, nėra pagrindo.

Teismui buvo pateiktas ir D. Š. prašymas perduoti kaltinamąją pastarosios atsakomybėn pagal laidavimą, kuri buvo apklausta teisiamajame posėdyje. Pati kaltinamoji išreiškė poziciją dėl jos perdavimo būtent mamai, teismas, kaip minėta, sprendė, kad laiduotoja yra tinkama, todėl apie D. Š. pateiktą prašymą nepasisakys.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, I. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas tokį specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas pirmiausia atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą – kaltinamajai buvo nustatytas gana didelis, beveik dviejų promilių neblaivumas, o iš liudytojo M. T. parodymų matyti, kad jos vairavimas buvo pavojingas, t. y. kaltinamoji vos neužvažiavo ant saugumo salelės, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, bereikalingai stabdė, vos neatsitrenkė į kelio ženklą ir pan. Liudytojos M. P. parodymais, kaltinamoji sunkiai orientavosi aplinkoje, išlipusi iš transporto priemonės svirduliavo. Be to, kaltinamoji transporto priemonę vairavo Kauno mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas taip pat įvertina ir kaltinamosios asmenybę bei elgesį po veikos padarymo – ji, kaip minėta, niekada anksčiau nebuvo teista, taip pat nebuvo nubausta administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą išgėrus, kas suponuoja išvadą, jog toks asmens elgesys buvo atsitiktinis, o iš kaltinamosios pozicijos viso proceso metu, jos duotų parodymų teisme, matyti, kad ji išties nuoširdžiai išgyvena dėl padarytos veikos ir gailisi. Teismas sprendžia, kad specialiosios teisės atėmimo termino nustatymui yra reikšminga ir tai, kad kaltinamoji viena augina neįgalią mažametę dukrą, kuriai yra reikalinga medikų priežiūra, įvairios procedūros, o kaip matyti iš kaltinamosios pateiktų medicinos dokumentų išrašų, reikalinga ir operacija bei ilgas pooperacinis laikotarpis, vėlgi reikalaujantis reabilitacijos procedūrų, medikų priežiūros.

Kaltinamoji tiek teikdama rašytinį prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame išreiškė poziciją ir dėl taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių, tiek teisme prašė specialiosios teisės neatimti arba skirti trumpesnį nei minimalų šios teisės atėmimo terminą. Tačiau teismas, įvertinęs visus reikšmingus duomenis, o ne tik susidariusią sudėtingą situaciją dėl kaltinamosios mažametės dukters sveikatos problemų, gydymo bei nuolatinės priežiūros poreikio, teigiamą kaltinamosios asmenybę, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, sprendžia, kad tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo. Šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (jei nėra taikomi antialkoholiniai variklio užraktai).

Be jokios abejonės, teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukels kaltinamajai daug nepatogumų, ypač susijusių su mažametės priežiūra, gydymu bei reabilitacija po planuojamos operacijos, o kelionės viešuoju transportu yra apsunkintos. Vis dėlto, kaltinamajai, kaip nurodė, pagalbą dėl dukters priežiūros teikia tėvai, taip pat kaltinamoji dirba, nurodė turinti santaupų, todėl yra galimybė aptartų būtinųjų poreikių tenkinimui pasinaudoti ir kitomis priemonėmis. Be to, kaltinamosios nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki padarant nusikalstamą veiką ir buvo jai gerai žinomos, todėl ji turėjo įvertinti gresiančias neigiamas pasekmes prieš vairuojant transporto priemonę esant neblaiviai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo kaltinamajai skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą arba šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti apskritai.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Kaltinamoji I. P., būdama neblaivi vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Sprendžiant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybes atkreiptinas dėmesys į tai, jog kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

Nagrinėjamu atveju, I. P. vairavo transporto priemonę Kauno mieste, kaip nurodė, vyko iš savo namų pas tėvus, gyvenančius Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kai jai nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, taip sukeldama pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad kaltinamoji viena augina neįgalią dukrą, kuriai reikalingi vykti į kineziterapijos procedūras, kineziterapijos užsiėmimus baseine, taip pat logopedės, psichologės užsiėmimus, nesudaro pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti. Kaip jau pažymėta aptariant specialiosios teisės atėmimo taikymą, šios aplinkybės egzistavo ir veikos padarymo metu, dėl ko kaltinamoji turėjo būti ypač atidi ir rūpestinga, tačiau pasielgė priešingai. Kaltinamoji nurodė, kad šiuo metu dirba puse etato dėl dukters priežiūros, todėl jos gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės, be to, automobilio vertė yra pakankamai didelė. Tačiau pati kaltinamoji nurodė turinti santaupų, jos darbinė veikla nėra nutrūkusi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas. Tuo tarpu, nagrinėjamo klausimo kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte ar asmens finansinėmis galimybėmis įsigyti kitą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Akcentuotina, kad sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

Pažymėtina, kad teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jai nebus skirta bausmė ir ji neturės teistumo. Be to, kaip minėta, būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai.

Kaltinamoji pateikė prašymą, jei būtų sprendžiama dėl transporto priemonės konfiskavimo, konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o dalį šios priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos.

Vis dėlto, nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas, – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems linkusiems nusikalsti asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, jokių aplinkybių, kurios atitiktų BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąlygas ir sudarytų pagrindą ne konfiskuoti kaltinamajai priklausančią transporto priemonę, kuri pripažinta veikos padarymo priemone, o išieškoti dalį šio automobilio vertės, byloje nenustatyta. Kaltinamąją teigiamai charakterizuojantys duomenys, didelė transporto priemonės vertė ir patiriami nepatogumui dėl teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ar jos dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltininkei esant atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju, skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise 1 metų laikotarpiui bei transporto priemonės konfiskavimas - yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai. Šių baudžiamojo poveikio priemonių netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, o skyrimas prašomų kitų poveikio priemonių (įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą bei nemokami darbai), įvertinus veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, nebūtų pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu I. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 99-102), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2023 m. vasario 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. P. automobiliui „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-48), paliktinas galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

I. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

I. P., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos Z. P. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

I. P. išaiškinti, kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti I. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. vasario 20 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti I. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2023 m. vasario 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. P. automobiliui „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

I. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.