Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas/trauktas baudžiamojon atsakomybėn:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus: nebendrauti per laisvės apribojimo bausmės laiką su nukentėjusiuoju D. B., atlyginti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turtinę žalą nukentėjusiajam, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

4) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį 2 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 12 d. atliko laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant D. B. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. sausio 26 d. apie 19.34 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. matant parduotuvės darbuotojai, paėmė 6 butelius alaus „Tauras Pilsner“ bendros 9,54 eurų vertės, susikrovė juos į du maišus ir praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs. Parduotuvės darbuotojai bandant jį sustabdyti bei paėmus už maišų rankenų, siekiant neleisti išsinešti neapmokėtų prekių, išplėšė maišus su prekėmis jai iš rankų ir pabėgo. Tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį bendros 9,54 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. B. teisme savo kaltę dėl kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad sausio 26 d. užėjo į „Norfa“ parduotuvę, kuri yra prie (duomenys neskelbtini). Pasisėmė 6 alaus butelius, kurie buvo 1 l talpos, plastmasiniai, juos sudėjo į vieną savo maišelį. Parduotuvėje yra kasos. Jis tiesiog gražiai išėjau iš parduotuvės. Jam reikėjo praeiti pro kasas. Jis praėjo, bet už prekes nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Jis žinojo, kad neturi pinigų, bet vis tiek pasiėmė alų ir išėjo. Jau prie išėjimo atėjo darbuotoja ir pasakė „Stop“. Jis ėjo toliau nežiūrėdamas. Ji atbėgo ir sučiupo jam už rankos, o jis maišelį patraukė link savęs ir pabėgo. Ji bandė jį laikyti, o jis greitai „į kojas“. Ji nebuvo paėmusi maišelio rankenos į savo rankas. Ji jį stabdė, bet nežino kodėl. Gal ji jį matė, bet jis stengėsi, kad ji jo nepamatytų. Gal jai kilo įtarimas, gal ji pamatė, kad jis buvo be maišelio. Jis nežino, kodėl ji jį pagavo. Kai ji jį pagavo, jis nesustojo ir neparodė, kas yra jo maišelyje, nes buvo streso būsenoje.

Liudytoja L. T. teisme parodė, kad šio įvykio gerai neatsimena. Atsimena, kad asmuo norėjo išsinešti alų. Ji bandė sulaikyti, kad neišneštų alaus iš parduotuvės. Pamatė kad asmuo į maišą krovėsi alų. Matė, kaip jis stovėjo prie kasos. Ji atsistojo prie įėjimo, nes norėjo pažiūrėti, ar jis sumokės už alų, esantį maiše. Matė, kad jis nesumokėjo už alų, bandė jį sulaikyti, bet jis išėjo. Ji neprisimena, kaip bandė jį sulaikyti.

Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 21 d. parodė, kad dirba UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), kasininke-pardavėja. Šių metų sausio 26 d. dirbo pamainoje nuo 8 val. iki 20 val. Apie 19.30 val. į parduotuvę užėjo trys vaikinai, kurie nuėjo į alkoholio skyrių. Alkoholio skyriuje vienas iš vaikinų į maišą krovėsi alaus butelius. Tuomet vaikinai priėjo prie kasos. Ji pagalvojo, pažiūrės, ar vaikinas sumokės už alų. Atėjo prie išėjimo durų. Tuomet jis praėjo pro kasas ir nesumokėjo už alkoholį. Bandė ji sustabdyti, tačiau jis priešinosi ir išrovęs jai iš rankų maišą su alumi pabėgo pro duris į lauką. Vaikinas nesulaikytas pabėgo iš parduotuvės nesumokėjęs už alų (b. l. 13-14).

Teisme pagarsinus liudytojos L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Parodė, kad atsimena, kad jis jai išrovė maišą su alumi iš rankų. Pati papasakojo pareigūnui tai, ką matė, sakė tiesą. Nežino, ar ją matė vaikinas imantis alų.

UAB „Norfos mažmena“ 2022 m. sausio 28 d. pareiškime ir 2022 m. balandžio 4 d. pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 26 d. apie 19.34 val. UAB „Norfos mažmena“, priklausančioje parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įtariamasis, matant parduotuvės darbuotojui, paėmė 6 butelius 1 l. talpos alaus „Tauras Pilsner“ (l vnt. kaina 1,59 Eur). Eidamas pro kasas parduotuvės darbuotojai bandant ji sustabdyti pasipriešino ir su pavogtomis prekėmis išbėgo iš parduotuvės. Nusikalstama veika padaryta 9,54 Eur turtinė žala, tačiau civilinis ieškinys nebus reiškiamas (b. l. 1, 7-8).

Iš Vaizdo įrašų ir jų apžiūros 2022 m. kovo 23 d. protokolo su fotolentele matyti, kad parduotuvė „Norfa“, esanti (duomenys neskelbtini), pateikė 7 vaizdo įrašus. Iš jų padarytos nuotraukos:

1. vaizdo įraše ,,CH14-2022-01-26-19-28-32 avi.“ užfiksuota, kaip į parduotuvę 19:34:20 užeina trys vaikinai, vienas iš kaltinamasis (patvirtino teisiamojo posėdžio metu) (fotolentelės nuotrauka Nr. 1);

2. vaizdo įrašuose, pavadinimu ,,ima alu“, ,,CH06-2022-01-26-17-29-36.avi“, CH06-2022-01-26-18-45-38.avi užfiksuota kaip trys vaikinai stovi prie alkoholio lentynų, vienas iš jų, pastebėjęs vaizdo stebėjimo kamerą, nurodo į ją (fotolentelės nuotrauka Nr. 2). Po kiek laiko du vaikinai iš alkoholio skyriaus išeina, lieka tik kaltinamasis. Ištraukęs iš kišenės du maišus, pasilenkia prie lentynos bei pradeda į maišą krautis prekes. matyti, kaip ateina parduotuvės darbuotoja ir stebė praėjime tarp prekių kaltinamąjį (fotolentelės nuotrauka Nr. 3);

3. vaizdo įraše, pavadinimu ,,papildoma kamera“, ,,CH12-2022-01-26-19-35-39.avi“ Užfiksuota, kaip kaltinamasis į maišą krauna alkoholio butelius. Iš viso paėmė šešis butelius, sudėjo juos į du maišus, po tris į kiekvieną maišą. Visa tai stebi parduotuvės darbuotoja (liudytoja) (fotolentelės nuotrauka Nr. 4). Kaltinamasis išeina iš alkoholio skyriaus (fotolentelės nuotrauka Nr. 5.);

4. Vaizdo įraše, pavadinimu ,,papildoma kamera“, ,,CH11-2022-01-26-19-31-54.avi“ užfiksuota kaip parduotuvės darbuotoja prieina prie kasos, iš paskos ateina vaikinas, nešantis maišus su buteliais (fotolentelės nuotrauka Nr. 6).

5. vaizdo įraše, pavadinimu ,,papildoma kamera“, ,,CH08-2022-01-26-19-28-29.avi“ užfiksuoti vaikinai, stovintys eilėje (fotolentelės nuotrauka Nr. 7), liudytoja L. T. prieina prie išėjimo durų (fotolentelės nuotrauka Nr. 8). Du vaikinai atsiskaitę kasoje išeina iš parduotuvės, jiems iš paskos kartu bando pasišalinti kaltinamasis (fotolentelės nuotrauka Nr. 9). Kaltinamąjį stabdo parduotuvės darbuotoja (liudytoja L. T.), rodo į kasą (fotolentelės nuotrauka Nr. 10). Kalyinamasis, kiek palaukęs, bando pasprukti iš parduotuvės, parduotuvės darbuotoja bando jį sulaikyti laikydama už maišo, tačiau vaikinas pasipriešina ir pabėga iš parduotuvės su alkoholiniais gėrimais (fotolentelės nuotrauka Nr. 11);

6. vaizdo įraše, pavadinimu ,,kasoje nesumoka, darbuotoja bande atimti“, ,,CH03-2022-01-26-19-01-04.avi“ užfiksuotas analogiškas vaizdas, kaip ir 11 kameroje, kaip vaikinas praeina pro kasas, nesumoka už prekes, pasipriešina parduotuvės darbuotojai bei išeina iš parduotuvės (fotolentelės nuotrauka Nr. 12, 13, 14) (b. l. 15-23).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. P. 2022 m. kovo 23 d. ir vyriausios tyrėjos J. K.-O. 2022 m. kovo 24 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tyrėjas, apžiūrintis vaizdo įrašą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-08878-22, dėl vagystės, įvykdytos parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad vagystę įvykdė D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tyrėjui asmuo gerai žinomas, nes gyvena jo aptarnaujamoje teritorijoje, su kurio buvo ne vienas įvykis. Nuvykus D. B. gyvenamuoju adresu ir parodžius šiam asmens, įvykdžiusio vagystę, nuotrauką, šis prisipažino, kad nuotraukoje užfiksuotas jis ir raštiškai prisipažino, kad iš parduotuvės „Norfa“ (duomenys neskelbtini) pavogė šešis butelius alaus (b. l. 24-25, 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).

Nagrinėjamu atveju D. B. kaltinamas atvira vagyste.

Teisminėje praktikoje, aiškinant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – atvirosios vagystės – subjektyviąją pusę, ne kartą pažymėta, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką kaip atvirą vagystę, yra labai svarbu nustatyti ar kaltininkas žinojo, kad jo veiksmus stebi asmenys, suprantantys jo veiksmų pobūdį. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad D. B. kaltinamas, 2022-01-26 apie 19.34 val., parduotuvėje „Norfa“, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė 6 butelius alaus „Tauras Pilsner“ bendros 9,54 eurų vertės. Šias faktines aplinkybes pripažino pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklausiamas teisme parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, paėmė 6 butelius alaus, susidėjo juos į maišą ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs; nesumokėjo, nes neturėjo pinigų; žinojo, kad neturi pinigų, tačiau vis tiek paėmė alų ir išėjo. Vagystės faktą įrodo ir vaizdo medžiaga bei liudytojos L. T. parodymai.

Tačiau kaltinamasis D. B. ginčija įvykdęs vagystę atvirai. Nurodė, kad parduotuvės darbuoto bandė jį sulaikyti žodžiu (sakė „Stok, parodyk maišelį“), tačiau jis ėjo toliau. Pardavėja taip pat buvo prie jo priėjusi ir čiupo už rankos, tačiau jis maišelį patraukė į save ir pabėgo. Nežino, ar pardavėja jį matė kraunantis alų, bet jis stengėsi, kad niekas nematytų, gal pardavėjai kilo įtarimas, tačiau jis maišelio neparodė ir nesustojo.

Nors kaltinamasis neigia supratęs, jog jį stabdžiusi pardavėja žinojo, kad jis vagia alų, tačiau šią jo versiją paneigia liudytojos L. T. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino teisme ir vaizdo medžiaga. Be to, jo parodymai duoti teisme šioje dalyje skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teisme nurodė, kad darbuotoja jį tik stabdė, reikalaudama parodyti kas yra maišelyje, o jis sustresavęs pabėgo, nesuvokdamas, kad darbuotoja žinojo apie jo vykdomą vagystę. O ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbuotoja prie jo priėjo ir pasakė, kad jis nesusimokėjo, jis jai atsakė, kad daiktai yra jo; kad po to darbuotoja sugriebė už jo laikyto maišelio ir tempė į savo pusę, sakydama, kad prekės ir maišas yra jų parduotuvės, nors maišelis buvo jo.

Taigi, teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo parodymus dėl tyčios nebuvimo pabaigti vagystę atvirai, t. y. neva nesupratus, kad apie jo nusikalstamus ketinimus suprato parduotuvės darbuotoja, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai ir, kad šioje dalyje kaltinamojo parodymai prieštaringi, kaltinamojo parodymus šioje dalyje vertintina kaip siekį pašvelninti savo padėtį, t. y. siekį, kad jo svetimo turto vagystė būtų kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas.

Kaltinamojo D. B. argumentus, kad jis nesuprato, kad darbuotoja žinojo ir suprato apie jo vykdomą vagystę, paneigė parduotuvės darbuotoja L. T., kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis dedasi alų į maišelius, atsistojo prie parduotuvės durų stebėti, ar vaikinas sumokės už alų, pamačiusi, kad vaikinas praeina pro kasas nesumokėjęs bandė kaltinamąjį sustabdyti, tačiau jis priešinosi ir išrovęs jai iš rankų maišą su alumi pabėgo pro duris į lauką.

Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir papildo vaizdo įrašai, daryti parduotuvėje esama vaizdo kamera. vaizdo įraše ,,ima alu“ ,,CH06-2022-01-26-17-29-36 avi.“ Užfiksuota, kaip kaltinamasis krauna į maišus alų (fotolentelės nuotrauka Nr. 3). Vaizdo įraše ,,papildoma kamera“ ,,CH12-2022-01-26-19-35-39 avi.“ matyti, kad kaltinamąjį kraunantį alų stebi darbuotoja (L. T.). Vaizdo įraše ,,papildoma kamera“ ,,CH08-2022-01-26-19-28-29 avi.“ matyti vaikinai, stovintys eilėje (fotolentelės nuotrauka Nr. 7); liudytoja L. T. priėjusi prie išėjimo durų ir stebinti kaltinamąjį prie kasos (fotolentelės nuotrauka Nr. 8); matyti, kaip du vaikinai, atsiskaitę kasoje, išeina iš parduotuvės, jiems iš paskos kartu bando pasišalinti kaltinamasis (fotolentelės nuotrauka Nr. 9), kaltinamąjį stabdo parduotuvės darbuotoja (liudytoja L. T.), kuri rodo, kad šis grįžtų į kasą (fotolentelės nuotrauka Nr. 10), tačiau kaltinamasis, kiek palaukęs, bando pasprukti iš parduotuvės, parduotuvės darbuotoja bando jį sulaikyti laikydama už maišo, tačiau vaikinas ištraukia maišą iš liudytojos rankų ir pabėga iš parduotuvės su alkoholiniais gėrimais (fotolentelės nuotrauka Nr. 11) (tas pats matyti vaizdo įraše „kasoje nesumoka, darbuotoja bande atimti“, ,,CH03-2022-01-26-19-01-04 avi.“) (fotolentelės nuotrauka Nr. 12, 13, 14) (kompaktinė laikmena, b. l. 15-23). Be to, kaip minėta pirmiau, iš ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad parduotuvės darbuotoja jam pasakė ne „Stok, parodyk, kas maišelyje:, o pasakė, kad jis nesimokėjo už prekes, kad prekės parduotuvės. Šis momentas matyti ir iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų, kai liudytoja L. T. kaltinamajam nurodo į kasas.

Iš išdėstyto akivaizdu, kad ne tik liudytoja L. T. suprato, kad kaltinamasis vykdo vagystę iš parduotuvės, bet ir kaltinamajam tapo aišku, kad jis pastebėtas, o tai įvyko tada, kai L. T. bandė jį, bandantį išeiti iš parduotuvės su alumi už jį nesumokėjus, iš pradžių nukreipti į kasas, kad šis susimokėtų, o po to bandė jį sprunkantį aktyviais veiksmais sulaikyti. Taigi, nors vagystė pradėta slaptai, tačiau kaltinamajam supratus, kad parduotuvės darbuotoja suprato jį norint pagrobti alų ir būtent dėl to jį stabdžius, pastarasis tęsė savo nusikalstamą sumanymą ir prasibrovęs pro jį bandančią sustabdyti parduotuvės darbuotoją, pabėgo, t. y. užbaigė vagystę atvirai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad D. B. veikiant tiesiogine tyčia slapta vagystė peraugo į atvirą, teismas konstatuoja, kad D. B. padarė atvirą vagystę, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į jų pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. B. padarė vieną baigtą kvalifikuotos sudėties nusikaltimą nuosavybei. Žala, nors ir itin nedidelė (9,54 Eur), nėra atlyginta. Praeityje D. B. teistas 7 kartus (už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, iš jų ir už vagystes), teistumas nėra išnykęs, yra atlikęs ir su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nagrinėjamą veiką padarė neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. D. B. nedirba (SoDros duomenimis, paskutinį kartą dirbo nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (b. l. 51)), nurodo, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje. Administracinių nusižengimų registro 2022 m. kovo 30 d. duomenimis D. B. per trejus metus baustas administracine tvarka 13 kartų, iš jų 4 kartus už smulkias alkoholio ir prekių vagystes iš parduotuvių (trys paskutinės įvykdyta 2022 m. kovo 22 d., vasario 8 d., vasario 7 d.); važiavimu viešuoju transportu be bilieto, viešosios tvarkos pažeidimą, karantino taisyklių pažeidimą, transportu (važiavo troleibusu be bilieto) ir kt. Didžioji dalis baudų nesumokėta (b. l. 53-67).

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K?184-746/2016, 2K-253-699/2018). Pirmiau aptartos, bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės rodo, kad ši nusikalstama veika D. B. nėra atsitiktinė, D. B., kuris yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, tačiau nedirbantis, nusikalstamas elgesys yra būdingas, o tai didina asmens pavojingumą. Nors kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 6 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, nagrinėjamą veiką jis padarė sausio 26 d., t. y. po 20 dienų, o jo apeliacinio skundo dėl bausmės nagrinėjimo metu ir netrukus po to, kai apygardos teismas paskyrė švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis įvykdė dar tris smulkias vagystes (vasario ir kovo mėnesiais) iš parduotuvių (alkoholio ir kitų prekių).

Visa tai rodo, kad bausmės tikslų švelnesnės, nei su laivės atėmimu nesusijusios bausmės savo tikslų nepasieks, siekiant užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą ir nubausti asmenį, atsižvelgiant į jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, D. B. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta antra pagal griežtumą sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su prokuroro siūlomos bausmės dydžiu ir skiria kaltinamajam 60 parų areštą bausmę. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė bus proporcinga kaltinamojo veiksmams bei atitiks kaltinamojo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Nustatyta, kad nagrinėjama veika padaryta neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtos bausmės - 1 metų laisvės apribojimo. Todėl pirmesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis (laisvės apribojimo bausmė pradėta vykdyti 2022 m. balandžio 14 d., šio nuosprendžio priėmimo dieną neatlikta jos dalis – 4 mėnesiai 14 dienų laisvės apribojimo) bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 3 dalis). Bendrinant, neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis keičiama į areštą, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis) ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėjus dalį neatliktos pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės 30 parų iš 67, skiriama galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. D. B. yra teisiamas 8 kartą, nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui ir neatlikus pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, už tame pačiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, po pirmesnio nuosprendžio priėmimo tris kartus baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystes, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, negali būti atidėtas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-83), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską su 7 vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, subendrinti paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. B. atvykimo atlikti arešto bausmę ar jo sulaikymo arešto bausmei atlikti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Kompaktinį diską su 7 vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.