Panevėžio apygardos teismo sprendimas

ieškovė Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Unija), vadovaudamasi Kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 20 str., 21 str. 2 d., Unijos įstatų (toliau – ir Įstatai) (2009-05-04, 2014-10-20 redakcijos) 5.2 p., 5.39 p., 5.52 p., 5.54 p., 5.77 p., 5.78 p., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 2.87 str. 1-4 d., 7 d., 6.245-6.246 str., 6.263 str. patikslintu ieškiniu prašė:

pripažinti negaliojančiu 2012-09-21 Unijos valdybos posėdžio sprendimą „dėl vyr. buhalterės mėnesinio atlyginimo padidinimo iki 50000 Lt nuo 2012-10-01“; pripažinti negaliojančiu atsakovės M. Ž. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. 1 (toliau – ir Darbo sutartis) 2014 m. pradžioje atliktą pakeitimą, numačiusį 50000 Lt atlyginimą;priteisti iš atsakovų T. B., A. J., J. Ž. ir M. Ž. solidariai 20 910,57 Eur žalai, padarytai neteisėtai išmokėjus padidintą darbo užmokestį, atlyginti; priteisti iš atsakovų T. B., A. J., J. Ž. solidariai 8584,04 Eur žalai, padarytą sumokėjus didesnius privalomus mokesčius, atlyginti; priteisti iš atsakovo J. Ž. 70 904,51 Eur žalai, padarytai Unijos lėšomis apmokant asmenines išlaidas (1395,72 Eur) ir neteisėtai iš Unijos kasos išsimokėjus 69 508,80 Eur, atlyginti; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad visi atsakovai yra Unijos pajininkai, o atsakovai J. Ž., T. B., A. J. buvo ir Unijos valdybos nariai. Nuo 1997-11-06 iki 2015-02-06 Unijos vadovu buvo atsakovas J. Ž.. Atsakovė M. Ž. iki 2015-02-13 Unijoje dirbo vyr. buhaltere.

Ieškovė tvirtina, kad atsakovės M. Ž., kuri dirbo Unijoje pagal 2008-03-03 darbo sutartį tik vyriausios buhalterės pareigose, 2014 m. pradžioje Darbo sutartyje buvo padarytas pakeitimas, pagal kurį iki neprotingo 50 000 Lt dydžio buvo padidintas kasmėnesinis darbo užmokestis ir šiuo pagrindu jai išmokėta 20 910,57 Eur (72 200 Lt). Dėl nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio buvo sumokėti didesni mokesčiai, dėl to ieškovė patyrė papildomai 8584,04 Eur (29 639 Lt) išlaidų. Unija 2012 metais patyrė bendrą 234 880 Lt nuostolį, per visus 2012 metus personalo išlaikymui buvo skirta tik 41 100 Lt. Todėl 2012-09-21 valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu Unija nebuvo pajėgi vienai darbuotojai mokėti 50 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Tokie sprendimai sukėlė grėsmę Unijos finansiniam stabilumui. Atsakovas J. Ž. elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nesivadovavo Unijos įstatais. Ieškovės nuomone, atsakovų nurodomos aplinkybės, jog didesnis darbo užmokestis M. Ž. buvo išmokėtas siekiant padengti Unijos skolininkų Y. L., R. B. skolas bei įnešti indėlį G. T. vardu ir tokiu būdu pateikti Lietuvos banko kriterijus atitinkančią Unijos finansinę padėtį, nepateisina jų neteisėtų veiksmų ir sąžiningumo, nes jie tokiu būdu buvo sumažinta Unijos, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisių apimtis pačios Unijos lėšomis, atsakovė M. Ž. įgijo reikalavimo teises į Unijos skolininkus, nei skolininkams, nei antstoliams, nei indėlininkui apie atliktas finansines operacijas nebuvo pranešta. Atsakovu paaiškinimai prieštaringi, nes vienu atveju tvirtinama, jog atlyginimas iki 50 000 Lt buvo padidintas dėl to, kad ji už minimalią algą net 15 metų ėjo keletą pareigų, o kitu atveju – kad darbo užmokestis buvo naudojamas aptartais Unijos interesais. Be to, nei G. T. vardu įmokėto indėlio suma, nei jo padėjimo data neatitinka M. Ž. išmokėto nepagrįstai didelio darbo užmokesčio sumos ir išmokėjimo datos.

Kadangi atsakovas J. Ž. tvirtina, jog minėtas darbo užmokesčio padidinimas padarytas 2012-09-21 Unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, tai, ieškovės nuomone, minėtą nutarimą priėmę Unijos valdybos nariai J. Ž., A. J. ir T. B. sukėlė Unijai 20 910,57 Eur žalą, kurią prašo priteisti solidariai iš šių atsakovų. Ieškovė nurodė, kad atsakovų J. Ž. ir M. Ž. į bylą pateiktas Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (jo nepatvirtinta kopija) gali būti suklastotas, tačiau buvo visų trijų valdybos narių pasirašytas ir nenuginčytas. Atsakovai T. B. ir A. J. neįrodė, kad minėtame posėdyje nedalyvavo ir protokolo nepasirašė, parašų tikrumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl įrodymų visuma pakankama tvirtinti, jog atsakovai T. B. ir A. J. 2012-09-21, būdami Unijos valdybos nariais ir privalėdami veikti išimtinai Unijos interesais, priėmė ir pasirašė neteisėtą, Unijai žalingą sprendimą, o atsakovė T. B. jį ir įgyvendino 2014 m. pradžioje padarydama su M. Ž. darbo sutarties Nr. 1 pakeitimą dėl 50 000 Lt mėnesinio darbo užmokesčio nustatymo. Atsakovo A. J. argumentai, kad darbo užmokesčio Unijos darbuotojams nustatymo funkcija nepriklausė valdybos kompetencijai, tik patvirtina, kad valdyba ginčijamu sprendimu peržengė savo kompetencijos ribas ir atliko neteisėtus veiksmus.

Ieškovės nuomone, yra pagrindas pripažinti negaliojančiu Darbo sutarties pakeitimą, numačiusį 50 000 Lt mėnesinį atlyginimą atsakovei M. Ž., CK 1.82 str. 2 d. pagrindu ir taikyti restituciją, nes jis sudarytas atsakovams M. Ž. ir J. Ž. veikiant nesąžiningai, kadangi jie buvo sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį (CK 6.67 str. 1 p.). Šio pakeitimo pasekoje atsakovai nesąžiningai, nepagrįstai ir neteisėtai pasipelnė Unijos sąskaita, nes buvo išmokėtas per didelis ir darbo rinkoje neįmanomas mokėti atlyginimas, tai prieštaravo ne tik Įstatų 1.6 punkte nurodytiems juridinio asmens tikslams, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Kadangi minėti atsakovai pripažino, kad nurodytu pagrindu išmokėti pinigai nebuvo laikomi darbo užmokesčiu, o tariamai buvo naudojami Unijos naudai apmokėti jos skolininkų paskolas ir palūkanas, taip išvengiant licencijos sustabdymo ar baudos skyrimo, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė M. Ž. veikė bendrai su Unijos vadovu ir valdybos nariais kaip susiję asmenys, todėl visi jie 20 910,57 Eur žalą dėl neteisėtai išmokėto atlyginimo ir 8584,04 Eur žalą dėl Unijai padidėjusių mokesčių turi atlyginti solidariai, nes tam yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 2.87 str. 2, 3, 7 d.,6.246 str. 1 d., 6.279 str. 1 d., 6.6 str. 4 d., KUĮ 20 str., Unijos įstatų 1.6, 5.78 p.). Atsakovas J. Ž., nors jam, kaip vadovui, buvo keliami didesni reikalavimai, netinkamai vykdė Unijos valdybos pirmininko ir vadovo pareigas, tyčia ir iš savanaudiškų paskatų tinkamai neįgyvendino Unijos teisių ir pareigų darbo santykiuose, dėl to žymiai padidėjo Unijos išlaidos, kilo grėsme finansiniam stabilumui, nebuvo užtikrintas 2014-03-07 Unijos pajininkų susirinkime patvirtintos paties vadovo parengtos Pajamų ir išlaidų sąmatos įgyvendinimas. Todėl jo atžvilgiu taikytina visiška materialinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 255 str. 1 d.).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012-09-21 Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) padidinti darbo užmokestį atsakovei M. Ž. atsakovai prašo taikyti CK 2.82 str. 4 d. numatytą 3 mėnesių ieškinio dėl juridinių asmenų organų sprendimo ginčijimo senaties terminą, kuris prasidėjo 2012-09-21 ir ieškovo kreipimosi į teismą dieną buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Ieškovas klaidina teismą tvirtindama, kad apie minėtą protokolą nebuvo žinoma iki 2015-09-25, nes ieškovės valdybos pirmininkui R. K. šis protokolas buvo perduotas kartu su kitais Unijos buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, mano, jog šis protokolas yra teisėtas, neprieštarauja CK 1.5 str. nurodytiems principams, jis nebuvo priimtas konkrečiai M. Ž. atžvilgiu, nes vyr. buhaltere galėjo būti bet kuris kitas asmuo. Nesutinka su ieškovės tvirtinimu, jog neperdavė dalies dokumentų, nes visi Unijos buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei grynieji pinigai pagal 2015-03-19 reikalavimą iš J. Ž. valdybos pirmininko R. K. buvo paimti 2015-03-24. Nors atsakovas J. Ž. žodžiu bei elektroniniais laiškais reikalavo, tačiau dokumentų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas nebuvo.

Paaiškino, jog ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas J. Ž. be tinkamai surašytų buhalterinių dokumentų iš kasos nepagrįstai pasiimdamas 69 508,80 Eur padarė žalos, nes 2015-01-02 – 17 400 Eur ir 2015-02-09 – 52108,80 Eur jam buvo išmokėti kaip jo 2014-03-07 Unijai pagal mokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėto 300 000 Lt dydžio papildomo pajaus įmokos dalis. Tokia tvarka ir būdu papildomas pajus buvo grąžintas nebe pirmą kartą, tačiau dėl ankstesnės operacijos pretenzijos nereiškiamos. Nurodė, kad dėl papildomo pajaus atsiėmimo J. Ž. kreipėsi į Uniją, jos valdyba 2014 m. 11-12 mėnesiais tam davė leidimą, buvo išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai, finansinės operacijos įrašytos į kasos knygą. Atsiimamo pajaus dalis neviršijo įneštų piniginių lėšų sumos, todėl nei pajininko rašytinio prašymo, nei Unijos sprendimo nereikėjo. Unijos veiklą tikrino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos, tačiau esminių trūkumų nenustatė, atsakovas J. Ž. iki šiol yra Unijos narys, papildomo pajaus atsiėmimas nepažeidė kapitalo pakankamumo normatyvo, įmonė vykdo veiklą, todėl normatyvai nebuvo pažeisti.

Atsakovas A. J. prašė ieškinį jo atžvilgiu dėl 20 910,57 Eur bei 8584,04 Eur iš jo priteisimo atmesti arba palikti nenagrinėtą, nes ieškinį Unijos vardu pareiškė neįgaliotas šį procesinį veiksmą atlikti asmuo. Ieškovės administracijos vadovas R. K., kuris sudarė atstovavimo sutartį su advokatais, neturėjo teisės reikšti ieškinį ieškovės vardu. Pagal Įstatų (2014-10-20 redakcija) 5.29.9 punktą Unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp Unijos ir valdybos, tarp Unijos narių ir valdybos, tarp Unijos ir administracijos vadovo, atstovauja Stebėtojų taryba, o pagal 5.57.2 p. administracijos vadovas atstovauja Unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiuose įstatuose nustatytas išimtis. Taigi ieškovės administracijos vadovui nėra suteikta teisė ieškovės vardu reikšti ieškinį valdybos narių ir/arba administracijos vadovo atžvilgiu.

Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio, nes žalos paskaičiavimo metodika netinkama, nepateikti įrodymai, kad atsakovei M. Ž. per du mėnesius bendrai būtų išmokėta 76 000 Lt darbo užmokesčio suma. Pačių atsakovų į bylą pateiktos grynų pinigų išmokėjimo kvitų kopijų patikimumas yra abejotinas, šie dokumentai su ieškiniu nepateikti. Ieškovė mėnesinį M. Ž. darbo užmokestį skaičiuoja ne nuo 5000 Lt, o tik nuo 2500 Lt. Be to, teismui konstatavus neteisėtai atsakovei M. Ž. išmokėto darbo užmokesčio faktą, ieškovė turėtų galimybę tikslinti duomenis apie atsakovės draudžiamąsias pajamas ir įmokas bei susigrąžinti permokėtas valstybinio socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčio ir kitas įmokas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) įsteigta ir Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini) įregistruota kooperatinė bendrovė, teikianti finansines paslaugas kredito įstaiga. Tarp Unijos valdymo organų yra valdyba ir administracijos vadovas. Atsakovas J. Ž. laikotarpyje nuo 1997-09-12 iki 2015-02-04 buvo Unijos administracijos vadovu, nuo 1997-09-12 iki 2014-03-07 valdybos nariu ir nuo 2010-02-26 iki 2014-03-07 valdybos pirmininku. Atsakovė T. B. valdybos nare buvo laikotarpyje nuo 1997-09-12 iki 2015-11-30, o atsakovas A. J. – laikotarpyje nuo 2010-02-26 iki 2014-03-07. Atsakovė M. Ž. nuo 2001-02-25 iki 2015-02-13 Unijoje dirbo vyriausiąja buhaltere. Visi atsakovai buvo pajininkai ir kredito unijos nariai.

Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012-09-21 Unijos valdybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinamas.

2012-09-21 Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu – „(duomenys neskelbtini)“) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta, kad susirinkime dalyvauja valdybos nariai atsakovai J. Ž., T. B. ir A. J., kurie priėmė nutarimus nustatyti administracijos vadovo ir jo pavaduotojo atlyginimą, sudaryti patalpų nuomos sutartį bei ginčijamą nutarimą 3-uoju darbotvarkės klausimu „padidinti nuo 2012 m. spalio 1 d. Unijos vyr. buhalterei mėnesinį atlyginimą iki 50 000 Lt, o valdybos pirmininko pavaduotoją T. B. įgalioti pasirašyti Unijos vardu darbo sutartį“. Protokolą pasirašė Unijos valdybos pirmininkas J. Ž., o po žodžio „susipažinome“ yra parašai prie atsakovų T. B. ir A. J. pavardžių. Šis nutarimas buvo priimtas „už“ balsuojant dviem konkrečiai nenurodytiems valdybos nariams.

Atsakovas J. Ž. nurodo, kad susirinkimas tikrai vykdo, nutarimai minėtais klausimais buvo priimti, protokole valdybos nariai pasirašė, o nuo balsavimo „už“ susilaikė jis, nes buvo svarstomas jo ir jo žmonos darbo užmokesčio dydis. Tačiau protokolo kopijoje nenurodyta, kuris narys susilaikė.

Atsakovai T. B. ir A. J. nuosekliai ir kategoriškai procesiniuose dokumentuose ir pateikusio protokolo kopiją atsakovo J. Ž. akivaizdoje patvirtino, jog valdybos posėdis, kuriame būtų svarstyti minėti klausimai, nevyko, už nutarimą iki 50 000 Lt padidinti vyr. buhalterės atlyginimą jie nebalsavo ir nebūtų balsavę, kadangi žinojo 2012 metų Unijos finansinę padėtį, o parašai ant pateiktos kopijos tik panašūs į jų parašus.

Kadangi valdybos narių parodymai priešingi, tai sprendžiant dėl ginčijamo dokumento teisėtumo ir pagrindo jį pripažinti negaliojančiu buvimo, atsižvelgiama į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Priimant nutarimą 2 –uoju darbotvarkės klausimu balsavo didesnis narių skaičius (4) nei jų dalyvavo posėdyje (3). Minėto Protokolo kopiją pateikęs atsakovas J. Ž. dokumento originalo nepateikė. N. U. valdybos 2015-02-04 sprendimu atsakovas J. Ž. buvo įpareigotas iki 2015-02-13 perduoti visus dokumentus naujajam administracijos vadovui, tačiau minėto protokolo jis neperdavė bei nepateikė perduodamų dokumentų apyrašo. Perduoti kasoje esantį grynųjų pinigų likutį ir visus kredito unijos dokumentus, tarp jų – ir valdybos posėdžių protokolus, atsakovą J. Ž. 2015-03-19 prašymu prašė valdybos pirmininkas R. K.. Nors atsakovas nurodo, kad minėto valdybos posėdžio protokolo originalą minėtam asmeniui atidavė, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įtikinamų įrodymų (dokumentų perdavimo akto ar pas.) nepateikė, nors 2015-03-24 grynųjų pinigų likutis buvo perduotas surašant rašytinį dokumentą. Vadinasi, nebuvo objektyvių kliūčių ir kitus dokumentus perduoti pasirašytinai. Nesant dokumento originalo, negalima patikrinti ginčijamų parašų tikrumo ir dokumento autentiškumo. Be to, pagal ieškovės Įstatų (2009-05-04 d. redakcija) 5.39-5.50 punktus Unijos valdybos kompetencijai nepriklausė spręsti klausimus, susijusius su tokia kasdienine ūkine-finansine veikla kaip darbuotojų darbo užmokesčio nustatymas, nes tai buvo administracijos vadovo atsakovo J. Ž. kompetencijoje. Protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nepaminėtas kaip atsakovės M. Ž. Darbo sutarties 4-ojo punkto pakeitimo pagrindas 2014 m. pradžioje. Nuo Protokole nurodytos 2012-09-21 datos iki nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimo realizavimo ir pradėjimo mokėti vyr. buhalterei 50 000 Lt algą praėjo apie pusantrų metų laikotarpis. Darbo sutarties pakeitimas galiojo du mėnesius, nors Protokole terminas nenurodytas. Pagal bylos duomenis, nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo įgyvendintas, administracijos vadovo pavaduotoju, kuriam buvo padidintas darbo užmokestis, nuo 2014-06-13 pradėjo dirbti atsakovų sūnus K. Ž., o 1000 Lt per mėnesį nuomos mokestis buvo mokamas nuo 2014 metų. Todėl dokumento patikimumas ir tikrumas yra labai abejotini.

Atsakovė yra pateikusi S. B. rašytinį liudijimą, kad ginčijamo valdybos posėdžio vykimo metu svečiavosi pas jį Ignalinos rajone. Šis įrodymas vertinamas visų įrodymų visumoje, atsižvelgiant į tai, kad parodymus davė šeimos draugas, gimęs 1938 metais, apie įvykius, vykusius prieš 4 metus. Atsakovė anksčiau jo neprašė apklausti liudytoju ir teismas nėra priėmęs sprendimo minėtą asmenį apklausti liudytoju. Parodymai pas notarą užrašyti 2016-01-27, o pateikti teismui 2016-08-19, t. y. posėdžio dieną, kai neatidėjus bylos negalima atlikti patikrinimo.

Atsakovas A. J., siekdamas įrodyti, jog nedalyvavo 2012-09-21 valdybos posėdyje, už ginčijamą nutarimą nebalsavo, protokolo nepasirašė, nes tuo metu dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi kitoje vietovėje ir buvo darbe. Šie įrodymai nebuvo paneigti.

Ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu atsakovės M. Ž. Darbo sutarties pakeitimą, numačiusį 50 000 Lt mėnesinį atlyginimą atsakovei M. Ž. ir priteisti šio neteisėto pakeitimo pasekoje padarytą 29 494,61 Eur (20 910,57 Eur+8584,04 Eur) žalą iš atsakovų J. Ž. ir M. Ž. tenkinamas iš dalies, o atsakovų A. J. ir T. B. atžvilgiu atmetamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė M. Ž. pagal 2008-03-03 neterminuotą darbo sutartį dirbo Unijoje vyriausios buhalterės pareigose nuo 2011-05-01 mokant jai 2500 Lt darbo užmokestį. 2014 m. pradžioje buvo padarytas Darbo sutarties 4 punkto pakeitimas, kuriame nurodyta, kad darbdavys atsakovei M. Ž. nuo 2014-01-02 mokės 50 000 Lt (14 481 Eur) algą. Iš darbdavio pusės Darbo sutartį ir nurodytą jos pakeitimą pasirašė atsakovė T. B.. Dar po dviejų mėnesių darbo užmokestis atsakovei buvo sumažintas iki 5000 Lt.

Šio pakeitimo pagrindu atsakovei M. Ž. 2014-02-14 ir 2014-03-06 išmokėta 20 910,57 Eur padidinto darbo užmokesčio už 2014 m. sausio ir vasario mėnesius (kasos knygos išrašas, kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). M. Ž. ir J. Ž. neginčija, kad šią sumą gavo.

Kai atsakovai M. Ž. ir J. Ž. pateikė 2012-09-21 Unijos valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-10-01 padidinti vyr. buhalterei M. Ž. darbo užmokestį iki 50 000 Lt ir nurodė, kad būtent šio nutarimo pagrindu buvo atliktas minėtas darbo užmokesčio padidinimas, ieškovė ieškinį pareiškė ir valdybos nariams A. J. ir T. B., nes atsakovų veiksmai priimant ginčijamą nutarimą ir jo pagrindu atliekant darbo sutarties pakeitimą nustatant neprotingo dydžio atlyginimą, sukėlė Unijai žalą, kurią prašė priteisti solidariai iš šių atsakovų. Kaip jau nurodyta, ginčijamas Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas neteisėtu nuo jo priėmimo momento virš nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu, todėl nebeliko minėtų neteisėtų veiksmų, iš kurių ieškovė kildino atsakovų A. J. ir T. B., kaip valdybos narių, civilinę atsakomybę.

Atsakovė T. B. nurodė, kad parašas prie ginčijamo 2014 m. sausio mėnesio Darbo sutarties pakeitimo, tikėtina, yra jos. Tačiau, teismo nuomone, nėra pakankamai patikimų įrodymų, iš kurių visumos būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ji tikrai pasirašė būtent ant tokio turinio įrašo, koks jis yra į bylą pateiktoje Darbo sutartyje. Kaip jau virš nurodyta, atsakovės argumentai, kad ji nedalyvavo 2012-09-21 valdybos posėdyje, kuriame buvo priimtas Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio padidinimo ir kad protokolo nepasirašė, pripažinti pagrįstais. Atsakovė tvirtina, jog atsakovas J. Ž. jai buvo pateikęs pasirašyti ir ji pasirašė atsakovės M. Ž. Darbo sutarties pakeitimą, tačiau jis buvo dėl darbo užmokesčio padidinimo ne iki 50 000 Lt, bet iki 5000 Lt. Toks pakeitimas atsakovės M. Ž. Darbo sutartyje tikrai yra padarytas. Atsakovė T. B. Unijoje dirbo valdybos pirmininko pavaduotoja ir buvo darbdavio įgaliota 2008-03-03 pasirašyti sutartį su atsakove M. Ž., kai ji pradėjo dirbti vyr. buhaltere. Darbo sutarties pakeitimo pagrindu Unijos valdybos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytas. Todėl vien tas faktas, kad atsakovė T. B. pasirašė ir ginčijamą Darbo sutarties pakeitimą, nebūtinai reiškia, jog ji vykdė virš minėto pripažįstamo neteisėtu valdybos nutarimą. Ieškovei Unijai šis faktas buvo žinomas, tačiau vien šiuo pagrindu pradinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei T. B. nurodytu pagrindu nebuvo pareikštas.

Neįrodžius neteisėtos veikos, nėra priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos, todėl ši ieškinio dalis atsakovų A. J. ir T. B. atžvilgiu atmetama.

Atsakovai J. Ž. ir M. Ž. nurodė kelis vienas kitam prieštaraujančius argumentus, kodėl ir prie kokių aplinkybių buvo priimtas sprendimas atsakovei algą padidinti iki 50 000 Lt. Atsakovai nurodė, kad tai buvo padaryta todėl, kad M. Ž. už minimalią algą daugiau kaip 15 metų vykdė valytojos, sekretorės, kasininkes, buhalterės ir vyr. buhalterės pareigas. Tokie sprendimo priėmimo motyvai yra nurodyti ir 2012-09-21 valdybos posėdžio protokole. Tačiau nei atsakovei pateikė, nei byloje surinkta duomenų, kad atsakovė Unijoje minėtas pareigas atliko už minimalią algą, nes ji dirbo vyr. buhaltere už žymiai didesnį darbo užmokestį.

Atsakovas J. Ž. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog minėtas nutarimas padidinti vyr. buhalterės darbo užmokestį iki 50 000 Lt buvo priimtas visai ne atsakovės M. Ž. atžvilgiu, o siekiant ateityje į Uniją pritraukti dirbti kompetentingiausius darbuotojus. Atsakovai taip pat nurodė, kad minėtas protokolinis nutarimas buvo prisimintas 2014 metų pradžioje, kada, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, reikėjo imtis papildomų veiksmų, kad Lietuvos banko priežiūros tarnybai įrodyti, jog Unija vykdo teisės aktų reikalavimus ir atitinka visus kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus. Atsakovai nurodė ir iš rašytinių įrodymų matyti, kad bendru atsakovų sutarimu M. Ž. išmokėtas padidintas darbo užmokestis buvo panaudotas padengti Unijos skolininko R. B. skolą, taip pat 2014-02-14 į Unijos kasą buvo įnešta 37 194 Lt J. L. paskolai ir palūkanoms padengti, o 2014-02-05 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) įneštas 45 000 Lt terminuotas indėlis G. T. vardu. Pažymėtina, kad šis indėlis įneštas 9-iomis dienomis anksčiau nei atsakovei buvo išmokėtas padidintas atlyginimas.

Atsakovai tvirtina, jog minėti veiksmai buvo atliekami Unijos naudai ir interesais ir jokios žalos nepadarė, nes taip buvo pasiekta, kad Unijos veikla nebuvo sustabdyta ir nebuvo paskirta bauda. Su tokiais atsakovų argumentais sutikti nėra pagrindo. Ieškovės ieškinys šioje dalyje pareikštas tuo pagrindu, kad Unijoje vyr. buhaltere dirbusiai M. Ž., kuri buvo ir Unijos administracijos vadovo sutuoktinė, iki 50 000 Lt padidintas darbo užmokestis bendrais atsakovų veiksmais buvo išmokėtas neteisėtai, o ne tuo pagrindu, kad atsakovų iš Unijos teisėtai gauta pinigų suma buvo panaudota ne Unijos naudai ar interesais. Po darbo užmokesčio sumokėjimo grynaisiais pinigais atsakovei M. Ž., darbo užmokestis tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurią jie galėjo, valdyti, naudotis ir disponuoti savo nuožiūra bendru sutarimu (CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3.92 str. 1 d.). Pripažintina, jog žalą ieškovei padaryta neteisėtai ir be pagrindo išmokėjus nurodytas sumas, o ne teisėtai gautus pinigus panaudojus ne Unijos naudai ir interesais. Todėl tai, kur atsakovai padėjo neteisėtai gautus pinigus, šioje byloje neturi esminės reikšmės. Iš kitos pusės, problematiškų paskolų padengimas ir indėlio atstatymas iš pačios Unijos lėšų, taip dirbtinai pagerinant Unijos rodiklius ir Lietuvos banko priežiūros tarnybai sudarant viziją, kad Unija atitinka visus kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus, nėra teisėtas ir sąžiningas veikimas ieškovės naudai, nes tai neatitiko Unijos veiklos tikslams, sukėlė grėsmę Unijos finansiniam stabilumui ir patikimumui, jos narių ūkinių ir socialinių poreikių tenkinimui, kokybiškų ir savalaikių finansinių paslaugų teikimui.

Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ginčijamas Darbo sutarties pakeitimas buvo sudarytas atsakovams M. Ž. ir J. Ž. veikiant nesąžiningai, nes jie buvo ne tik Unijos pajininkai, nariai, administracijos atstovai, bet ir sutuoktiniai, vedę bendrą ūkį (CK 6.67 str. 1 p.). Šio pakeitimo pasekoje atsakovai nesąžiningai, nepagrįstai ir neteisėtai gavo naudos Unijos sąskaita, nes neatlikus adekvačios vertės darbo (nesuteikus paslaugų) buvo išmokėtas didelis ir darbo rinkoje neįmanomas mokėti atlyginimas, kuris tapo bendrąja jungtine atsakovų nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3.92 str. 1 d.). Tai prieštaravo ne tik juridinio asmens tikslams, numatytiems Įstatų 1.5 punkte (tenkinti savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams ir kitiems šiuose įstatuose nurodytiems asmenims kokybiškas ir savalaikes finansines paslaugas, užtikrinant unijos finansinį stabilumą ir patikimumą), bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Atsakovai pagal savo pareigas ir būdami Unijos nariais, žinojo ar turėjo žinoti apie Unijos patirtą nuostolį 2012 metais, apie visuotinio susirinkimo patvirtintą 2012 metų Unijos Pajamų ir išlaidų sąmatos dydį personalui, kuris mažesnis už 50 000 Lt. Atsakovas J. Ž., nors jam, kaip vadovui, buvo keliami didesni reikalavimai, netinkamai vykdė savo, kaip Unijos valdybos pirmininko ir vadovo pareigas, tyčia ir iš savanaudiškų paskatų tinkamai neįgyvendino Unijos teisių ir pareigų darbo santykiuose, dėl to žymiai padidėjo Unijos išlaidos, kilo grėsme finansiniam stabilumui, buvo neužtikrintas 2014-03-07 Unijos pajininkų susirinkime patvirtintos paties vadovo parengtos Pajamų ir išlaidų sąmatos įgyvendinimas. Todėl byloje yra nustatytas sąlygos minėtą Darbo sutarties pakeitimą pripažinti negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu (sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (1 d.). Pripažintam negaliojančiu sandoriui taikomos taikomos šio kodekso 1.80 str. 2 d. nuostatos (4 d.). CK 1.80 str. 2 d. numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsakovai išmokėtus pinigus įgijo į bendrąją jungtinę nuosavybę bei pripažino, kad nurodytu pagrindu išmokėti pinigai buvo gauti ir vėliau panaudoti bendru sutarimu. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jie veikė ir kaip sutuoktiniai, ir kaip tarpusavyje susiję asmenys, dėl ko turi solidariai visiškai atlyginti 20 910,57 Eur žalą dėl neteisėtai išmokėto atlyginimo, nes tam yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 2.87 str. 7 d., 6.6 str. 1, 3, 4 d., 3.88 str. 1 d. 3, 5 p., 3.109 str., 6.246 str. -6.249 str., 6.279 str. 1 d., 6.6 str. 4 d., KUĮ 20 str.).

Ieškovė nurodo, kad dėl nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio buvo sumokėti didesni mokesčiai, todėl ji patyrė papildomai 8584,04 Eur (29 639 Lt) išlaidų, kas taip pat sudaro dalį atsakovų padarytos žalos. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų, iš 2016-03-04 VSDFV ir 2016-02-23 VMI prie LR FM atsakymų ieškovei nustatyta, jog už 2014 m. sausio ir vasario mėnesius ieškovė VSDF biudžetui sumokėjo po 19 990 Lt įmokų, VMI prie LR – po 7500 Lt fizinio asmenų pajamų mokesčio ir po 100 Lt įmokų į garantinį fondą ir šios sumos buvo įskaitytos į VSDFV ir biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, tačiau pagal atskirus apdraustuosius asmenis ir pagal mokesčių mokėtojus, iš kurių tas mokestis išskaičiuotas, apskaita nevedama. Pavedimuose nenurodyta, nuo kuriems Unijos darbuotojams priskaitytų sumų šie privalomi išlaikymai padaryti ir kokia dalis toje sumoje yra išlaikyta nuo atsakovei M. Ž. priskaitytos padidintos algos. Todėl žalos dydis šioje dalyje nėra tiksliai įrodytas. Tačiau, teismo nuomone, ieškinys dėl 8584,04 Eur žalos, susidariusios dėl to, kad dėl nepagrįstai padidinto atlyginimo atsakovei M. Ž., Unija turėjo sumokėti didesnius privalomus mokėjimus VSDFV ir valstybės, savivaldybės biudžetams (ne nuo 2500 Lt, o nuo 50 000 Lt sumos), paliktinas nenagrinėtu, kadangi ieškovė, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti negaliojančiu Darbo sutarties pakeitimą dėl darbo užmokesčio iki 50 000 Lt padidinimo atsakovei M. Ž., turi teisę susigrąžinti šias permokas norminių aktų nustatyta administracine tvarka.

VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V- 149 patvirtintame Draudėjų permokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų grąžinimo tvarkos apraše nurodyta, kad šis aprašas nustato draudėjų prašymų grąžinti permokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas, delspinigius ir palūkanas grąžinimo tvarką (1 p.). Aprašo 5 punkte nurodyti atvejai, kuriems esant permokos grąžinamos, o 11 punkte nurodyta, kad prašymą grąžinti permoką pagrindžiančiu dokumentu gali būti ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis).

Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. „Mokesčių permokos įskaitymas ir grąžinimas“ yra nurodyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti (1 d.), o mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu (5 d.) pagal numatytą tvarką (7 d.).

Iki tol, kol neįsiteisės šis teismas sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu darbo sutarties pakeitimas padidinti iki 50 000 Lt darbo užmokestį atsakovei M. Ž., ieškovė neturi galimybės kreiptis į minėtas institucijas su prašymu dėl permokų grąžinimo neteismine tvarka. Kadangi ieškovė turi galimybę pasinaudoti teise susigrąžinti aptartų mokesčių permokas neteismine tvarka, ieškinys dėl 8584,04 Eur priteisimo paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.), nes taip nebus užkirstas kelias ieškovei kreiptis į teismą dėl šios žalos dalies priteisimo, jeigu būtų pripažinta, kad permokas administracine tvarka grąžinti nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Minėtą sumokėtą padidintą privalomų mokėjimų sumą priteisus iš atsakovų šioje byloje, ieškovė turi galimybę ją gauti ir iš mokesčių administratorių, ir iš atsakovų, ir taip nepagrįstai praturtėti.

Ieškovės reikalavimas iš atsakovo J. Ž. priteisti 59 508,80 Eur, kurie buvo nustatyti kaip kasos trūkumas, tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2015-03-27 pas ieškovę atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją buvo rastas 73 483,74 Eur grynųjų pinigų trūkumas. Iš 2014-12-31 – 2015-03-27 Operacijų grynaisiais pinigais sąrašo ir kasos knygos įrašų nustatyta, kad 2015-01-02 atsakovui J. Ž. be kasos išlaidų orderio ir nenurodžius mokėjimo paskirties išmokėta 17 400 Eur, o 2015-02-09 – 52 108,80 Eur, tuo padarant Unijai 69 508,80 Eur žalą. Kasininkės ir buhalterės vietoje pasirašė atsakovė M. Ž., kuri Unijoje vyr. buhaltere dirbo iki 2015-02-13, o atsakovo J. Ž. įgaliojimai baigėsi 2015-02-04. 2014-03-07 atsakovas J. Ž. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo į Unijos kasą 300 000 Lt pajinę įmoką.

Atsakovo argumentai, kad pinigų trūkumas tariamas, nes pinigai buvo panaudoti jo, kaip Unijos pajininko, papildomo pajaus išmokėjimui, nepaneigia neteisėtų veiksmų, nes pajinis įnašas už papildomą pajų galėjo būti grąžinamas tik Unijos sprendimu patenkinus pajininko rašytinį prašymą grąžinti pajinį įnašą (KUĮ 18 str. 2, 3 d.). Toks grąžinimas šiuo atveju nebuvo galimas, nes pajinio įnašo šiam atsakovui grąžinimas būtų pažeidęs kapitalo pakankamumo normatyvą.

Atsakovas J. Ž., kaip Unijos vadovas, buvo atsakingas už tinkamą Unijos, kaip finansų įstaigos, buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau neužtikrino, kad būtų įvykdytas 2000-02-17 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 11 p. reikalavimas Kasos knygoje nurodyta išmokėtų atsakovui pinigų paskirtį bei kad orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būtų perduoti Unijai.

Kredito unijų įstatymo 18 str. numatyta, kad pajinis įnašas už papildomus pajus turi būti grąžinamas vadovaujantis kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ir nėra mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas (2 d.). Unijos Įstatų 3.9 punkte numatyta, kad kredito unijos nariui apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis. Kaip teisingai nurodo atsakovas J. Ž., jis paskolos Unijoje neturėjo ir šie įstatų reikalavimai nedraudė atsiimti papildomą pajinį įnašą. Tačiau atsakovas, norėdamas atsiimti papildomą pajų, turėjo elgtis teisėtai ir laikytis norminiuose aktuose numatytos tvarkos. Kredito unijų įstatymo 8 str. 3 d. numatyta, kad jeigu, atsiskaičius su asmeniu, nebus vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai, pajinių įnašų už pagrindinį ir papildomus pajus grąžinimas turi būti sustabdomas tol, kol bus užtikrinta, kad yra vykdomi kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai. Įstatų 4.13.10 punkte numatyta, kad Unijos narys turi teisę reikalauti, kad unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šių įstatų 3.9 punkte numatytų apribojimų.

Nors atsakovas J. Ž. tvirtina, jog valdyba, susidedanti iš jo paties, atsakovų A. J. ir T. B., 2014 m. 11-12 mėnesiais buvo priėmusi sprendimą (davė leidimą) išmokėti papildomus pajinius įnašus, tačiau pastarieji šios aplinkybės nepatvirtino. Patikrinusi atsakovo argumentą, ieškovė nurodė ir pateikė įrodymą, kad nurodytu laikotarpiu 2014 m. 11-12 mėnesiais 2014-11-11 įvyko tik vienas Unijos valdybos posėdis pajaus grąžinimo klausimu, tačiau jame nebuvo sprendžiami pajaus grąžinimo klausimai atsakovui J. Ž.. Atsakovas J. Ž. pateikė 2014-02-26 Unijos valdybos posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyta, kad valdyba yra nutarusi grąžinti jam pajinį įnašą. Tačiau į bylą pateikta protokolo kopija nepasirašyta nei vieno valdybos nario, tokio dokumento originalo atsakovo Unijai perduotuose dokumentuose nėra. Todėl tai nėra tinkamas ir patikimas įrodymas atsakovo atsikirtimams šioje dalyje pagrįsti.

2014-01-15 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. Ž. 243 000 Lt pajus buvo išmokėtas, nes 2014 m. sausio mėnesį atsakovas valdybos pirmininkui pateikė prašymą grąžinti pajinį įnašą ir 2014-01-17 valdybos posėdyje šis prašymas buvo patenkintas, o nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nėra. Todėl atsakovas be pagrindo šiuos atvejus sutapatina.

Ieškovė tvirtina, jog minėti daiktai Unijos ūkinėje-komercinėje veikloje paprastai nenaudojami, todėl atsakovas J. Ž. Unijos finansinį turtą panaudojo savo asmeninėms išlaidoms padengti. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovės buveinės adresas nuo 1997-11-06 iki 2014-10-20 buvo adresu (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atsakovams J. Ž. ir M. Ž. priklausančiame bute. Pagal byloje pateiktus duomenis, minėtas butas Unijai naudotis buvo perduotas pagal 1999-08-30 patalpų nuomos sutartį Nr.1 ir priėmimo-perdavimo aktą su baldais, telefono aparatais, fakso aparatu, šaldytuvu, virykle, krosnele, rašymo mašinėle, seifais. Kadangi butas buvo pritaikytas banko veiklai, klientams aptarnauti, įrengtos darbo ir poilsio vietos darbuotojams, tikėtina, jog šiems tikslams įrengto buto būklei palaikyti ir remontuoti per daugelį metų reikėjo tam tikro kiekio statybinių medžiagų, įrankių, baldų, kompiuterinės įrangos, spausdintuvų ir pan. Pagal Unijos ir atsakovo J. Ž. sudarytos 1997-09-03 panaudos sutarties 2 p., 1999-08-30 patalpų nuomos sutarties Nr. 1 5.3 p., 2011-05-01 panaudos sutarties 4.4. 4.5 p. ir 2014-01-02 nuomos sutarties 4.3, 4.4 p. nuomininkas (Unija) turėjo savo lėšomis kasmet atlikti nuomojamų patalpų, vidaus santechnikos įrenginių bei inžinierinių tinklų einamąjį remontą, išlaikyti turtą. Tokias nuomotojo ir panaudos gavėjo pareigas numato ir CK 6.493, 6.636 straipsniai. Virš nurodyti daiktai ir medžiagos pagal savo tikslinę paskirtį nėra akivaizdžiai nenaudotini aptartiems tikslams Unijos veikloje bei atliekant einamojo remonto darbus pagal patalpų nuomos sutartį. Dalis šio turto yra nurašyta, vadinasi, naudota Unijos veikloje. Ieškovė, nors tvirtina, kad atsakovas J. Ž. minėtą sumą pinigų panaudojo asmeninių išlaidų padengimui, pažeidė savo, kaip vadovo pareigas, supainiojo savo ir juridinio asmens interesus, tačiau šiam teiginiui pagrįsti duomenų nepateikta.