Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. Š., V. K. (V. K.), uždaroji akcinė bendrovė „I.L.“, antstolė B. T., antstolė R. V., antstolė V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palaikė, prašė jį tenkinti, nurodydama pareiškime išdėstytus motyvus ir argumentus. Paaiškino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, taip pat priklausė 50 proc. šios įmonės akcijų. Su įmone neatsiskaitė užsakovas, ji susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebegalėjo atsiskaityti su darbuotojais. Įmonei bankas atsisakė duoti kreditą, todėl jį iš banko paėmė savo vardu kaip fizinis asmuo, o gautus pinigus įnešė į įmonės sąskaitą. Negalėdama atsiskaityti su banku, pinigų pasiskolino iš A. Š.. Tačiau dėl prasidėjusios ekonominės krizės bankrutavo užsakovai, kurie taip ir neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o galiausiai bankrutavo ir pastaroji. Šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, veda derybas su viena įmone dėl galimybės vykti dirbti į Olandiją. Laiko, kad yra visos sąlygos iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ir nėra pagrindų, dėl kurių ji negalėtų būti iškelta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas, iškeltina fizinio asmens bankroto byla.

6. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Dėl fizinio asmens nemokumo

7. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja su akcine bendrove (toliau – AB) bankas (duomenys neskelbtini) sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, Paskolos sutartis buvo nutraukta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo. AB bankas (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į minėtos sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji pagal Reikalavimų teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį (duomenys neskelbtini) filialą, kurio Lietuvoje vykdomą veiklą nuo (duomenys neskelbtini) perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolos likutis 2020 m. spalio 20 d. yra 27 868,83 Eur ir 8 proc. metinių palūkanų nuo 62 797,90 Eur nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki visiško skolos išieškojimo (išieškojimą vykdo antstolė V. V.). Pareiškėja taip pat nurodo, kad yra skolinga A. Š. 39 549,93 Eur skolos ir priskaičiuotų palūkanų (išieškojimą vykdo antstolė B. T.), V. K. 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą (išieškojimą vykdo antstolė R. V.), bei priverstinį išieškojimą vykdantiems antstoliams; pareiškėjai žinomų kreditorinių reikalavimų suma sudaro ne mažiau nei 72 589,72 Eur (pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra dar didesnės, nes skaičiuojamos procesinės palūkanos, vykdymo išlaidos ir pan.), t. y. viršija 25 MMA.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja nekilnojamojo ir (ar) registruotino kilnojamojo turto neturi. Pareiškėja taip pat nurodo, kad neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, akcijų ir kitų vertybinių popierių, individualios ir (ar) ūkininko veiklos nevykdo.

11. Pareiškėja šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje.

12. Pareiškėja turi išlaikytinių – nepilnamečius vaikus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta pareiškėjos ir V. K. santuoka sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte numatyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o sutarties 2 punktu V. K. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams po 200 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš pareiškėjos nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant vaikų tėvą V. K. nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju.

13. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį neturi realių galimybių įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, kadangi pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma yra didelė, ženkliai viršija 25 MMA sumą, tokių įsipareigojimų pareiškėja per protingą terminą negali įvykdyti, tokia pareiškėjos būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja M. M. yra nemoki.

Dėl fizinio asmens sąžiningumo vertinimo

14. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207-209, 216, 222-223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

16. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2021 m. vasario 10 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2021 m. vasario 10 d.

18. Šiuo atveju nenustatyta pareiškėjos veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Iš byloje esančių įrodymų viseto spręstina, kad pareiškėjos nemokumą sukėlė nepasiteisinusi verslo rizika, susijusi su likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, pareiškėjos investicijomis į įmonės veiklą, prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, kurios pasekoje bankrutavo nurodytos įmonės užsakovai, taip ir neatsiskaitę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, bei galiausiai pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gautų pajamų pareiškėjai nebeužteko prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Šios pareiškėjos nemokumą lėmusios aplinkybės priežastiniu ryšiu nėra susijusios su paskutinių trejų metų laikotarpiu.

19. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tačiau, teismo vertinimu, aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog teismas perima iš šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai): teismas iš byloje esančių duomenų turi nuspręsti, ar nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų; tuo tarpu teismui nenustačius akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumo įrodymų, teismas tiria ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus konkrečius įrodymus/paaiškinimus apie pareiškėjo nesąžiningumą.

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad paskutinius trejus metus nedirbo, nes augino vaikus, prižiūrėjo senelį. Vertinant tai, kad pareiškėja yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), turėdama verslo patirties, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja per paskutinius trejus metus negalėjo ir šiuo metu negali susirasti darbo, gauti pajamų, kad galėtų sumažinti savo skolas. Nors ši aplinkybė duoda pagrindą spręsti, kad pareiškėja per paskutinius trejus metus nedėjo maksimalių ir visų įmanomų pastangų, jog susirastų darbą, gautų pajamų, bent iš dalies atsiskaitytų su kreditoriais ir sumažintų savo skolų naštą, tačiau nepakankamai aktyvus ir (ar) nevisiškai sąžiningas pareiškėjos elgesys gaunant pajamas, teismo vertinimu, traktuotinas kaip antraeilė aplinkybė, neturinti užkirsti kelio pareiškėjai bankrutuoti. Teismų praktikoje nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nerado darbo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje negali būti laikytina aplinkybe, trukdančia pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą; pareiškėjo nedarbas šioje bylos stadijoje dar nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo (pasyvumo). Pareiškėjo pasyvumas, kaip neigiama aplinkybė, galėtų būti vertinama vėlesnėse fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo stadijose, pavyzdžiui, tvirtinant mokumo atkūrimo planą bei jį vykdant (žr., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1252-933/2020). Šiuo atveju byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pareiškėja turėjo realias galimybes gauti pajamas, tačiau sąmoningai ir kryptingai jų nesiekė, t. y. nėra akivaizdžių duomenų apie pareiškėjos nesąžiningumą, sąmoningai negerinant savo finansinės būklės per pastaruosius trejus metus. Įvertintina ir tai, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, kuomet daugelio įmonių veikla buvo apribota, kas taip pat galėjo turėti tam tikrą įtaką galimybei susirasti darbą. Maža to, nors suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad iš pareiškimo nėra aišku, kaip pareiškėja ruošiasi grąžinti skolas, tačiau teismas pažymi, kad iš esmės šios aplinkybės bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra teisiškai reikšmingos, nes šie klausimai sprendžiami vėlesnėse bankroto proceso stadijose, t. y. dėl atsiskaitymo su kreditoriais galimybių ir jų grafiko, administravimo išlaidų apmokėjimo, skolininko mokumo atkūrimo priemonių sprendžiama tvirtinant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (FABĮ 7, 8 straipsniai).

22. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nemokumą galėjo lemti jos žalingi įpročiai. Pareiškėja yra neteista. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos nemokumą galėjo lemti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjos sudaryti jos kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai. Nenustatyta, kad pareiškėja jau buvo kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyve būtų pareiškėja, bankroto byla. Taigi nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjos prašymą ir iškelti jai bankroto bylą.

23. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis), ir nustačius asmens nesąžiningumą, įskaitant ir pajamų/turto slėpimą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, esant pagrindui asmenį laikyti nesąžiningu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie turimą turtą, pajamas ir pan.), turi ir kreditoriai (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 9 punktas). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

24. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai M. M. bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir iš byloje esančių duomenų objektyviai nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

25. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlė, todėl buvo kreiptasi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos su prašymu pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Nurodyta institucija pasiūlė 16 bankroto administratorių kandidatūrų, iš kurių sutikimą atlikti fizinio asmens bankroto procedūras bei lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą (FABĮ 4 straipsnio 7 dalis) teismui pateikė 14 bankroto administratorių, t. y. M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, S. Š., J. R., R. Ž., V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. P., I. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. G., L. B.. Teismo posėdžio metu pareiškėja bankroto administratore prašė paskirti M. V.. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti M. V. bankroto administratore, nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas bankroto administratore skiria M. V..

26. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratorės M. V. lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta 40 Eur per mėnesį suma yra pagrįsta, todėl nustatytina 40 Eur per mėnesį suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

27. Pareiškėja taip pat prašo patvirtinti 700 Eur dydžio sumą kas mėnesį savo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Įvertinus pareiškėjos nurodytus argumentus, kuriais ji grindžia būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį, taip pat faktą, kad pareiškėja turi teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, pareiškėjos prašoma nustatyti suma jos būtiniesiems poreikiams tenkinti laikytina pagrįsta ir adekvačia. Atsižvelgiant į tai, nustatoma 700 Eur per mėnesį suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

28. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

29. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, teismas

nutaria:

Iškelti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti M. M. bankroto administratore M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mob. tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 40 Eur per mėnesį lėšų sumą, kurią bankroto administratorė M. V. turi teisę naudoti M. M. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 700 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos M. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims bei paskirtai bankroto administratorei M. V..

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, VĮ „Registrų centras“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, bankroto administratorei, išieškojimą vykdantiems antstoliams B. T., R. V., V. V., kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos - AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje veikiančiam per (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyrių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.