Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. gynėjo advokato A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. P., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos Z. P. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. vasario 20 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti I. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2023 m. vasario 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. P. automobiliui „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad ji 2023 m. vasario 10 d., apie 22.14 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 535d Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, nustatytas 1,99 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendyje konstatuota, kad I. P. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, pačios I. P. parodymais, liudytojų M. T., M. P. parodymais, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis, jog I. P. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto nebuvo teista, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, kaltinamoji yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, dėl to teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant ją laiduotojos Z. P. atsakomybėn nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Teismas taip pat padarė išvadą, jog Z. P. asmenybę apibūdinantys duomenys, jos požiūris į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nurodytos aplinkybės dėl jų glaudaus, stipraus bei nuoširdaus tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad ji yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajai teigiamą įtaką yra reali. Taip pat įvertino tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis). Atsižvelgė, kad kaltinamajai buvo nustatytas gana didelis, beveik dviejų promilių neblaivumas, jos vairavimas buvo pavojingas, kaltinamoji augina neįgalią mažametę dukrą, kuriai reikalinga medikų priežiūra, įvairios procedūros, niekada anksčiau nebuvo teista, taip pat nebuvo nubausta administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą išgėrus, dėl padarytos veikos gailisi ir sprendė, kad jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, kaltinamoji I. P., būdama neblaivi vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Aplinkybių, kurios atitiktų BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąlygas ir sudarytų pagrindą ne konfiskuoti kaltinamajai priklausančią transporto priemonę, kuri pripažinta veikos padarymo priemone, o išieškoti dalį šio automobilio vertės, apylinkės teismas nenustatė. Kaltinamąją teigiamai charakterizuojantys duomenys, didelė transporto priemonės vertė ir patiriami nepatogumui dėl teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimo, apylinkės teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ar jos dalis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. gynėjas advokatas A. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras su apeliacinio skundo argumentais nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. gynėjo advokato A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

6. Nagrinėjamu atveju iš I. P. gynėjo advokato A. V. apeliacinio skundo matyti, kad baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau keliamas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo ir dėl turto konfiskavimo skyrimo pagrįstumo. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia uždraudimo naudotis specialia teise ir automobilio konfiskavimo pagrįstumo klausimą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

7. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

8. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmių tikslų visuma. Vienas iš bausmės tikslų yra nubaudimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis tokių priemonių prevencine, o ne nubaudimo, paskirtimi, tačiau, kaip ir bausmių, taip ir skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės sukeliamos tam tikro pobūdžio neigiamos pasekmės yra neišvengiamos, nes šios priemonės iš esmės yra susijusios su tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimu arba atėmimu. Kaip ir bausmė, taip ir šios priemonės negali sukelti neproporcingų neigiamų pasekmių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tačiau teisingumo principui prieštarautų ir aiškiai per švelnios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas I. P. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų laikotarpiui. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad I. P. vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, liudytojo M. T. parodymais I. P. vairavimas buvo pavojingas, t. y. kaltinamoji vos neužvažiavo ant saugumo salelės, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, bereikalingai stabdė, vos neatsitrenkė į kelio ženklą ir pan. Liudytojos M. P. parodymais, kaltinamoji sunkiai orientavosi aplinkoje, išlipusi iš transporto priemonės svirduliavo. Be to, kaltinamoji transporto priemonę vairavo (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus, nepaisant to, kad buvo vėlyvo vakaro metas. Taip pat įvertino I. P. asmenybę bei elgesį po veikos padarymo (anksčiau nebuvo teista, taip pat nebuvo nubausta administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą išgėrus), visa tai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog toks asmens elgesys buvo atsitiktinis, I. P. viso proceso metu reiškė gailestį dėl padarytos veikos. Atkreipė dėmesį ir į tas aplinkybes, jog I. P. viena augina neįgalią mažametę dukrą, kuriai yra reikalinga medikų priežiūra, įvairios procedūros. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas I. P. skyrė uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones įstatyme nustatytam minimaliam vienerių metų terminui.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios trukmės aptariama baudžiamojo poveikio priemonė atitinka proporcingumo ir teisingumo principo reikalavimus, nėra per griežta. I. P. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šis pažeidimas neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jokia žala neteisėtais apeliantės veiksmais padaryta nebuvo, kas itin akcentuojama pateiktame skunde, tačiau vien tik ši aplinkybė jos įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Automobilis buvo vairuotas vakare. Policijos pareigūnų kaip galimai neblaivus vairuojantis transporto priemonę asmuo, I. P. buvo sustabdyta pagal trečiojo asmens pranešimą. I. P. nustatytas neblaivumas beveik penkis kartus viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir žymiai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai neabejotinai rodo I. P. didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jos teisinės atsakomybės klausimą. Be to, I. P. taip pat ne kartą bausta administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, automobilio palikimą draudžiamoje vietoje, kas taip pat rodo jos lengvabūdišką požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi.

11. Įvertinus I. P. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, jos asmenybę, manyti, jog šiuo atveju jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų laikotarpiui yra netinkama ir neproporcinga jos neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. I. P., vairuodama transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, sąmoningai elgėsi neatsakingai, kėlė pavojų aplinkiniams. Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jai iškils sunkumų nuvykti su neįgalia dukra medicininei apžiūrai, įvairioms procedūroms, iš jų grįžti, nuvežti dukrą į darželį ir panašiai, apeliantė turėjo įvertinti prieš darydama nusikaltimą. Be to, minėti sunkumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo apskritai neskirti ar trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto jos taikymo termino. Apeliantė, žinodama, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, padarė nusikalstamą veiką, atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-698/2018, baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

12. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. P. atsakomybės, į teigiamą jos charakteristiką, tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi, dirba, rūpinasi neįgalia dukra, atsižvelgė taikydamas pastarosios atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, ir draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nustatė minimalų, kuris įtvirtintas BK 68 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo manyti, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus yra per griežta, neproporcinga padaryto nusikaltimo ar atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens asmenybei baudžiamojo poveikio priemonė. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms I. P. gynėjo advokato A. V. apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl turto konfiskavimo

13. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skundu prašoma atsižvelgti į I. P. materialinę padėtį bei nuolatinę neįgalios dukros priežiūrą vežant ją tiek į ugdymo, tiek ir į sveikatos priežiūros įstaigas, medicininių procedūrų atlikimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė neproporcingai apsunkins jos ir jos dukros gyvenimą, todėl, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, prašoma pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti ¼ dalį konfiskuotino automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą. Taip pat apeliuojama į tai, kad apylinkės teismas nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, vadovavosi BK 72 straipsnyje įtvirtintu nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi, o apylinkės teismas BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, neskyrė.

14. Apeliantės gynėjas teisus skunde atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

15. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis, nors ir padaręs nusikalstamą veiką, jokių realių neigiamų pasekmių, kokios atsiranda nuteisus asmenį, nepatiria (asmeniui nepaskiriama bausmė, jis neturi teistumo). Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi atleidus nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtent tinkamu baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu yra įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas.

16. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2023 m. vasario 10 d., apie 22.14 val., būdama neblaivi, vairavo I. P., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

17. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, teigti, jog BK 72 straipsnio nuostatų taikymas šiuo atveju negalimas, nes nenurodyta, jog taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė, nėra pagrindo. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas taikė dvi baudžiamojo poveikio priemones, tai yra – uždraudimą naudotis specialia teise 1 metų laikotarpiui bei transporto priemonės konfiskavimą (1 t., b. l. 195).

18. Vertinamuoju atveju bylos duomenys rodo, kad nusikalstamą veiką I. P. padarė vairuodama automobilį „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pagrįstai laikytinas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiai I. P. (1 t., b. l. 40), todėl, remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, apeliantei priklausantis konfiskuotinas turtas – nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

19. Taigi, išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

20. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę; už šią veiką gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Šioje byloje, kaip minėta, apeliantės I. P. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 3 dalis).

21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, I. P. yra išsituokusi (1 t., b. l. 138), gyvena viena kartu su savo mažamete neįgalia dukra (1 t., b. l. 137), kuriai dėl jos amžiaus ir sveikatos būklės reikalingos nuolatinės medicininės procedūros (2 t., b. l. 14-15, 21-23). Minėtasis automobilis yra vienintelis šeimos automobilis, dėl to konfiskavus jį, bus apsunkintas ne tik pačios I. P., tačiau ir jos neįgalios dukros kasdienis gyvenimas, kadangi jai reikalinga nuolatinė medicinos darbuotojų pagalba bei priežiūra, vykimas į medicinos ir ugdymo įstaigas. Dėl įgimtos I. P. dukros patologijos, pėdų deformacijos yra ribotas, apsunkintas dukros fizinis judėjimas, todėl tik transporto priemonės pagalba įveikiamas atstumas siekiant užtikrinti savalaikį medicininių ar ugdymo paslaugų poreikių tenkinimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. N. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, logopedės, psichologės, kineziterapijos užsiėmimus (1 t., b. l. 139, 141-143). Tuo tarpu I. P. tėvai yra dirbantys asmenys, todėl jų galimybės 12 mėnesių teikti nepertraukiamą pagalbą savo dukrai, užtikrinant jos neįgalios dukters, jų anūkės, nuvežimą į mokymo bei gydymo įstaigas, yra ribotos. Taigi, apeliantės šeimai automobilis yra reikalingas siekiant tinkamai pasirūpinti mažametės dukters P. N. sveikatos būkle bei jos socialinių ir medicininių poreikių tenkinimu. Nagrinėjamo klausimo kontekste atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad I. P. gauna minimalias pajamas, dirba tik 0,5 etato, dėl ko jos ir jos dukters pragyvenimo šaltinį sudaro tik I. P. gaunamas 349,60 Eur darbo užmokestis (1 t., b. l. 126-135, 145), kurio vargiai užtenka gyvybiškai būtiniausiems poreikiams (komunalinės paslaugos, maistas, rūbai, mokamos dukters procedūros). Taigi apeliantės materialinė padėtis iš esmės neleidžia įsigyti kito automobilio. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, tai, kad I. P. šeimos nariai, mažametė dukra turi išskirtinių poreikių, kuriuos įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra neproporcinga, todėl yra pagrindas ją pakeisti, nustatant konfiskuotiną turto dalį, t. y. šio automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

22. Konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

23. Pagal byloje esančią VŠĮ Emprekis pažymą, lengvojo automobilio „BMW 535D Xdrive“, variklio galia 230 Kw, kuras dyzelis, variklio darbinis tūris 2993 cm³, 2023 m. vasario mėnesio duomenimis, kaina su PVM buvo 20050 Eur (1 t., b. l. 45). Nurodyta suma, įvertinus I. P. materialinę padėtį laikytina pakankamai didele, bei sukurianti neproporcingai didelius nuostolius, visos transporto priemonės vertės konfiskavimo kontekste. Esant šioje nutartyje aptartoms aplinkybėms, įvertinus apeliaciniame skunde reiškiamą prašymą konfiskuoti ¼ dalį konfiskuotino turto vertės, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslus ir principus galima pasiekti konfiskuojant dalį konfiskuotino turto – automobilio vertės, t. y. 6000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, kuriam iš esmės neprieštarauja ir pati I. P., nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų.

24. Apibendrindama, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis, kuria konfiskuotas I. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėta bei nepagrįsta, neatitinkanti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principų, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Esant tokiai situacijai, ši nuosprendžio dalis keistina – iš I. P. išieškant konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6000 (šešis tūkstančius) eurų, kurios teisėjų kolegijos vertinimu pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. P. gynėjo advokato A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas I. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, iš I. P. išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6000 (šešis tūkstančius) eurų.

Grąžinti I. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Y Nr. 098732.

Panaikinti 2023 m. vasario 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. P. automobiliui „BMW 535D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.