- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-501-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02876-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- S. N., V. N.
- Atsakovas
- I. J., R. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. N. ir V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. N. ir V. N. ieškinį atsakovams I. J. ir R. J. dėl pažeistų teisių atstatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. N. ir V. N. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) Įpareigoti atsakovus I. J. ir R. J. (toliau – ir atsakovai) per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvoros stulpus, pastatytus ant servitutinio kelio, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovams teisę atlikti šiuos veiksmus patiems ir kartu iš atsakovų išieškoti reikiamas lėšas; 2) Įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 1,5 metro pločio metalinę tvorą nuo tvoros stulpo iki žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovams teisę atlikti šiuos veiksmus patiems ir kartu iš atsakovų išieškoti reikiamas lėšas; 3) Priteisti jiems iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad jie 2012 m. lapkričio 12 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo-pardavimo sutartis) įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovų sklypas). Pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.1. punkte parašyta, kad šia pirkimo-pardavimo sutartimi nustatomas kelio servitutas (viešpataujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plane šis servitutas pažymėtas indeksu S bei skaičiais ir linijomis 1-2-3-4-5-10-1, plotas: 174 kv. m. (kodas 215). Vienintelis įvažiavimas į ieškovų sklypą pagal 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-381 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą (toliau – ir detalusis planas) yra numatytas iš rytų pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, per registruotą kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovų sklypas) kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams I. J. ir R. J.. Šiuo metu ieškovų sklype yra pastatytas ieškovų gyvenamasis namas ir ieškovai jame gyvena. Taip pat atsakovų sklype atsakovai pastatė naują gyvenamąjį namą. Atsakovai 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu pranešė, kad ties įvažiavimu į atsakovų sklypą, toje dalyje, kuri patenka į servitutą, ketinama įrengti nuotoliniu būdu valdomus įvažiavimo vartus. Jie 2018 m. spalio 2 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) dėl savavališkos statybos. VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakyme Nr. (29.2)20-16206 nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-130801-00728, leidžiantį pagal suderinto projekto „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Nr. AR 74. parengtas 2013 m." (toliau – ir projektas) sprendinius statyti gyvenamąjį namą bei servitute įrengti betoninių trinkelių pravažiavimą, o taip pat įrengti stumdomus (su el. pavara) vartus, pastatyti vartų konstrukcijas – stulpus. Ieškovai akcentavo, kad joks sprendinys dėl įvažiavimo vartų nebuvo numatytas detaliajame plane. Įvažiavimas atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės įrengtas grubiai pažeidžiant įtvirtintas altitudes (per aukštai). Detaliajame plane yra net 4 brėžiniai, kuriuose labai išsamiai įtvirtintas įvažiavimo sprendinys. Jo linija nuosekliai kyla nuo sklypo ribos. Brėžiniuose yra įtvirtinta ties sklypo riba altitudė +131,02. Taip pat detaliajame plane yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 Privažiavimo iki sklypo (duomenys neskelbtini), vertikalinis planas, kuriame nuosekliai nurodytos altitudės ir Privažiavimo iki sklypo (duomenys neskelbtini), išilginis pjūvis. Vienam iš ieškovų – S. N. nedalyvaujant ir nežinant, atsakovas I. J. ir ieškovas V. N. 2013 m. balandžio 9 d. pasirašė susitarimą, kad servitutinio kelio, esančio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), maksimali kelio altitudė bus +134,00. Tai yra pagal sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo planą, kelio nuolydžiui sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pasiekus altitudę +134,00 iki sklypo Nr. 4400-2344-4680 ribos jis bus tiesiamas horizontaliai. Tik dabar paaiškėjo, kad prie šio susitarimo, visiškai apie tai nekalbėjus buvo pakištas pasirašyti kaip priedas sklypo planas M 1:250 su pakeitimais, kuriame jau yra visiškai skirtingas turinys. Susitarimo ir sklypo plano turinys aiškiai prieštarauja vienas kitam. Pačiame susitarime yra minima, kad ieškovų sklype, maksimali kelio altitudė bus +134,00, tačiau visiškai nėra apibrėžiama jokia altitudė atsakovų sklype. Tuo tarpu sklypo plane atsiranda naujas esminis sprendinys: atsakovų sklype ties sklypo riba altitudė vietoj +131,02 jau nurodyta +132,32. Šis pakeitimas iš esmės koreguoja servitutinio kelio aukštį, kas tiesiogiai įtakoja ieškovų galimybę saugiai įvažiuoti į savo sklypą. Jokiuose kituose detaliojo planavimo dokumentuose šis altitudės pasikeitimas ties sklypo riba nėra įtvirtintas, todėl altitudė ties sklypo riba privalo būti išlaikyta tokia, kokia buvo numatyta detaliajame plane. Tokiu būdu vadovaujantis neteisėtai išgautu altitudės pakeitimu atsakovai įrengė įvažiavimą, einantį per servitutinį kelią, kuriuo ieškovai priversti naudotis. Šis įvažiavimas, vietoj detaliajame plane suprojektuotos patogios nuožulnios trajektorijos, tapo labai status. Ignoruojant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovai savo sklype savavališkai, ieškovams kategoriškai prieštaraujant, jau įrengė stacionarius tvirtus metalinius stulpus, kurie apriboja servituto plotį iki 3,5 metro ir artimiausiu metu ruošiasi įrengti kelio užtvarą – automatinius vartus. Taip būtų iš esmės pažeista ieškovų teisė tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir žemės sklypu. Pažymėjo, jog atvykę pas juos svečiai realiai neturi jokios galimybės patekti pas juos. Pastačius vartus, jie nuolat patirs nepatogumus, nes pašto darbuotojai negalės tinkamai pristatyti spaudos, medikai negalės patekti į jų namus, prie jų valdos negalės privažiuoti apsaugos tarnybos darbuotojai. Atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pagal perimetrą jau pilnai metaline tvora užtvėrė visą savo sklypą, tame tarpe ir servitutinį plotą. Jie paliko tik vienintelį 3,5 metro pločio tarpą vartams. Prieiti prie savo namo jie įsirengė vartelius, tuo tarpu ieškovams ir tokią galimybę atėmė, nes 1,5 metro atstumas nuo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos taip pat aklinai užtvertas jų metaline tvora. Tokiu būdu ieškovai neturės galimybės be kliūčių servitutiniu plotu įeiti ar dviračiu važiuoti kitokiu būdu nei nuolat su savimi turėti vartų pultelį ir kas kartą atidarinėti vartus. Akcentavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikant detaliajame plane įtvirtintų altitudžių, labai stačiu kampu kyla įvažiavimo kelias, o jau įrengti masyvūs metaliniai stulpai yra reali kliūtis, į kurią galima atsitrenkti esant slidžiam keliui, kai neįmanoma suvaldyti automobilio. Automatinių vartų technika gali gesti. Vartų stūmimas rankiniu būdu ne visiems yra fiziškai lengvas. Žiemos metu tai gali būti neįmanoma dėl gamtinių sąlygų. Taip pat galima situacija, kai dėl techninio vartų mechanizmo gedimo ar dėl laikino elektros energijos tiekimo nutraukimo, atsakovams ar jų šeimų nariams nesant namuose, nebus kam atjungti vartų mechanizmo ir vartų atidarymas bus neįmanomas. Atsakovai, trukdydami naudotis ieškovams nustatytu kelio servitutu, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jiems iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punkte ieškovai pareiškė savo laisvanorišką sutikimą, kad transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektai viešpataujančiame daikte (ieškovų sklype) ir tarnaujančiame žemės sklype (atsakovų sklype) bus projektuojami bendrai visiems juose esantiems statiniams. Šalys taip pat susitarė, kad jei bendri transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektai bus projektuojami, statomi ir eksploatuojami ne tuo pačiu metu, tai jie bus suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuojami taip, kad šių objektų rekonstrukcija ir/ar pratęsimas būtų galimai paprastas ir nesudėtingas. Akcentavo, kad jie įstatymo nustatyta tvarka parengė ir suderino projektą, kurio pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija jiems išdavė 2013 m. rugpjūčio 1 d. statybos leidimą Nr. LNS-01-130801-00728, kuriuo buvo leista pagal suderinto projekto sprendinius atsakovų sklype statyti gyvenamąjį namą bei servitute įrengti betoninių trinkelių pravažiavimą ir stumdomus (su el. pavara) vartus, pastatyti vartų konstrukcijas – stulpus. VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai, ištyrę ieškovų skunde nurodytas aplinkybes bei atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje, konstatavo, kad statinio statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių. Akcentavo, kad netrukdo naudotis servitutu ieškovams bei servitute suplanuotoje 3,5 metro pločio važiuojamojoje dalyje įrengė trinkelių dangą per visą servitutą iki pat ieškovų sklypo ribos ir sujungė šį pravažiavimą su (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. atkarpoje tarp atsakovų sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios servitutas neapima, per ten esančią valstybinę žemę taip pat įrengė 3,67 metro pločio trinkelėmis grįstą pravažiavimą, kuriuo naudojasi ir ieškovai, ir atsakovai. Be to, pagal galimybes ir poreikį prižiūri šį pravažiavimą: žiemos metu nuo pravažiavimo kasa sniegą ir barsto jį, vasarą – šluoja lapus, šiukšles ir pan. Ieškinyje atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad pravažiavimas per atsakovų sklypą įrengtas pažeidžiant detaliojo plano nustatytas altitudes (per aukštai). Detaliajame plane nėra nustatytos atsakovų sklypo reljefo servituto nuolydžių absoliutinės reikšmės. Todėl įrengiant pravažiavimą per atsakovų sklypą nebuvo ir negalėjo būti pažeistos altitudės, nustatytos detaliuoju planu. Priešingai, pravažiavimo per atsakovų sklypą įrengimo altitudės buvo suderintos atsakovo I. J. ir ieškovo V. N. 2013 m. balandžio 9 d. pasirašytu susitarimu ir jo priedu – pravažiavimo pjūvio brėžiniu. Pravažiavimas yra įrengtas nenukrypstant nuo šiuo susitarimu ir jo priedu nustatytų altitudžių. Ieškovai nesąžiningai ir melagingai ieškinyje teigia, kad priedas prie 2013 m. balandžio 9 d. susitarimo visiškai apie tai nekalbėjus buvo pakištas pasirašyti, nes būtent pats ieškovas V. N. pateikė jo parengtą 2013 m. balandžio 9 d. susitarimą ir jo priedus atsakovui I. J. pasirašyti. Šiai dienai vartai, įvažiuojant į atsakovų sklypą, nėra įrengti, tuo tarpu ieškovai įvažiavimą į savo sklypą yra užtvėrę el. pavara stumdomais vartais. Prie ieškovų vartų nėra skambučio, nėra vartelių ar galimybės stumdomus vartus atidaryti be ieškovų žinios, kas reiškia, kad be ieškovų žinios pas ieškovus negali patekti nei jų svečiai, nei paštininkai, medikai ir apsaugos tarnybų darbuotojai. Taip pat ieškovai neturi galimybės iš savo kiemo išeiti ar išvažiuoti dviračiu kitaip kaip tik kas kartą atsidarę savo vartus nuotolinio valdymo pulteliu, o tuo tarpu ieškinyje ieškovai nepagrįstai teigia, kad analogiška situacija prie išvažiavimo iš atsakovų sklypo, jei čia būtų įrengti tokie pat vartai kaip ir ieškovų, būtų kliūtis naudotis servitutu, nes kas kartą pulteliu reikėtų atidarinėti vartus. Pravažiavimo nuolydis yra įrengtas pagal šalių suderintas altitudes ir atsižvelgiant į vietos reljefą. Atsakovai taip pat naudojasi tuo pačiu išvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nepatiria tokių neapsakomų sunkumų, kokius patiriantys nurodo ieškovai ieškinyje, dėl ko darytina išvada, jog šios pretenzijos yra pramanytos, siekiant suvaržyti atsakovų teises pilnavertiškai naudotis sklypu, o ne apginti realiai pažeidžiamą ieškovų teisę. Siekiant sumažinti išvažiavimo dangos slidumą žiemos metu, reikia nukasti sniegą ir trinkelių dangą barstyti druska ar smėliu. Pravažiavimo dalį tarp atsakovų sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi ši pravažiavimo atkarpa yra įrengta valstybinėje žemėje, prižiūri ir sniegą nukasa UAB „Antakalnio būstas“, o kai ši įmonė to nespėja padaryti, pagal poreikį ir galimybes šiuos darbus atlieka atsakovas I. J.. Tiek dėl tenkančios pareigos bendrai prižiūrėti servitute esantį ir bendrai naudojamą pravažiavimą, tiek ir pasigerindami sau naudojimosi pravažiavimu sąlygas žiemos metu, ieškovai taip pat turėtų ir galėtų prisidėti prie pravažiavimo priežiūros, valymo ir barstymo. Tokio elgesio reikalauja ne tik įstatymo nuostatos dėl servituto bendros priežiūros, bet ir protingo ir rūpestingo žmogaus elgesio standartas. Tuo tarpu, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai žiemos metu nenusivalę pravažiavimo važiuoja per apsnigtą pravažiavimo dangą ir piktinasi, kad ji yra slidi, kas neatitinka protingo ir rūpestingo žmogaus elgesio standarto.
3. Ieškovai dubliku pakartotinai atkreipė dėmesį, kad 2013 m. balandžio 9 d. susitarimas buvo labai aiškus ir konkretus – dėl servitutinio kelio maksimalios altitudės, kad ji bus +134,00. Susitarimo ir pridėto plano turinys yra akivaizdžiai skirtingi. Taip negali ir neturi būti.
Atsiliepimas
4. Atsakovai tripliku nurodė, kad supranta ir gerbia ieškovų servitutinę teisę privažiuoti ir prieiti prie ieškovų sklypo per atsakovų sklypą. Pažymėjo, kad siekiant neapsunkinti ieškovų naudojimosi pravažiavimu, suprojektavo įrengti nuotoliniu būdu valdomus ir elektrine pavara stumdomus vartus, t. y. analogiškus kaip yra įsirengę ieškovai, ir yra pasirengę suteikti ieškovams nuotolinius šių vartų valdymo pultelius. Įrengus tokius vartus, nebūtų neproporcingai apsunkinta galimybė patekti į ieškovų sklypą tiek ieškovams, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims, nes ieškovai tokius vartus galėtų atidaryti nuotolinio valdymo pulteliu ir įvažiuoti/įeiti patys bei įleisti visus jų pageidaujamus asmenis lygiai taip pat, kaip dabar tai daro su savo žemės sklype įrengtais vartais, todėl vartų įrengimas nelaikytinas servituto užvaldymu ar naudojimosi servitutu apsunkinimu. Pažymėjo, kad vartų įrengimas nėra detaliojo planavimo procedūros dalykas, todėl vartų įrengimo klausimai nėra aptariami detaliojo plano sprendiniuose. Jokio draudimo ties įvažiavimu į atsakovų sklypą įrengti vartus nei detaliajame plane, nei 2013 m. balandžio 9 d. susitarime nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams solidariai iš ieškovų 1 851 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra nustatyti 2 servitutai – kelio servitutas ir servitutas inžineriniams komunikaciniams tinklams pakloti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pertvarkant sklypus padalijimo būdu ir projektuojant servitutą, buvo numatyta, kad servituto plotis tie ieškovų ir atsakovų sklypo riba bus 5,01 m, kitoje pusėje – t. y. ties atsakovų ir valstybinė žemės sklypo riba – 4,80 m pločio, iš jų skiriant 3,5 metro pločio juosta pravažiavimo įrengimui. Būtent tokio pločio pravažiavimas numatytas ir šalių projektiniuose brėžiniuose. Byloje nėra ginčo, kad įrengtas pravažiavimas per tarnaujantį žemės sklypą iki viešpataujančio žemės sklypo yra ne mažesnis nei 3,5 metro, o net ir didesnis. Ieškovai, tvirtindami apie savo tariamai pažeistas teises, iš esmės nenurodė aplinkybių, dėl kurių atsakovų pastatyta ir ieškovų prašoma nugriauti tvoros dalis galėtų trukdyti ieškovams įgyvendinti teisę į kelio servitutą ar servitutą, susijusį su inžinerinių tinklų paklojimu. Atsakovų pastatyta tvora nesiaurina suprojektuoto ir įrengto (kuris faktiškai yra platesnis nei suprojektuota) pravažiavimo per atsakovų sklypą į ieškovų sklypą. Be to, kaip matyti iš atsakovų pateiktų nuotraukų, už įrengtos tvoros už atsakovų sklypo ribos valstybinėje žemėje yra nedidelis pylimas bei elektros tinklų spinta, dėl kurių atsakovų žemės sklypo dalies, kurioje yra pastatyta ir prašoma nugriauti tvoros dalis, nebūtų įmanoma naudoti pravažiavimui ar praėjimui. Pažymėjo, kad praėjimui ar važiavimui dviračiais turi ir gali būti naudojama servituto dalis, kurioje yra įrengtas pravažiavimas. Pažymėjo ir tai, kad servituto dalis - apie 1,5 metro pločio juosta nuo sklypo ribos iki pravažiavimo niekada nebuvo planuota kaip kelio servitutas, t. y. nebuvo planuota šioje dalyje įrengti jokių takų pėstiesiems ar dviračiams. Darė išvadą, kad atsakovams pastačius prašomą nugriauti tvoros dalį, ieškovų teisės naudotis servitutu nėra pažeidžiamos, todėl sprendė, kad šis reikalavimas atmestinas. Pažymėjo, kad vertinant reikalavimo pašalinti atsakovų pastatytus stacionarius tvoros stulpus, kurie bus naudojami vartų įrengimui, turi būti įvertinta, ar šie pastatyti stacionarūs tvoros stulpai kokiu nors būdu pažeidžia ieškovų teisę naudotis kelio servitutu. Byloje nėra ginčo, kad šie stulpai įrengti ne ant įrengto pravažiavimo, o abipus jo. Dar daugiau – vienas tvoros (įvažiavimo vartų) stulpas yra įrengtas už servituto ribos, o kitas servituto dalyje, skirtoje inžineriniams tinklams pakloti. Ieškovai, prašydami įpareigoti pašalinti šiuos tvoros (vartų) stulpus nenurodo jokių aplinkybių, kaip konkrečiai šių prašomų pašalinti stulpų įrengimas pažeidžia ieškovų teises naudotis servitutiniu pravažiavimu į jų sklypą. Sutiko su atsakovų pozicija, kad išvažiavimo iš atsakovų sklypo matomumą sunkina ne prašomi pašalinti tvoros (ketinamų įrengti vartų) stulpai, bet (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia išvažiavimo statomi automobiliai. Pažymėjo, kad ieškovai kelia hipotetines problemas, susijusias su pravažiavimo naudojimo tariamu apsunkinimu įrengus elektrine pavara valdomus vartus, tačiau tokių vartų šiuo metu nėra įrengta, o ieškovai šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų, kurie būtų susiję su vartų įrengimu. Darė išvadą, kad atsakovų pastatyti ir prašomi pašalinti tvoros stulpai nepažeidžia ieškovų teisės naudotis kelio servitutu, todėl sprendė, kad šis reikalavimas atmestinas. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieškovai procesiniuose dokumentuose kėlė klausimus dėl įrengto pravažiavimo altitudžių faktinio atitikimo projektui, o atsakovai įrodinėjo pravažiavimo įrengimą laikantis sutartų altitudžių, tačiau šioje byloje jokie reikalavimai dėl tariamo naudojimosi servitutu apsunkinimo ir altitudžių nebuvo reiškiami. Taigi, šioje byloje tokių aplinkybių, nesant jokių pareikštų reikalavimų, vertinimas nėra tikslingas ir teisinės reikšmės neturėtų. Vertino, kad nei prašoma pašalinti tvoros dalis, nei prašomi pašalinti metaliniai tvoros (ketinamų įrengti įvažiavimo vartų) stulpai altitudžių savaime pakeisti negali: net ir pašalinus šiuos objektus, pravažiavimo nuožulnumas/statumas nesikeistų. Be to, šioje byloje teisinės reikšmės neturi šalių neišspręsti konfliktai dėl įvažiavimo įrengimo bei trinkelių įvažiavimui įrengti finansavimo, taip pat ieškovų kelti klausimai dėl sklypų įsigijimo kainų pagrįstumo, todėl sprendė, kad byloje dėl reikalavimų, kurie nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas, nepasisakys. Pažymėjo ir tai, kad nors ieškovai ir teikė argumentus dėl apsunkinimo naudotis servitutu dėl atsakovų ketinamų įrengti vartų (elektrine pavara valdomo užtvaro), tačiau jokio prevencinio pobūdžio reikalavimo nereiškė. Šioje byloje ieškovai, atstovaujami advokato, reiškė reikalavimus tik dėl jau įrengtų dalies tvoros ir 2 metalinių tvoros (įvažiavimo vartų) stulpų pašalinimo, kitokie reikalavimai nebuvo reiškiami, nors teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, siūlė ieškovams apsispręsti dėl ieškinio reikalavimų formulavimo. Akcentavo, kad teismas šios kategorijos bylose negali išeiti už ieškinio ribų ir išspęsti nepareikštus reikalavimus, taip pat negali už ieškovus suformuluoti ieškinio reikalavimų ar ieškovams parinkti teisminės gynybos būdą. Konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovai, pastatydami planuojamo įrengti elektrine pavara valdomo užtvaro metalinius stulpus, taip pat pastatydami apie 1,5 metro ilgio tvorą nuo sklypų (duomenys neskelbtini), ribos iki planuojamo įrengti elektrine pavara valdomo užtvaro metalinio stulpo, pažeidžia ieškovų teises naudotis 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje numatytais servitutais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti jiems iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
8. Ieškovai nurodė, kad nors statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato būtinybės gauti gretimo sklypo savininko (t. y. viešpataujančio daikto savininko, servituto turėtojo) sutikimą, įsirengiant vartus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype servituto ribose, tačiau pastaroji aplinkybė negali būti traktuojama atsietai nuo šalių ginčo dalyko – servituto teisių įgyvendinimo ir servituto ribų. Servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininkų daikto (atsakovų sklypo) naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, tik tuo atveju, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui (CK 4.112 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pastatyti stulpai ant servituto netrukdo ir netrukdys ateityje naudotis servitutiniu keliu, kai ant metalinių stulpų bus pastatyti automatiniai vartai. Iš nuotraukų, šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų yra nustatyta ir laikytina įrodyta aplinkybė, kad servitutinio kelio pradžioje savo sklype atsakovai pastatė stulpus, ant kurių planuojama pastatyti automatinius vartus, taip pat maždaug 1,5 metro ilgio tvorą servituto ribose, taip susiaurindami servitutą iki maždaug 3,5 metro pločio. Atsakovai laikosi pozicijos, kad įrengus elektra valdomus vartus, jie suteiks ieškovams vartų valdymo distancinius pultelius. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu pastačius vartus ieškovams bus suteikti distancinio valdymo pulteliai, tai nereiškia, kad nebus pažeidžiamos ieškovų teisės, kurias suteikia nustatytas servitutas. Pažymėjo, kad CK 4.119 straipsnyje yra numatyta, kad, jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šiuo atveju yra aiškiai nustatyta, kad kelio servituto plotas yra 174 kv. m., o jo plotis viename gale yra 5,01 metro, o kitame gale (prie (duomenys neskelbtini) gatvės) – 4,8 metro. Jokio kito dokumento, kuriame būtų nustatyta, kad ginčo kelio servituto plotis yra tik 3,5 metro, byloje nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino aplinkybių dėl to, kad pastačius vartus ant servitutinio kelio, bus apsunkintas ar iš viso neįmanomas trečiųjų asmenų (pvz., apsaugos tarnybos, komunalinių tarnybų) patekimas į ieškovų sklypą ir ant jo stovintį pastatą Šių aplinkybių nepaneigtų nei tai, kad vartus atidaryti galėtų tiek atsakovai, tiek patys ieškovai, nes galimos situacijos, kai nei atsakovų, nei ieškovų namuose nebus. Elektriniams automatiniams vartams būdinga tai, jog jie darosi lėtai. Todėl, atsižvelgiant į vietovės reljefo ypatumus, ieškovai patirs ir kitų apsunkinimų, pvz., esant slidžiam keliui, reikės sustoti stačioje įkalnėje, kol atsidarys vartai, ir pajudėti iš vietos bei įvažiuoti į kalną bus sudėtinga arba sunkiai įmanoma. Dėl šių priežasčių ieškovai nuolatos patirs nepatogumų, be to, vartai, tokiose situacijose, padidins avarinių situacijų tikimybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nurodė, kad ieškovai kelia hipotetines problemas, susijusias su pravažiavimo naudojimo tariamu apsunkinimu, įrengus elektrine pavara valdomus vartus, nes tokių vartų šiuo metu nėra įrengta, o ieškovai šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų, kurie būtų susiję su vartų įrengimu. Patenkinus ieškinio reikalavimą, t. y. nugriovus stulpus ant kurių ketinama pastatyti vartus, bus pasiektas toks pats prevencinis efektas – nebus jokių sąlyginių ir besąlyginių trukdžių naudotis servitutu ir patekti į viešpataujantį daiktą. Antra, aplinkybė, jog teismo sprendime kaip hipotetinių įvardintų atvejų dar nėra buvę dėl to, kad vartai ant servituto dar nėra pastatyti, nereiškia, kad tokios situacijos nesusidarys ateityje, pastačius ginčo vartus. Analogiškoje situacijoje panašioje byloje yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas, kuris nurodė, kad, aplinkybė, jog po teismo sprendimo priėmimo minimų atvejų, kuomet buvo neįmanomas arba apsunkintas patekimas į ieškovės žemės sklypą dėl esamų vartų gedimo ar fizinių kliūčių, nebuvo, nereiškia jų negalimumo ateityje. Vartų ant servitutinio kelio pastatymas be ieškovės sutikimo pažeidžia jos, kaip viešpataujančio daikto savininkės, teises (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2-324/2012). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovų teisės, ant atsakovų įrengtų tvoros stulpų pastačius vartus, nebus pažeidžiamos ateityje. Priešingai, nenugriovus ginčo stulpų ir pastačius ant jų automatinius vartus, ateityje gali kilti dar daugiau nesutarimų tarp ieškovų ir atsakovų (pvz., sugedus vartams arba jų valdymo distanciniams pulteliams, vartams užšalus, dingus elektrai ir pan.). Pažymėjo, kad bet kokia papildoma kliūtis naudoti servituto suteikiamomis teisėmis, šiuo atveju – vartai ant servitutinio kelio, yra teismų praktikoje pripažįstama kaip pažeidimas, nes tai sudaro papildomus nepatogumus ar reikalauja papildomų laiko sąnaudų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2-324/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-526-460/2017; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1007-258/2019). Nėra aišku ar pastačius vartus ieškovai turės galimybę valdyti vartus distanciniu pulteliu iš savo žemės sklypo, esant dideliam atstumui. Nėra aišku, ar kai bus pastatyti vartai, norint juos atidaryti nereikės eiti arčiau vartų. Taip pat gali kilti sunkumų ir su atliekų išvežimu, kuomet jie bus priversti atliekas vežti per visą servitutinį kelią, nes atliekų surinkimo mašinos neprivažiuos iki jų sklypo ar pan. Byloje esančiais įrodymais yra akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovai užstatė statiniais (užtvėrė) dalį servitutinio ploto. Ieškovams pakanka įrodyti vien šį faktą, ir jie neprivalo papildomai įrodinėti, kad tai sudaro jiems kokias nors papildomas kliūtis ar apribojimus naudotis servitutu. Tokiu užstatymu yra pažeidžiamas tiek kelio, tiek komunikacijų servituto turinys, nes įrengti statiniai apriboja galimybes tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiųjų taku. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovai nenurodė aplinkybių, dėl kurių prašoma nugriauti tvoros dalis galėtų trukdyti ieškovams įgyvendinti teisę į servitutą. Tokiu sprendimu teismas faktiškai susiaurino servituto plotį iki 3,5 metro ir jį įteisino, nors servitutas notarine sutartimi yra nustatytas 174 kv. m. plotui ir jo plotis toje sklypo dalyje, kur įrengti tvoros stulpai ir metalinė tvora, turi būti 4,8 metro. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi projektiniais brėžiniais, spręsdamas, kad jų pagrindu buvo numatyta 3,5 metro pločio juosta pravažiavimui įrengti. Šie planai ir brėžiniai negali būti vertinami kaip pakeičiantys servituto ribas ar jo turinį, kurie buvo nustatyti notariškai patvirtinta 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir prie jos pridėtu sklypo planu su servituto ribomis. Taip pat juose niekur nebuvo išreikštas ieškovų sutikimas, kad atsakovai įrengtų tvorą ir pastatytų vartus ant servitutinio ploto, juose tik buvo numatoma įrengti pravažiavimą (trinkelių dangą) toje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad už atsakovų įrengtos tvoros valstybinėje žemėje yra nedidelis pylimas bei elektros tinklų spinta, vertindamas tą aplinkybę taip, kad dėl to atsakovų žemės sklypo dalies, kurioje yra pastatyta ir prašoma nugriauti tvoros dalis, nebūtų įmanoma naudoti pravažiavimui ar praėjimui. Kaip matyti iš nuotraukų elektros spinta yra pastatyta šalia atsakovų sklypo, tai yra prie kaimyninio sklypo tvoros, ir ji netrukdytų naudotis kelio bei komunikacijų servitutais per visą nustatytą 4,8 metro servituto plotį.
Atsiliepimas
9. Atsakovai atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti jiems iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
10. Atsakovai nurodo, kad elektrine pavara stumdomi vartai yra tvirtinami ant žemėje įbetonuotos tvirtinimo plokštės ir su ja sutvirtintų laikančiųjų elementų (ankerių), o ne ant žemės sklypą juosiančią tvorą laikančių stulpelių, kurių pašalinimo reikalaujama patikslintame ieškinyje. Taigi, ieškiniu reikalaujamų stulpelių pašalinimas ar nepašalinimas techniškai nėra susijęs su elektrine pavara stumdomų vartų įrengimo galimybėmis ir šie stulpeliai nėra elektrine pavara stumdomų vartų laikančioji konstrukcija, kaip tai nepagrįstai teigia ieškovai. Todėl dabar sumontuoti ir ieškovų reikalaujami pašalinti tvoros stulpai visiškai nėra susiję su ieškovų teisių naudotis servitutu apsunkinimu ar neapsunkinimu ateityje, įrengus elektros pavara stumdomus vartus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovų reikalaujami pašalinti stulpai įrengti ne ant įrengto pravažiavimo, o abipus jo bei nurodė, kad – vienas tvoros stulpas yra įrengtas už servituto ribos, o kitas servituto dalyje, skirtoje inžineriniams tinklams pakloti. Ieškovai, prašydami įpareigoti pašalinti šiuos tvoros stulpus nenurodo jokių aplinkybių, kaip konkrečiai šių prašomų pašalinti stulpų įrengimas pažeidžia ieškovų teises naudotis servitutiniu pravažiavimu į jų sklypą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovai kelia hipotetines problemas, susijusias su pravažiavimo naudojimo tariamu apsunkinimu, įrengus elektrine pavara valdomus vartus, tačiau tokių vartų šiuo metu nėra įrengta, o ieškovai šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų, kurie būtų susiję su vartų įrengimu. Byloje esančios nuotraukos (tiek pateiktos su ieškiniu, tiek pateiktos foto lentelėje su atsiliepimu į ieškinį) patvirtina, kad įvažiavimas į atsakovų žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra jokio išskirtinio statumo. Byloje esančioje fotolentelės nuotraukoje Nr. 6 aiškiai matyti, kad pirma įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės iki atsakovų žemės sklypo ribos (tvoros) pusė yra praktiškai horizontali ir jos ilgis yra pakankamas, kad šioje praktiškai lygioje įvažiavimo dalyje galėtų sustoti automobilis ir ten galėtų sulaukti vartų atsidarymo, be to, kaip matyti nuotraukoje, ir pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje galima sustoti ir sulaukti vartų atsidarymo. Šioje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje esantys įvažiavimai į privačias valdas iš (duomenys neskelbtini) gatvės visi yra su tam tikru sukilimu ir visi jie yra užtverti vartais, kas rodo, jog tai yra įprasta ir priimtina visiems šios gatvės privačių valdų savininkams. Esminiai įstatyme įtvirtinti principai, kuriais turi būti vadovaujamasi naudojantis servitutu, yra viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų interesų derinimo principas, minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principas, proporcingumo principas. Šio ginčo atveju tai reiškia, kad ieškovai turi teisę pravažiuoti bei praeiti per atsakovų žemės sklypą nustatytu kelio servitutu, tačiau naudojantis šio servituto suteikta teise ieškovai turi siekti, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkams (atsakovams), bei naudojimasis servitutu neturi pažeisti kitų atsakovų teisių, įskaitant teisę į privatumą ir saugumą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Ieškovai kelia hipotetines problemas dėl vartų naudojimo tokias kaip ateityje galinčiu kilti nesutarimus tarp ieškovų ir atsakovų (pvz., sugedus vartams arba jų valdymo distanciniams pulteliams, vartams užšalus, dingus elektrai ir pan.), kurios yra akivaizdžiai nepagrįstos ir net nelogiškos. Patys ieškovai naudojasi analogiškais vartais jau kelis metus ir iki šiol jų naudotis jais neatsisakė. Be to, tais pačiais vartais naudosis ir atsakovai, todėl akivaizdu, kad atsakovai nėra suinteresuoti įrengti nepatogius naudoti ir nepatikimus vartus, o ateityje nebus suinteresuoti laikyti vartus sugedusius ir jų neremontuoti ar pan. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ir jos priedu – transporto ir inžinerinės infrastruktūros išdėstymo pjūvio schema ieškovai susitarė ir sutiko dėl servitutų naudojimo sąlygų, tame tarpe dėl to, kad pravažiavimas bus 3,5 metro pločio ir jis bus 1,5 metro atstumu atitrauktas nuo servituto/sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2-324/2012, kuria remiasi ieškovai, ir šioje byloje faktinės aplinkybės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. 2A-2-324/2012 nagrinėto ginčo atveju ieškovė reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus nugriauti automatinius vartus, pastatytus ant servitutinio kelio, nes atsakovai ant servitutinio kelio, kuriuo patenkama į ieškovės valdą, be ieškovės sutikimo pastatė automatinius vartus ir ieškovei davė tik vieną pultelį, kuriuo vartai atsidarė tik iš priekio. Tuo tarpu, šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju automatiniai vartai net nėra įrengti, byloje nėra reiškiamas nei reikalavimas nugriauti įrengtus automatinius vartus, nei prevencinis reikalavimas uždrausti įrengti tokius vartus, atsakovų numatomi įrengti vartai su nuotolinio valdymo pulteliu, kuris darinėtų vartus iš abiejų pusių, o galimas vartų darinėjimas ir su mobiliojo telefono aplikacija bei laidiniu mygtuku tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovų namo; tiek tvoros stulpų, kuriuos reikalaujama pašalinti, tiek elektrine pavara stumdomų vartų įrengimui yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas projektas bei gautas statybą leidžiantis dokumentas, kurie nėra ginčijami. Be to, apeliantų nurodytoje byloje automatiniai vartai buvo pastatyti ant servitutinio kelio, o šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju per atsakovų žemės sklypą (kiemą) yra įrengtas ne kelias, o tik pravažiavimas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo įtvirtintos kelio sąvokos, nes jis nebuvo projektuojamas ir tiesiamas kaip kelias, nebuvo pripažintas tinkamu naudoti įstatymo nustatyta tvarka kaip kelias ir nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo, kuriuo išnagrinėtas šalių ginčas dėl trukdymo naudotis servitutu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 20 d. buvo parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) ha, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (I t., e. b. l. 10). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 30-381 patvirtino šį planą ir jo sprendinius (pagal pridėtą brėžinį M 1:500) (I t., e. b. l. 24). Iš brėžinio M 1:500 matyti, kad iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) ha, buvo suformuoti du žemės sklypai: Nr. 1.1, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha ir Nr. 2.2, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha. Iš brėžinio M 1:500 matyti ir tai, kad sklype Nr. 1.2 nustatytas servitutas (kelio servitutas ir servitutas teisei tiesti požemines ir antžemines komunikacijas), kurio plotas 174 kv. m., ir kuris pažymėtas įstrižais brūkšneliais. Taip pat servituto plote yra linijomis pažymėta važiuojamosios dalies riba bei nurodyta, kad likusios servituto ploto dalies, kuri nepatenka į važiuojamosios dalies plotą, plotis yra 1,5 metras (I t., e. b. l. 27). Šiuo metu žemės sklypas Nr. 1.1, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams (I t., e. b. l. 15-16), o žemės sklypas Nr. 1.2, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams (I t. e. b. l. 157-159).
16. Ieškovai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (I t., e. b. l. 44-52). Šios sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad yra nustatomi servitutai: kelio servitutas (viešpataujantis) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plane šis servitutas pažymėtas indeksu S bei skaičiais ir linijomis 1-2-3-4-5-10-1, plotas: 174 kv. m. (kodas 215) (pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.1. punktas) ir servitutas (viešpataujantis) – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklype unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plane šis servitutas pažymėtas indeksu S bei skaičiais ir linijomis 1-2-3-4-5-10-1, plotas: 174 kv. m. (kodas 206) (pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.2. punktas). Iš prie pirkimo-pardavimo sutarties pridėto atsakovams priklausančio žemės sklypo plano M:500 matyti, kad servituto plotis toje pusėje, kurioje atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovų žemės sklypu yra 5,01 metras, o kitoje pusėje – 4,8 metras (I t., e. b. l. 55). Pirkimo pardavimo sutarties 5.4. punkte numatyta, kad: vandentiekio (V1), nuotekų (F1) ir lietaus nuotekų (L1) tinklai bus projektuojami, statomi ir eksploatuojami servituto S plote (174 kv. m.) po važiuojamąja dalimi; elektros tinklas (E1) bus projektuojamas, statomas ir eksploatuojamas tarpe tarp servituto S sklypo ribos, išlaikant 1 metro atstumą nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; dujotiekio (D1) tinklas bus projektuojamas šalia servituto ribos, išlaikant minimalų atstumą nuo greta suprojektuotų tinklų ir įvažiavimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis ir šios sutarties priedu – schema (I t., e. b. l. 57) nurodė, kad projektuojant servitutą, planuota, jog 1,5 metrai nuo sklypo ribos bus skirta elektros tinklui pakloti, o pravažiavimo plotis numatytas 3,5 metrai (po pravažiavimu įrengiami vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai, o dujotiekio tinklas suprojektuotas šalia servituto ribos).
18. Ieškovai apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi projektiniais brėžiniais, spręsdamas, kad jų pagrindu buvo numatyta 3,5 metro pločio juosta pravažiavimui į jiems priklausantį sklypą įrengti. Akcentavo, kad šie planai ir brėžiniai negali būti vertinami kaip pakeičiantys servituto ribas ar jo turinį, kurie buvo nustatyti notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi ir prie jos pridėtu sklypo planu su servituto ribomis. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu faktiškai susiaurino servituto plotį iki 3,5 metro ir jį įteisino, nors servitutas notarine pirkimo-pardavimo sutartimi yra nustatytas 174 kv. m. plotui ir jo plotis toje sklypo dalyje, kur įrengti tvoros stulpai ir metalinė tvora, turi būti 4,8 metro.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis ieškovų argumentas yra nepagrįstas, nes, kaip nurodyta aukščiau, prieš ieškovams įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 30-381 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) ha, planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, pagal kuriuos 174 kv. m. servitute buvo nustatyta važiuojamoji jo dalis, kuri neapima viso servituto ploto. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.4. punktas ir pirkimo-pardavimo sutarties priedas – schema, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, detalizuoja tai, kaip bus naudojamasi 174 kv. m. servitutu pagal aukščiau minėtą planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius. Taigi, priešingai nei teigia ieškovai, pirmosios instancijos teismas nesusiaurino servituto ploto, o tik, vadovaudamasis bylos medžiaga, nurodė kuri servituto dalis yra skirti pravažiavimui, t. y. kelio servitutui.
20. Įvertinęs aukščiau nurodytas išvadas ir tai, kad patikslintu ieškiniu prašoma nugriauti tvoros dalis yra ne toje servituto dalyje, kurioje nustatyta jo važiuojamoji dalis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog šia tvora nėra pažeidžiamos ieškovų teisės naudotis servitutu. Be to, kaip teisingai, remdamasis bylos medžiaga, nurodė pirmosios instancijos teismas, ši servituto dalis niekada nebuvo planuota kaip kelio servitutas, t. y. nebuvo planuota šioje dalyje įrengti jokių takų pėstiesiems ar dviračiams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš atsakovų pateiktų nuotraukų matyti ir tai, kad pačių ieškovų įsirengti vartai yra įrengti iki žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos, nepaliekant šioje ar kitoje pusėje vietos įrenti atskirus vartelius pėstiesiems ar dviračiams (I t., e. b. l. 146). Taip pat pažymėtina, kad argumentų ir įrodymų, jog prašoma nugriauti tvoros dalis trukdo įgyvendinti teisę ne į kelio servitutą, o į servitutą, susijusį su inžinerinių tinklų paklojimu, ieškovai nepateikė.
21. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-2-324/2012, kuria apeliaciniame skunde remiasi ieškovai, ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė prašė įpareigoti atsakovus nugriauti automatinius vartus, pastatytus ant servitutinio kelio, tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovai prašo įpareigoti atsakovus nugriauti tvoros stulpus, pastatytus ant servitutinio kelio, ir 1,5 metro pločio metalinę tvorą nuo tvoros stulpo iki žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad ieškovai byloje teikė argumentus dėl apsunkinimo naudotis servitutu dėl atsakovų ketinamų įrengti vartų (elektrine pavara valdomo užtvaro), tačiau jokio prevencinio pobūdžio reikalavimo nereiškė. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus ieškinio reikalavimą, t. y. nugriovus stulpus ant kurių ketinama pastatyti vartus, bus pasiektas toks pats prevencinis efektas – nebus jokių sąlyginių ir besąlyginių trukdžių naudotis servitutu ir patekti į jų žemės sklypą. Apeliacinio teismo vertinimu, yra pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nesant pareikštam jokio prevencinio pobūdžio reikalavimui dėl ketinamų įrengti vartų (elektrine pavara valdomo užtvaro), nėra pagrindo vertinti, kad patikslintu ieškiniu prašomi nugriauti tvoros stulpai pažeidžia ieškovų teises naudotis servitutu. Tuo labiau kai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šie stulpai yra įrengti ne ant įrengto pravažiavimo, o abipus jo – vienas tvoros stulpas yra įrengtas už servituto ribos, o kitas servituto dalyje, skirtoje inžineriniams tinklams pakloti. Be to, atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo (kas nebuvo nurodyta atsiliepime į ieškinį), kad elektrine pavara stumdomi vartai yra tvirtinami ant žemėje įbetonuotos tvirtinimo plokštės ir su ja sutvirtintų laikančiųjų elementų (ankerių), o ne ant žemės sklypą juosiančią tvorą laikančių stulpelių, kurių pašalinimo reikalaujama patikslintame ieškinyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas nugriauti tvoros stulpus prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininkų – ieškovų teisių suvaržymą bei sąlygotų nepagrįstą piniginių lėšų eikvojimą, nes šie stulpai nebūtinai gali būti panaudoti vartams įrengti.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu.
23. Atsakovai prašo priteisti jiems iš ieškovų 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nustačius, kad ieškovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad yra pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį (II t., e. b. l. 129-130), bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovams iš ieškovų priteistinos 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
24. Ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas ieškovų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovų S. N. ir V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovų S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 524,60 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt keturių eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.