Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-253-524/2017 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui E. P. S. A. (E. P. S. A.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Singapūro piliečio E. P. S. A. 46 880,83 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Paaiškino, kad 2006 metais ieškovė, dirbdama Malaizijoje, susipažino su atsakovu. Atsakovas, atvykęs į Lietuvą 2006 m. gegužės mėn., nusprendė pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Atsakovo prašymu ieškovė sudarė ir pasirašė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 43-4 dėl trijų kambarių buto įsigijimo už 87 140,58 Eur (300 879 Lt). 2006 m. rugsėjo mėn. atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 45 131 Lt, kuriuos ieškovė pervedė į buto pardavėjo sąskaitą kaip avansą už perkamą butą. 2006 m. lapkričio mėn. atsakovas asmeniškai atvyko į Klaipėdą ir įmokėjo į pardavėjo sąskaitą likusius 255 748 Lt, o 2007 m. vasario mėn. sudarė pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį.Atsakovo prašymu jam išvykus 2006 m. rudenį ieškovė sudarė sutartį dėl apsaugos sistemos įrengimo bute ir sumokėjo už įrangą; surado rangovus apdailos darbams bute atlikti, 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė rangos sutartį dėl buto apdailos darbų už 31 820,38 Eur (109 869,39 Lt), sumokėjo jiems iš savo lėšų avansą; užsakė dušo kabiną, baldų komplektą, už kuriuos taip pat sumokėjo iš asmeninių lėšų.2007 m. vasario mėn. atsakovas atvyko į Klaipėdą, pažadėjo atsiskaityti su ieškove vėliau. Notarų biure atsakovas ieškovei įformino įgaliojimą, kad ji galėtų atstovauti atsakovui visose įstaigose ir įmonėse, sudaryti sutartis, mokėti atsakovo vardu visus mokesčius, valdyti ir tvarkyti butą. Kadangi ieškovė neturėjo savo būsto, atsakovas pasiūlė ieškovei po apdailos darbų užbaigimo apsigyventi atsakovui priklausančiame bute. 2007 m. kovo mėn. ieškovė sumokėjo likusius pinigus pagal rangos sutartį.Pašlijus šalių santykiams, atsakovas pareikalavo atlaisvinti butą ir 2008 m. ieškovė įsigijo kitą butą ir persikėlė ten gyventi. Atsakovas atsisakė ieškovei grąžinti pinigus – 33 962,41 Eur (117 265,39 Lt), kuriuos ji sumokėjo už buto apdailos darbus, dušo kabiną, baldų komplektą bei buto apsaugos įrangą.Veikdama atsakovo vardu, ieškovė sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais ir šiems apmokėjo iš asmeninių lėšų sąskaitas, nors bute jau nebegyveno nuo 2008 m. balandžio mėn. 2014 m. ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes viena augina tris nepilnamečius vaikus, todėl ne visada galėjo laiku apmokėti atsakovui priklausančio buto einamąsias sąskaitas. Dėl šių aplinkybių viena iš komunalinių paslaugų teikėjų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lamberta“ pateikė teismui ieškinį dėl skolos už suvartotą šilumą priteisimo. Ieškovė su UAB „Lamberta“ sudarė taikos sutartį ir padengė dalimis susidariusią skolą. Pagal minėtą taikos sutartį ieškovė privalo padengti UAB „Lamberta“ išlaidas už teisinę pagalbą advokatei ir žyminį mokestį (92,10 Eur). Šią sumą ieškovė taip pat laikė atsakovo skola jai.Mano, kad ieškovei iš atsakovo taip pat turi būti priteistas atlyginimas už atsakovo reikalų tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio iki 2014 m. gruodžio mėn., iš viso 2 400 Eur.Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovo atstovas kuratorius advokatas P. M. prašė ieškovės N. K. ieškinio reikalavimo dalį dėl 39 932,75 Eur sumos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog sumokėjo 31 820,38 Eur (109 869,39 Lt) sumą pagal 2006 m. gruodžio 28 d. rangos sutartį. Rangos sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 03 ir 2007 m. kovo 16 d. sąskaita–faktūra nepatvirtina apmokėjimo fakto. Prie ieškinio pridėta sutarties su UAB „EMIRA“ kopija nepagrindžia fakto, jog būtent ieškovė sumokėjo už baldus. Sudėjus ieškinyje nurodytas sumas už buto apdailos darbus (31 820,38 Eur / 109 869,39 Lt), dušo kabiną (664,68 Eur / 2 295 Lt), baldų komplektą (947,35 Eur / 3 271 Lt) bei buto apsaugos įrangą, jų suma yra 33 432,41 Eur, t. y. 530 Eur mažesnė, nei prašoma priteisti (33 962,41 Eur /117 265,39 Lt).Atsakovas turėjo pakankamai lėšų sumokėti už dušo kabiną ir atsiskaityti su ieškove, be to, įgaliojimas tvarkyti ir atlikti kitus veiksmus atsakovo interesų naudai buvo sudarytas daug vėliau, t. y. tik 2007 m. vasario 15 d. Mano, kad neįrodyta, jog už dušo kabiną sumokėjo ieškovė, kad dušo kabina buvo panaudota atsakovo bute, o atsakovas neatsiskaitė su ieškove.Nesutiko, kad ieškovė sumokėjo už komunalines paslaugas, nes iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pažymos yra neaišku, koks asmuo mokėjo už paslaugas, todėl prašymas priteisti 398,02 Eur / 1 374,28 Lt sumą yra nepagrįstas. Ieškovė pervedė UAB „Lamberta“ iš viso 3 284,63 Eur / 11 341,20 Lt sumą, o ne 3 947,11 Eur sumą, kaip yra nurodyta ieškinyje, todėl prašoma priteisti 662,47 Eur suma yra nepagrįsta. Iš UAB „Vitės valdos“ pažymos neaišku, koks asmuo mokėjo už butą, todėl prašymas priteisti 1 735,06 Eur / 5 990,81 Lt sumą taip pat yra nepagrįstas. Pagal prie ieškinio pridėtus banko sąskaitos išrašus matyti, kad ieškovė tik kartą mokėjo už atsakovo butą, t. y. 2013 m. lapkričio 11 d. pervedė 428,29 Eur sumą R. J. IĮ „Argus“, o už ką atlikti visi kiti pavedimai, yra neaišku. Be to, nėra pridėta sutartis su R. J. IĮ „Argus“ dėl teikiamų apsaugos paslaugų ir įsipareigojimo mokėti konkrečią sumą, todėl prašoma priteisti 682,68 Eur suma yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei N. K. iš atsakovo E. P. S. A. (E. P. S. A.) 3 729,26 Eur skolos už buto komunalinius mokesčius, eksploatavimo išlaidas už laikotarpį nuo 2008 metų balandžio iki 2012 m. vasario 15 d. ir 111,88 Eur žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas 2007 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. 2007 m. vasario 15 d. atsakovas išdavė įgaliojimą ieškovei, nurodydamas, kokius konkrečius veiksmus įgalioja ieškovę atlikti už jį. Šis įgaliojimas galiojo iki 2012 m. vasario 15 d. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas butą pirko be apdailos kaip dovaną ieškovei ir ji turėjo butą įsirengti pati. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir rangos sutarties teismas nustatė, kad ieškovė rangos sutartį dėl buto įrengimo sudarė 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. dar iki jai suteiktų įgaliojimų. Šios aplinkybės ir atsakovo išduoto įgaliojimo turinys leido teismui padaryti išvadą, jog byloje prašoma priteisti dvejopo pobūdžio ieškovės turėtas išlaidas, t. y. išlaidas, turėtas vykdant ieškovei išduotą įgaliojimą, ir išlaidas už atsakovo reikalų tvarkymą be pavedimo.Teismas sprendė, kad ieškovę ir atsakovą siejo atstovavimo teisiniai santykiai – atsakovas 2007 m. vasario 15 d. išdavė ieškovei įgaliojimą atstovauti jam teisiniuose santykiuose dėl dokumentų, susijusių su jo buto įteisinimu, išlaikymu, jo eksploatavimo išlaidų ir komunalinių mokesčių mokėjimu, nuoma, santykiais su bendrija. Nesant atsakovo pozicijos dėl įgaliojimo turinio, atstovavimo atsakovui pasibaigus įgaliojimo terminui, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės nurodomas lėšas, kurių sumokėti ji nebuvo įgaliota, todėl prašymą priteisti skolą už komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2015 metų sausio mėn. atmetė.Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovė atsakovo butą įrengė ir daiktus pirko neįgaliota atsakovo, šiame bute gyveno vienerius metus, pagal įgaliojimą turėjo teisę jį nuomoti, gauti pinigus už nuomą, todėl nėra pagrindo patenkinti šios ieškinio dalies, nes nepaneigtos konkrečiai įgaliojime numatytos ieškovei teisės, t. y. šiame bute gyventi, mokėti mokesčius už jo eksploatavimą bei nuomoti ir gauti nuomos mokestį. Įgaliojime nebuvo suteikta teisė ieškovei atsakovo vardu mokėti už buto įrengimą.Teismo vertinimu, įgaliojimo išdavimo faktas bei kitos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės poziciją dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 straipsnio 1 dalies taikymo, nes byloje įrodyta, kad atsakovas, kurio interesais buvo atliekami veiksmai, buvo išreiškęs savo valią dėl jo reikalų tvarkymo, t. y. išdavęs įgaliojimą, ir tuo metu buvo galimybė sužinoti jo valią dėl atliekamų veiksmų. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nesant įrodymų, jog ieškovės atlikti teisiniai veiksmai buvo profesinė ar verslo veikla, nėra pagrindo priteisti ir 2 400 Eur atlyginimo ieškovei už atsakovo reikalų tvarkymą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 31 820,38 Eur už buto apdailos darbus, 9 898,46 Eur išlaidų už komunalines paslaugas ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetiškai gynė atsakovo interesus; nevertinęs byloje esančių įrodymų visumos, konstatavo, kad pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo informuotas apie atliekamus buto apdailos darbus. Priešingai, pervedant avansą atsakovas buvo informuotas apie tai, kad reikės papildomai investuoti į apdailos darbus ir sudarant 2007 m. vasario 15 d. įgaliojimą patvirtino, kad ji turi teisę atlikti remonto darbus. Akivaizdu, kad suteikiant teisę apeliantei atlikti remonto darbus, atsakovas turėjo omenyje ne būsimiems remonto darbams, o jau atliekamiems apdailos darbams.Apeliantė mano, kad pasibaigus įgaliojimo terminui, jos ir atsakovo santykiai turi būti vertinami per kito asmens reikalų tvarkymo teisinį institutą ir sutinka su teismo pozicija, kad jos reikalavimas dėl atlygio už atsakovo reikalų tvarkymą buvo nepagrįstas, bet reikalavimas dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo turėjo būti patenkintinas visiškai. Akivaizdu, kad tvarkant atsakovo reikalus, jau po įgaliojimo pasibaigimo, apeliantė veikė tik atsakovo naudai ir tik jo interesais, dėl to iki šiol jam priklausantis butas netapo teisminių ginčų objektu už skolas dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių, todėl ji pagrįstai galėjo tikėtis, kad atsakovas jai šias išlaidas atlygins.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas kuratorius advokatas P. M. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:Teismas teisingai pažymėjo, kad įgaliojimas tvarkyti ir atlikti kitus veiksmus atsakovo naudai dėl buto buvo sudarytas daug vėliau. Ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, kad būtent ieškovė nupirko baldus.Byloje nėra duomenų, kad dalį komunalinių mokesčių sumokėjo būtent ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šių išlaidų nepriteisė. Be to, šiuo laikotarpiu ieškovė pati bute gyveno. Mano, kad ieškovės reikalavimai vertintini kaip siekis nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl šalies, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių užtikrinimo

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kad neatsidurtų daug nepalankesnėje padėtyje, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją [GC], Peticijos Nr. 39594/98, § 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, Peticijos Nr. 37259/04, § 25).Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, § 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, § 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, § 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, § 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, § 48). EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, § 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, § 20).Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje susidarė ekstraordinari situacija dėl procesinių dokumentų įteikimo ir kuratoriaus paskyrimo atsakovui. Byla pasižymi užsienio elementu – atsakovas yra užsienio valstybės (Singapūro) pilietis, Lietuvos Respublikoje turintis nekilnojamojo turto, tačiau Lietuvos Respublikoje negyvenantis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinio patvirtinta kopija, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, buvo pirmosios instancijos teismo siųsta atsakovui ieškovės nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Malaizijoje. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo šiuo adresu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 15 d. raštu paprašė ieškovės nurodyti visus žinomus atsakovo kontaktus. Ieškovė 2016 m. vasario 9 d. nurodė teismui atsakovo elektroninio pašto adresą ir kontaktinį telefoną. Elektroniniu paštu su atsakovu pirmosios instancijos teismui taip pat susisiekti nepavyko.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti nuomonę dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui kitais būdais, pvz., skiriant kuratorių, per tarptautinę kurjerių tarnybą (pvz., DHL), ar kitais būdais. 2017 m. vasario 20 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovui paskirti kuratorių advokatą P. M. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi advokatą P. M. paskyrė atsakovo kuratoriumi.Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu galioja ne tik pirmosios instancijos teismui, bet ir apeliacinės instancijos teismui. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje nustatytais kriterijais. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatyta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 135 straipsnio 1 dalimi atsakovo gyvenamąją vietą teismui turi nurodyti ieškovas.Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka, ir įvertinusi bylos duomenis, 2018 m. kovo 27 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir įpareigojo šalis ir jų atstovus pateikti teismui ir priešingoms šalims duomenis dėl atsakovo E. P. S. A. gyvenamosios ir darbo vietų bei pabandyti su atsakovu užmegzti kontaktą elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis iki 2018 m. balandžio 10 d. Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-573-826/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrocentras“ ieškinį atsakovui P. E. dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti iš nurodytos bylos duomenų (ieškinio priedų), byloje yra nurodytas kitas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Malaizija. Šis gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ir minėtoje byloje pateiktoje atsakovo 2012 m. kovo 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje su ieškove šioje byloje N. K. Nurodyto adreso ieškovė pirmosios instancijos teismui šioje byloje nenurodė, nepaisant teismo įpareigojimo (nutarties 27 punktas), o paminėta civilinė byla iškelta jau po skundžiamo sprendimo priėmimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi viešai prieinamą informaciją, esančią Anglijos ir Velso įmonių registre (angl. Registrar of Companies (England and Wales), prieiga internetu: https://beta.companieshouse.gov.uk/; CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatė, kad E. P. A., Singapūro pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) (pagal bylos duomenis – (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 7 d. yra Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) pardavimų direktorius. Minėtame registre yra nurodyti kontaktiniai duomenys – (duomenys neskelbtini).Ieškovė teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytu terminu teismo įpareigojimą įvykdė ir 2018 m. balandžio 10 d. pranešė teismui, kad jai internete nepavyko surinkti daugiau informacijos dėl atsakovo gyvenamosios ir darbo vietų, nei surinkta šioje byloje. Informavo, kad atsakovo žinomais adresais registruotu paštu ir elektroniniu paštu išsiuntė informacinius pranešimus apie tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurioje E. P. S. A. yra atsakovas, prašant patvirtinti apie gavimą.Teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo protingam laiko tarpui, per kurį galėtų paaiškėti grįžtamasis ryšys su atsakovu. Teismo posėdis apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas 2018 m. gegužės 8 d. 9 val.Teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo ir, įvertinusi, kad naujų duomenų gauta nebuvo, konstatavo, jog teismo įpareigojimas šalims užmegzti kontaktą su atsakovu nebuvo rezultatyvus. Teisėjų kolegijai, atsižvelgus į ieškovės bendradarbiavimo su teismu pobūdį (ieškovė neteikė visų duomenų pirmosios instancijos teismui, atsakovo gyvenamosios ir darbo vietų nustatyme dalyvavo pasyviai), išliko pagrįstos abejonės dėl atsakovo (ne)pasiekiamumo viešuose registruose nurodytu korespondencijos adresu (nutarties 32 punktas), todėl teisėjų kolegija nusprendė išsiųsti atsakovui viešuose registruose nurodytu korespondencijos adresu pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo ir šios nutarties kopijas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) nustatyta tvarka; išaiškinti atsakovui, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, neįvykdžius šios pareigos visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir bus laikomi įteiktais.2018 m. liepos 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas patvirtinimas apie tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui yra įteikti asmeniškai (pažyma apie įteikimą pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas)).Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie atsakovo darbo vietą ir įteikus apeliacinės instancijos teismo procesinius dokumentus atsakovui asmeniškai, nepaisant byloje paskirto kuratoriaus, byla apeliacinėje instancijoje toliau negali būti nagrinėjama iš esmės, nes dėl atsakovo teisės į tinkamą procesą pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kuratoriaus paskyrimas atsakovui anksčiau nurodyto esminio procesinio pažeidimo nepašalina, nes kuratorius, pagal byloje esančius duomenis, buvo paskirtas neteisėtai – pareigą nurodyti visus turimus duomenis turinti šalis (ieškovė) pirmosios instancijos teismui visų aktualių duomenų nepateikė. Kuratoriaus instituto paskirtis yra tik papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises; šio pobūdžio atstovavimas nėra lygiavertis pačios šalies dalyvavimui procese. Atsižvelgiant į tai, asmens atstovavimas ir procesinių dokumentų įteikimas, paskyrus kuratorių, yra teisėtas ir pagrįstas tik kol nėra žinoma šalies gyvenamoji ar darbo vieta, paaiškėjus pastarosioms, turi būti sprendžiama dėl kuratoriaus įgaliojimų pabaigos ir, atitinkamai, dėl visų procesinių dokumentų įteikimo tiesiogiai šaliai (CPK 39 straipsnio 1 dalis, 118 straipsnio 2 dalis); jeigu paaiškėja, kad prašymas paskirti kuratorių buvo nepagrįstas, teismas nutartimi nustato įprastinį procesinio dokumento įteikimo būdą, jei yra būtinybė, nutartimi atnaujina bylos nagrinėjimą nuo kuratoriaus paskyrimo (CPK 131 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija neturi patikimų duomenų išvadai, kad atsakovas nevykdė CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos pranešti kitai sandorio šaliai apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kaip rodo bylos duomenys, apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ieškovė buvo informuota, tačiau šių duomenų teismui nenurodė (nutarties 31 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovui be pateisinamos priežasties buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo teisėtus interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises (nutarties 22–24 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu ši ekstraordinari situacija susiklostė dėl ribotų pirmosios instancijos teismo galimybių bylos nagrinėjimo metu nustatyti atsakovo gyvenamąją ir / ar darbo vietas bei ieškovės nepakankamo bendradarbiavimo su teismu. Paminėtas atsakovo teisės į tinkamą procesą pažeidimas apeliacinės instancijos teisme buvo pašalintas tik iš dalies, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas naikintinas, o procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas, sudarant galimybę atsakovui būti išklausytam (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal anksčiau nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėtų išspręsti klausimą dėl kuratoriaus įgaliojimų pabaigos ir atlyginimo už atstovavimą (CPK 39 straipsnio 3 dalis). Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.