- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-886-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00503-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. (D. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. patikslintą ieškinį atsakovui D. G. (D. G.) dėl nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 707,41 Eur permokėtų lėšų, 60,99 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ikiteismine tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. vasario 19 d. žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus per vieną mėnesį už 3 800 Eur atlygį, neskaičiuojant medžiagų. Atsakovas prašė ieškovo avansinius mokėjimus atlikti į jo tėvo, trečiojo asmens V. G., banko sąskaitą. Avansiniai mokėjimai grynaisiais pinigais buvo vykdomi ir tiesiogiai atsakovui. Ieškovas teigė, kad viso atsakovui tiesiogiai ir per trečiąjį asmenį buvo sumokėta 5 650 Eur. Atsakovas darbų ieškovui neperdavė. Siekiant įvertinti, kiek ieškovas avansu permokėjo atsakovui, ieškovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie nustatė, kad atlikta darbų už 2 500 Eur sumą, medžiagoms išleista 1 275,59 Eur. Siekdamas suderinti įsiskolinimo padengimo klausimą ikiteismine tvarka ieškovas siuntė reikalavimus raštu ir atsakovui ir trečiajam asmeniui, tačiau pinigai nebuvo grąžinti. Ieškovas taip pat nurodė, kad kreipdamasis į teisininkus jis patyrė išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismine tvarka – 60,50 Eur už teisines paslaugas, 0,49 Eur siunčiant pretenziją.
3. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad prašė sudaryti rašytinę rangos sutartį, tačiau tai padaryti atsakovas atsisakė. Teigė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis sumokėjo atsakovui 5 650 Eur, pažymėjo, kad elektros darbus turėjo atlikti atsakovas, tačiau juos atliko elektrikas. Iš atsakovui sumokėtos sumos (5 650 Eur) atskaičius ieškovo vertinamų atliktų darbų sumą ir išlaidas medžiagoms galutinė reikalavimo suma sudaro 1 707,41 Eur.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui atsiuntus sąmatą, kurioje buvo įrašyti norimi darbai, atsakovas įrašė jų kainą. Pradinės sąmatos suma buvo 4 458 Eur sumą už darbus, išskyrus medžiagas, medžiagų pristatymą, šiukšlių išnešimą. Ieškovo tokia suma netenkino. Ieškovas taip pat pasiūlė savo meistrą elektros darbams atlikti. Šalys užpildė kitą sąmatą, kurio suma buvo 4 257 Eur išskyrus medžiagas, medžiagų pristatymą, šiukšlių išnešimą, taigi, darbų kaina sumažėjo 201 Eur. Atsižvelgiant į žodiniu susitarimu atmestus elektros darbus suma buvo pamažinta dar 262 Eur - iki 3 995 Eur. Atsakovas nurodė, kad skaičiuodamas galutinę sąmatą vietoje 3 995 Eur įrašė 3800 Eur, nes tikriausiai kažką praleido sumuodamas visų darbų įkainius. Taip pat buvo susitarta, kad atsiradus papildomiems nenumatytiems darbams jie bus apmokėti pagal žodinį susitarimą. Atsakovas pasirašydavo už pinigus, gautus medžiagoms ir už pinigus, gautus už atliktus darbus. Atsakovas nurodė, kad jam ieškovas yra sumokėjęs 5 150 Eur už darbą ir medžiagas. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis už medžiagas išleido 1 275,59 Eur, neva tai įrodo pateikti kvitai ir jis medžiagų pirkimui išleido 1 540 Eur. Ieškovo pateiktame priede 11-2-1, kur yra jo koreguota sąmata, toje eilutėje kur yra medžiagų pristatymas yra jo paties įrašyta suma 107 Eur. Įrašydamas ten 107 Eur sumą, ieškovas kaip ir sutinka, kad medžiagų buvo pirkta už 1 540 Eur, nes 7 procentai nuo 1 540 Eur ir yra 107 Eur už pristatymą. Atsakovas nesutiko, kad glaistymo - dažymo darbų buvo atlikta 70 procentų – jų atlikta apie 80 procentų, tai yra už 1 880 Eur. Atsakovas nurodė, jog priartinus į bylą pateiktas nuotraukas akivaizdžiai matosi, kad visi kampai yra lygūs, netgi aliumininiai kampukai švyti, angokraščiai užglaistyti ir pilnai paruošti dažymui. Atsakovas teigė, kad atliko darbus už 2 845 Eur neįskaičiuojant medžiagų pristatymo, šiukšlių išnešimo. Sąmatoje už medžiagų pristatymą buvo sutartas apmokėjimas 7 procentai nuo bendros medžiagų sumos, todėl atsakovas teigė atlikęs darbų už 2 950 Eur. Atsakovas teigė galintis būti skolingas tik 660 Eur sumą, tačiau nurodė atlikęs papildomus darbus. Taip pat į sąmatą nebuvo įtrauktas šiukšlių rinkimas po elektriko atlikto darbo, atsakovas pats nuomojo papildomą įrangą susiurbti visas dulkes, kuriomis buvo nusėtas visas objektas, taip pat turėjo tinkuoti skyles į kurias buvo įleistos dėžutės naujiems šviesos jungtukams ir rozetėms.
5. Triplike papildomai nurodė, kad susitarimai dėl papildomų darbų su ieškovu buvo sudaromi žodžiu, tačiau telefoninių žinučių jis nėra išsaugojęs. Pinigai, kuriuos gaudavo, buvo mokami už faktiškai atlikus darbus ir jis visą laiką galvojo, kad papildomi darbai jam buvo apmokami iki to laiko, kai ieškovas pasakė, kad 150 Eur yra paskutiniai pinigai ir jis daugiau nemokės. Atsakovas nurodė, jog sudėjus faktiškai atliktus darbus pagal sąmatą suma gaunasi 2 823 Eur, nesuprantama, kodėl ieškovas sąmatoje įrašo 205,40 Eur nuolaidą. Glaistymo - dažymo darbų buvo atlikta ne mažiau 80 procentų, nes buvo atlikta didžioji dalis glaistymo darbų, išskyrus nudažymą du kartus, beveik visos atliktos operacijos yra fiziškai sunkesnės ir atima žymiai daugiau laiko nei dažymas. Teigė, kad nors sąmatoje pažymėta, jog radiatorių šveitimas – dažymas nebuvo pradėtas, radiatoriai iš tiesų buvo nušveisti, juos liko tik nudažyti, todėl pusę minėtos darbų kainos turėjo būti užskaityta. Atsakovas teigė medžiagoms gavęs ir išleidęs 1 540 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 810 Eur permokėtų lėšų sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 810 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 652,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nurodė, jog iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas į trečiojo asmens sąskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 29 d. pervedė 4 250 Eur. Ieškovas į bylą pateikė lentelę „Pinigai“, iš kurios matyti, kad iš viso ieškovas už darbą ir medžiagas sumokėjo atsakovui 5 150 Eur. Šią aplinkybę atsakovas pripažino procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje. Iš minėtos lentelės „Pinigai“ matosi, kad ties 2017 m. kovo 6 d. 150 Eur mokėjimu bei 2017 m. kovo 21 d. 350 Eur mokėjimu nurodyta „elektra“, prie 2017 m. kovo 6 d. įrašo yra vardas V. (elektra), ties 2017 m. balandžio 21 d. įrašu parašyta „D. D.“, parašas nėra tapatus ankstesniems atsakovo parašams. Dublike ieškovas pripažino, kad pinigai už elektros darbus buvo sumokėti kitam asmeniui. Sulyginus išrašą iš bankinių pavedimų ir lentelę „Pinigai“ matosi, kad į ją nėra įtrauktas 2017 m. balandžio 12 d. 150 Eur mokėjimas. Atsakovas neįrodinėjo, kad minėtas pavedimas V. G. buvo daromas kokiu nors kitu pagrindu, tokių aplinkybių nenurodė ir trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į pradinį ieškinį, todėl bylos duomenų visuma patvirtino, kad viso ieškovas sumokėjo atsakovui 5 300 Eur.
8. Byloje esančių duomenų visuma sudarė pagrindą laikyti, kad buvo susitarta atlikti darbus pagal atsakovo ieškovui persiųstą sąmatą, kurioje galutinė darbų kaina nurodyta 3 800 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog susumavus atsakovo ketinamus atlikti darbus be elektros darbų ir durų, kuriuos, kaip matyti iš šalių rašytinių ir žodinių paaiškinimų teismo posėdyje bei procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, turėjo atlikti kiti asmenys, susidaro 3 794,30 Eur, taigi artima galutinei nurodytai darbų kainai, suma. Ieškovo atstovas 2020 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje negalėjo atsakyti į klausimą, kas padarė įrašą dėl nuolaidos prie ekspertinės nuomonės pridėtoje lentelėje, o tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovas nepastebėjo, jog bendra suma pagal sąmatą viršija apačioje nurodomą 3 800 Eur sumą ir nebuvo tartasi dėl nuolaidos, kurią įrašė specialistas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl darbų atlikimo pagal konkrečius joje nurodytus įkainius (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 6.193 straipsnio 1, 2, 3 dalis). Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jis neatliko gyvatuko montavimo, kuris buvo įtrauktas į ieškovo pateiktą eksperto nuomonę kaip atliktas darbas. Ši aplinkybė kelia pakankamai abejonių dėl ieškovo argumentų, jog ieškovas po atsakovo pasišalinimo iš objekto užfiksavo situaciją, kurios nuotraukos buvo ekspertinės nuomonės pagrindas, nes neatliktas gyvatuko montavimo darbas turėjo būti aiškiai matomas. Pirminėje objekto savininko ir rangovo sutartoje sąmatoje suvedant faktiškai padarytus darbų kiekius gauta atliktų darbų vertė – 2 612,67 Eur. Sąmatoje nėra priskaičiuotos standartinės statybinės įmonės papildomos išlaidos, Sodra, PVM nuo darbo jėgos kainos, nes šių išlaidų patyrimo rangovas nėra pagrindęs, o apskaičiuota darbų vertė 2 331 Eur. Teismas darė išvadą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rangovas atlikto faktiškai darbų už 2 500 Eur.
9. Teismas nurodė, kad darbų kainos buvo sutartos tarp šalių, todėl nėra teisinio pagrindo vertinant atliktų darbų vertę remtis UAB „Sistela“ nustatyta sąmatų sudarymo metodika bei ekspertine nuomone. Ekspertinė nuomonė pateikta remiantis ieškovo pateiktomis nuotraukomis. Vien tai, kad ieškovas nusprendė pasitelkti specialistą atsakovo atliktų darbų vertinimui, kai objektas jau buvo baigtas remontuoti kitų asmenų, nesuteikia jam pranašumo įrodinėjimo prasme šioje byloje ir sudaro pagrindą specialisto atliktų darbų vertinimą pagal nuotraukas, kurių padarymo laikas nėra aiškus, pripažinti pakankamu. Atsakovas nurodė, kad jis pradėjo atlikti radiatorių dažymo darbus (juos nušveitė), tai matyti iš pridėtų nuotraukų, tačiau šis darbas ekspertinėje nuomonėje įvardintas kaip neatliktas. Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nesuteikti ekspertinei nuomonei dėl atliktų darbų fakto ir kokybės esminės reikšmės. Teismas pripažino pagrįsta atsakovo poziciją, kad buvo atlikta 80 procentų paruošiamųjų dažymo darbų. Taip pat laikė kitais įrodymais nepaneigtais atsakovo argumentus, jog radiatoriai buvo paruošti dažymui, todėl pripažino, jog buvo atlikta 50 procentų minėtų darbų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kiek jam faktiškai kainavo minėtų darbų užbaigimas, kurie galėtų paneigti atsakovo argumentus dėl laiko ir sąnaudų minėtiems darbams užbaigti. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovas atliko konkrečius sąmatoje nurodytus darbus 2 830 Eur sumai. Iš sąmatos matoma, kad joje buvo numatytas atlyginimas atsakovui už medžiagų užnešimą, kurį ieškovas, remdamasis eksperto nuomone kaip faktiniu ieškinio pagrindu nurodė lygų 105 Eur sumai. Atsakovas prie tripliko pridėtoje lentelėje nurodė šiukšlių išnešimo, utilizavimo visam remontui darbų vertę 25 Eur. Taigi, teismas pripažino pagrįstu atsakovo nurodytą argumentą, jog jis atliko darbų pagal susitarimą už 2 950 Eur sumą.
10. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovas pažeidė pareigą perduoti darbus. Ieškovas teigė, kad atsakovas neperdavė darbų priėmimo – perdavimo aktu, tačiau vien minėto akto nesurašymas nereiškia, kad darbai nebuvo perduoti ar jie nebuvo ieškovo priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad darbai liko jų atlikimo objekte. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikalavo darbų perdavimą įforminti raštu, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apmokėdamas už darbus ieškovas reikštų pretenzijas dėl darbų kokybės. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu buvo susitarę, jog bus mokama už faktiškai atliktus darbus kas 7-10 dienų. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas negalėjo atsakyti į klausimą, už ką buvo mokama pagal į bylą pateiktą lentelę nurodant paskirtį „darbai“ , taigi, nepaneigė atsakovo argumentų, jog buvo mokama už faktiškai atliktus darbus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovas atliks darbus, kurių vertė 660 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovas didino darbų kainas, ko pagal įstatymą jis negalėjo daryti, tačiau nėra aišku, kokiomis faktinės aplinkybėmis ieškovas grindžia minėtą argumentą. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buvo susitarta dėl papildomų darbų bei ieškovas mokėjo už juos. Procesiniuose dokumentuose atsakovas įvardijo, jog ieškovas paprašė sutvarkyti rūsį, išnešti iš jo šiukšles ir pan., tačiau nenurodė, dėl kokių įkainių šalys susitarė už minėtus konkrečius darbus, kokiu pagrindu atsakovas teigia, jog papildomų darbų kaina buvo 660 Eur, iš kokių konkrečių darbų už kokius įkainius ji susideda. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog visų čekių jis neišsaugojo, sudaro pakankamą pagrindą sutikti su atsakovo argumentu, kad galėjo būti neišsaugoti čekiai ir didesnei sumai, juolab, kaip minėta aukščiau, ieškovo žurnalas vestas tik nuo 2017 m. gegužės 22 d., tai yra tarp šalių kilus ginčui ir atsakovui palikus objektą. Byloje nustačius, kad ieškovas darbams atlikti ir medžiagoms įgyti pervedė per banką ar sumokėjo tiesiogiai atsakovui 5 300 Eur sumą, konstatavus, kad atsakovas pagal šalių susitarimą atliko darbų už 2 950 Eur bei išleido medžiagoms 1 540 Eur, teismas ieškovo reikalavimą dėl lėšų grąžinimo tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisė 810 Eur.
11. Kadangi ieškovas byloje atsakovu pirmiausia buvo nurodęs V. G., vėliau pakeitė jį tinkamu atsakovu iš esmės pripažindamas, kad pirminis reikalavimas V. G. buvo nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti 60,99 Eur už pretenzijos išsiuntimą ir surašymą V. G., nes tokia pretenzija neturi teisinių padarinių atsakovui. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo patirtų 242 Eur teisinių išlaidų už teismo įsakymo parengimą bei 242 Eur teisinių išlaidų už pirminio ieškinio V. G. parengimą atmestinas kaip nepagrįstas. Pagrįsta laikytina tik minėtų išlaidų dalis, susijusi su dalyvavimu 2020 m. gruodžio 8 d. posėdyje – 54,45 Eur atlygis (įskaitant PVM). Atsižvelgiant į minėtą, pagrįstų ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma laikytina 1 161,60 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 46 procentai ieškinio reikalavimų) teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 652,47 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas D. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, trečiojo asmens prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti arba šias išlaidas priteisti iš atsakovo, priteisti apeliacinėje instancijoje ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 627 Eur.
13. Nurodė, kad teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas, kaip rangovas nepažeidė pareigos perduoti darbus, kadangi darbų perdavimas iš rangovo pusės nėra įvykęs. Pasišalinimas iš objekto nelaikytinas darbų perdavimu ir turi esminės reikšmės sprendžiant dėl rangovo atsakomybės. Rangovas nesurašė ne tik jokio vienašališko darbų priėmimo-perdavimo akto, bet ir bet kokio kito dokumento; jokia forma neinformavo užsakovo apie darbų perdavimo laiką ar faktą; paskutinę dieną paėmė avansu papildomas lėšas, už kurias toliau jokių darbų net neplanavo atlikti; piktybiškai pasišalino iš objekto net neperdavęs objekto raktų, nepateikęs visiškai jokių paaiškinimų, taip sukeldamas nuostolius ir nepatogumus užsakovui. Teismas nepagrįstai nutarė neteikti esminės reikšmės specialisto išvadai, prioritetą suteikė atsakovo žodiniams paaiškinimams ir laikė darbus perduotais ta apimtimi, kuria žodžiu nurodė atsakovas. Teismas nesant visiškai jokio pagrįsto pagrindo ar bet kokių objektyvių duomenų laikė, kad medžiagoms yra išleista atsakovo žodiniais paaiškinimais nurodoma suma, o ne dokumentais pagrįsta suma – 1 275,59 Eur. Nepagrįsta teismo išvada, kad į rangovo gautas sumas neturi būti įskaičiuoti 500 Eur už elektros darbus, minėtus darbus turėjo atlikti rangovas pagal sąmatą ir pinigai buvo sumokėti būtent darbų pagal sąmatą atlikimui ir bendro rangos rezultato pasiekimui, kuris Specialisto išvadoje skaičiuojant atliktus darbus buvo vertintas kaip atliktas atsakovo. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva perskaičiavo atliktų darbų baigtumą remdamasis atsakovo paaiškinimais. Teismas neįvertino, kad specialisto išvadoje vertinimas atliktas įvairiais pjūviais, t. y.: faktiškai atliktų darbų kaina, pagal pirminę sąmatą – 2 612,67 Eur; faktiškai atliktų darbų kaina, pagal SISTELA/ rinkos įkainius - 2 331,00 Eur. Teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, be jokio pagrindo prioritetą suteikė jokiais įrodymais nepagrįstiems ir nenuosekliems atsakovo paaiškinimams bei permokėtą atsakovui sumą sumažino nuo 1 707,41 Eur iki 810 Eur. Teismas turėjo patenkinti reikalavimą priteisti 60,99 Eur ikiteismine tvarka patirtų išlaidų. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos susidarė ne dėl netinkamo ieškovo veikimo, o netinkamo atsakovo ir trečiojo asmens veikimo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad priėmimo – perdavimo akto nesurašymas nereiškia, kad darbai nebuvo perduoti ar jie nebuvo ieškovo priimti priėmimo – perdavimo aktu. Galutinis darbų rezultatas nebuvo pasiektas dėl ieškovo veiksmų bandant būti nesąžiningam su atsakovu. Darbus atsakovas sustabdė dėl to, kad ieškovas prašė atlikti papildomus darbus, bet atsisakė už juos apmokėti. Atliktų papildomų darbų atlikimo atsakovui nepavyko įrodyti, nes viskas vyko prieš 3 metus ir atsakovas neišsaugojo jokių susirašinėjimų su ieškovu. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jis dokumentais pagrindė faktą, kad medžiagoms atsakovas išleido 1 275,99 Eur, tačiau kokiais dokumentais ieškovas pagrindė šį faktą lieka visiškai neaišku, kadangi byloje jokių dokumentų pagrindžiančių šias aplinkybes nėra. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius apie išleistą sumą medžiagoms. Nors ieškovas teismui tvirtino, kad gavo iš atsakovo kvitų už 1 275,99 Eur, teismui jis pateikė kvitus tik už 1 050,34 Eur. Ieškovo prarastų arba tyčia nuslėptų kvitų suma yra tikrai nemaža. 1 902,51 Eur suma yra mažesnė nei suma, už kurią buvo atlikti dažymo darbai ir medžiagų pristatymas. Atsakovo manymu, viso ieškinio tenkinimas prilygtų ieškovo neteisėtam praturtėjimui. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovo paaiškinimai proceso eigoje buvo nenuoseklūs. Ieškovas puikiai žinojo atsakovo ir tėvo V. G. santykius. Ieškovas žinojo visas priežastis dėl kurių pinigus atsakovui mokėjo per tėvo sąskaitą. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovui turėjo būti priteista visa suma, kurią ieškovas sumokėjo advokatui už klausimo derinimą su specialistu ir dalyvavimą antrame posėdyje. Posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo atstovo negalėjimo atsakyti į klausimą, nors už pasiruošimą pirmam posėdžiui ir dalyvavimą jame ieškovo atstovas gavo užmokestį iš ieškovo. Taip pat, prieš antrą posėdį nebuvo būtina derinti klausimo su specialistu ir atsakymą prijungti prie bylos, nes specialistas į teismo užduotą klausimą dėl nuolaidų ieškovo sąmatoje per teismo posėdį atsakė, kad nežino iš kur nuolaidos, jis jų neįrašinėjo. Ieškovo atstovo darbas iki galo nebuvo atliktas/netinkamai atliktas dėl jo nepasiruošimo, todėl ieškovas turėtų reikalauti grąžinti dalį pinigų iš savo atstovo. Atsakovas nesuprantama, kodėl ieškovas reikalauja iš jo pinigų už jo atstovo nekokybiškai atliktą darbą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
16. Iš bylos esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas į trečiojo asmens sąskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 29 d. pervedė 4 250 Eur. Ieškovas į bylą pateikė lentelę „Pinigai“, kurioje yra skiltys: data, suma, paskirtis, parašas. Iš jos matyti, kad 2017 m. vasario 19 d. atsakovas gavo 100 Eur už darbus ir medžiagas, 2017 m. vasario 20 d. – 200 Eur už medžiagas, 2017 m. vasario 24 d. – 300 Eur už darbą, 2017 m. kovo 1 d. – 1500 Eur už medžiagas ir darbą, 2017 m. kovo 10 d. – 350 Eur už medžiagas ir darbą, 2017 m. kovo 17 d. – 300 Eur už darbą, 2017 m. kovo 25 d. – 300 Eur už darbą, 2017 m. balandžio 1 d. – 470 Eur už darbą, 2017 m. balandžio 7 d. – 300 Eur už darbą, 2017 m. balandžio 14 d. – 300 Eur už darbą, 2017 m. balandžio 21 d. – 550 Eur už medžiagas ir darbą, 2017 m. balandžio 28 d. – 330 Eur už darbą bei 2017 m. gegužės 12 d. gavo 150 Eur. Minėta lentelė patvirtina, kad iš viso ieškovas už darbą ir medžiagas sumokėjo atsakovui 5 150 Eur. Šią aplinkybę atsakovas pripažino procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje. Iš minėtos lentelės „Pinigai“ matyti, kad ties 2017 m. kovo 6 d. 150 Eur mokėjimu bei 2017 m. kovo 21 d. 350 Eur mokėjimu nurodyta „elektra“, prie 2017 m. kovo 6 d. įrašo yra vardas V. (elektra), ties 2017 m. balandžio 21 d. įrašu parašyta „D. D.“, parašas nėra tapatus ankstesniems atsakovo parašams. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis minėtų pinigų negavo, ieškovas minėtų argumentų nepaneigė. Dublike ieškovas pripažino, kad pinigai už elektros darbus buvo sumokėti kitam asmeniui. Sulyginus išrašą iš bankinių pavedimų ir lentelę „Pinigai“ matyti, kad į ją nėra įtrauktas 2017 m. balandžio 12 d. 150 Eur mokėjimas. Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, kad ieškovas sumokėjo atsakovui viso 5 300 Eur (5 150+150).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, kaip rangovas, nepažeidė pareigos perduoti darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vien darbų priėmimo-perdavimo akto nesurašymas nereiškia, kad darbai nebuvo perduoti ar jie nebuvo ieškovo priimti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau byloje nėra ginčo ir dėl to, jog visi atsakovo atlikti darbai perėjo ieškovui (liko darbų atlikimo objekte). Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog reikalavo atsakovą pasirašyti tokį aktą, ieškovas reguliariai mokėdamas atsakovui už darbus ar medžiagas nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo atliktų darbų kokybės. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą skyrė ne ieškovo pateiktai eksperto nuomonei, o atsakovo paaiškinimams. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė priežastis, kodėl specialisto išvadai ir paaiškinimams nesuteikė didesnės įrodomosios vertės nei atsakovo paaiškinimams, ir juos vertino lygiavertiškai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovas 2020 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą, kas padarė įrašą dėl nuolaidos prie ekspertinės nuomonės pridėtoje lentelėje, darbų kainos buvo sutartos tarp šalių, todėl nebuvo teisinio pagrindo vertinant atliktų darbų vertę remtis UAB „Sistela“ nustatyta sąmatų sudarymo metodika, ekspertinė nuomonė buvo atlikta tik remiantis nuotraukomis, kurių padarymo laikas nėra aiškus, yra neatitikimas tarp atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su gyvatuko montavimu (nesumontavimo) bei eksperto nuomonėje užfiksuoto minėtų darbų fakto, ekspertinėje nuomonėje nurodyta, jog radiatorių dažymo darbai nėra atlikti, tačiau iš nuotraukų matyti, jog atsakovas pradėjo atlikti radiatorių dažymo darbus (juos nušveitė). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ekspertinės nuomonės ir jos įrodomosios reikšmės. Ši nuomonė buvo atlikta ieškovo iniciatyva, o ne paskirta atlikti teismo nutartimi. Pateiktame dokumente yra neatitikimų su bylos faktinėmis aplinkybėmis – dėl radiatoriaus dažymo darbų, gyvatuko montavimo, nuolaidos darbams. Kaip nurodyta pačiame dokumente, ši nuomonė surašyta tik pagal nuotraukas, kurių padarymo data nėra aiški. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ekspertinę nuomonę vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant ir šalių paaiškinimus, o ne suteikė jai didesnę įrodomąją reikšmę.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktais apskaičiavimais, kokią sumą ieškovas sumokėjo atsakovui už medžiagas, kokia apimtimi atsakovas darbus atliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo išvadas ir apskaičiavimus skundžiamame išdėstė išsamiai ir motyvuotai. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad mokėjimai už elektros darbus turi būti įskaičiuojami į atsakovo gautas sumas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovui ginčo objekte elektros darbus atliko ne atsakovas ir už sumokėtus pinigus (150 Eur ir 350 Eur) pasirašė taip pat ne atsakovas, o kitas asmuo. Apeliantas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nenurodo jokių argumentų ar nepateikia įrodymų, paneigiančių tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir ieškovui priteisė ne visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui 60,99 Eur išlaidų už pretenzijos V. G. surašymą ir išsiuntimą, 242 Eur teisinių išlaidų už teismo įsakymo parengimą bei 242 Eur teisinių išlaidų už pirminio ieškinio V. G. parengimą. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje V. G. buvo pripažintas kaip netinkamas atsakovas, dėl ko tokios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Apeliantas teigia, kad šias bylinėjimosi išlaidas lėmė ne ieškovo veiksmai, o atsakovo ir trečiojo asmens, kadangi tik trečiajam asmeniui pateikus atsiliepimą ieškovui paaiškėjo, kad atsakovas naudojosi tėvo vardu atidaryta banko sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos apelianto argumentus kadangi iš visos bylos medžiagos matyti, jog apeliantas žinojo, jog žodinę rangos sutartį sudaro su atsakovu, o ne su trečiuoju asmeniu, visus darbus atlikinėjo atsakovas ir nesutarimai dėl sumokėtų pinigų ir atliktų darbų apimties kilo taip pat su atsakovu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas žinojo ir suprato, jog pagal su atsakovu sudarytą žodinę sutartį jis lėšas perveda į trečiojo asmens (atsakovo tėvo) sąskaitą. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pripažinta, kad V. G. yra netinkamas atsakovas ir ieškovas tikslino ieškinį, keitė atsakovą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo nepriteisė šių bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovo priteisė trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisė dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė rašytinių paaiškinimų parengimas. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad papildomus rašytinius paaiškinimus ieškovo atstovas 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui, nes negalėjo atsakyti į klausimą ankstesniame posėdyje, toks procesinės pozicijos tikslinimas nesudaro pagrindo laikyti išlaidas už papildomų paaiškinimų pateikimą pagrįstomis protingumo prasme. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad tuo metu kai ieškovas teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, taigi faktines aplinkybes, įrodymus bei jų vertinimą ieškovo atstovas galėjo pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo posėdyje, ką jis ir padarė, o 2020 m. gruodžio 2 d. paaiškinimai savo turiniu iš esmės tapatūs ieškovo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog papildomos išlaidos susidarė dėl to, jog ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į užduotą klausimą, todėl vėliau teikė poziciją raštu. Apeliantas nepagrindė, jog tokios išlaidos buvo būtinos, jog jų nebuvo galima išvengti tinkamai atsakius į teismo posėdžio metu užduotus klausimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį ir aplinkybes, kurios lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl pagrįstai pripažino pagrįstomis tik dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.