- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-526-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00089-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- E. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui A. N. dėl teisės naudotis kelio servitutu pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) priteisti iš atsakovo 2400 EUR nuostolių atlyginimo; 2) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui naudotis servitutiniu keliu patekimui į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui vartų, esančių prie įvažiavimo į šį sklypą, atidarymo mechanizmo valdymo pultelį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; jeigu atsakovas laiku neįvykdys teismo sprendimo, priteisti iš atsakovo ieškovui po 100 EUR už kiekvieną uždelsimo dieną bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovo mamai T. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini). 9 savininkams priklausiusio sklypo plotas buvo 12584 m². Pagal sklypo savininkų susitarimą 2011 m. parengtas šio sklypo planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio pagrindu sklypas buvo padalintas į 4 atskirus sklypus, jame numatyti įvažiavimai į sklypus bei reikalingi kelio servitutai. Po T. B. mirties 2014 m. jai priklausančią sklypo dalį paveldėjo ieškovas E. B.. Ieškovas ir kiti sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai 2014-11-13 pasirašė notarinę sutartį, pagal kurią susitarė minėtą sklypą padalinti į 4 atskirus sklypus, sutartyje buvo aptarti ir servitutai. Ieškovui teko dalis sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype ieškovui priklauso 725 m² žemės, o atsakovui A. N. - 831 m². Atsakovui tai pat priklauso gretimai esantis 2006 m² ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). NTR išrašuose įrašytas kelio servitutas, kuris patenka į abu sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasarą ieškovas atvažiavo ir prie įvažiavimo į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog įrengti vartai su automatiniu atidarymo mechanizmu, todėl ieškovas negalėjo su automobiliu patekti į savo sklypą. Šią aplinkybę konstatavo antstolė R. V.. Atsakovas 2015-06-19 raštu pareikalavo, kad ieškovas kompensuotų pusę jo išlaidų išklojant įvažiavimą trinkelėmis bei įrengiant automatinius vartus, tačiau kiek konkrečiai atsakovui kainavo minėti statybos darbai, ir kokią sumą turėtų atlyginti ieškovas nebuvo nurodyta, taip pat pasakyta, kad kol ieškovas nekompensuos patirtų išlaidų, jis sudarys visas reikiamas sąlygas patekti į valdomą minėto žemės sklypo dalį. Tačiau, priešingai nei teigė savo rašte, atsakovas nesudarė ieškovui sąlygų patekti į savo valdomą sklypą, vartų mechanizmo valdymo pultelio neperdavė. Ieškovas išsiuntė registruotu paštu atsakovui 2015-07-24 pareiškimą, kad ieškovas pašalintų trukdymus patekti į sklypą, tačiau pažeidimai iš atsakovo pusės tęsėsi toliau. Tokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovo teises tinkamai naudotis kelio servitutu bei savo sklypu, pilnavertiškai poilsiauti Palangos kurorte. Dėl negalėjimo įvažiuoti į savo sklypą prie turimo poilsio namelio (apšiltintas vagonėlis su terasa 40 m² ploto), ieškovas su šeima buvo priverstas 2015 m. vasarą nuomotis kitas poilsio patalpas Palangoje, už kurių nuomą ieškovas sumokėjo 2400 eurų. Kadangi atsakovas nebendradarbiauja su ieškovu, neieško kompromiso, apie įvažiavimo įrengimą ir automatinių vartų pastatymą atsakovo neįspėjo, tokiais savo veiksmais atsakovas apribojo ieškovo netrukdomą naudojimąsi servitutiniu keliu ir patekimą į jam priklausantį žemės sklypą, todėl prašo teismo ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui naudotis servitutiniu keliu patekimui į jam priklausantį žemės sklypą, priteisti dėl atsakovo veiksmų ieškovo patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. N. atsiliepimu į ieškinį ir triplike nurodė, kad atsakovas 2015 metų pavasarį ir vasarą savo lėšomis pradėjo tvarkyti, ir šiuo metu dar nebaigė servitutinį kelią (privažiavimą) prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų. Kelią, kuriam nustatytas servitutas, atsakovas išklojo trinkelėmis, įrengė automatinius vartus prie įvažiavimo į servitutinį daiktą. Atsakovas, suprasdamas labai sunkią ieškovo E. B. finansinę padėtį, kelio tvarkymo metu 2015 metų pavasarį, kiek prisimena atsakovas gegužės mėnesį, pastaram žodžiu pasiūlė pagal išgales prisidėti prie serviturinio daikto pagerinimo. Ieškovui nurodžius, jog jam servitutinio daikto pagerinimo nereikia ir jis neprisidės prie atsakovo išlaidų, ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai pareikalavo atsakovo lėšomis įgyti ir perduoti ieškovui įrengtų automatinių vartų pultelį. Atsakovas atsisakė gerinti ieškovo turtinę padėtį bei pastarajam nurodė, jog kaip ir visi automatiniai vartai be nuotolinio pultelio valdiklio galimi atidaryti mechaniniu būdu nuspaudžiant mechanizmo rankenėlę esančią prie elektrinio bloko. Atsakovas šiuo metu nėra atsiskaitęs už servitutinio kelio pagerino darbus ir automatinių vartų įrengimą, nes nėra baigti atlikti visi darbai, todėl ieškovui pateikti atlygintiną sumą už serviturinio daikto pagerinimą šiuo metu nėra galimybės. Ieškovas nenurodė, jokio teisinio pagrindo, dėl kokių priežasčių atsakovas turi savo lėšomis nupirkti, susieti su automatiniu vartų valdikliu, ir perduoti ieškovui naudojimui vartų atidarymo mechanizmo valdymo pultelį. Pažymėtina, jog visi automatiniai vartai privalomai turi mechaninę atidarymo funkciją, ne tik dėl saugumo, bet ir galimybei vartus darinėti nesant elektros energijos. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovas savo gyvenamojoje vietoje Šiauliuose taip pat naudojasi identiškais automatiniais vartais. Nepaisant to, jog ieškovui buvo nurodyta galimybė vartus atsitardyti mechaniniu būdu ir taip patekti į savo sklypą, ieškovas pats asmeniškai žino apie tokią funkciją, esančią automatiniuose vartuose, nes analogišku vartų mechanizmu naudojasi savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas nurodė, jog pastarasis negali patekti į savo sklypą per pastatytus vartus ir kartu su ieškiniu teikia antstolės R. V. faktinių du protokolus. Antstolė R. V. pagal Ieškovo prašymą fiksavo aplinkybę, kad ieškovas iki šiol negali įvažiuoti į savo sklypą, tačiau antstolės faktinių aplinkybių protokole 2015-12-15 nurodoma, jog į teritoriją patekti įmanoma pėsčiomis per tarpus vartų šonuose. Be to, 2016-03-16 R. V. faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, kaip atsakovas pademonstravo, kad stumdomi kiemo vartai atsidaro rankiniu būdu, kaip veikia stumdomų kiemo vartų mechanizmas, esantis prie stumdomų kiemo vartų. Antstolė taip pat konstatavo, jog tarp abiejų nurodomų vartų šonų yra tarpai, per kuriuo galima patekti į atsakovo valdomą sklypą. Be to, ieškovas savo sklypą gali patekti per jo valdose, sklypo gale esančius vartelius. Ieškovas teigia, jog nuo 2015 metų vasaros pradžios negali patekti į savo sklypą, tačiau jis savo sklype, 2015 metų rudenį sklype pasisodino tujas, kas akivaizdžiai parodo, jog ieškovui nėra ir nebuvo trukdoma pėsčiomis patekti į savo sklypą, tiek servitutiniu keliu, tiek turint atskirą patekimą, be to įvažiuoti į savo žemės sklypo dalį ieškovas galėjo ir gali mechaniniu būdu atsidarius automatinius vartus tol kol jis įsigys nuotolinio valdymo pultelį, jei pastarajam leidžia jo turimos lėšos. Ieškovas nurodo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jam turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, t.y. atsakovas turi būti įpareigotas sudaryti sąlygas ieškovui patekti į savo sklypą bei atlyginti jam nuostolius, t.y. jo patirtos išlaidos poilsiavimui Palangoje. Ieškovas pateikė paslaugų pirkimo kvitą iš kurio matyti, jog E. B. 2015-06-26 apmokėjo kambario nuomą K. P. už 40 dienų 2400 EUR. Iš kvito yra suprantama, jog už paslaugas yra apmokėta po paslaugos suteikimo, taigi, jei yra apmokėta už 40 dienų, kokiais įrodymais yra grindžiama, jog iki 2015 m. birželio 26 d. E. B. negalėjo gyventi savo nuosavybėje, kai patekti į nuosavybę galėjo tiek pėsčiomis per dvi vietas ir mechaniniu būdu atsidaręs varus įvažiuoti į sklypą. Be to, ieškovo valdomame sklype ir jo gyvenamajame name nėra jokių komunikacijų (vandens (šalto, karšto) kanalizacijos), todėl kyla pagrįsta abejonė, kaip ieškovas buvo numatęs atostogauti 40 dienų be jokių higieninių sąlygų, o ieškovui E. B. nuomojantis kambarį iš K. P., buvo sudarytos visos sąlygos tinkamam poilsiui, todėl nėra teisėto pagrindo priteisti nuostolių ieškovui, kai pastarasis pasirinko galimybę pasigerinti sau atostogų sąlygas, nei jos yra jo valdomame turte. Iš aukščiau aptartų aplinkybių ir faktinių aplinkybių protokolų matyti, kad atsakovas netrukdė ieškovui naudotis servitutiniu daiktu, tačiau pats ieškovas nepagrįstai ir nesąžiningai siekia praturtėti atsakovo lėšomis. Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovo E. B. ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė įpareigoti atsakovą A. N. netrukdyti ieškovui E. B. naudotis servitutiniu keliu patekti į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, perduoti ieškovui E. B. vartų, esančių prie įvažiavimo į sklypą, atidarymo mechanizmo valdymo pultelį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatė, kad jeigu atsakovas A. N. per teismo nustatytą terminą neįvykdys aukščiau nustatyto reikalavimo, įpareigojo atsakovą A. N. sumokėti 50 EUR baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, ieškovo E. B. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nusprendė priteisti iš atsakovo A. N. 1175 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt penkis EUR) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo E. B. naudai. Priteisė iš ieškovo E. B. 75 EUR (septyniasdešimt penkis EUR) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo A. N. naudai. Priteisė iš ieškovo E. B. ir atsakovo A. N. po 4,06 EUR (keturis EUR, 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
3.1. Teismas, apibendrinęs visus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog A. N. įrengė automatinius vartus prie įvažiavimo į atsakovui A. M. ir ieškovui E. B. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nesuteikdamas ieškovui E. B. jų atidarymo pultelio, kurio pagalba, neišlipdamas iš transporto priemonės salėtu atidaryti vartus ir patekti i savo sklypą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalis sieja nesutarimai, taip pat tai, kad automatiniai vartai atsakovo A. N. gali būti užrakinami bet kuriuo metu, pasukant užrakto spynelę ir taip užkertant galimybę juos atidaryti rankiniu būdu, kas inicijuotų naujus ginčus dėl trukdymo naudotis servitutu, taip pat tai, jog 2014-11-13 turto atidalijimo sutartimi buvo nustatytas kelio servitutas ne tik suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, bet ir važiuoti transporto priemonėmis, nusprendė, kad ieškovo E. B. reikalavimą įpareigoti atsakovą A. N. netrukdyti ieškovui naudotis servitutiniu keliu patekimui į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Palangoje, tenkinti, įpareigojant atsakovą A. N. perduoti ieškovui vartų, esančių prie įvažiavimo į šį sklypą, atidarymo mechanizmo valdymo pultelį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienas, o nesant tokiai galimybei, pririšant ieškovo E. B. nuotolinio valdymo pultelį prie vartų atidarymo mechanizmo.
3.2.Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims. Atsižvelgė į tai, kad bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo bylos duomenimis stokojo abi šalys, todėl konstatavo, kad ieškovas E. B. privalo bendradarbiauti (susisiekti) su atsakovu A. N. ir suderinti jam priklausančio pultelio perdavimą atsakovui, tam jog jis galėtų pateikti UAB „Telšių ALTAS“, kuris ieškovo pultelį susies („pririš“) prie automatinių vartų mechanizmo.
3.3. Teismas vadovaudamasis CPK 273 str. 3 d., CPK 7 str. 1 d., taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, nusprendė, kad jeigu atsakovas per teismo nustatytą 7 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neįvykdys teismo sprendimo, priteisti iš atsakovo A. N. ieškovo E. B. naudai po 50 EUR už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo: 1) panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas E. B. ieškinys iš dalies įpareigojant atsakovą A. N. netrukdyti ieškovui E. B. naudotis servitutiniu keliu patekimui į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-3155-7590, esantį (duomenys neskelbtini) bei perduoti ieškovui E. B. vartų, esančių prie įvažiavimo į sklypą, atidarymo mechanizmo valdymo („pririštą“) pultelį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui A. N. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius aukščiau nustatyto reikalavimo, įpareigotas atsakovas A. N. mokėti 50 EUR baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, ieškovo E. B. naudai ir priimti naują sprendimą - E. B. ieškinį šioje dalyje atmesti‘ 2) panaikinti Palangos apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuriuo priteista iš atsakovo A. N. 1175 EUR (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo E. B. naudai ir priimti naują sprendimą – šią E. B. ieškinio dalį atmesti; 3) priteisti iš ieškovo E. B. atsakovo A. N. patirtas proceso išlaidas pirmos instancijos teismo nagrinėjimo metu - 930 eur. (devynis šimtus trisdešimt eurų). Priteisti iš ieškovo E. B. atsakovo A. N. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo metu - 613 eur. (šešis šimtus trylika eurų); 4) kitą Palangos apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
4.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą netrukdyti ieškovui naudotis servitutiniu keliu patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant ieškovui vartų, esančių prie įvažiavimo į sklypą, atidarymo mechanizmo valdymo (pririštą) pultelį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, visiškai neatsižvelgė i objektyvu servituto poreiki, o tik i ieškovo ekonomini interesą.
4.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad vartų mechanizmo pultelio neperdavimas niekaip nepažeidžia viešpataujančio daikto tinkamo naudojimo. E. B. gali netrukdomai vartus atidaryti mechaniškai ir taip patekti servitutiniu keliu i jam nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą.
4.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į atsakovo nepatogumus, kuriuos jis patirs įgyvendindamas tokį teismo sprendimą. Kaip žinia, vartų atidarymo mechanizmo pultelis yra mokamas, jis išduodamas tik už jį sumokėjus atitinkamą pinigų sumą, Atsakovui reikalinga savo transportu ir savo lėšomis vykti j Telšius kur įsikūrusi UAB „Altas“, todėl nesuprantama, kodėl atsakovas savo lėšomis turi pagerinti sąlygas ieškovui. Maža to, vartus atidarant ne mechaniškai, o pultelio atidarymo pagalba, yra eikvojama elektros energija, už kurią šiuo atveju taip pat turi mokėti atsakovas.
4.4. Svarbu ir tai, kad bet kokiu atveju ieškovui prieš patenkant sorvilutiniu keliu j savo žemės sklypą, prieš atsakovo įrengtus vartus stovi dar vieni vartai. Apeliantui nesuprantama, kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą perduoti pultelį nuo vartų atidarymo mechanizmo, jei ieškovo kaip viešpataujančio daikto savininkai niekaip nėra pažeidžiami.
4.5. Pažymime, kad atsakovas A. N. pateikė į bylą UAB „Telšių ALIAS“ pažymą, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, kad vartus galim atidaryti mechaniniu bodu. Tikina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, antstolių faktinių aplinkybių protokolai patvirtina, kad vartus galima atidaryti mechaniniu būdu, jokių kliūčių naudotis servitutiniu keliu ieškovui nėra sudaryta.
Šalies argumentai
4.6. Teismas nenustatė fakto, kad ieškovui yra trukdoma naudotis servitutiniu keliu ar jam kaip viešpataujančio daikto savininkui yra sudaromos kokios nors kliūtys.
4.7. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl skiria būtent tokio dydžio, t. y. 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną.
4.8. Apeliantui akivaizdu, kad ieškovui nebendradarbiaujant, teismo sprendimo įvykdymas priklauso ne tik nuo atsakovo valios, todėl CPK 273 str. 3 dalis taikyta nepagrįstai. Iš teismo sprendimo matyti, jog Ieškovas gali tyčia piktnaudžiautis savo teisėmis ir per septynias dienas nesusisiekti su atsakovu, po ko pastarajam kyla pasekmės, kurių tyčia gali siekti Ieškovas.
4.9. Siekdami pašalinti bet kokias abejones, kad neva automatiniai vartai bet kada gali būti užrakinami, pasukant užrakto spynelę ir taip užkertant galimybę juos atidaryti rankiniu būdu. Todėl, atsakovas prašymu kreipėsi į antstolį A. L., kuris 2016 m. gruodžio 6 d. įteikė Ieškovo sutuoktinei G. B. raktą nuo vartų elektrinio atidurymo/uždarymo rakinamo mechanizmo esančio prie servitutinio įvažiavimo į E. B. priklausančio žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pašalinant net ir hipotetinę galimybę ar prielaidas, kad vartai gali būti užrakinti ir ieškovas negali naudotis servitutiniu pravažiavimu.
4.10. Teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo šalių pairtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Nurodo, kad keisti plytelių nebuvo būtinybės.
5.2. Teigia, jog nelogiška būtų automatinius vartus valdyti rankiniu būdu.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovas mano, kad apeliantas, kritikuodamas baudos dydį, nesiruošia vykdyti teismo sprendimo.
5.4. Apelianto nuomone, bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovo E. B. mamai T. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pagal sklypo savininkų susitarimą UAB „Domo projektai“ 2011 m. parengė šio sklypo planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio pagrindu sklypas buvo padalytas į 4 atskirus sklypus (b. l. 9). Rengiant planą, jame buvo numatyti įvažiavimai į sklypus bei reikalingi kelio servitutai (b. l. 9). Po T. B. mirties 2014 m. jai priklausančią sklypo dalį, t. y. 1556 m² paveldėjo ieškovas E. B.. Ieškovas E. B. ir kiti sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai 2014-11-13 pasirašė notarinę turto atidalijimo sutartį, patvirtintą Šiaulių m. 6 notarų biure, pagal kurią (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai susitarė minėtą sklypą padalinti į 4 atskirus sklypus, aptartas naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei servituto nustatymas (b. l. 21-35). Pagal minėtą sutartį 0,2368 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), valdys, naudos ir disponuos juo nuosavybės teise – 398/2368 dalimis UAB „Eirta“, o 1970/2368 dalimis asmeninės nuosavybės teise A. N.; 0,2006 ha ploto žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), valdys, naudosis ir disponuos asmenine nuosavybės teise A. N.; 0,1556 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 725/1556 dalis valdys, naudosis ir disponuos asmenine nuosavybės teise E. B., o 831/1556 dalis A. N.; 0,6654 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdys, naudosis ir disponuos:1260/6654 dalis asmenine nuosavybės teise A. B., 1241/6654 dalis asmenine nuosavybės teise A. N., 746/6654 dalis asmenine nuosavybės teise I. M., 572/6654 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise L. Z. ir B. Z., 1374/6654 dalis asmenine nuosavybės teise R. J., 1211/6654 dalis nuosavybės teise R. L.. Pagal 2014-11-13 sutarties II skyriaus „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ 3.1.2. p. 0,1556 ha ploto žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), lieka galioti naudojimosi tvarka, nustatyta pagal 2006-04-11 sutartį Nr. 1860 ir 2014-08-26 pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 1-9628. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nustatytas kelio servitutas, kuris patenka į abu žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Byloje kilo ginčas dėl teisės naudotis kelio servitutu pažeidimo ir nuostolių atlyginimo.
10. Apeliantas skunde iš esmės vadovaujasi vieninteliu argumentu, kad įrengdamas automatinius vartus ieškovo teisių nepažeidė, ieškovas vartus turi galimybę valdyti rankiniu būdu.
11. Teisėjų kolegija, analizuodama ir vertindama bylos duomenis, akcentuoja itin svarbią aplinkybę, susijusią su pirmosios instancijos teismo nustatytu ribojimu ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad atsakovas savo iniciatyva pakeitė kelio trinkeles bei įrengė automatinius vartus. Byloje nėra rašytinių duomenų, įrodančių atsakovo iniciatyvą atlikti nurodytus darbus, darbų derinimą su kitais asmenimis (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju atsakovas savo iniciatyva atliko darbus, reiškia tuo pačiu prisiėmė riziką dėl atliktų darbų galimų neigiamų pasekmių. Sutiktina su ieškovu, kas jis servitutiniu keliu, kaip viešpataujančiu daiktu, turi teisę be jokių apribojimų naudotis, o bet kokie kelio statybos darbai ir vartų įrengimas privalomai turėjo būti derinami su ieškovu, kaip konkrečių daiktinių teisių turėtoju (CK 4.20 straipsnis, 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.112 straipsnio 1 dalis).
12. Kolegijos nuomone, atsakovas, vienašališkai įrengęs automatiškai reguliuojamus vartus ir neperdavęs ieškovui valdymo pultelio, apribojo ieškovo teisę netrukdomai patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad bet kokia papildoma kliūtis, šiuo atveju tik rankiniu būdu valdomi vartai, yra pripažįstama kaip pažeidimas, nes, kaip, minėta, sudaro papildomus nepatogumus ir reikalauja laiko sąnaudų. Nesuprantama, kodėl pastačius automatiškai reguliuojamus vartus, ieškovui apribota galimybė taip pat juos valdyti automatiniu būdu – pultelio pagalba. Atsakovas nepateikė duomenų, kad užsakant / statant vartus ieškovas būtų atsisakęs savo lėšomis prisidėti prie jam skirto pultelio įsigijimo (CPK 12, 178 straipsniai). Šios bylos išsprendimui teisinės įtakos neturi atsakovo argumentas, kad ieškovas, norėdamas patekti į žemės sklypą, rankiniu būdu kitoje vietoje turi atidaryti dar vienus (kitus) vartus.
13. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas pažeidė tarnaujančiojo daikto savininko interesus bei proporcingumo principo reikalavimus. Ieškovas teisus, jog atsakovo kaip tarnaujančiojo daikto savininko interesų niekaip nepažeidžia teismo įpareigojimas netrukdyti naudotis servitutiniu keliu ieškovui ir perduoti jam funkcionuojantį automatinių vartų valdymo pultelį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutartiniai santykiai su UAB „Telšių ALTAS“ dėl automatinių vartų įrengimo sieja tik minėtą įmonė ir atsakovą, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti, kad UAB „Telšių ALTAS“ suteiktų jam vartų valdymo pultelį ir / arba priskirtų jo turimą pultelį prie vartų atidarymo mechanizmo. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovas siekia praturtėti, t. y. įsigyti vartų valdymo pultelį nemokamai. Bylos duomenimis ieškovas niekad neteigė, kad jis nori pultelį gauti nemokamai. Kitas aspektas tas, kad atsakovas, žinodamas apie kelio servitutą, savo iniciatyva įrengė vartus ir su ieškovu darbų nederino.
14. Apeliantas teigia, kad ieškovas į savo sklypą gali patekti per sklypo gale esančius vartelius. Sutiktina su atsakovu, kad pėsčiomis įeiti per šiuos vartelius galima, tačiau bylos duomenimis privažiuoti prie šių vartelių su transporto priemone neįmanoma, nes varteliai atsidaro į dviračių taką, kuriuo eismas motorinėmis transporto priemonėmis draudžiamas.
15. Aktualu tai, jog bauda atsakovui gresia tik tuo atveju, jeigu jis nevykdys teismo sprendimo. Nustatyta 50 EUR bauda už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną yra vertinamojo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovo prašomą baudos dydį nuo 100 EUR iki 50 EUR, t. y. nustatydamas konkretų baudos dydį, vadovavosi bylos medžiaga bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis). Kolegija sutinka su teismo nustatytu baudos dydžiu ir mano, kad jis objektyvus bei pakankamas tam, kad atsakovas turėtų paskatą kuo greičiau teismo sprendimą įvykdyti. Atsakovo abejonės, kad ieškovas tyčia slėpsis, neims pultelio ir taip sieks apsunkinti sprendimo įvykdymą nepagrįstos, nes ieškovo nebendradarbiavimas negali turėti neigiamų pasekmių atsakovui. Suprantama, atsakovas turi imtis iniciatyvos sprendimą tinkamai įvykdyti bei pasirūpinti rašytiniais įrodymais apie sprendimo vykdymo eigą ir / ar įvykdymą (CPK 12, 178, 179 straipsniai).
16. Faktas, kad atsakovas po procesinio sprendimo priėmimo perdavė ieškovo sutuoktinei raktą nuo ginčo vartų, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi jo priėmimo metu teismas kėlė pagrįstas abejones, kad „automatiniai vartai atsakovo A. N. gali būti užrakinami bet kuriuo metu, pasukant užrakto spynelę ir taip užkertant galimybę juos atidaryti rankiniu būdu, kas inicijuotų naujus ginčus dėl trukdymo naudotis servitutu“. Taigi, teismas vadovavosi sprendimo priėmimo metu susidariusia situacija ir iš jų viseto padarė pagrįstą išvadą, kad tikslinga įpareigoti atsakovą A. N. netrukdyti ieškovui naudotis servitutiniu keliu su galimybe patekti į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą A. N. perduoti ieškovui vartų, esančių prie įvažiavimo į šį sklypą, atidarymo mechanizmo valdymo pultelį ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
17. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Priešingai, teismas šioje byloje išklausė šalis ir jų atstovus, apklausė liudininką pagal atsakovo prašymą, leido šalims į bylą pateikti visus turimus įrodymus, juos atidžiai įvertino, teismo sprendimas iš esmės yra išsamus, objektyvus ir motyvuotas.
18. Kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas suklydo apskaičiuodamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas neteisingai atsakovo 80 EUR ir 700 EUR (b. l. 119, 120), iš viso 780 EUR bylinėjimosi išlaidų priskyrė ieškovo patirtoms išlaidoms. Dėl to teismo konstatuota ieškovo patirtų 2 350 EUR bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 780 EUR suma iki 1 570 EUR. Konstatuotina, kad atsakovas patyrė 930 EUR bylinėjimosi išlaidų, ir visos jos pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinta apie 50 procentų ieškinio reikalavimų), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 785 EUR, atsakovui iš ieškovo priteistina 465 EUR. Atlikus įskaitymus, ieškovui iš atsakovo priteistina 320 EUR.
19. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas pakoreguoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 320 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Ieškovui E. B. iš atsakovo A. N. priteisti 320 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.