- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-190-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53897-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Darius Pranka, Sonatos Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Prankos, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
nuteistojo gynėjui advokatui Sauliui Alysui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. M. nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir G. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams ir 6 MGL dydžio (225, 96 eurų) bauda.
Iš G. M. nukentėjusiosios A. G. naudai priteista 4 250 eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. M. nuteistas už tai, kad pasiūlė nukentėjusiajai A. G. investuoti pinigus į kriptovaliutą per programą „Libertex“ ir 2019-12-02 nurodė į L. K. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti 150 eurų, į kurią 2019-12-02 nukentėjusioji A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 150 eurų, kurių dalį, t. y. 80 eurų 2019-12-03 L. K. pervedė į I. Ž. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2019-12-03 09:48 val. I. Ž. išgrynino bankomate, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė G. M.;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku per „Messinger“ programėlę nukentėjusiai A. G. melagingai nurodė, jog investicija nepavyko ir reikia pervesti daugiau pinigų, nes dėl neva nepavykusios investicijos nukentėjusiajai grės kalėjimas, dėl ko, būdama psichologiškai įbauginta ir vengdama neva gresiančios baudžiamosios atsakomybės, 2019-12-04 A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. K. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 320 eurų, kuriuos 2019-12-04 L. K. pervedė į I. Ž. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos I. Ž. 2019-12-04 11:32 val. išgrynino bankomate, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė G. M.;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, per „Messenger“ programėlę grasindamas kalėjimu ir įbauginęs baudžiamąja atsakomybe nukentėjusiąją A. G., nurodė jai pervesti pinigus- 500 eurų į L. K. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019-12-12 nukentėjusioji A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų, kuriuos 2019-12-11 L. K. pervedė į I. Ž. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos I. Ž. 2019-12-11 20:04 val. išgrynino bankomate, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė G. M.;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, per „Messenger“ programėlę grasindamas kalėjimu ir įbauginęs baudžiamąją atsakomybe nukentėjusiąją A. G., apgaule įgijęs jos elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenis (slaptažodžius ir kodus), 2019-12-12 14:10 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kurio IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai, jos vardu užsiregistravo UAB „IPF Digital Lietuva“ internetinės svetainės tinklapyje www.credit24.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), užpildė paskolos paraišką, pateikęs melagingus asmens duomenis ir informaciją apie tai, kad tariamai A. G. nori gauti paskolą, po ko, iš savo mobiliojo ryšio telefono, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai A. G. nurodė iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „IPF Digital Lietuva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 0,01 eurų registracijos mokestį, po ko 2019-12-12 UAB „IPF Digital Lietuva” pervedus pastarajai 1200 eurų paskolą, nurodė nukentėjusiajai A. G. pervesti pinigus į L. K. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019-12-12 nukentėjusioji A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1100 eurų, kuriuos 2019-12-11 L. K. pervedė į I. Ž. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos dalimis I. Ž.: 2019-12-12 20:26 val. 500 eurų, 2019-12-12 20:27 val. 300 eurų ir 2019-12-14 14:28 val. 300 eurų išgrynino bankomate, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje, ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė G. M.;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, iš savo mobiliojo ryšio telefono, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai A. G. nurodė pervesti pinigus - 80 eurų į L. K. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019-12-13 nukentėjusioji A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 80 eurų, kuriuos 2019-12-13 L. K. pervedė į J. P. vardu atidarytą AS „Luminor Bank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, iš savo mobiliojo ryšio telefono, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai A. G., grasindamas kalėjimu ir įbauginęs baudžiamąja atsakomybe, apgaule įtikino paimti paskolą, o pastarajai sutikus, jis, 2019-12-14 7:45 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai jos vardu užsiregistravo UAB „IPF Digital Lietuva“ internetinės svetainės tinklapyje www.credit24.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), užpildė paskolos paraišką, pateikęs melagingus asmens duomenis ir informaciją apie tai, kad tariamai A. G. nori gauti paskolą, po ko, paskambinęs nukentėjusiajai A. G. nurodė nukentėjusiajai A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „IPF Digital Lietuva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 0,01 eurų registracijos mokestį, po ko 2019-12-14 UAB „IPF Digital Lietuva“ pervedus pastarajai 1300 eurų paskolą, telefonu nurodė nukentėjusiajai A. G., kad pirmoji banko sąskaitą (L. K.) yra užblokuota ir pinigus reikia pervesti į E. M. vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019-12-14 nukentėjusioji A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1100 eurų, iš kurių dalį - 800 eurų, t. y. 400 eurų ir 400 eurų 2019-12-14 09:07 E. M. išgrynino bankomate, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje, ir perdavė G. M., o likusią pinigų sumą- 500 eurų ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje išgryninęs perdavė G. M.;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis iš savo mobiliojo ryšio telefono, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai A. G. nurodė jai pervesti pinigus į E. M. vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019-12-15 nukentėjusioji A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, iš kurių dalį - 60 eurų 2020-12-15 E. M. pervedė į E. M. vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019-12-16 G. M. nurodymu atsiskaitė už pirkinius „Wolt Enterprises Oy“, 105,57 eurų sumai;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, iš savo mobiliojo ryšio telefono, SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajai A. G. grasindamas kalėjimu ir įbauginęs baudžiamąja atsakomybe nukentėjusiąją A. G., apgaule įtikino paimti paskolą, pastarajai sutikus, jis, 2019-12-19 15:35 val. naudodamasis mobilaus ryšio telefonu, kurio IP (duomenys neskelbtini), jos vardu užsiregistravo UAB „Nordecum“ internetinės svetainės tinklapyje www.smspinigai.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), užpildė paskolos paraišką, pateikęs melagingus asmens duomenis ir informaciją apie tai, kad tariamai A. G. nori gauti paskolą, po ko, nurodė įbaugintai nukentėjusiajai A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Nordecum“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 0,01 eurų registracijos mokestį, po ko 2019-12-19 UAB „Nordecum” pervedus į A. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 800 eurų paskolą, paskambinęs nukentėjusiajai A. G. nurodė pervesti pinigus į E. M. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019-12-19 nukentėjusioji A. G. iš savo vardu atidarytos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų, kurių dalį, t.y 470 eurų 2019-12-19 19:52 val. E. M. išgrynino bankomate, esančiame Viršuliškių g. 42, Vilniuje ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė perdavė G. M.;
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2019-12-20 per „Messenger“ programėlę nurodė nukentėjusiajai A. G. pervesti pinigus - 300 eurų į E. M. vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2019-12-20 A. G. per UAB „Perlas Finance“, Laisvės a. 18, Panevėžyje, pervedė nurodytą pinigų sumą, kuriuos 2019-12-27 E. M. išgrynino (duomenys neskelbtini) terminale, Vilniuje ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė G. M., tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bei apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai A. G. priklausantį 4250 eurų vertės turtą.
Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir G. M. skirti švelnesnę, t. y. trumpesnę nei 4 metų 6 mėnesių subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, jog nuteistasis savo elgesio nepateisina, pripažįsta, kad buvo neatsakingas bei elgėsi savanaudiškai. Dėl padarytų nusikaltimų išgyvena ir kaltina tik save. Tačiau apelianto manymu, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati ir proporcinga. Tokia bausmė per griežta bei prieštarauja teisingumo principui.
2.2. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę iš dalies pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes tinkamai neįvertinto aplinkybių, mažinančių G. M. asmens pavojingumą. Byloje neatsižvelgta į visus bausmei individualizuoti reikšmingus faktus, o teismas iš dalies padarė neteisingą išvadą dėl bausmės dydžio. Paviršutiniškas G. M. elgesio procese vertinimas lėmė perdėtai griežtos bausmės paskyrimą.
2.3. Skunde nurodoma bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, bausmės individualizavimo. Teigiama, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į tai, jog nuteistasis G. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. G. M. pripažino savo kaltę, teismo neklaidino, paaiškino visas jam žinomas nusikaltimų aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiosios A. G.. Nuteistojo veiksmuose yra viena atsakomybę švelninanti aplinkybė. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. G. M. yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų darymo metu jam buvo 25 metai, turi tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais bei gyvenamąja aplinka. G. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Jis gyvena močiutei A. K. (78 metų) priklausančiame bute, kuriai dėl senyvo amžiaus ir sveikatos sutrikimų reikalinga artimo asmens pagalba, o tokią pagalbą jis ir stengiasi užtikrinti. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje (duomenys neskelbtini) skyriuje.
2.4. Be kita ko, nurodoma, jog veikos, už kurias nubaustas G. M., padarytos prieš daugelį metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę bendrino su to paties teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, kuriuo G. M. buvo pripažintas kaltu dar 2013 metais padaręs kelis apysunkius ir nesunkius nusikaltimus. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. nuo 2014 metų pabaigos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo kelis kartu atidėtas. Taigi, G. M. už daugiau nei prieš 9 metus padarytas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (nuo 2014 metų pabaigos iki 2020 metų) buvo prižiūrimas, vykdė jam skirtas pareigas bei draudimus, dėl ko patyrė laisvės suvaržymus ir tokiu būdu patyrė valstybės teisėtą prievartą, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti pagrindas švelninti bausmę.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. M. kaltės, veiksmų teisėtumo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės ir prašo ją švelninti Be kita ko, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.
7. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo G. M., atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį (įvykdyti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai), tai, kad jo nusikalstamais veiksmais padaryta reali žala, į nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, G. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, nedirba, veikos įvykdytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas sprendė, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta G. M. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant laisvės atėmimą 2 metams, o už 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas už atskirus nusikaltimus didesnes laisvės atėmimo bausmes nei šių nusikaltimų sankcijose įtvirtinti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, be jau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nustatė, kad ankstesni nuteistojo teistumai susiję su iš esmės analogiškų nevienkartinių nusikalstamų veikų darymu. Nusikalstamos veikos buvo vykdomos 2013-2014 metais. G. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą 40 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (34 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (34 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (66 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (5 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (35 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su teismo nustatytais įpareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu (patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi) nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kuri BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams su teismo nustatytais įpareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, galutine 6 MGL, t. y. 225,96 Eur dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais (2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu (patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi) bei 2015 m. vasario 13 d.) ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 6 MGL, t. y. 225,96 Eur dydžio bauda, o laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, atidėtas trims metams, paskiriant įpareigojimus.
10. Sutiktina su skundo argumentu, kad veikos, už kurias G. M. nuteistas ankstesniais nuosprendžiais įvykdytos prieš 8-9 metus. Visgi, G. M. jau po minėtų nuosprendžių priėmimo, turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl padarė nusikalstamas veikas, už kurias nubaustas šioje byloje. Tai be abejonės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas, reikšmingos įtakos jo elgesiui neturėjo ir nepaveikė, kad nebenusikalstų. Todėl skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšimis bei jų dydžiais, kurios, kolegijos manymu, bus pakankamai efektyvios norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.
11. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyręs laisvės atėmimo bausmes už atskirtus nusikaltimus, bausmes subendrino apėmimo būdu ir skyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai, paskirta ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių (vadovaujantis BK 64¹ straipsniu). Šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrinta BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL dydžio bauda.
12. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
13. Skunde nuteistasis prašo švelninti bausmę ir tuo aspektu, kad būtų paskirtas mažesnis laisvės atėmimo bausmės terminas. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas paskirtas laisvės atėmimo bausmes tarpusavyje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Bendrindamas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kadangi G. M. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
14. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirta bausmė arba jos dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).
15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu bendrindamas minėtas bausmes, nenurodė, kaip bausmes sudeda, t. y. ar prie neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį prideda naujai paskirtos bausmės dalį, ar atvirkščiai. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas prie ankstesniu (2017 m. kovo 16 d.) nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės atėmimo 4 metams) iš dalies pridėjo skundžiamu 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtosios subendrintos laisvės atėmimo dalį (6 mėnesius) ir G. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 6 MGL dydžio (225, 96 eurų) baudą.
16. Visgi, taikant BK 64 straipsnį, turi reikšmės ne paskirta bausmė, o neatlikta bausmės dalis. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu G. M. į paskirtą bausmę buvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendis vadovaujantis BK 63 straipsnio, 1, 4, 9 dalimis buvo subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, o šis su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo subendrintas irgi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. Taigi, minėtas suėmime išbūtas laikas turėjo būti įskaitytas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Atitinkamai G. M. neatlikta bausmės dalis yra ne 4 metai laisvės atėmimo, kaip kad vertino pirmosios instancijos teismas, o 3 metai 3 mėnesiai. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, prie neatliktos bausmės dalies 3 metų 3 mėnesių, kuri yra griežtesnė, pridedant naujai paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius, ir nustatant galutinę subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 6 MGL dydžio (225, 96 eurų) dydžio baudą.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies
17. Nuteistasis prašo sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio skundo argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, prašant pripažinti, kad yra išimtinės aplinkybės, nepagrįsti. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018 ir kt.). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-209-222/2018 ir kt.).
18. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios apibūdina G. M. asmenybę - yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pareigą rūpintis senyvo amžiaus ir sveikatos sutrikimų turinčia močiute, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs veikas ir gailisi) BK 54 straipsnio 3 dalies prasme nėra išimtinės aplinkybės. Pagal teismų formuojamą praktiką gyvenimiškai įprastos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes būtent straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2013). Veikų pavojingumą pirmosios instancijos teismas įvertino, pasisakė dėl to skirdamas didesnę negu bausmės vidurkis bausmę.
19. Apeliacinio skundo, o ir nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytas argumentas, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą G. M. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, su kuriuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, praėjo ilgas laiko tarpas ir per šį laiką nuteistasis buvo prižiūrimas pareigūnų, nes jam bausmės vykdymas buvo ne kartą atidėtas, nagrinėjamoje byloje savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
20. Pagal Lietuvos teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007,2K-252/2014).
21. Šioje byloje nusikalstamos veikos įvykdytos 2019 m. gruodžio mėnesį, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. gruodžio 27 d., todėl baudžiamojo proceso priemonės ir suvaržymai buvo taikomi dvejus metus ir tai akivaizdu nėra ilgas laiko tarpas. Gynėjas ilgą proceso trukmę sieja su veikų, už kurias G. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, padarymu, nes šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos. Tačiau toks skaičiavimas niekuo nepagrįstas.
22. Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t.(kasacinė nutartis 2K-7-29-942/2016). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
nuteistojo G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, G. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi (3 metais 3 mėnesiais), prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės dalies (3 metų 3 mėnesių) pridedant dalį nauju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 6 (šešis) mėnesius ir G. M. galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 6 MGL dydžio (225, 96 eurų) dydžio baudą, į bausmę įskaitant sumokėtos baudos dalį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.