- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-2-324/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- N. R., E. R.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris, Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų E. R. ir N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-540/2009 pagal D. V. ieškinį atsakovams E. R., N. R., trečiajam asmeniui valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių atstatymo bei atsakovų E. R. ir N. R. priešieškinį dėl pažeistų teisių atstatymo ir mokamo servituto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė įpareigoti atsakovus nugriauti automatinius vartus, pastatytus ant servitutinio kelio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam servitutas nustatytas 2002 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5184 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“, per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus pačiai ir kartu iš atsakovų išieškoti reikiamas lėšas. Nurodė, kad atsakovai ant servitutinio kelio, kuriuo patenkama į ieškovės valdą, be jos sutikimo pastatė automatinius vartus, taip pažeisdami ieškovės teisę tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir žemės sklypu. Ieškovei duotas tik vienas pultelis, vartai atsidaro tik iš priekio, todėl atvykę svetimi žmonės neturi jokios galimybės patekti pas ieškovę. Pastačius vartus, ieškovė nuolat patiria nepatogumus, nes pašto darbuotojai jai negali tinkamai pristatyti spaudos, medikai negali patekti į jos namus pas sunkiai sergantį tėvą, ne visada prie jos valdos gali privažiuoti apsaugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę iškelti jos automatinius vartus iš atsakovų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ieškovės periodinę kompensaciją 4608 Lt už automatinius vartus ir banko palūkanas 2400 Lt, iš viso 7008 Lt, mokant kiekvieną mėnesį po 73 Lt. Nurodė, kad ieškovės vartai ant sklypo ribos pastatyti neturint gretimo sklypo savininkų, t.y. atsakovų, sutikimo. Per atsakovų sklypą į ieškovės sklypą nustatytas servitutinis kelias, tačiau ieškovė piktnaudžiauja savo teise naudotis pravažiavimu. Pas ieškovę atvažiuojantys žmonės automobilius palikdavo ant servitutinio kelio, vaikščiodavo po atsakovų sklypą, todėl buvo įrengti automatiniai vartai. Prie automatinių vartų yra varteliai, rankinio atidarymo mygtukas, kuriuo galima naudotis visiems atvažiuojantiems ir išvažiuojantiems. Ieškovė naudojasi servitutiniu keliu, vartai pastatyti iš atsakovų lėšų, todėl laikė, kad ieškovė turi sumokėti bent pusę vartų vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovus N. R. ir E. R. nugriauti automatinius vartus, pastatytus ant servitutinio kelio, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam servitutas nustatytas 2002 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5184 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“, per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per nustatytą laiką, pripažinti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų sąskaita, priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei 115 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 61,3 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, jog dėl vartų, kuriais užtvertas servitutinis kelias ir kuriuo patenkama į ieškovei priklausančią namų valdą, ieškovė, jos šeimos nariai, aptarnaujančių tarnybų darbuotojai ne visada gali patekti į ieškovei priklausančią valdą. Sprendė, kad avarinio mygtuko buvimas, nerakinti varteliai neužtikrina pilnavertiško ir nekliudomo ieškovės poreikių tenkinimo. Padarė išvadą, jog yra pilnai įrodyta, kad atsakovams ant servitutinio kelio, neturint ieškovės sutikimo, pastačius automatinius vartus ir taip užtvėrus servitutinį kelią, buvo pažeistos ieškovės kaip viešpataujančio daikto savininkės teisės. Priešieškinį atmetė konstatavęs, jog nėra nustatyta, kad ieškovės automatiniai vartai pastatyti pažeidžiant galiojančius įstatymus ir nustatytą tvarką ar pažeidžia atsakovų R. teisėtus interesus ir teises. Nurodė, kad atsakovai teismui nepateikė jokių jų turėtų realių išlaidų, statant vartus, įrodymų. Laikė, kad automatiniai vartai ant servitutinio kelio pastatyti be ieškovės sutikimo, nesuderinus su ja statomų vartų vertės ir pobūdžio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškinį. Pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalį, nepasisakyta dėl liudytojų V. I. Š. ir R. K. parodymų. Dėl šios priežasties teismo išvada, „kad tiek avarinio mygtuko buvimas, tiek nerakinti varteliai neužtikrina pilnavertišką ir nekliudomą D. V. poreikių tenkinimą“ yra neobjektyvi ir šališka (pažeisti CPK 6, 17, 21, 185 straipsniai). Nėra įrodymų, kad D. V. sudaromos kliūtys patekti į jos valdą. Nepasisakyta dėl atsakovų teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Pas ieškovę atvykstantys asmenys savo automobilius nuolat parkavo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nepažįstami asmenys vaikštinėdavo po atsakovų kiemą, veją, neužtvertą tvorą, tuo pažeisdami jų asmeninio gyvenimo privatumą, sukeldami nesaugumo jausmą, kenkdami mažametės dukros auklėjimui ir vystymuisi.
Tvora ir vartai pastatyti vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą nenurodyta, kodėl teismas nesivadovavo nurodytomis įstatymų bei statybos techninio reglamento normomis.
Pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nenurodyta, kodėl nesivadovauta Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 40, kuriame nustatyta, kad atsakovų veiksmuose, pastatant automatinius vartus, siekiant apsaugoti savo nuosavybę, nėra savavaldžiavimo ir administracinė byla, iškelta pagal ieškovės skundą, nutraukta. Nenurodyta, kuo remiantis atmestas šis įrodymas.
Pažeidžiant CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nenurodyta, koks įstatymas ar kitas norminis aktas įpareigoja atsakovus gauti D. V. sutikimą įsirengti vartus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovei yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę įvažiuoti į jos sklypą, ir šia teise ji iki šiol be kliūčių naudojasi.
Neatskleista ginčo esmė. Atsakovai neprašo atstatyti jų žemės sklypo ribas, jie prašo įpareigoti ieškovę iškelti jos vartus iš atsakovų žemės sklypo. Nepagrįsta išvada, kad nėra nustatyta, jog D. V. vartai pastatyti pažeidžiant galiojančius įstatymus. Pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 182.2 punktas, nes ieškovės automatiniai vartai įrengti be vartelių. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 12 punkte nustatyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Dėl šių statybos techninių reglamentų pažeidimų nepasisakyta.
Nepagrįsta teismo išvada, kad iš atsakovo E. R. paaiškinimo matyti, kad D. V. vartai iš esmės nepažeidžia jokių jo teisių. Atsakovų ieškinys, nesibaigiantys konfliktai bei bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų teisės yra pažeistos (LR Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.93, 4.103 straipsniai). Teismas, nepasisakydamas dėl pažeistų atsakovų nuosavybės teisių, pažeidė 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės kreiptis į teismą principą, CPK 2 straipsnyje nurodytus civilinio proceso tikslus.
Argumentas, kad atsakovai teismui nepateikė jokių jų turėtų realių išlaidų statant vartus, įrodymų, pažeidžia CPK 179 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtintas teismo funkcijas bei CPK 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintus teisingumo vykdymo ir kooperacijos principus. Bylos medžiagoje yra pateikti įrodymai, kad vartai yra pastatyti. Taip pat pateikta vartų įrengimo sąmata.
Pažeista CPK 91 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl automatinių vartų ir tvoros nugriovimo. Teismas patenkino dalį ieškinio, įpareigojo atsakovus nugriauti automatinius vartus, tačiau bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistos pilnai pagal pateiktus įrodymus.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, atsakovai automatinius vartus ant servitutinio kelio pastatė be ieškovės (viešpataujančio daikto savininkės) sutikimo. Apeliaciniame skunde remiamasi liudytojos V. I. Š. parodymais, tačiau būtent ši liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino atsakovų apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, t. y. nurodė, jog į ieškovei priklausančią namų valdą ieškovė, jos šeimos nariai, aptarnaujančių tarnybų darbuotojai ne visada gali patekti. Ieškovės šeimos narių, aptarnaujančių tarnybų atstovų ar draugų apsilankymai jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje valdoje negali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas savo teise naudotis servitutiniu keliu. Nėra įrodymų, kad ieškovės vartai būtų pripažinti savavališku statiniu. Atsakovai teismui nepateikė jokių jų turėtų realių išlaidų, statant vartus, įrodymų. Automatiniai vartai ant servitutinio kelio pastatyti be ieškovės sutikimo, nesuderinus su ja statomų vartų vertės, jų pobūdžio. Teismas rezoliucinėje dalyje nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, todėl nepagrįsti atsakovų argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Sutiktina su apeliantų argumentu, jog statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato būtinybės gauti gretimo sklypo savininko sutikimą, įsirengiant vartus atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype, tačiau pastaroji aplinkybė negali būti traktuojama atsietai nuo šalių ginčo dalyko – servituto teisių įgyvendinimo. Servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininkų daikto (atsakovų žemės sklypo) naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, tik tuo atveju, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui ( CK 4.112 str. 4 d.). Atsakovai nepagrįstai teigia, kad vartai ant servitutinio kelio juo naudotis netrukdo.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad servitutas 2002 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu nr. 02-05-5184 ir 2003 m. gegužės 7 d. šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi buvo nustatytas tam, kad ieškovė galėtų naudotis 175 kv.m. ploto keliu, esančiu atsakovų žemės sklype. Iš foto nuotraukų ir žemės planų matyti, jog servitutinis kelias skirtas privažiavimui prie ieškovei priklausančio žemės sklypo. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2007 m. servitutinio kelio pradžioje savo sklype atsakovai pastatė automatinius vartus, iš gatvės pusės įrengė rankinį jų atidarymo jungiklį, šalia šių vartų padarė vartelius pėstiesiems ir įteikė ieškovei vartų valdymo distancinį pultą bei automatikos atjungimo mechanizmo raktą.
Žodis „užtvėrimas“ lietuvių kalboje suprantamas kaip kliūties sudarymas. Tiesioginės kliūties naudotis servitutiniu keliu dėl vartų nėra – atvykstantys automobiliu vartus gali atsidaryti jungiklio ar pulto pagalba, nesant elektros ar dėl nepalankių gamtinių sąlygų – rankiniu būdu, pėstieji – įeiti pro vartelius. Dėl to, kad, įėjus pastaruoju būdu, iš pradžių patenkama ne ant servitutinio kelio, tarp šalių ginčų nebuvo ( varteliai yra prie pat servitutinio kelio), analogiškai įvažiavimą į savo sklypą automatiniais vartais yra užtvėrusi ir ieškovė, tačiau kliūčių nebuvimas nėra besąlygiškas.
Automatinių vartų technika gali gesti. Vartų stūmimas rankiniu būdu 6 metrus ne visiems yra fiziškai lengvas. Žiemos metu tai gali būti neįmanoma dėl gamtinių sąlygų. Nors atsakovai nurodė, kad, žinodami situacijos konfliktiškumą, vartus visada nuvalo nuo sniego, negalima atmesti atvejų, kai vartų atidarymas dėl gamtinių sąlygų bus neįmanomas ir nesant piktavališkos jų nepriežiūros. Taip pat galima situacija, kai dėl techninio vartų mechanizmo gedimo ar dėl laikino elektros energijos tiekimo nutraukimo, šalims ar jų šeimų nariams nesant namuose, nebus kam atjungti vartų mechanizmo ir vartų atidarymas bus neįmanomas. Vien apeliantų nurodomų liudytojų V.I. Š. ir R. K. parodymai apie apsunkintą patekimą į ieškovės valdą nebūtų pagrindas ieškinį patenkinti - jeigu ieškovės svečių, namuose įrengto viešbučio gyventojų, paštininkų ar medikų patekimas į jos valdą būtų galimas pro vartelius, transporto priemonėmis atvažiavus iki ginčo vartų, tai, esant gedimui ar fizinėms kliūtims, gaisro ar pašalinių asmenų įsibrovimo į ieškovės namus atvejais atitinkamų tarnybų patekimas į jos valdą specialiuoju transportu būtų neįmanomas arba apsunkintas (pvz., 2008 m. liepos 20 d. UAB „Jungtis“ pažymoje nr. 380 ieškovei nurodoma, kad dėl aklinai uždarytų vartų ir tvoros apsaugos darbuotojai, gavę namo signalizacijos sistemos pranešimą, į ieškovės valdą negalėjo patekti).
Aplinkybė, jog po teismo sprendimo priėmimo minimų atvejų nebuvo, nereiškia jų negalimumo ateityje. Servituto turinį sudaro teisė naudotis keliu per atsakovų sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą kelio sąvoką kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Vartai pagal savo funkcinę paskirtį yra atitinkamas eismo trukdis, todėl, vadovaujantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įstatyminiu reglamentavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad avarinio mygtuko ir nerakintų vartelių buvimas neužtikrina pilnavertiško ir nekliudomo D. V. poreikių tenkinimo. Vartų ant servitutinio kelio pastatymas be ieškovės sutikimo pažeidžia jos, kaip viešpataujančio daikto savininkės, teises.
Sprendžiant, ar servituto turėtojos teisių įgyvendinimas nepažeidžia atsakovų teisių, apygardos teismas vadovaujasi šalių pateiktais įrodymais ir CK 4.113 straipsnyje reglamentuotais servituto įgyvendinimo principais. Pastarojo straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių (CK 4.413 sr. 2d.). Atsakovai nurodė vartus pastatę, siekiant išvengti pas ieškovę atvykstančių asmenų transporto priemonių statymo privačioje jų valdoje ( ant servitutinio kelio) bei saugumo sumetimais. Iš atsakovės paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme ir fotonuotraukų matyti, jog pastarasis tikslas gali būti įgyvendintas ir be ginčo vartų - tvorą apie visą sklypą, o ne atsiribojant nuo servitutinio kelio, atsakovai užtvėrė žymėdami valdos ribas; analogišku ar kitu būdu galima atsiriboti ir nuo servitutinio kelio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kelio paskirtį, transporto priemonių statymo problema gali būti išspręsta kitais įstatymuose numatytais būdais ( CK 4.113 str. 2 d.). Atsakovai įsigijo žemės sklypą su servitutiniu keliu, todėl privalėjo suvokti, jog epizodinis jiems nepažįstamų asmenų buvimas šioje valdos dalyje bus neišvengiamas. Tai nelaikytina jų privataus gyvenimo pažeidimu ( CK 1.5 str. 4 d., CPK 185 str.).
Skunde nurodomi klausimai dėl savavališko ginčo vartų pastatymo yra išspręsti kitose bylose (t. 2 b.l. 9-15, 23-24).
Apeliantai neįrodė, kad ieškovės vartai yra jų sklype, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jų priešieškininio reikalavimo dėl ieškovės įpareigojimo šiuos vartus pašalinti. Iš UAB „Geometra“ pažymos t. 1 b.l. 71 matyti, kad pagal atsakovo E. R. užsakymą bendrovės geodezininkai atliko atsakovų žemės sklypo ribų nužymėjimą pagal UAB „Architektų pastogė“ parengtą žemės sklypo ribų planą. Buvo nustatyta, kad E. R. žemės sklypo posūkio taškas nr.4 yra gretimo kaimyno tvoros ašinėje linijoje, o ribos posūkio taškas nr. 5 yra kaimyno tvoros kampiniame stulpe, nuo centro nutolęs 9 cm į E. R. žemės sklypą ( t. 1 b.l. 68-70: taškai ties servitutiniu keliu esančia šalių sklypų riba). UAB „Geomastas“ pažymoje teigiama, kad šalių sklypų ribos ties servitutiniu keliu yra nustatytos 10 cm tikslumu, kas yra galima pagal kadastrinių matavimų metodiką ir reikalavimus ( t. 1 b.l. 103). Pastarosios paklaidos leistinumas įtvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.3 ir 123 punktuose. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų teises pažeidžia ieškovės vartų buvimas, todėl skundo argumentai dėl Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.93, 4.103 straipsnių, CPK 5 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikytini nepagrįstais.
Patenkinus ieškinį dėl atsakovų įrengtų vartų pašalinimo, jų įrengimo kaštų tyrimas neturėjo būti atliktas ( CPK 180 str.).
Nors ieškiniu D. V. prašė nugriauti vartus ir tvorą, bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad tvora – tai 3,5 m. pločio vartai, kuri truko važiuoti servitutiniu keliu ( t. 1 b.l. 158). Tai, kad servitutinį kelią užtveria ne tvora, o vartai, matyti ir iš 6-osios fotonuotraukos t. 1 b.l. 145. Tai pagrindžia, kad nugriauti tvorą ieškovė faktiškai neprašė, jos ieškinys dėl vartų pašalinimo buvo patenkintas pilnai, todėl bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovų ieškovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (t. 1 b.l. 191 - 700 Lt; CPK 98 straipsnis). Valstybei iš apeliantų priteistinos 26,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. str. 1 d.)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir N. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 700 (septynis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovų E. R. ir N. R. valstybei 26, 10 (dvidešimt šešis Lt 10 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pastaroji suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai ( įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.