Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-922/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-05-19Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-19
Bylos Nr.
1-19-922/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51881-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
R. J., J. J.
Nukentėjusysis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-19-922/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51881-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4; 1.1.4.6; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.2; 1.1.9.5; 1.1.9.8; 1.2.14.1.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 19 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei, Ritai Tamulienei, Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorui J. V.,

kaltinamojo R. J. gynėjui advokatui A. K., kaltinamojo J. J. gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiajam G. S., jo atstovui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-01-07 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – bauda (20 MGL) 2600 Lt, bauda sumokėta 2014-05-20, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,

ir

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2003-10-20 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – bauda (4 MGL) 500 Lt, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., laikotarpiu nuo 2018 metų spalio 14 dienos iki 2018 m. spalio 28 dienos, (duomenys neskelbtini), iš IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančio miško žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančias 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 m³, iš viso 407,37 Eur vertės, ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 m³, iš viso 385,13 Eur vertės, tuo padarydamas IĮ “(duomenys neskelbtini)” iš viso 792,50 Eur turtinę žalą.

Be to, R. J., 2018 m. spalio 28 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodęs neteisingus duomenis apie ne A. Š. priklausančio miško žemės plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir duomenis apie medienos siuntėją ir medieną gabenti perdavusį asmenį – A. Š., užpildė medienos gabenimo lapą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. spalio 28 d. medienos gabenimo lapą, eilutėje “Medieną gabenti perdavė” pasirašius J. J. už A. Š., kuriai šis miškas nepriklausė, šį dokumentą gabeno laikydamas prie savęs iš (duomenys neskelbtini), ir dokumentą panaudojo 2018 m. spalio 28 d. pateikdamas jį policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini).

J. J. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 14 dienos iki 2018 m. spalio 28 dienos, (duomenys neskelbtini), iš IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miško žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su R. J., tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 m³, iš viso 407,37 Eur vertės ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 m³, iš viso 385,13 Eur vertės, tuo padarydamas IĮ ,,Litpinus“ iš viso 792,50 Eur turtinę žalą.

Be to, J. J. 2018 m. spalio 28 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, R. J. suklastojus tikrą dokumentą, t. y. užpildžius 2018 m. spalio 28 d. medienos gabenimo lapą, eilutėje “ Medieną gabenti perdavė” pats asmeniškai savo parašu pasirašė už A. Š., kuriai šis miškas nepriklausė, šį dokumentą R. J. gabeno iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ir dokumentą panaudojo 2018 m. spalio 28 d. pateikdamas policijos pareigūnams.

Bylos įrodymai:

Kaltinamųjų parodymai

Kaltinamasis R. J. kaltu dėl jam pateikto įtarimo neprisipažino visiškai ir parodė, kad jis nėra sirgęs psichinėmis ligomis, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitas, galvos traumų neturėjo. Jis supranta kuo yra įtariamas, kaltu neprisipažįsta. Šiame ikiteisminiame tyrime jam jau buvo pareikštas įtarimas dėl medienos vagystės. Tada buvo apklaustas įtariamuoju. Tie jo parodymai teisingi, jais prašo vadovautis, nes dabar jau visko tiksliai neprisimena, kadangi nuo įvykio dienos praėjo trys metai laiko. Vėliau jo dalyje prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiame tyrime vėliau jis buvo apklaustas liudytoju. Dėl antrojo epizodo – dokumento klastojimo ir disponavimo juo kaltu neprisipažįsta, nes medienos gabenimo lapų jis nesuklastojo. Šį dokumentą – du lapus užpildė, t.y. pats savo ranka padarė įrašus, bet jam viską padiktavo J. J.. J. pasakė miško savininkės vardą, pavardę, kad tai A. Š.. J. J. sakė ir A. Š. adresą, bet jis dabar neprisimena koks tai adresas buvo. Užpildytus medienos gabenimo lapus jis padavė J. J. ir pasakė, kad turi šiuos dokumentus nuvežti savininkei A. Š., nes tuose lapuose reikalingas jos parašas. Tada susitiko su J. J., jam atrodo, kitą dieną, bet tiksliai neprisimena. J. J. atsivežė medienos gabenimo lapus jau su A. Š. parašu. Šį patį medienos gabenimo lapą jis pateikė ir policijos pareigūnams, kai jį sustabdė vežant medieną. Taigi, medienos gabenimo lapo jis nesuklastojo. Dar nori pasakyti, kad kai gabeni sausuolius ir vėjovartas, tai nereikia su savimi turėti nuosavybės dokumentų kartu su medienos gabenimo lapu. Nuosavybės dokumentus reikia turėti, kai gabeni žalią medieną. A. Š. jis nepažįsta, jos vardą ir pavardę jam pasakė J. J.. Jokių nusikalstamų veikų jis nepadarė (t. 4. b. l. 90-92).

2018-11-09 apklaustas įtariamuoju R. J. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. 2018 m. rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, pas jį į namus, atvyko iš matymo pažįstamas J. J., kuris paprašė parvežti iš miško malkas. Jis paklausęs ar tvarkingi dokumentai ir padavė jam medienos gabenimo lapus. J. J. pasakė, kad viskas gerai, tačiau tuo metu jokių miško nuosavybės dokumentų neparodė. Paaiškino, kad miško savininkė yra A. Š.. Tada, jis pats užpildė medienos gabenimo du lapus ir juos padavė J. J., kad jis nueitų pas miško savininkę ir kad ši medienos gabenimo lapuose pasirašytų. Susitarė, kad sekančią dieną, jis atsineš medienos gabenimo lapus ir kartu važiuos į mišką. Sekančią dieną apie 10.00 val., J. J. atvažiavęs pas jį į namus atsivežė du medienos gabenimo lapus su medienos savininkės parašais. Tada ir jis pasirašė medienos gabenimo lapuose. Tuomet, jis aš kartu su J. J., jo žmonai D. J. priklausančiu automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį, o J. J. rodė kelią. Atvažiavus į miško sklypą, miško sklype į miško gilumą, buvo susandėliuota apie 4,5 kubiniai metrai medienos. Buvo supjauti sausi pušies rąsteliai, malkinė mediena. Rąsteliai buvo supjauti vieni dviejų metrų ilgio, kai kurie po vieną metrą ilgio. Tada, jis pasikrovė visą susandėliuotą medieną į automobilį, medienos gabenimo lape įrašė datą ir laiką ir išvažiavo. Medieną nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą, adreso neprisimena, vietą parodė J. J.. Atvažiavus, medieną jis iškrovė nuosavo namo kieme. Iškrovus medieną, J. J. su juo neatsiskaitė, tarpusavyje žodžiu susitarė, kad jis dar kartą nuvažiuos į minėtą mišką ir jame išsipjaus apie 4 kubinius metrus sausos medienos. Po jų susitarimo, jie parvažiavo pas jį į namus, jis pasiėmė savo automobilį ir juo išvažiavo į namus. Vienas medienos gabenimo lapas liko pas jį, o kitą pasiėmė J. J.. Jis pasiėmė pilnai užpildytą medienos gabenimo lapą, o pas jį liko vienas medienos gabenimo lapas be datos, su savininkės parašu. Jie tarpusavyje susitarė, kad jis medieną išsipjaus po savaitės, o gal ir daugiau laiko. Maždaug po savaitės laiko, tiksliai neprisimena, būdamas (duomenys neskelbtini), jis susitiko iš matymo pažįstamus M. ir Ž., kurių pavardžių ir jų gyvenamosios vietos adresų nežino. Jų paprašė padėti jam paruošti malkas. Jie sutiko ir jis su žmonai priklausančiu automobiliu Audi A6, valstybinio numerio neprisimena, jam pačiam vairuojant, M. ir Ž. atsivežė iki savo namų. Tada, jie visi trys įsėdo į minėtą automobilį Mercedes Benz ir jam vairuojant nuvažiavo į tą patį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jam buvo parodęs J. J.. Nuvažiavus, jis su savo benzininiu pjūklu ,,Husgvarna“ išpjovė šalia anksčiau nupjautų medžių esančius pušų sausuolius. Pjovė pasikeisdamas kartu su Ž., o M. padėjo genėti šakas. Pjovė maždaug dviejų metrų ilgio rąsteliais. Supjovus, iš karto medieną susikrovė į automobilį. Susikrovus medieną, jis medienos gabenimo lape užpildė datą ir laiką, ir išvažiavo iš miško. Pradėjus važiuoti, prieš jo vairuojamą automobilį išvažiavo lengvasis automobilis, kuris įjungė ilgąsias šviesas. Jis supratęs, kad yra stabdomas. Sustojus, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu L., pavardės nežino, kuris paklausė, iš kur jis veža medieną. Jis parodė medienos gabenimo lapą. Tada, tas vyriškis kažkam paskambino. Po kurio laiko atvyko dar vienas nepažįstamas vyriškis, kuris parodė, kad mediena buvo išpjauta iš jo miško ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nurodė važiuoti į Varėnos rajono policijos komisariatą, kur automobilį palikęs. Gabendamas medieną pirmą kartą iš miško jis miško nuosavybės dokumentų nematė, pasitikėjo J. J.. Antrą kartą nuvykęs į minėtą mišką turėjo tik medienos gabenimo lapą. Pjaudamas medžius ir išvežant medieną iš miško jis medienos nuosavybės dokumentų neturėjo ir jų nebuvo matęs, pasitikėjo J. J. žodžiais. Išpjovė ir gabeno tik sausuolius, kuriems yra paprastesnė gabenimo tvarka. Dėl kilusio incidento gailisi. J. J. jam sakė, kad A. Š. nori išvalyti mišką ir jam savo miške leido kirsti sausuolius. Apie tai, kam buvo atvežta mediena jis nieko nežino, su J. J. apie tai nekalbėjo. J. J. su juo už parvežtą medieną neatsiskaitė, kadangi tarpusavyje sutarė, jog už parvežimą jis gali nuvažiuoti į tą patį mišką ir sau prisipjauti mašiną malkų. Todėl, jis išpjovė apie devynias sausas pušis, tikslaus skaičiaus neprisimena, įvairaus skersmens apie 5 - 5,5 kubinių metrų tūrio. Nupjautus medžius supjaustė dviejų metrų ilgio rąstais ir juos sukrovė į savo automobilį. Medieną pjovė savo reikmėms. Baigus darbus, visi trys minėtu automobiliu jie išvažiavo iš miško. Pradėjus važiuoti, juos susistabdė kitas automobilis. (duomenys neskelbtini), esančiame miško sklype jis buvo du kartus. Vieną kartą tik susikrovė į automobilį medieną ir ją parvežė į (duomenys neskelbtini), o kitą kartą pjovė medžius ir juos susikrovė į automobilį. Pirmą kartą vežant medieną į automobilį sukrovė visą medieną, kuri buvo išpjauta. Jis matė išpjautus sausus pušies medžius. Antrą kartą atvykęs į mišką medžius pjovė netoli tos vietos, gal apie 50 metrų atstumu, kur buvo susandėliuota J. J. parodyta mediena. Pjovė tik sausus medžius. Jis iš minėto miško per du kartus išvežė apie 10-12 kubinių metrų sausos pušies medienos, tikslesnio kiekio nurodyti negali, nes medienos kiekio tiksliai neskaičiavo. Apie tai, kad minėtame miške Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai rado išpjautas 39 sausas pušis, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai jis nieko pasakyti negali. Jis iš minėto miško per du kartus išvežė tik apie 10-12 kubinių metrų medienos. Kas galėjo išpjauti ir išvežti likusį medienos kiekį nežino ir nieko apie tai pasakyti negali. Vežė tik sausą pušies medieną. Kas galėjo išpjauti ir išvežti žalius medžius pasakyti negali, nežino. Jis žalių medžių nepjovė ir nevežė. Su J. J. įvykdyti medienos vagystę niekada nesitarė, to neplanavo ir medienos vagystės neįvykdė. A. Š. jis nepažįsta. Dėl kilusio incidento gailisi, medienos nevogė, išsipjovė tik tiek kiek jam pagal susitarimą leido J. J.. Jo išpjauta ir vežta mediena buvo grąžinta miško savininkui (t.2., b.l.56-58).

2019-05-03 apklaustas įtariamuoju R. J. papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davęs parodymus anksčiau, savo ankstesnių parodymų laikosi. 2018 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje- spalio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), atvyko iš matymo pažįstamas J. J., kuris paprašė parvežti iš miško, esančio kažkur prie (duomenys neskelbtini), malkų. J. J. kalbėjo, kad jam kažkokia moteris leido išvalyti mišką. J. J. minėjo, kad ta moteris A. Š.. J. J. jam jokių miško sklypo nuosavybės dokumentų nerodė. Jis sutiko jam parvežti malkas ir užpildė du medienos gabenimo lapus. Medienos gabenimo lapuose įrašė visus duomenis, išskyrus nebuvo moters pasirašyta. Užpildytus medienos gabenimo lapus, jis padavė J. J., kad šis nuneštų lapus miško savininkei ir ji juose pasirašytų. Sekančią dieną, J. J. vėl atvyko pas jį į namus. Atvykęs J. J. padavė jam du medienos gabenimo lapus, kuriuose buvo miško savininkės parašai. Tada, jis su J. J.jo žmonai priklausančiu automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviese, J. J. rodant kelią nuvažiavo į miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus, miško sklype, J. J. parodė dvi supjautų dviejų metrų ilgio pagaliais sausų pušų rąstų krūvas, kurios buvo viena prie kitos. Rąstai buvo sausos pušies, įvairaus diametro, su viršūnėmis. Jis su automobiliu privažiavo arčiau ir su automobilyje esančiu įrenginiu visą medieną sukrovė į automobilį. Į automobilį pakrovė apie 6 kubinius metrus medienos, tikslaus kiekio pasakyti negali. Automobilis buvo pilnai pakrautas. Pakrovus medieną, J. J. nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą. J. J. rodant (duomenys neskelbtini) mieste kelią, atvažiavo prie kažkokio nuosavo namo, adreso tikslaus nežino ir namo kieme medieną iškrovė. Iškraunant medieną, kieme jokių žmonių nebuvo. Apie tai, kam buvo atvežta mediena jis nieko nežino, su J. J. apie tai nekalbėjo. J. J. su juo už parvežtą medieną neatsiskaitė, kadangi tarpusavyje sutarė, kad už parvežimą jis gali nuvažiuoti į tą patį mišką ir prisipjauti mašiną malkų. Maždaug po savaitės laiko, tiksliai datos nurodyti negali, ryte, valandos tikslios nežino, jis kartu su M. ir Ž., tuo pačiu automobiliu nuvažiavo į minėtą mišką. Atvykus, su jo atsivežtu ir jam priklausančiu benzininiu pjūklu jis pasikeisdamas su Ž. pjovė sausas pušis. M. genėjo šakas. Išpjovė apie devynis sausus pušies medžius, tikslaus skaičiaus neprisimena, įvairaus skersmens, kurių tūris apie 5, gal 5,5 kubiniai metrai. Išpjautus medžius supjaustė dviejų metrų rąstais ir jis iš karto juos sukrovęs į automobilį. Baigus darbus, visi trys išvažiavo jam vairuojant automobilį iš miško. Pradėjus važiuoti, juos susistabdė kitas automobilis. Medieną pjovė savo reikmėms. (duomenys neskelbtini), esančiame miško sklype jis buvo du kartus. Vieną kartą tik susikrovė į automobilį medieną ir ją parvežė į (duomenys neskelbtini), o kitą kartą pjovė medžius ir juos susikrovė į automobilį. Pirmą kartą, kai vežė medieną, tai į automobilį sukrovė visą medieną, kuri buvo išpjauta. Medienos neliko. Kiek matė, tai medžiai buvo išpjauti beveik vienoje vietoje, išpjautos sausos pušys. Antrą kartą atvykęs į mišką, medžius pjovė netoli tos vietos, gal apie 50 metrų atstumu, kur buvo susandėliuota J. J. parodyta mediena. Pjovė tik sausus medžius. Jis iš minėto miško per du kartus išvežė apie 10-12 kubinių metrų sausos pušies medienos, tikslesnio kiekio nurodyti negali, nes medienos neskaičiavo. Apie tai, kad minėtame miške Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai rado išpjauta 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai, jis nieko pasakyti negali. Jis iš minėto miško per du kartus išvežė tik apie 10-12 kubinių metrų medienos. Kas galėjo išpjauti ir išvežti likusį medienos kiekį nežino ir nieko apie tai pasakyti negali. Vežė tik sausą pušies medieną. Kas galėjo išpjauti ir išvežti žalius medžius pasakyti negali, nežino. Jis žalių medžių nepjovė ir nevežė. Su J. J. įvykdyti medienos vagystę niekada nesitarė, to neplanavo ir medienos vagystės neįvykdė. A. Š. jis nepažįsta, vardas ir pavardė tokios moters jam yra tik girdėta, nes ją minėjo J. J.. Jis Varėnos rajone jokio miško sklypo nuosavybės teise neturi. Dėl kilusio incidento gailisi, medienos nevogė, išsipjovė tik tiek kiek jam pagal susitarimą leido J. J.. Jo išpjauta ir vežta mediena buvo grąžinta miško savininkui (t.2., b.l.61-63).

Savo parodymus įtariamasis R. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2., b.l.66-68,69-71).

Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje paaiškino neprisimenantis kuriais metais ir kurią dieną, kelintą valandą pas jį savo automobiliu atvažiavo J. ir paprašė parvežti malkas, kurias jis miške pasiruošęs. Tuomet jis paklausė J. kieno ten miškas, paaiškino, kad reikia dokumentų. Jis pasakė, kad miškas A. Š.. Tada jis jam pasakė duosiantis lapus, kad užpildytų ir nurodė, kad reikia Š. parašo. Prisimena, kad jis pats supildė lapus, J. jam padiktavo duomenis, gal ir adresą sakė. Supildytus lapus J. padavė J., ir pasakė, kad kai atsiveš dokumentus su parašu, tada ir važiuos. Neatsimena po kiek dienų jis atvažiavo su tais lapais. Tada abu sėdo į mašiną. J. parodė kelią kur važiuoti. Ta jo malka buvo prie žvyrkelio, koks 50 metrų nuo žvyrkelio, malka buvo supjauta, sudėta gal į tris krūvas. Jis nepagalvojo, kad taip išeis, nes ir mašinos važinėja, ir žmonės ten grybavo. Pasikrovė tą malką, J. pasakė, kur ją vežti. Tai buvo gal apie pietus. Nuvežė jam tą malką į (duomenys neskelbtini) ir išvertė. Jis pasakė, kad jam parvežta mašina, bet ten dar liko malkos, tai J. pasakė, kad pasiims kokius darbuotojus ir sau parsiveš mašiną. Jis po kokių 4 dienų rado padėjėjus, kurie padėjo pjauti, vienas pjovė, kitas krovė į krūvas, o jis pats krovė į mašiną. Išvažiavo iš miško, kažkiek pavažiavo ir kažkokia mašina iš priekio atvažiavo ir pradėjo šviesom mirksėti, jis nesuprato kas čia yra. Jie prasilenkė, paskui jis apsisuko ir atvažiavo vėl priekyje atsistojo. J. išlipo ir pamatė iš matymo pažįstamą žmogų, kuris paklausė iš kur malkas veža, tai J. jam pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini), pasakė, kad A. Š., tuomet parodė jam lapą. Jis paprašė važiuoti į mišką ir parodyti. Paliko sunkvežimį ant žvyrkelio ir nuvažiavo į mišką, parodė iš kur vežė. Tada jis pasakė, kad čia ne Š., o S.. Tada paskambino pareigūnams, kurie atvykę ir nuvarė mašiną. S. su pareigūnais nuėjo pasižiūrėti miško, kas ten pjauta. Jokių žalių medžių nebuvo pjauta, tik sausuoliai. Su pareigūnais apžiūrėjo, kiek išpjauta, apžiūrėjo, kad dvi mašinos. Tai ten turėjo būti apie 14-15 pušų. Su pareigūnais apžiūrėjo, tada atėjo ir pasakė. Jis tuo metu buvo uždarytas pareigūnų automobilyje. Tada liepė jam varyti sunkvežimį į (duomenys neskelbtini), į policiją, ir uždarė, o jį patį parvežė namo. Parodė, kad tą dieną, kai jį sustabdė, jo automobilyje buvo vien sausuoliai, pušis. Paskui, kai iš (duomenys neskelbtini) nuvežė S. į lentpjūvę, išvertė, miškų ūkio darbuotojas sumatavo, ten buvo pareigūnas, tai jokių žalių medžių nerado. Yra aktas, kuriame nurodyta, kad buvo vien sausuoliai. Apžiūroje dalyvavo pats savininkas su pareigūnu bei miškų ūkio darbuotojas. Nurodė, kad gabenimo lapą užpildė jis, o J. nuvažiavo ir uždėjo parašus, tada atvažiavo pas jį, pasakė, kad viskas tvarkoje. Neprisimena kas lape taisė datą. Nurodė, kad jis parvežė malkas J. ir gal už savaitės važiavo sau. Paaiškino, kad ne su tuo pačiu miedienos gabenimo lapu važiavo sau parsivežti malkos, bei su kitu. Buvo du lapai, t.y. su vienu vežė J., o su kitu sau. Nežino kur tas kitas lapas. Nepamena ar jis jį pasiėmė. Nežino, kur jis jį padėjo, gal išmetė, gal J. pasiėmė. Dėl taisymo datos jis neatsimena. Nurodė, kad ten jis buvo jau viską užpildęs, o J. jam jau atvežė su parašais Š., o pasirodo, kad ten jo parašai. Negali paaiškinti dėl datos taisymo, nepamena. Tikrai nevažiavo kelis kartus su tuo gabenimo lapu. Ten nebuvo jau ko važiuoti, jis išpjovė ir buvo dar vienas medis sausuolis pavirtęs, o daugiau ten nebuvo sausuolių, buvo dar keli, bet jie buvo pasvirę ant žvyrkelio, tai tų nepjovė. Nurodė, kad jis sulaikytas buvo gal apie pietus. Galėjo būti ir 10:40 val., kaip nurodyta gabenimo lape. Pagal šį lapą jis vežėsi maklas sau. Beveik 4 metais praėjo, negali pasakyti, ar buvo rugsėjis, ar spalis. Gali būti, kad spalio 28 d. jis buvo sulaikytas. Tai J. pats pasirašė, vėliau jo buvo klausiama kieno ten parašas, tai jis pasakė, kad jo parašas aš medienos gabenimo lapo. Tai taip išeina, kad jis niekam nenešė pasirašyti. J. jį įtikino ir jis patikėjo. J. nesakė, kad būtų nešęs kažkam pasirašyti. Jis padavė J. lapus ir jis gal po 2 dienų atvažiavo pas jį ir tuomet nuvažiavo į tą vietą. Gal po savaitės, jis jau važiavo sau parsivežti. Kai apžiūrinėjo vietą, nebuvo apdengtų šakomis kelmų, neteko matyti. Kelmai buvo atvirai. Kai jis atvažiavo, tai turėjo pjūklą. Darbininkai pjovė. Pirmą kartą atvažiavus, buvo jau supjauta, J. jau buvo paruošta, o sau jis pats prisipjovė. Nedėjo į krūvas, o iš karto į automobilį krovė. Žalių nepaėmė nei kiek, jokių žalių. Ta mašina, kurią prisipjovė, galėjo kainuoti apie 30 Eur. S. gali pasakyti, kiek ten buvo vežama medienos kubų, nes jis išmatavo, apie 5 kubai. S. skaičiavo su miškų tarnybos darbuotoju, jis žino tiksliai. Jis neatsimena kainos. Nurodė, kad jis anksčiau buvo nusipirkęs iš miškų urėdijos, tai už kubą stataus miško mokėjo gal 3,5 Eur. Parodė, kad ne su tuo pačiu gabenimo lapu vežė abu kartus malkas. J. J. davė du lapus, du lapai buvo užpildyti ir jis atvežė jam su parašais. J. J. pasakė, kad kai atvažiuos, veš J., o po kelių dienų jis vešis sau, ir datą buvo įrašęs, nes buvo sutarta su darbininkais. Jis su J. susitarė kada jam veš ir kada vešis sau. Kai vežė J., buvo tik sausos, vien sausos. Kai pareigūnai apžiūrėjo ir, kai jis nuvežė S. medieną, nebuvo žalios, S. pats matė, kad nebuvo žalios, išvertė pas jį tą malką ir jis matė. Neatsimena, nežino, ar buvo baustas administracine tvarka už medienos vagystę. Nebuvo tokių atvejų, kad ir J. būtų buvęs kokioje vagystėje. J. nevežė daugiau, jis su kitais vežė. Nurodė, kad jis tik tas dvi mašinas vežė. Iš matymo tik J. pažįsta, susitinka kur nors. Nurodė, kad vertindamas medienos, kurią nupjovė ir vežė, kainą, jis vadovavosi miškų urėdijos taisyklėmis. Jis padarė du reisus, t.y. vieną J., kitą sau. Bendrai išvežė miško už 60 Eur. Nurodė, kad gal kokius 2,5 metų – 3 metus pažįsta J., ar 2,5 metų. Paaiškino, kad jis su J. susikalbėjo raštu. J. žinojo, kad jis turi sunkvežimį, matydavo, nes jis ant kelio stovėdavo ir matydavo, kai važiuodavo iš(duomenys neskelbtini) į miestą. Iki 2018 m. J. pažinojo apie 2,5 metų. Per tuos metus J. nebuvo prašęs jo parvežti medienos. Jis sakė, kad išsivežė iš ten 10 mašinų, bet jis ten vežė su kitais. Ten buvo (duomenys neskelbtini) toks vyras, bet dabar jau nėra nei tos mašinos, nei jo nemato. Kokia buvo jo pavardė, nepamena, vardas lyg R. Iš to miško J. parvežė vieną kartą, o kitą kartą vežėsi sau. Taip, du kartus vežė. Vieną kartą su J., o kitą kartą jis jau vienas su savo dviem darbininkais. J. jį įtikino, kad jis anksčiau ten pjovė, kad Š. jam leido, kad jis ten su kažkuo vežė. Jis tiksliai jam nesakė vietos, jis ten buvo prisipjovęs jau, prie žvyrkelio dar buvo tų sausuolių, gal apie 15 medžių. Tiksliai jis nerodė, tik pagal jo pjovimą. Prie pat jo pjovimo buvo tie medžiai. Jis pjovė ten, kur buvo pjauta J.. Parodė, kad nėra matęs Š., net neįsivaizduoja, kur ji gyvena. Jam atrodo, kad J. jam diktavo adresą, nepamena. Kai veži sausuolius, kitokių (nuosavybės) dokumentų nereikia. Jeigu žalią veži, tai reikia kirtimo leidimo. Nurodė, kad vežimo dokumentus pildė jis, tačiau neprisimena kodėl ten pataisyta data. Kitas lapas buvo analogiškas. Ten nebuvo daugiau ko vežti, nes liko gal tik du tie medžiai, kurie buvo pasvirę ant kelio. J. išsipjovė ir jo darbuotojai. Jis dokumentus pildė savo rašymo priemone, o kokia pasirašė, jis nežino. Nurodė, kad jis kaimynams parveždavo malkų, taip pat savo sūnui, kuris gyvena nuosavame name, tai jam reikia kokių 3 mašinų, ir sau reikia kokių 2-3 mašinų. Mersedes-Benz automobilis su fiskaru yra jo, kuriuo viską galima vežti, kuris yra nebortinis, o samasvalas, savivartis. Tik saviems veždavo. J. įsiprašė. J. pasakė, kad ten dar liko, todėl jis gali pasiimti malkas. J., už tai, kad jam buvo parvežta malka, su juo atsiskaitė malkomis. J. jam nieko nemokėjo. Neatsimena ar baustas administracine tvarka už kokį pažeidimą, gal ir buvo kuriais metais. Gal vežė sūnui, skubėjo ir nebuvo surašęs lapo, nepamena tiksliai. J. J. nieko nemokėjo, negavo iš jo jokių pinigų. Nurodė, kad Mersedes-Benz automobilį su fiskaru jo šeima įsigijo prieš 10 metų. Į automobilį telpa apie 6 kubai. Jis negalėjo padaryti 5 reisų. Dviem reisais neįmanoma išvežti 29 kubų medienos. Jo mašinoje telpa 6 kubai. Gali būti, kad toj mašinoj buvo 6,5 kubo, buvo skaičiuojama. Tą dieną buvo pilnai pakrauta mašina. Buvo perkrauta. Lape jis parašė 5 kubus, o jie perskaičiavo ir gavo daugiau. Patvirtino rašęs mažiau medienos. Kai veža, tai skaičiuoja metrais, o ne kubais. Jei ten būtų buvę daugiau, tai jis būtų daugiau nekrovęs, tačiau pakrovė daugiau, nei parašė. Bendroji mašinos masė 12 t., rašo, kad galima vežti 6 tonas. Jis nežino kiek gali sverti vienas metras sausuolių. Neįmanoma daugiau pasikrauti, nes siūbuoja. Nurodė, kad po to, kai viskas atsitiko, tai gal po kokio mėnesio, S. darbininkai jam skambinėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) reikia parvežti medieną. Jis tuos žmones atpažino iš balso. Jie jau buvo susitarę J. pagauti, t. y. kad jis (J.) atvažiuos krautis, o tada paskambins policijai ar atvažiuos pats S.. Taip buvo kelis kartus, buvo siekiama jį (J.) „sudeginti“. Tai vyko po vežimo, kai atidavė mašiną. S. labai nepatiko, kad jam buvo grąžinta mašina, tai jis per savo darbininkus, bandė jį (J.) pričiupti. Jis ir nevežė daugiau medienos, nors buvo prašoma ne kartą parvežti medieną. Jam žinoma, kad skambino S. pavedimu, nes paminėjo žodį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) beveik visur S. miškai. Gal klysta, bet jam taip atrodo. Skambinęs asmuo jam neprisistatė, kai skambino, kalbėjo susijaudinęs.

Kaltinamasis J. J. kaltu dėl jam pateikto įtarimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis jau buvo apklaustas įtariamuoju, pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė anksčiau. Iš miško pavogė tik sausą medieną, žalios medienos nevogė. Medienos gabenimo lapą užpildė R. J., jis tik pasirašė už A. Š., bet pasirašė savo parašu. R. J. jam davė pasirašyti už A. Š., ir R. J. matė, kaip jis pasirašinėjo už A. Š. (t. 4., b. l. 116-117).

2018-12-05, 2019-05-03, 2019-06-14 apklaustas įtariamuoju J. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes su R. J. nesitarė kartu vogti medienos. R. J. pažįsta apie 10 metų. Savo miško sklypų ji neturi. Prieš kelis metus, jo pažįstamas G., pavardės nežino, jis mirė pernai metais, pjovė mišką prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Nuo to laiko tą mišką žinojo ir galėtų parodyti. 2018 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, tiksliai neatsimena, nuvažiavo į sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) kaimo ir išpjovė sausuolių pušų. Sugrįžęs, paprašė R. J., kad tą medieną parvežtų į (duomenys neskelbtini). Su juo nuvyko į mišką, jis pakrovė savo mašinos priekabą ir parvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam nurodė iškrauti medieną, tačiau tikslios vietos nurodyti negali. Už atvežtą medieną jis su R. J. susitarė, kad vieną mašiną sausuolių medienos gali tame sklype išsipjauti ir parsivežti sau, kaip atlygį už jo nurodytos medienos atvežimą. Dėl gabenimo lapų paaiškino, jog jis R. J. minėjęs, kad tas miškas, iš kurio parvežė medieną priklauso A. Š., jis supildė du gabenimo lapus, ir jam padavė, kad jis nuvežtų lapą pasirašyti A. Š.. Kitą dieną, jis atvežė pasirašytus medienos gabenimo lapus ir padavė R. J., ties A. Š. pavarde pasirašė jis pats savo parašu. Ją nurodė todėl, kad jo draugas G. buvo sakęs, kad tas miškas priklauso A. Š.. Kiek išpjovė medžių neprisimena. A. Š. girdėta, nes jis jos sklype su minėtu draugu G. prieš kelis metus pjovė mišką prie (duomenys neskelbtini), tačiau jis pats A. Š. nepažįsta, su ja nebendravęs, apie ją buvo tik girdėjęs iš pažįstamo K., kurio pavardės nežino, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Jis jam ir buvo pasakojęs, kad kažkada jis A. Š. pjovė mišką. Į minėtą mišką nuvažiavo su savo automobiliu Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas. Nuvažiavęs į mišką jis su savo benzininiu pjūklu išpjovė kelias sausas pušis, įvairaus skersmens. Išpjovęs gal apie dešimt vienetų sausų pušų, dviejų metrų ilgio rąstais ir sunešiojęs į krūvas. Po to, jis nuvažiavo pas savo pažįstamą R. J. ir jo paprašė, kad jis jam parvežtų medieną. R. J. sutiko ir jie nuvažiavę R. J. automobiliu į automobilį sukrovę malkas jas atvežė į (duomenys neskelbtini), kur iškrovė prie sandėliuko, kuriame tuo metu jis gyveno. Malkų jam reikėjo kūrenti šildantis sandėliukui. R. J. už medienos atvežimą sumokėjo 30 eurų. Po kelių dienų, jis vėl savo automobiliu nuvažiavo į minėtą mišką ir tame miške išpjovė apie dešimt vienetų sausų pušies medžių. Medžiai buvo įvairaus skersmens, supjovė dviejų metrų ilgio rąstais ir sunešiojo į krūvą. Tuomet, jis vėl nuvyko pas R. J. ir jo paprašė parvežti medieną. R. J. sutiko ir jie nuvažiavę su jo automobiliu pakrovė medieną. Medieną parvežė į tą pačią vietą, į (duomenys neskelbtini) kaimą prie sandėliuko. Šią medieną jis parsivežė sau, kūrenimui, taip pat davė malkų be jokio atlygio ir sandėliuko savininkei, kad ji leido jam juo naudotis. R. J. jis sumokėjęs 30 eurų, be to leido jam pačiam dar išsipjauti mašiną malkų. Kada R. J. nuvažiavo išsipjauti medžių ir kiek jis medžių išsipjovė jis nežino, nieko apie tai pasakyti negali. Prieš vežant medieną, R. J. buvo davęs užpildytus medienos gabenimo lapus ir jis juose pasirašęs. Pasirašė savo parašu. Medienos gabenimo lapuose buvo nurodyta iš kieno miško vežama mediena ir kur vežama. R. J. nurodė, kad miškas priklauso A. Š.. Jokių miško nuosavybės dokumentų jis neturėjo. Minėtame miške, jis per du kartus išpjovė ir parvežė apie 12-13 kubinių metrų medienos, tikslaus kiekio nurodyti negali. Medžiai buvo sausos pušys. Žalių pušies medžių jis nepjovė. Kas galėjo išpjauti žalius medžius jis nežino ir nieko apie tai pasakyti negali. Dėl savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi. Padarytą žalą pasižada atlyginti. Apie tai, kad jis šiame miške pjauna medžius neteisėtai R. J. nesakė, tik pasakė, kad jis miške gali išsipjauti už jam medienos atvežimą vieną mašiną medienos malkoms, nes nebuvo pilnai su juo atsiskaitęs. ( II tomas b.l. 118-120) ankstesniais parodymais. Tik papildo, kad pilnai pripažįsta, kad iš miško, esančio (duomenys neskelbtini), išpjovė sausus pušies medžius ir leido iš to miško išsipjauti sausų medžių R. J.. Nepripažįsta, kad iš minėto miško išpjovė ir pavogė žalius pušies medžius. Medieną pjovė du kartus. Su R. J. vežė tik vieną kartą. Su kuo vežė pirmą kartą dabar neprisimena. Laiko kada tai buvo tikslaus nurodyti negali, neprisimena. Pastaruoju metu yra suprastėjusi atmintis, todėl visų aplinkybių ir negali tiksliai nurodyti. Medžius pjovė su sau priklausančiu benzininiu pjūklu ,,Jonsered“. Pjūklo neturi, nes užkalė jo variklis ir jis yra išmestas. Išpjauta mediena buvo parvežta jam į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Visą parvežtą medieną sunaudojo savo reikmėms, šildėsi katilą. Dėl dokumento suklastojimo, kaltę pripažįsta, nes R. J. nurodė melagingus duomenis apie miško savininkę A. Š.. Medienos gabenimo lape už A. Š. pasirašė pats savo parašu. Dėl sausų medžių vagystės ir neteisingų medienos gabenimo lape duomenų pateikimo labai gailisi (2 t., b. l. 118-120, 134-135,142-144).

Savo parodymus įtariamasis J. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2., b. l. 125-131).

Kaltinamasis J. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kai jis pjovė Š. mišką, visą kvartalą, išvežė ne vieną mašiną iš jos miško. Ten nebuvo jokio rubežiaus, sausuolių buvo šioj pusėj, tai perėjęs nežinojo, kad šito savininko miškas. Jis vienas nupjovė visas 7 pušis, visą mašiną, 10 metrų, 7 kubai ir parvažiavęs namo paprašė R. J., kad parvežtų iš ten tas malkas. Jie abu nuvažiavo ir parvežė. J. pinigų iš jo neėmė, todėl jis J. leido pasimti miške likusius sausuolius, kurių ten buvo ne vienas. Nurodė, kad jis J. pasakė taip: „tu, R., išsipjauk pats vienas ir išsivežk už tai, kad tu man parvežei mašiną malkos“. Kai R. J. išsipjovė, pasikrovė, atvažiavo savininkas to miško, sako, kad čia ne Š., o jo miškas išpjautas. Tada R. J. atvežė tą mašiną malkų, iškrovė jam lentpjūvėje ir nebuvo nei vieno žalio pagalio, visa sausuolė. R. J. nenupjovė nei vienos žalios, o jis taip pat mašiną sausuolių išvežė, nenupjauta nei viena žalia. Buvo policijos pareigūnai ir jį fotografavo prie kelmo ir ant kelmo sausuolių, nerado nei vieno žalio kelmo ir nei vienos žalios šakos. Gali paliudyti policijos pareigūnai. O savininko parašyta, kad nupjauta žalių 19 ir sausuolių tiek. Tai ten būtų buvę kokios 5-6 mašinos išvežti. 19 žalios pušų, tai irgi būtų kokios 3 ar 4 mašinos, tai kur jas padėti? Niekas jos neims, jam žalia neina. Parodė, kad jis pjovė tik sausas. Jis išpjovė vieną mašiną, R. J. jam išvežė, taip pat R. J. sau vieną išsipjovė, bet sau neparsivežė. Parodė, kad R. J. važiavo vienas, be jo, t. y. jis su juo nevažiavo ir su juo nepjovė malkų. Jis pjovė vienas sau atskirai, o R. J. pjovė sau atskirai. Jis su R. J. nepjovė, nebuvo. R. J. vieną mašiną išpjovė ir pasikrovė, o kad daugiau pjovė, to nežino. Nurodė, kad jis daugiau ir vienas nepjovė. R. J. vieną mašiną išpjovė ir jį pagavo, bet malkos neparsivežė. R. J. jam išvežė vieną mašiną sausuolių iš savininko kvartalo. Jis nežino to, kad R. J. daugiau pjovė. Jam žinoma tik tai, kad R. J. tik vieną mašiną malkos išpjovė, pasikrovė ir išvežė savininkui, o ne sau, daugiau jis nepjovė. R. J. turėjo medienos gabenimo lapą. Parodė, kad jis nepasirašė nieko ant to jo lapo, neturėjo lapo. R. J., kaip visur veža, tai pas jį medienos gabenimo lapas buvo ir jis pateikė jį policijos pareigūnams, o jis (J. J.) nieko nepasirašė, nepasirašė už Š.. Jis nematė to lapo, pas R. J. buvo medienos gabenimo lapas, bet jis (J. J.) jo nematė ir nepasirašė. Paaiškino, kad Š. davė vienam žmogui malkos mašiną pjaut ir tas žmogus jį supažindino su ja ir Š. jam davė išpjauti iš jos kvartalo malkų. Už mašiną malkos reikėjo jai sumokėti 50 eurų. Jau seniai, gal 4 metai, kai pjovė. Dabar jos jau nėra, ji jau mirusi. Kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), ji gyveno pačiame gale, prie mokyklos, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Jis ją pažinojo. Kai išvežė mašiną, tai jai apmokėjo už mašiną ir daugiau ji nieko, nepatikrino, kiek jis išvežė. Kiek jis išvežė, už tiek ir sumokėjo, o paskui perėjo tame kvartale pats, savavališkai ir išpjovė. Š. miško plotas buvo didelis. Jis nežinojo kito savininko (nukentėjusiojo), nežinojo, kad ten ne Š. miškas, o kito savininko miškas. Išpjovęs paliko miške 2-3 krūvas miško. Parodė, kad jis paprašė R. J., kurį jis pažinojo iš matymo, kad jam parveštų mišką. Jis sutiko. Jie kartu nuvažiavo ir parvežė malkas į (duomenys neskelbtini), t.y. kur jis (J. J.) gyvena. Tuomet iškrovė, supjovė kulbukėm ir sukūreno. Dar kartą parodė, kad R. J. pinigų iš jo neėmė, nes jis jam (R. J.) pasakė, kad išsipjautų mašiną ir išsivežtų. R. J. be jo išsipjovė mišką, o kad jis daugiau būtų pjovęs, to jis nežino. Parodė, kad jis nebendravo su Š., jis jai nevežė malkų nei vienos mašinos, nurodė, kad jis vežė malkas iš jos kvartalo sau, o ne jai. Ji valdiškam name gyveno, jai malkų nereikėjo. Nurodė, kad jis jokių dokumentų vežant malkas iš miško nepildžė. Kai R. J. veža, tai jis turi gabenimo lapą ir žino, ko reikia, jei policijos pareigūnai sustabdys. R. J. žino kokį dokumentą reikia užpildyti, jis vežęs ne vienam, jis užpildo dokumentus. Jam jokių dokumentų R. J. nedavė ir jis nieko nepasirašė, jam jis nieko nedavė. Parodė, kad Š. su juo (J. J.) buvo apėjusi mišką, tuomet ji jam parodė kur jos miškas. Dar Š. draugas iš to miško kvartalo pjovė. Jis iš to kvartalo ir pjovė, o paskui perėjo rubežių ir išpjovė kito savininko. Tai vyko prieš 4 ar 5 metus, seniai. Vežtas malkas jis (J. J.) pats pjovė, jam niekas nepadėjo išpjauti, o išnešioti iš miško ir sudėti į krūvas jam padėjo draugai. Iš to kvartalo J. vežė jam malkas, o sau nevežė. Nurodė, kad jis buvo kartu su R. J. nuvažiavęs, parodė kur jo išpjauta ir sunešta, pasikrovė ir kartu su juo išvažiavo iš miško. R. J. jam parvežė malkas. Kai R. J. nuvažiavo pjautis sau miško, jis kartu su juo nevažiavo ir nepjovė, R. J. vienas buvo. Jis nežino ar R. J. buvo užpildęs (neužpildęs) tuos gabenimo lapus. R. J. jam (J. J.) nedavė nieko pasirašyti. Jis (J. J.) nepasirašė ant to lapo niekur, jis pats. Neprismena, bet jam atrodo, kad jis (J. J.) ant to lapo nieko nepasirašė, jam atrodo, kad jis (R. J.) nedavė jam (J. J.) jokio lapo. Jis nežinojo duomenų to sklypo, žinojo tik kur jis yra, nes parodė, kad ten Š. visas kvartalas, o kokie ten dokumentai buvo jos, jis nežino. Jis neturėjo jokių dokumentų, pas ją buvo miško nuosavybės dokumentai. Jis nežinojo, ką įrašyti miško gabenimo lape, R. J. žino ką reikia rašyti, kiek metrų veža ir kokia malka. R. J. nežinojo miško savininkės nei vardo, nei pavardės, jis jos nematė. Nurodė nežinantis kas įrašė į miško gabenimo lapą miško savininkės vardą ir pavardę, gal R. įrašė, gal neįrašė, jis nematė to lapo, jo neturėjo. R. J. pas jį neklausė, kieno tas miškas. Jis žinojo, kad jam (J. J.) leista išsipjauti tas malkas, kad malka nevogta. Dokumentus R. J. pats visus užpildo, jam nereikėjo nieko. R. J. užpildė visus dokumentus ir vežė su dokumentais, kieno miškas ir kiek malkos pakrauta, ir kokia malka, kiek metrų pakrauta sausuolės, R. J. užpildo dėl policijos pareigūnų, jei kas sustabdytų ant kelio. R. J. žinojo, ką rašyti tame dokumente, kieno miškas ir iš kur veža, R. J. pats užpildo. Nurodė, kad jis R. J. sakė, kad tai Š. miškas ir jis žinojo, kad tai jos nuosavas ir jis (J. J.) laisvai pjauna ir išveža, kad jam duota. Parodė, kad jis savailaikė išpjovė kito savininko (nukentėjusiojo) mišką, bet ne Š. mišką, nes ji jam buvo leidusi jos kvartale pjauti. Š. pati parodė ir pasakė, kad jis gali pjauti jos mišką. Jis nebuvo su ja nuvažiavęs į mišką, ji buvo pati atvažiavusi su mašina. Viskas buvo sutarta ir buvo gerai, ir atlyginta buvo. Tuomet ir buvo parodytas tas miškas. Ji buvo ir dar daugiau kokių žmonių buvo, kurių jis nepažįsta, tuomet ji jam parodė tą mišką ir sakydama: „pjauk ir vežkis, dokumentai pas mus visi yra, jei kas paklaus“. Nežino kodėl ji nurodė, kad jo nepažįsta, gal nenorėjo išsiduoti, kad pinigus paima iš jo, t. y. už mašiną malkos 50 eurų. A. Š. virš 90 metų. Ji buvo atvažiavusi į mišką, bet ji niekur nėjo, prie mašinos parodė, kad šitas jos kvartalas, o ji niekur nevaikščiojo. Viskas ten buvo gerai. Dar tada ji drūta buvo, dar vaikščiojo, dar jai tada nebuvo tiek metų. Ji neprisipažino, kad leido jam išpjaut mišką, kad pardavė. Jis iš jos miško sausuoles pjovė, žalios ten nei vienos nenupjauta. Nurodė, kad negali būti, kad iš nukentėjusiojo miško išpjauta žalia mediena, nes nerado nei vieno žalio kelmo. Nurodė, kad jis žalio miško nepjovė. Nurodė, kad jis jokių A. Š. miško nuosavybės dokumentų nematė, neturėjo jų rankose, nes ji man nerodė jokių dokumentų, tik sakė, kad tai jos miškas, kad dokumentus turi ir laisvai galima pjauti. Kai jis pjovė mišką nieko nebuvo, niekas nieko neklausė, o su ja viskas atsiskaityta, atsilyginta. Jis tik perėjęs kvartalą kito šeimininko (nukentėjusiojo) miške mašiną malkos išpjovė. Tai pripažįsta, kad išpjovė nukentėjusiojo mišką, bet nežinojo, kad tai jo miškas. Parodė, kad vienoje vietoje 7 sausuoles nurėžė ir mašina malkos, 10 metrų, 7 kubai, o kad žalių išpjauta, tai jis nematė. Jam niekur netinka žala mediena. Nurodė, kad jis su Š. atsiskaitė. Kiek išpjauta, už tiek ir sumokėta jai, buvo dar jos ir vyras gyvas, dar jam sumokėjo. Š. miškas ribojasi su šio savininko (nukentėjusiojo) mišku, nėra ten jokių ženklų ir neperkasta niekur, todėl jis ir perėjo, ir išpjovė. Neskaičiavo, kiek išvežė malkos iš Š. miško. Kiek išvežė, už tiek jai ir sumokėjo. Jam R. J. kelias mašinas malkos išvežė iš jos miško. R. J. parvežė jam mašiną malkų. Iš kito savininko (nukentėjusiojo) miško vieną mašiną išpjovė, daugiau nepjovė ir daugiau jam R. J. nevežė malkų, tik vieną mašiną, paskutinę, nes tame kvartale jau nebuvo nieko, jau buvo viskas išpjauta. Pas jį visai nebuvo atvykę policijos darbuotojai. Kai jis (duomenys neskelbtini) gyveno, tai jam R. J. malkas iškrovė ten, jis supjovė ir sukūreno. Pas jį policija nebuvo, nematė ir neklausė jokios malkos. Draugai jam nieko nekrovė, jie tik padėjo išnešti, nes mašina pati pakrauna. Jis tų draugų nei pavardžių, nei vardų nežino, nežino nei kur jie gyvena, tiesiog atvažiuoja pas jį, vadina juos „gaulikais“. Jo niekas nevežė, aš pats važinėja su savo mašina. Pjūklas 2045, jis neturi jokio pažymėjimo ir niekur nesimokė pjauti, jis pats išmoko pjauti. Jis 15-20 metų pjauna. Kai mato, kad trūksta dar į mašiną, tai nupjauna dar 1-2, ir tiems, kurie jam padėjo išnešti, tai sakė, kad stotų čia. Jis mato kur kris malka. Kitą kartą vienas R. J. pjovė, niekas jam nepadėjo. Jis su juo nebuvo, jam nepjovė, nepadėjo. Jam R. J. sakė, kad vienas buvo. Gal ir buvo kas su juo, bet jis to nežino. Parodė, kad kai vežė jo išpjautą medieną, tai mašina buvo pilnai pakrauta, 10 metrų, gal daugiau, 7 kubai. Nurodė, kad mašina malkos, kurią jis iškirto, galėjo kainuoti ne daugiau kaip 100 eurų. Ten buvo 10 metrų sausuolių, po 5 eurus už metrą, kokie 50-60 eurų už tą mašiną. Nurodė, kad jis jau kokius du metus nepjauna, jo sūnus A. pjauna, jis išsipirkęs ir ten pjauna su jo pjūklu. Jis jam naują pjūklą nupirko, Husvarna 240 markės. Tas senas pjūklas garaže, sugedo, užkalė variklis, jau senas buvo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus kitur gyvena. Jis turi automobilį Opel Omega, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dabar jis prie namo stovi, ten, kur gyvena. Kasdien važinėja į turgų, iš turgaus, į banką. Vairuotojo pažymėjimą turi, bet jo galiojimas jau pasibaigęs. Jį į teismą atvežė R. J., anksčiau autobusu atvažiuodavo ir parvažiuodavo. Raštu su R. J. susikalba, R. J. parašo jam, o jis perskaito. Ko reikia, tą parašo, kaip gyvena, kur važiuoja. Apie teismą jam jis nieko nerašo, nerašo, kad taip šnekėk, ar taip šnekėk. Parodė, kad tą malką sau pjovė ir jam ją parvežė, nes reikėjo kūrenti per žiemą, gyveno sandėliuke (duomenys neskelbtini). Niekas nepakrovė pirmos mašinos, ji pati pasikrauna, niekas jos nekrauna, o vežė į (duomenys neskelbtini), ten išvertė. R. J. ta mašina priklauso. Kur buvo krūvos sudėtos, tai ten parodė iš kur krauti. Buvo jį nusivežę pareigūnai ir jis rodė kur išpjovė. Jį fotografavo prie kelmo ir ant kelmo, apėjo visur, savininko visi kelmai buvo užpūsti raudonai, kur nupjauta, tuomet ir suskaičiavo visus, bet ne tiek kelmų. 15-16 kelmų nupjauta jo, 7 ar 8 R. J. buvo nuplauta. 15 ar 16 kelmų rado, bet ne 49 kaip jo parašyta, o žalio nerado nei vieno kelmo, nei vienos žalios šakos. Jį iš (duomenys neskelbtini) nusivežė į mišką ir jis parodė kur jo išpjauta. Per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) važiuojant jis rodė kelią, taip pat parodė kur jo pjauta miške, jie suskaičiavo. 15 ar 16 kelmų policijos pareigūnai rado, visi kelmai užpūsti raudonai savininko, o žalio nei vieno kelmo nėra. Parodė, kad medienos gabenimo lape yra jo parašas, bet gabenimo lapą užpildė R. J.. Kaltinamasis prisipažino, kad pjovė, nurodė kiek nupjovė ir kiek išvežė.

Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad jis yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra 5.200 ha. dydžio miško plotas. Minėtas sklypas įmonei priklauso nuo 2010-08-05, įsigytas pirkimo-pradavimo sutartimi. Miško plote sanitariniai kirtimai buvo įvykdyti 2011 metais. Daugiau jokių kirtimų minėtame miško plote įmonė nevykdė. 2018 m. spalio 17 d. ar 18 d. tiksliai dienos neprisimena, atvykęs į mišką pastebėjo, jog yra išpjauta ir pavogta apie dvidešimt penkios pušys. Dėl šių išpjautų medžių jis į policiją nesikreipė, kadangi medienos vagis norėjo pagauti pats. 2018 m. spalio 28 d. apie 12.30 val., jam paskambino L. V. ir pranešė, kad į jo įmonei priklausantį mišką įvažiavo ta pati mašina, kurią jis matė prieš porą savaičių. Jis įsėdo į savo automobilį ir iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į mišką. Važiuodamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavęs į minėtą miško vietą, jis rado stovinčius pažįstamą L. V. ir jam nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo R. J.. Jis R. J. paklausęs, kodėl jis pjauna ir veža iš jo įmonei priklausančio miško medieną. Jis atsakė, kad jam leido pjauti kažkoks neaiškus asmuo, aiškino, kad jis medžius pjovė gal ne iš jo miško, minėjo, kad pjovė toje vietoje mišką šiandien ir prieš dvi savaites laiko. Tada, jis paprašė, kad jis parodytų vietą, kurioje išpjovė medieną. R. J. parodė vietą, kurioje pjovė ir tai buvo jo įmonės miškas. Tuomet, jis su L. V. ir R. J. privažiavo prie automobilio su mediena. Automobilis ,,Mercedes" markės stovėjo maždaug kilometro atstumu nuo jo įmonės miško. Automobilis buvo su baltos spalvos kabina ir žalios spalvos kėbulu, valstybinio numerio neprisimena. Automobilio kabinoje sėdėjo du jauni jam nepažįstami vyrai. Atvykus policijos pareigūnams, jis kartu su pareigūnais ir R. J. vėl nuvyko į įmonės mišką, kur buvo atlikta miško apžiūra ir išmatuoti, suskaičiuoti kelmai.Iš įmonės IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miško buvo šviežiai, neseniai išpjauta 41 pušis. Medžiai buvo išpjauti įvairaus storio. Didesnė dalis storesnių kelmų buvo paslėpti uždengiant juos samanomis. Įmonei IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl medienos vagystės buvo padaryta iš viso 684,78 eurų dydžio turtinė žala. Paskaičiavimai dėl žalos padaryti remiantis valstybinėmis stataus miško kainomis. Dėl medienos vagystės jis kaip įmonės savininkas prašo atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Papildomai nori pasakyti, kad apžiūrėjus kartu su policijos pareigūnais kirtavietę, jie galėjo visų kelmų nerasti ir tiksliai visų nesuskaičiuoti. Kadangi pirmą kartą buvo aptikęs išpjautas 25 pušys, tai antros vagystės metu buvo išpjauta ir pavogta apie 16 pušų. Pagal kelmus negalėjo pasakyti ar išpjautos ir pavogtos sausos ar žalios pušys. 2018-11-14, jis kartu su Valstybinės miškų tarnybos specialistu R. B. buvo nuvykęs į minėto miško sklypą ir nustatė, kad iš viso iškirsta 39 vnt. sausų pušų ir 18 vnt. žalių pušų. Valstybinės miško tarnybos specialisto pateikti duomenys apie iškirstus medžius yra teisingi, jais ir reikia vadovautis. Laikytina, kad buvo iškirsti 39 vnt. sausų pušų ir 18 vnt. žalių pušų. Ir visa mediena išvežta. Valstybinės miškų tarnybos specialistas R. B. paskaičiavo, kad 39 vnt. sausų pušų tūris yra 19,95 kub. m., o 18 vnt. žalių pušų tūris yra 9,81 kub. m. Remiantis valstybinėmis stataus miško kainomis paskaičiavo, kad 19,022 kub. m. medienos (41 pušies) vertė- 684,78 EUR. Kainos nustatytos pagal indeksuotas nenukirsto valstybinio miško kainas. Būtent tokio dydžio žala buvo padaryta IĮ "(duomenys neskelbtini)" dėl 41 vnt. sausų pušų medienos vagystės. Žalą jie paskaičiavo 2018-10-29. Po to, kai su Valstybinės miškų tarnybos specialistu buvome mano miške, buvo nustatyta, kad išpjauta ir pavogta daugiau medžių, t. y. 39 vnt. sausų pušų ir 18 vnt. žalių pušų. Iš viso buvo iškirsta ir pavogta 29,76 kub.m. pušų medienos. Papildodamas savo ankstesnius parodymus, nori pasakyti, kad buvo pavogta iš viso 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai. Vagystės metu dėl sausų pušies medžių vagystės yra padaryta 407,37 eur. turtinė žala, o dėl žalių pušies medžių vagystės yra padaryta 385,13 eurų turtinė žala. Bendra padaryta žala yra 792,50 eurų. Padarytos žalos kainos yra nustatytos pagal indeksuotos nenukirsto valstybinio miško kainas. Įmonei dalis medienos, tai yra 6,584 kubiniai metrai sausos medienos, kurios vertė 299,76 eurų buvo grąžinta, tačiau, kadangi grąžinta mediena buvo supjaustyta į malkas, o buvo galima panaudoti kaip statybinę, tai grąžintos medienos vertė iš tiesų yra ne 299,76 eurų, o 385,22 eurų. Išminusavus iš bendrai padarytos žalos grąžintas malkas iš viso įmonei yra padaryta 757,28 eurų turtinė žala. Padaryta žala nėra atlyginta. A. Š. nepažįsta, toks vardas ir pavardė nieko nesako. Minėtas miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įsigytas 2010 metais rugpjūčio 5 dieną, pirkimo-pardavimo sutartimi(t. 1., b. l. 81-82, 83-85, 86-88, 89-91, 92-93).

Nukentėjusysis G. S. teismo posėdyje parodė pamatęs, kad yra pjaunamas jo miškas, tai buvo gal spalio viduryje. Jis ten negyvena, gyvena (duomenys neskelbtini). Daug kas ten matė ir girdėjo, jo draugas taip pat sakė, kad ten pjauna mišką. Jis paprašė, kad stebėtų, kas važinėja. Ir jie jam paskambino ir pranešė, kad įvažiavo ta pati mašina, kuri buvo atvažiavusi gal prieš savaitę. Jis labai greitai atvažiavo, jo draugas jau buvo sustabdęs jų mašiną. Jie jo paprašė ir jis parodė, kur pjovė. Apėjo tą teritoriją, atvažiavo policija ir prasidėjo apklausa. Buvo dar du žmonės mašinoje pas jį. Jie stebėjo kas vėl važiuos ten pjauti. Jam pasakė, kad ten važinėja Mersedesas su geltona ar balta kabina. Žino, kad šviesi kabina, praėjo daug metų, tai tiksliai pasakyti spalvos negali, tik žino, kad šviesi kabina buvo. Jis prie jos stovėjo, todėl pamena, kad šviesi kabina buvo. Kas liečia aiškinimus, kad tai Š. miškas, tai tos Š. miškas beveik už pusės kilometro, visai kitame miško gale ir su jo mišku nesiriboja. Kai vyko tyrimas, buvo patikrinta kur tas Š. miškas. Iš jo miško ribų buvo išpjautas miškas, pas kaimynus nebuvo pereita, tai reiškia, kad jie tik jo miške pjovė. Kai jo miško riba baigiasi, tai kiti sausuoliai neliesti. Dėl žalių ir sausų medžių, tai toje mašinoje, kai jam ją išvertė, jis su miškininkais padarė tokią lentelę. Lentelėje atskyrė pagal padaringumą: ar galima tą medį panaudoti malkai ir galima ją panaudoti ne malkai. Tas žmogus tą medieną supjovė malkai, tačiau jeigu jis pats būtų pjovęs, tai jis tą medieną būtų panaudojęs lentoms pjauti. Jis su miškininkais atskyrė kiekvieną pagaliuką, užrašė pagal stambumą į tam tikrą stulpelį. Ten ir yra surašyta, kiek yra malkinės medienos ir kiek yra tos žalios, padarinės. Aišku, po pusės metų tai ji visa ten apdžiūvo, bet matosi, kur yra buvusi žalia mediena, o kur sausa. Išmatavimas vietoje vyko iš karto po sugavimo. Nepamena, ar kitą dieną ar dar už poros dienų. Jie matavo kelmus iš karto. Toje vietovėje, kur jis jiems parodė, niekas ten nevažinėjo ir nebuvo, kur jis pjovė. Jis juos apvedė, parodė tą vietovę, paskui policija jį pas save nuvedė į mašiną ir tą vietovę inspektoriai išmatavo, visus kelmus išmatavo. Kai jis atvažiavo prie mašinos, tai buvo jo draugas ir jis pats. Jam atrodo, kad jis jo (nukentėjusiojo) draugui parodė ir paskui jam parodė. Jis jam pasakė, kad jis parodys jam ribą. Tik kai atvažiavo policija ir pasodino jį į mašiną, kad jis nepabėgtų, tada jie dar su policininkais apėjo tą pačią vietovę. Jis teisingai sako, kad nerodė policininkams tos vietovės, bet jis ją rodė nukentėjusiajam. Tą dieną su policijos pareigūnais neženklino kelmų, nes jau sutemo. Ženklino kitą dieną, tik nepamena, ar kitą dieną, ar dar po dienos. Kas dešimtas kelmas buvo uždėtas samanomis, matėsi, kad seniau truputį kirsta, gal savaitės, dviejų laikotarpyje, o jau kiti buvo ką tik iškirsti. Yra žalias kelmas, yra sausas kelmas. Inspektoriai irgi matė, kur žalias, o kur sausas kelmas. Jie iš tos teritorijos nėjo, kur jis parodė. Juk matosi, kur buvo jo važinėta. Jis nepjovė kaimynų miško, jis pjovė tik jo mišką, kai tik riba baigiasi, tai nė vieno medžio neišpjauta. Gal kaimynas vietinis, tai bijojo įlįsti pas kaimyną, o kai jis toli gyvena, tai ir pjovė. Pjauta buvo šalia ribos, kai baigiasi riba, baigiasi ir visi pjovimai. Inspektorius atkreipė jo dėmesį į tai, kad pas kaimynus neišpjautas nei vienas medis. Ribos paženklintos, bet kai nežinai, gali praeiti, bet kai žinai, tai randi tą ribą. Jie ženklino užtaškę, ta oranžinė spalva po pusės metų nublunka. Sutemus jie išvažiavo iš ten, o jau 10 val. ten vėl buvo su inspektoriumi R. B.. Tuos pinigus, kurie buvo pervesti J., jie iš karto grąžino, todėl kad nėra teismo sprendimo, jis gavo tuos pinigus atgal tą pačią dieną, nes byla nebaigta, o jis moka pinigus, nežinia, kiek bus priteista ir kiek reiks mokėti. O visus nuostolius ne jis skaičiavo, o skaičiavo miškų inspekcija. Ieškinio suma yra 1557 eurai ir neturtinė žala 1000 eurų. Kaltinamasis J. J. iškirstą medieną skaičiuoja kaip malką, bet jam tai reikia parduoti medieną, kuri vertingesnė. Už teisines paslaugas yra pateikę kvitus ir dar pateiks. Yra vienas jo miško kaimynas, gan ilga riba ir ribojasi su vienu kaimynu. Į tą pusę, kur buvo pjauta, tai tas kaimynas tikrai vietinis, jis kažkur ten gyvena ir dažnai lankosi tame miške, todėl padaryti tokį dalyką vietiniam žmogui yra labai sunku. Padaryti tokį dalyką žmogui, kuris gyvena kažin kur, kuris ten lankosi rečiau, yra lengva. Jo draugas matė vežant ir matė, kad jau atvažiavęs pjauti pirmą kartą. Pjaunant nematė, tik išvežant, išvažiuojant iš miško. Kraunant nematė. Ten yra vienas keliukas iš jo miško ir matė tik šitą vieną mašiną, kitų nematė. Kvartalinė linija yra smėliukas ir labai puikiai matosi pėdos, jie nematė jokio kito automobilio pėdsako, kitokio protektoriaus nebuvo, tik tos pačios mašinos. Jis iš (duomenys neskelbtini) iki vietos atvažiavo per valandą laiko nuo skambučio, kai jie pamatė, kad įvažiavo mašina. Jie per tą valandą susipjovė, susipjaustė ir išvažiavo. Jis atvažiavo, tai jis buvo ką tik išvažiavęs. Tai jam nereikėjo valandos, nes jis už valandos atvažiavo, jam gal kokių 50 min., nes jis jau 10 min. stovėjo su jo draugu. Per 50 min. jie pripjovė tą mašiną, susidėjo, du vyrai sėdėjo kabinoje ir išvažiavo. Jei ne jo draugas, jis būtų nuvažiavęs, o jis būtų nesupratęs nei kur pasuko, nei kur nuvažiavo. Jei per valandą išveža vieną mašiną, tai 3-4 mašinas galima išvežti. Jis paaiškino per kiek laiko galima susitvarkyti su viena mašina. Jis atvažiavo apie 16-17 val. Nežino, ar paskutinę mašiną pagavo. Pjauta ne vieną dieną, nes yra kelmai švieži ir kelmai, apipeliję, sutrūkę, reiškia, kad apie savaitės-dviejų, anksčiau pjauta. Apie 4-5 mašinos iš ten išvažiavo. Jis prisipažįsta dvi mašinas, bet, matosi ir kitur kur iškirsta. Jie matavo tik ten, kur jis parodė. Ten buvo tiesiog biržė padaryta. Jis parodė jam tą teritoriją, kur pjovė. Ten truputį sirgo miškas, ten buvo sausuolių, bet jei jam trūksta mašiną prisipjauti, jis nupjovė šalia ir žalią, jis nevargo važinėti. Kai paklausė, tai jis pasakė, kad vieną mašiną išvežė ir čia yra antra mašina. Iš pradžių kai atvažiavo, tai pagalvojo gal 2-3 mašinos išvežtos, bet paskui kai pradėjo rasti paslėptus kelmus, tai tada jau rado visus. Iš pradžių jis jam siūlė pinigų, bet jis nepriėmė to. Jis nesiūlė kiek, paskui jau jo advokatas siūlė pinigų, atrodo 2000 eurų, kad susitarti. Jis tik jam siūlė susitarti tada miške, bet jis nesileido į kalbas. Su advokatu kalbėjo apie tai, kaip jam elgtis ir ką daryti, pasakė, kad nepasirašo, nesutinka tartis. Jis pasidomėjo R. J.. Išsiaiškino, kad tai yra pastovus verslas važinėti po miškus ir pjauti medžius bei pardavinėti žmonėms. Visi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inspektoriai žino, jį sustabdę yra daug kartų, yra buvę tyrimai dėl svetimų miškų išpjovimų. Aišku, paskui jis apmoka, susitaiko su žmogumi, bet buvo pradėtos vesti bylos pas inspektorius. Vienur susitaikė, kitur yra iš urėdijos vagystės medienos. Jį puikiai žino visi miškininkai. Jis nežino R. J. santykio su J. J.. J. nebuvo. Buvo vienas atvejis, bet negali pasakyti, ar ten buvo J., bet kažkas prisiėmė kaltę dėl miško vagystės ir ten bylą nutraukė. Nurodė, kad jam paskambino ir informavo, kad iš jo miško vagia. Jį informavo jo pažįstamas, kuris ten gyvena, L. Tai nėra jo samdytas darbuotojas. Spalio 17-18 d. buvo iškirstos 25 pušys, buvo visokių pušų iškirsta. Jie orientavosi į tai, kad reikia pagauti tą, kuris pjauna. Jie nekėlė triukšmo, bet pradėjo stebėti, kas vėl atvažiuos. Paaiškino, kad tą patį rąstą, kurį gali išpjauti ir supjauti į lentas, gali supjauti ir į malkas. Žalios medienos į malkas negalima pjauti, iš sausuolių, žiūrint pagal diametrą, galima paleisti lentoms. Stambi mediena nuo 30 m, vidutinė nuo 14 m. Visą kelmų skaičiavimą jis su inspektoriais ir policija padarė tą naktį, buvo sutemę. Buvo suskaičiuoti kelmų vienetai. Kai inspektoriai atvažiavo tą dieną, kai buvo sugautas R. J., jau buvo vakaras, jie vaikščiojo jau sutemus. Dienos metu nustatyta, kad išpjauta 18 žalių pušų ir 39 sausos pušys. Iš tų 39 nupjautų pušų buvo atskirti sausuoliai ir žalios pušys. Medžių atsirado daugiau, nes kai dieną ėjo, atkapstė kelmus, kurie buvo paslėpti, ir tada gavosi, kad sausuolių skaičius atitiko, o dar papildomai buvo žalių medžių. Ieškinyje nurodyti visi medžiai, kurie buvo rasti toje teritorijoje, iš kurios buvo iškirsti medžiai. Tie 25 medžiai taip pat įeina į sąrašą, nes buvo matoma išvažiuojanti R. J. mašina, t. y. mašina su šviesia kabina, su kranu, Mersedesas. Nurodė, kad jie jau žinojo kas vairuoja mašiną, t. y. žinojo to žmogaus vardą, pavardę. Nurodė, kad jo žmogus matė kaip atvažiuoja ši mašina ir laukia, kol jis atvažiuos. Paaiškino, kad jis buvo informuotas, kad vyksta jo miško kirtimas. Tas žmogus, kuris jam paskambino, nestovėjo ten ir nežiūrėjo, kaip R. J. pjauna, jis irgi važiavo į tą vietą ir sutiko R. J. išvažiuojant iš miško. R. J. niekas sutrukdyti pjauti mišką fiziškai negalėjo. Jiems buvo žinoma kokia mašina važiuoja vogti jo miško ir jie šios mašinos laukė ir sulaukė. Pirmą kartą jie suskaičiavo išpjautus 25 medžius, tai reiškia, kad padaryti 2 reisai, nes matė jo mašiną išvažiuojančią. 25 kelmų jie nematavo, neskyrė žalių, sausų, bet paprasčiausiai stebėjo teritoriją. R. J. išvažiavo iš jų miško su malka, kito karto jie nepastebėjo ir paskui atvažiavo ir išsivežė dar du kartus. Galėjo būti padaryti 4-5 reisai. Inspektoriai matė, kad tam tikru laikotarpiu nupjauti medžiai, per savaitę ar dvi. Buvo pastebėta ši mašina ir kitos mašinos jie nesustabdė. Buvo matyti trys reisai, t. y. apie vieną reisą sužino iš jo, o kitas išaiškėjo juos pagavus. Jis parodė teritoriją, iš kurios pjovė. Toje teritorijoje ir suskaičiavo išpjautą mišką. Ten buvo ir supuvusių kelmų, ir prieš metus kirstų, tai tų kelmų jie neskaičiavo. Kitą dieną (spalio 29 ar 30 d.) su miškų inspekcija buvo suskaičiuoti šviežiai nupjauti kelmai. Nepamena kurią tiksliai dieną, ar kitą dieną, ar dar kitą dieną, jis su inspektoriumi R. B. nuvažiavo ten ir viską apžiūrėjo, bet jo pareiškimas policijoje jau buvo parašytas, ir inspektorius atliko matavimus ir fotografijas. Jam nėra žinoma kiek po to tame miške dar buvo matavimų. Atliekant matavimus buvo rašomas dokumentas. Tas dokumentas turi būti pateiktas. Kada tarnyba paskaičiavo ir kada atidavė tą dokumentą, jis nežino, bet kad vietovę matavo kitą dieną, tai beveik garantuotas. Iš pradžių buvo atlikti skaičiavimai, o dokumentą parašė vėliau. Negali tiksliai pasakyti ar kiekvieną kelmą fotografavo su uždėta rulete, bet fotografavo tikrai, paskui rašomas toks taškavimo lapas - storis ir sausas ar žalias medis. Tas dokumentas surašytas gali būti ir po kelių dienų, bet išmatuota buvo kitą dieną, nes tai svarbu padaryti iš karto. Iš vakaro jis parodė, kur jis kirto, o kitą dieną jie jau viską išmatavo, per naktį juk niekas atvažiavęs neiškirto. Nurodė, kad ieškinys pateiktas dėl 18 žalių ir 39 sausų medžių. Yra metodika, kaip iš tų 39 sausų medžių atrinkti kurie tinka lentoms, kurie malkai. Yra valstybinė metodika, yra lentelė, kuri sustato viską į savo vietas. Inspektoriai tą darė. Viską padarė miškininkas R. S., kuris dalyvavo ir surašė lentelę. J. pats matė tą miškininką, ir kad buvo sustatyta išverstos medienos lentelė. Yra kelmo storis ir kaina. Yra ir valdiška kaina, kuri nustatyta. Ieškinyje medienos kaina paskaičiuota valstybės nustatyta kaina, o ne rinkos kaina. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta metodika, kaip buvo skaičiuota. Nurodė žinojęs, kad R. J. vagia jo mišką, dar kartą pakartojo, kad jis pats norėjo šitą vagį pasigauti už rankos, kai jis pjauna. Rizika pasiteisino ir jis buvo pagautas. 2018 m. spalio 18 d. buvo iškirsta apie 12-14 kubų. Nurodė, kad jis R. J. pavago vežantį jam priklausantį išpjautą mišką. Nurodė, kad jis stebėjo tą teritoriją. Pridūrė, kad visus paskaičiavimus, visus matavimus darė ne jis pats, viską darė miškų inspekcija, net ir tą medieną, kurią R. J. atvežė ir išvertė, skaičiavo miškininkas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja D. J. parodė, kad R. J. yra jos vyras. 2018 m. pradžioje ji nusipirko automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ir jos vyras. 2018-10-28 vakare, jai paskambino R. ir paprašė, kad jį parvežtų iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato. Jį parsivežė dukra. R. jai papasakojo, kad gavosi nesusipratimas, jis vežė iš miško medieną ir kažką minėjo, kad jo paprašė kažkoks žmogus, duomenų nesakė, ir kad tas žmogus jam parodė miško sklypą iš kurio vežti medieną. Sakė, kad policija įtaria, jog mediena gabenta iš svetimo sklypo. Ji daugiau smulkmenų neklausinėjo (t. 1.,b. l. 141-142).

Liudytoja D. J. teismo posėdyje parodė, kad gal buvo ruduo, kai atvyko J. J. pas jos vyrą. Ji buvo kambaryje, atėjęs vyras ją pasikvietęs pasakė, kad atvykęs žmogus (t. y. J. J.) nori, jog ji leistų parvežti jam malkų. Ji nuėjo į lauką ir vyras jai pasakė, kad jis (J. J.) kurčias. Jis pasakė: “sesute, ar leisi parvežti man malkų, jos jau yra pripjautos, man reikia tik parvežti“. Tuomet ji savo vyro paklausė: „ ką darom?“, jis atsakė, kad nežino. Tuomet ji pasakė, kad jeigu dokumentai tvarkingi, tai leidžia parsivežti ir nuėjo į kambarį. Daugiau ji nieko nežino. Vyras neužsiima medienos pervežimais. Vyras tik sau, sūnui, ar kokiam paprašiusiam kaimynui parveža malkas. Ji nežino ar už panašius dalykus buvo pradėti tyrimai, nežino ar buvo administracinių nusižengimų. Nesipasakojo jai vyras. Žino, kad jos vyras yra teistas. Paaiškino, kad prie miško buvo krūvelė valstybės malkų, kurias jis važiuodamas pasiėmė, tai už tai buvo teisiamas. Paaiškino, kad automobilį pirko dėl statybų, nežino kiek laiko jį turi, nepamena, gal daugiau nei 5 metai. Nurodė, kad iš pradžių jie statėsi, vėliau sūnus statėsi. Automobilį įsigijo, kai jau sūnus pradėjo statytis, tada sau tvarkėsi ir jam. Nurodė, kad tą dieną atvykęs pas juos J. J. stovėjo prie durų lauke, neturėjo jokių dokumentų. Vyras tik pasakė, kad jis kurčias ir viskas. Tuomet ji nuėjo. Nurodė nepažįstanti Š.. Nurodė, kad ji vyrui sakė, kad vežant medieną būtų sutvarkyti dokumentai. Kai vyras važiavo, tai parodė, kad visi dokumentai dėl medienos vežimo yra sutvarkyti. Patvirtino mačiusi supildytus dokumentus, buvo du lapai, tik nematė kada jie buvo supildyti. Paaiškino, kad ten buvo parašyta kaip priklauso – mediena, sausuoliai, o daugiau nepamena, kas dar buvo parašyta. Prieš važiuojant į mišką buvo susitvarkę lapus (dokumentus), buvo parašai, ji pažiūrėjo ir leido. Nurodė į datą nežiūrėjusi, nekreipė dėmesio į datas, pažiūrėjo tik kad tvarkingi ir viskas. Dokumentai buvo pilnai užpildyti, buvo parašai, vadinasi tvarkingi. Tose grafose būna vardai, pavardės, mediena. Ji persižiūrėjo viską, ten buvo nurodyta, kad gabena R. J., bus vežama mediena – sausuoliai. Paaiškino, kad vyras jos atsiklausė, nes automobilis Mersedesas, balta kabina, kur veža krovinį – žalios spalvos, buvo jos vardu registruotas. Ji vairuoja automobilį, turi B kategoriją. Tam automobiliui reikia C kategorijos. Paaiškino, kad šį automobilį ji pirko sau, nes vyras turi teises. Vyras naudojasi tuo automobiliu. Ji pirmą kartą girdi, kad jos vyras kerta ir veža miškus, kad susitaria su žmonėmis, kad yra žinomas kaip miškų vagis. Ji apie tai nieko nežino. Ji, kai perka mišką, tai perka iš miškų ūkio savo reikmėms, dažniausiai pavasarį. Užsiperka sezonui. Pardavimui malkos neperka. Paaiškino, kad J. J. pas juos buvo atvykęs su mašina. Ji matė pro langą, kad tik važiavo. Anksčiau J. nėra mačiusi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyresniuoju specialistu. 2018 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kieme, (duomenys neskelbtini), apžiūrint automobilį Mercedes Benz, valstybinių numerių neprisimena, kuriame buvo pakrauta mediena. Apžiūrint automobilyje esančią medieną, buvo išmatuota medienos ilgis, plotis ir aukštis. Pagal atliktus paskaičiavimus buvo apskaičiuotas automobilyje esančios medienos kiekis. Paskaičiavimai buvo atlikti neiškrovus medienos iš automobilio. Koks buvo paskaičiuotas medienos kiekis nurodyti negali, neprisimena, tai yra užfiksuota apžiūros dokumente. Prisimena, kad apžiūrima mediena buvo pušies medžiai. Ar automobilyje buvo sausa pušies mediena, ar buvo žalia pušies mediena, nurodyti negali, to neįsidėmėjo, nekreipė į tai dėmesio (t.1., b. l. 137).

Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad jis su kolega buvo pakviesti policijos pareigūno apmatuoti medienos. Policijos kieme buvo uždaryta mašina su mediena, reikėjo apmatuoti medienos tūrį. Policijos kieme, aikštelėje, buvo mašina su mediena, nuvažiavę apmatavo medieną. Mediena buvo sunkvežimyje. Sunkvežimio markės negali pasakyti, buvo didelis, ne mažas. Jame tilptų apie 6-7 kietmetriai. Kiek prisimena, buvo pušies mediena. Galėjo būti ir sausos ir žalios medienos, bet į tai nekreipė dėmesio, konkrečiai negali pasakyti kiek kokios medienos buvo. Matavo tik tūrį. Absoliučiai jokio kito prašymo nebuvo, netgi oficialaus rašto nieks nerašė. Pamatavo medienos kiekį ir viskas. Jokių užklausimų nebuvo, tik šitas prašymas. Kiek prisimena buvo spygliuočio mediena. Buvo supjaustytas visas stiebas, visas medis. Pagal kokybę, sunku nustatyti kam medieną panaudoti, mano, kad galima iš jos ir lentas pjauti. Kokio storio, vienetais neskaičiavo. Pamatavo: ilgį, plotį, aukštį. Skaičiavo etmetriais, tuomet yra koeficientas pervedamas į kietmetrius. Galėjo būti 6-7 kubiniai metrai. Kiek maždaug galėtų kainuot tokia mediena, nežino, yra rinkos kainos, jos keičiasi. Tuo metu kokia buvo kaina, neįsivaizduoja. Santykis, kiek kokios medienos: sausos, žalios, į tą visiškai nekreipė dėmesio, nes nebuvo tokio paklausimo. Matavo su kolega A. K.. Kai apmatavo, buvo tik juodraštukas, surašyti tie metrai ir viskas. Jokio dokumento nesurašė. Atidavė policijos pareigūnui. Į įvykio vietą nebuvo nuvažiavę, pranešimo neturėjo, nekvietė, jis asmeniškai nėra gavęs. Tuo metu, kai jis buvo kviečiamas, jo pareigos buvo Valstybinės miškų tarnybos vyresnysis specialistas. Nurodė, kad į jį asmeniškai kreipėsi policijos pareigūnas, kuris buvo užsukęs į urėdiją ir paprašė, kad atvažiuotų apmatuoti medienos. Apmatavus buvo juodraštis. Paaiškino, kad jis buvo atvykęs ne kaip pareigūnas, o kaip miškininkas – specialistas. Ta mediena, kurią jis matė, galėjo būti panaudota ir malkoms, ir kitiems reikalams. Policijos pareigūnas sakė, kad reikalingi tie matavimai, dėl sulaikytos, neteisėtai vežamos medienos. Jis jokio oficialaus dokumento nepasirašinėjo, papildomoje apžiūroje nedalyvavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja R. S. parodė, kad ji dirba individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose. Įmonės savininkas yra G. S.. Įmonės pagrindinė veikla yra miškininkystė ir su ja susijusi veikla. Individualiai įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 metų rugpjūčio 5 dienos nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype yra 5.2000 ha miško paskirties žemės plotas. Iš ko minėtas žemės sklypas buvo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas nurodyti negali. 2018 metų spalio mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, įmonės savininkas G. S. informavo, kad minėtame sklype yra išpjauti ir pavogti medžiai. Kokie buvo išpjauti medžiai neprisimins, tikriausiai pušys. Išpjautus medžius kartu su policijos pareigūnais, o vėliau kartu Valstybinės miškų tarnybos darbuotojais apžiūrėjo ir paskaičiavo įmonės savininkas G. S.. Įmonės savininkas atliko ir padarytos žalos paskaičiavimas. Kiek tiksliai yra išpjauta iš minėto miško medienos ir kokia yra padaryta įmonei žala pasakyti negali. Visus paskaičiavimus įmonė yra pateikusi ir tikslesnius duomenis gali pasakyti įmonės savininkas G. S. (t. 1., b. l. 127-128).

Liudytoja R. S. teismo posėdyje parodė, kad ji yra individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė, dirba su buhalteriniais dokumentais. Iš įmonės buvo pavogta mediena. Įmonės savininkas G. S. pranešė dėl vagystės. Kada tai buvo, neprisimena. Kiek buvo išpjauta miško nepasitikslino, šiuo metu negali atsakyti, turėtų pasikelti dokumentus. Jie išsiaiškino žalos paskaičiavimo pirminius variantus dalyvaujant miškų tarnybos atstovams. Yra kainos ir pagal tai apskaičiavo. Nurodė žinanti, kad yra pareikštas civilinis ieškinys. Civilinį ieškinį pasirašė įmonės savininkas. Ji dalyvavo ir policijos apklausoje, ir pasirašinėjant. Ji su vyru kartu vadovavo įmonei. Jų įmonė dalyvauja viešuose pirkimuose. Yra medienos gamybos kaštai, atvežimo kaštai. KTN – tai yra kietmetris, dabar yra kubas, iš principo tai yra viskas tas pats. Jie pardavinėja medieną, rastus, malkas. Žemės sklypas – miškas yra 5,2 ha dydžio. Buvo iškirsta tik dalis miško.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, byloje buvo pagarsinti liudytojos R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2018 m. spalio 14 d., jis sugrįžo iš užsienio. Jo pažįstamas G. S. jam pasakęs, kad iš jo miško (duomenys neskelbtini) kaimo ribose yra vagiama mediena, o kadangi jis gyvena netoli šio miško, todėl G. S. paprašė pažiūrėti ar kokie įtartini asmenys neveža medienos. Kur tiksliai yra G. S. miškas jis nežinojo, tačiau 2018-10-28 apie 12.20 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo išvažiuojantį iš miško keliuko krovininį automobilį pakrautą medienos rastais. Tai pamatęs, jis įtarė, kad gal tai pavogta mediena iš G. S. miško, todėl jis susistabdė šį krovininį automobilį. Sustabdęs automobilį, jis pas jo vairuotoją R. J. paklausė kieno medieną jis vežą. R. J. paaiškino, kad šią medieną jam leido vežti kažkoks J., o po to, jis kartu su R. J. nuvažiavo į kirtavietę, kurią parodė pats R. J. ir jis pamatė, kad tai G. S. miško teritorija. R. J. parodė, kad jis iš čia medieną veža ne pirmą kartą su kažkokio J. leidimu. Apie tai jis informavo patį G. S. (t.1., b. l. 118-119).

Liudytojas L. V. teismo posėdyje parodė, kad su G. S. yra daug metų pažįstami. Retkarčiais iš G. S. miško jis nusipirkdavo sau sausuolių malkų. Netoli G. S. miško, (duomenys neskelbtini) yra jo kaimas. Buvo grįžęs iš užsienio ir rudenį užvažiuojant nusprendė užsukti į G. S. mišką pažiūrėti ar yra sausuolių. Nuvažiavęs pamatė, kad yra kelmai, pjauta. Tada paskambino G. S., paklausė gal kam atidavė, gal kas valo tą mišką. Jis jam pasakė, kad niekam neatidavė. Tada ir kilo įtarimas, kad tas miškas yra vagiamas. G. S. atvažiavo, viską apžiūrėjo abu kartu, matėsi, kad ir sausų, ir žalių yra iškirsta. Jis, kaip vietinis, tai pažįsta visus, pasiteiravo gal kas matė ką. Apibūdino jam žmonės kokią mašiną matė, kad tame miške atvažiuoja. Ir per kažkiek laiko, jam paskambino ir pranešė, kad mato tą mašiną tame miške. Tuomet jis sėdo į mašiną ir iš namų nuvažiavo į tą mišką. Jis tą mašiną sutiko netoli (duomenys neskelbtini) su pakrautom malkom. Jis ją susistabdė, R. J. buvo už vairo. Tuomet jis R. J. paklausė iš kur malkos. Jis pasakė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Tuomet jis dar G. S. paskambino ir pranešė, kad čia vyksta toks įvykis, kad čia ta mašina važiuoja iš jo miško pakrauta. Paprašė R. J., kad parodytų iš kur veža tas malkas, įsisodino jį (R. J.) pas save į mašiną. R. J. jam parodė iš kurio miško kirto, tada gal už 10 min. atvažiavo G. S., tada jau jie ten aiškinosi, išsikvietė policiją, o jis išvažiavo. Paaiškino, kad kai sustabdė tą automobilį, tai jame dar du asmenys buvo. Jis nežiūrėjo kas ten sėdi, negali pasakyti, bet ten jaunesni asmenys buvo, nei kaltinamasis J. J.. Automobilį vairavo J. J.. Su kitais asmenimis, kurie buvo automobilyje, jis nebendravo. Jis susistabdė R. J., ir jie abu sėdo į jo mašiną ir nuvažiavo į tą mišką, iš kurio buvo pjaunamas miškas. R. J. parodė, iš kurio miško tas malkas ima. Jo krovininė mašina liko. Mašinoje, mano, buvo įvairių malkų. Jis pats daug metų su miškais dirba, tai matosi, kur sausa, o kur žalia. Ir storų pušų buvo, kurios vizualiai atrodė žalios. Gal po du metrus buvo. Diametras gal 30, gal 25. Jis J. J. neklausė ar jis čia pirmą kartą veža, bet ten matėsi pagal kelmus, kad vežta tikrai ne vieną kartą. Jie abu su G. S. apėjo ten, tai nemažai buvo išpjauta. Kai kur buvo užmesta samanų, jie jas nuspardė. Jau daug laiko praėjo, nelabai pamena. Nepažįsta A. Š.. J. J. anksčiau pažino iš matymo. Piktumų, konfliktų tarp jų nebuvo. Po šio įvykio sulaukė iš J. J. grąsinimų, jis jam skambino išgėręs, bet jis jam pasakė, kad pokalbis įrašomas. Jam nėra žinoma iš kur R. J. turėjo jo telefoną. Kažkada jis parveždavo jam malkų, jis R. J. pasisamdydavo, kažkada turėjo kontaktus. Paaiškino, kad vietiniai gyventojai apibūdino mašinos spalvą, kad žalia kabina buvo, neatsimena tiksliai, ir kad su kranu, fiskaras, lyg Mersedesas. Jis labai nekreipė dėmesio, tik kad spalva žalia atrodo buvo. J. parodė, kur kirto tą medieną, kuri buvo tuo metu jo mašinoje. Parodė, iš kurio miško ją kirto. Neklabėjo apie tai, kiek kartų vežė, apie tai jo neklausė. Jis jam pasakė kažkokią pavardę, kad neva tas miškas yra to žmogaus, bet negali pasakyti pavardės, nepamena. Bet jis žinojo, kad tas miškas yra S. Kai jis pasakė kitą pavardę, jam iš karto kilo įtarimas. Jis tada G. S. iš karto paskambino, kad iš jo miško iškirsta, kad sustabdė tą mašiną, kad iš jo miško vežė. J. kažkokią pavardę paminėjo, pasakė, kad neva kažkokio žmogaus miškas ir jam leido jį kirsti, tačiau jis žinojo, kad tai S. miškas, bet J. jam pasakė tą dieną, kai jį sustabdė, kad tai to žmogaus, kurio pavardę paminėjo, miškas ir kad tai ne G. S. miškas. Jis R. J. nesakė, kad tai ne to žmogaus, kurio pavardę jis paminėjo, miškas, tą jis tiksliai žino, kad tai G. S. miškas ir jis jau buvo paskambinęs šeimininkui, kuris atvažiavo ir jie ten toliau viską aiškinosi. Mašina buvo pilna medienos, gal 5-6 kubai. R. J. geranoriškai atsisėdo į jo automobilį ir sutiko parodyti tą vietą. Jokių problemų nebuvo. Paaiškino, kad jis iš to miško savininko (G. S.) pirkdavo malkas. Prieš pora metų buvo pirkęs. Pakrautoje mašinoje, kurią sustabdė, buvo gal 5-6 kubai medienos. Reikia skirti vieną dalyką, kad jei vien sausuoliai, tai yra viena kaina, jei žalia, tai jau yra kita kaina. Gali būti ir 70 eurų už kubą. Dar kartą nurodė, kad jam pranešė, kad tame miške yra mašina, todėl atvažiavo į mišką. Jis nuvyko į mišką pažiūrėti daug anksčiau, kai grįžo iš užsienio, prieš kokias dvi savaites iki įvykio. Jis nuvažiavo pažiūrėti ar yra išdžiūvusių medžių, kad galėtų nusipirkti sau malkos. Jeigu yra sausuolių, tai jis pasiskambina savininkui. Kai apsilankė miške, tai buvo išpjauta, kelmai buvo. Tada paskambino šeimininkui, paklausė, ar jis kažkam pardavė mišką, ar kažkas kerta. Savininkas pasakė, kad niekam nepardavė. Suprato, kad kažkas vagia. Savininkas paprašė pastebėti, paklausti kaimynų, žmonių, kurie ten gyvena, gal ką matė. Tuo metu, kai jam skambino, jis nebuvo atvykęs į mišką pažiūrėti, jie susitiko vėliau, gal po kelių dienų. Atvažiavo, apžiūrėjo tuos kelmus. Jis negavo užduoties stebėti, jis paklausė ar galėtų paklausinėti. Jam paskambino iš vietinių žmonių, pažįstami, to žmogaus įvardinti negali, nepamena. Jam paskambino ir pasakė, kad mato mašiną. Ne į (duomenys neskelbtini) atvažiavo, ten nuo (duomenys neskelbtini) yra 8 kilometrai. Pamatė, kad iš miško išvažiuoja žalios kabinos automobilis. Kai pradėjo kalbėti su R. J., jis buvo nusiteikęs geranoriškai. Nežino ar įvardijęs kitą miško savininką J. nuoširdžiai klydo ar melavo. Jis 100 procentų žinojo, kad tai yra G. S. miškas. Negali pasakyti, ar J. klydo, ar sąmoningai melavo. Virš 20 tikrai pastebėjo iškirstų medžių. Jis nevaikščiojo po visą mišką, negali pasakyti, kiek buvo iškirsta. Nurodė, kad pora kartų yra pirkęs iš S. medieną. Jam parveždavo traktoriumi, apie 15 kubų gal buvo pirkęs sausos medienos, žalios ne. Pirko iš to paties miško ploto, kuriame buvo įvykdyta vagystė. Nurodė, kad jis su savininku atvažiuodavo pasižiūrėti, kiek yra tų medžių ir viskas. Nežymėdavo medžių, apžiūrėdavo maždaug vieną vietą, ne visą mišką, nes jam daug nereikėdavo. Pasižiūri kiek maždaug yra sausuolių, tą vietą sutvarkai ir viskas. Pora kartų gal nusipirkęs iš S., dažnai nepirkdavo, gal kas dvejus metus, į dvejus metus kartą nusipirkdavo. Pora kartų yra pirkęs ir dabar, pernai gal, pirko. Po jo kirtimo nebūdavo jokių problemų. Jie padarydavo sutartį raštu, yra gabenimo dokumentai. Turi ir dabar dar tas sutartis. Iki šio įvykio, t. y. 2018-10-28, iš S. medieną pirko prieš pora metų, apie 2016 m. Kai pamatė užmaskuotus kelmus, neklausė J., kaip suprasti šiuos dalykus, neklausinėjo, ar jis ten išpjovė. Jie atvažiavo, jis parodė iš kur pjovė ir viskas, nevaikščiojo po visą mišką. Ten matėsi daugiau kelmų. Nurodė, kad jis tame pačiame plote kirto, tas pats miškas, bet vieta ne ta. Negali tiksliai koks atstumas nuo tos vietos, kur vagystės metu buvo iškirsta, gal 300-400 metrų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Š. (mirusi) parodė, kad jai ir jos sesei bendra nuosavybės teise priklauso miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame miško sklype maždaug prieš du – tris metus, tiksliai neprisimena, buvo vykdomi miško kirtimo darbai. J. J. asmeniškai nepažįsta, nėra su juo bendravusi. Nežino, kad minėtas asmuo būtų vykdęs jai priklausančiame miško sklype miško kirtimo darbus. Apie miško vagystę, iš miško, priklausančio IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ji nieko nežino. Kada, koks medienos kiekis buvo pavogtas ir kas pavogė pasakyti negali (t. 1., b. l. 124).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, tikslu patikrinti kitus įrodymus, byloje buvo pagarsinti liudytojos A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju. Dirbo 2018 m. spalio 28 d., dienos metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) išpjautas miškas, priklausantis G. S.. Prisimena, kad nuvažiavę į vietą, kelyje (duomenys neskelbtini) rado krovininį automobilį Mercedes- Benz, valstybinių numerių dabar neprisimena, su priekaba, kurioje buvo prikrauta pušies rąstų, 2 m. ilgio. Krovinio automobilio kabinoje buvo trys žmonės: vairuotojas ir dar du keleiviai. Asmenų pavardžių neprisimena. Visi trys asmenys buvo apsivilkę paprastais darbiniais drabužiais. Sakė, kad darbiniais, nes drabužiai nebuvo švarūs, buvo kasdieniniai. Vairuotojo paprašė parodyti, iš kokio miško pjovė ir vežė medieną. Vairuotojas, kaip dabar žino, tai R. J., parodė, kur važiuoti. Kartu kiek pavažiavę rado iškirstą miško plotą, suskaičiavo iš viso keturiasdešimt vieną kelmą. Matėsi, kad medžiai šviežiai nupjauti, nes kelmai buvo nepajuodę, aplink kelmus matėsi pjuvenų, buvo kažkokios transporto priemonės ratų vėžės, bet neaiškios. Apsižiūrėjo įvykio vietą, surašė apžiūros protokolą. Prisimena, kad vairuotojas R. J. atsisakė pasirašyti įvykio vietos apžiūros protokole, nors apžiūroje dalyvavo. Nepaklausė krovininio automobilio vairuotojo R. J. duomenų dviejų asmenų, kurie buvo jo automobilyje, kai atvažiavo į įvykio vietą. Tų asmenų pavardžių ar kokių nors kontaktinių duomenų neužsirašė. Kai iš vietos, kur buvo išpjauti medžiai, sugrįžo prie krovininio automobilio, tai tie du asmenys jau buvo pasišalinę. Vairuotojas R. J. nesakė tų dviejų asmenų pavardžių. Prisimena, kad vairuotojas R. J. sakė, kad į tą patį miško plotą medienos važiavo du kartus. Pirmą kartą maždaug prieš savaitę laiko su miško savininku, kurio pavardės jis nenurodė, sakė nežino, o antrą kartą, t. y. 2018-10-28, jis važiavo jau be miško savininko, bet miško savininko paliepimu. Krovininį automobilį su mediena vairuotojui R. J. nurodė parvairuoti į (duomenys neskelbtini) rajono PK kiemą (t. 1., b. l. 132-133).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas G. S. yra išvykęs į užsienį, BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, tikslu patikrinti kitus įrodymus, byloje buvo pagarsinti liudytojo G. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba Valstybinėje miškų tarnyboje. Nurodė, kad buvo gautas iš policijos pranešimas, kad S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame miške yra pavogti medžiai. Jis nuvyko kartu su S. į mišką, čia buvo 2018 m. lapkričio mėnesį, ir miško kelmus sumatavo. Mediena jau buvo išvežta, matėsi tos medienos ėmimas automobilio strėle. Ant žemės matėsi ėmimai medienos, nes medžių nebuvo, kokio ilgio pagaliai buvo pjauti ir išvežti. Matėsi, kad ne su traktoriumi, o su krovininiu automobiliu. Jie perėjo, sumatavo sausus kelmus, žalius kelmus ir paskui paskaičiavo. Aktas yra aktas, jį pasirašė jis ir S. Paskaičiavo žalą. Žalą paskaičiavo pagal kelmus, nustatė, kurie kelmai sausi, kurie žali. Yra dar miškų grupės, pagal miškų kadastrą nurodė, kurie medžiai yra trečioj grupėj, tai ten yra didesni įkainiai, o kur ketvirtoj miškų grupėje – kiti įkainiai, truputį mažesni. Skirstoma į pirmą, trečią, ketvirtą grupes. Trečia yra apsauginiai miškai, ketvirta – ūkiniai miškai. Amžius ten yra didesnis. Paskui yra rezervaciniai miškai, draustiniai. O čia buvo apsauginiai ir ūkiniai miškai. Suskaičiavo, kad žalių medžių buvo iškirsta 18 vienetų, kas sudaro 9,61 kietmetrių, iš jų buvo 3,5 kietmetrio trečioje grupėje ir ketvirtoje grupėje 6,31. Sausuolių žalos jie neskaičiavo, nes čia jau civiline tvarka turi pareikšti ieškinį. Žalą paskaičiavo žalių medžių. Yra tūris ir sausų medžių paskaičiuotas, bet čia jau S. turi pareikšti ieškinį dėl sausų. Smėlyje pėdsakai matėsi ir buvo tik vieno automobilio, kitų nebuvo. Iš eilės medžiai nebuvo iškirsti, kur buvo guota sausuolių, tai jie visi ir buvo išpjauti, o ten kur žalias, tai ar pravažiuoti trukdė, ar gal jam atrodė. Ten, kur paskaičiuota žala, tai tikrai žali medžiai. O visi kiti, tai tikrai ne plynu kirtimu, rinktiniu kirtimu išpjauti. Buvo visaip. Buvo ir užmaskuotų kelmų. Daugiausiai buvo užmaskuoti žali kelmai. Paimta samanų pabarstyta, kojomis pjuvenų paspardyta, toks maskavimas, kad taip nekristų į akis. Paaiškino, kad yra apvalus rąstus, tai jį ima, suspaudžia, tai į žemę įsispaudžia ir matosi. Yra kelmas, nuo kelmo stiebas guli, supjauta ir matosi paėmimo žymės. Tos žymės buvo ir prie sausuolių, ir prie žalių. Tai vienu laikotarpiu nukirsti medžiai. Tikrai negalintis pasakyti vienos ar dviejų dienų skirtumu. Praktiškai, tai buvo vienas kirtimas tiek sausų, tiek žalių. Maždaug vienu metu iškirsta. Jam yra žinoma, kad yra būta R. J. sulaikymų, tačiau teisme jie nedalyvavo, paskui J. jis buvo protokolą surašęs už sausuolių gabenimą iš kitų savininkų. Nurodė, kad jis atvažiavo matuoti, pirmiausiai, pagal skambutį, buvo jam paskambinta, kad pavogta mediena, jie pasakė, kad rašytų prašymą policijai. Parašė policijai ir tada jie su S. nuvažiavo į mišką. Jis irgi yra tarnybos atstovas. Skambučių tikrai forminti niekur nereikia. Anksčiau buvo tokia tvarka, dabar tos tvarkos pasikeitė, nuo praeitų metų liepos mėn. jie už savavališkus kirtimus priima skundus, prašymus per tokią programą. Dabar yra kitaip, o tuo metu paskambino telefonu, pasakė, kad išpjovė, kad sulaikė su policija. Pasakė, kad nuvažiuoja ir paskaičiuoja tuos medžius, kad jis dar neprikirstų. Jie nuvažiavo, bet neskaičiavo, o tik praėjo tokiu greituoju būdu, nes jis negalėjo iš karto rašyti ir skaičiuoti žalos. Pasakė, kad duotų policija pranešimą. Tada dar į policiją nuvažiavo. Jie pažiūrėjo, kad kol skaičiuos oficialiai, kad nebūtų daugiau iškirsta. Nurodė, kad jis du kartus buvo į vietą nuvažiavęs. Vieną kartą S. prašymu, kitą kartą policijos nurodymu. Pirmą kartą, kai važiavo S. prašymu, važiavo kaip oficialus atstovas, bet niekur to nežymėjo, nes laukė oficialaus policijos prašymo. Niekur to nefiksavo. Oficialiai yra gauta lapkričio 13 d., lapkričio 14 d. patikrinimo aktas, viskas daryta lapkričio 14 d. Nepasakys, kada buvo gautas skambutis, tai buvo beveik prieš 4 metus. Gali būti, kad važiavo matuoti po 2-3 savaičių įvykus įvykiui. Lapkričio 14 d. buvo nuvykęs antrą kartą. Pirmą kartą, kada buvo nuvykęs, jis nepamena. 18 žalių pušų negalėjo būti iškirsta po spalio 28 d., todėl, kad jie suskaičiavo. Jie prieš tai buvo, suskaičiavo ir pasirašė. Po pirmo skaičiavimo jie suskaičiavo, kiek sausų, kiek žalių. Kai antrą kartą nuvažiavo, jie tuos pačius kelmus rado, papildomai nebuvo prikirsta ir niekas daugiau nenukirto. Pirmą kartą važiavo neoficialiai, dokumentų neturi, kad matė tokią pat situaciją. Oficialiai išmatavo lapkričio 14 d. Jeigu jie tuos pačius ženklus rado, kur važinėta, kur suktasi, kur krautasi ir daugiau ant tų pėdsakų nebuvo užvažiuota. Nurodė, kad jis ne pirmus metus dirba, dirba jau beveik 44 metus. Negali būti taip, kad žalios pušys būtų iškirstos po spalio 28 d. Pats savininkas jų negalėjo iškirsti. Nežino kodėl policijos pareigūnai neužfiksavo žalių pušų, gal jie ne visą plotą apėjo, jis už juos neatsakys. Ką rado, tą ir surašė. 18 žalų pušų negalėjo būti iškirsta po spalio 28 d. Tas automobilis jau buvo uždarytas (duomenys neskelbtini) su mediena. Jis nebuvo kviečiamas į policijos komisariatą. Kai pirmą kartą su nukentėjusiuoju nuvažiavo į mišką apžiūrėti kiek yra kelmų, žymėjosi. Antrą kartą atliekant skaičiavimus lygino su pirmiau atliktu žymėjimu. Kai antrą kartą skaičiavo, tai jam vienas medis neatitiko. Nepasakys ar vienu medžiu daugiau ar mažiau buvo. Jis laikosi tos pozicijos ką matė. Rinkos vertės jie nenustatinėja. Iš sausuolių malkos buvo galima dar ir rąstelius pasidaryti, kur truputį paderinęs buvo. Kai savininkas medį parduoda, tai tokius sausuolius nuo kamblio atpjauna ir padaro dar paderinę medieną, jis daro rąstelius, kurių kaina yra didesnė nei malkų, bet kai čia viskas nupjauta ir paimta, tai nepasakysi, kiek. Iš sausuolių dailylenčių nepadarysi, bet iš žalių padarysi, viską galima padaryti. Kai su S. matavo, tai apvaikščiojo visą miško plotą, visas ribas, suskaičiavo visus nupjautus medžius. Miško savininkas, jeigu bus pjaunami sausuoliai ir išvartos, neturi informuoti Miškų tarnybos. Jeigu jis tą medieną kažkam parduos, tai tada jis turi parašyti pranešimą apie ketinimus ir pateikti Miškų tarnybai. Jeigu jam reikia leidimo, jis tą medieną parduoda, tai jis turi teikti prašymą, kad jis nori išsikirsti ir sausuolius. Jei su kažkokiu asmeniu sudaro sutartį dėl sausuolių kirtimo, tai savininkui reikia leidimo. Nežino ar yra S. toks prašymas tarnyboje, jie tokiais reikalais neužsiima. Sausuoliai ir žalios pušys, kurios buvo iškirstos, augo bendrame plote. Medžiai augo mišriai. Nurodė, kad pirmą kartą važiavo į mišką, kai miško savininkas pasakė, kad iškirsta, tuomet jie apėjo jo ribas ir suskaičiavo medžius, kažkur pasižymėjo. Būtent, kad buvo iškirsta S. privačioje valdoje. Ten dar siekia 3 ar 4 valdos aplinkos, tai jose jokio sausuolio nebuvo nupjauta. Kai važiuoji, tai apžiūri sklypą, kuriame yra kažkas padaryta, taip pat apžiūri ir gretimas valdas. Bet gretimose valdose nieko nebuvo nupjauta. Kai oficialiai skaičiavo, tai užmaskuotų kelmų nebuvo, jie juos atidengė, kai pirmą kartą buvo atvažiavę apžiūrėti. Policijos pareigūnai galėjo nepastebėti užmaskuotų kelmų. Vienas kitas kelmas buvo užverstas šakomis. Kai jie ėjo, tai dažais žymėjo kiekvieną kelmą, todėl ir galimas neatitikimas tarp jo ir policijos skaičiavimų. Nurodė, kad jis jau ne pirmus metus ir su pareigūnais važinėja, daugiausia būna, kad kelmus randa jis, o ne jie. Buvo kažkur pridengta, jie praėjo ir nepastebėjo, o jam visai kitaip atrodė, jis pastebėjo. Negali pasakyti ar prieš jį buvęs asmuo galėjo atidengti kelmus. 18 žalų pušų negalėjo būti iškirsta po spalio 28 d. Paaiškino, kad pagal tuos kelmus, kurie buvo iškirsti, tai matosi, kad sausas, kad pjuvenos šviežios, kelmai pelėsiu nėra aptraukti, žalių taip pat pjuvenos gražios, šviežios. Kai praeina jau koks pusmetis, tai nuo saulės, lietaus pjuvenos visai kitokios būna. Kelmas jau būna aptrauktas grybu. Pusės metų kelmą atskirti nuo šviežio tikrai nesunku. Jeigu žievė lupasi, tai pušis sausa, jeigu žievė nesilupa – medis žalias. Pjuvenos nei vienoje vietoje nesiskyrė tada, kai nuvažiavo į mišką, prie visų kelmų jos buvo vienodos. Pagal tai ir buvo surašyta, kad tai vieno pjovimo. Nurodė, kad jam nesakė kada tie medžiai buvo iškirsti, sakė, kad gal prieš savaitę, bet tie mašinos pėdsakai labai į smėlį įsispaudę buvo.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje ir su šiuo įvykiu susijęs tik tiek, kad girininkas pasiuntė jį dalyvauti medienos matavime (duomenys neskelbtini). Miške jis nebuvo ir kelmų nematė. Jis dalyvavo matavime, su žymekliu žymėjo jau pamatuotus pagalius, kad nebūtų pamatuoti antrą kartą. Mediena buvo apie 2 metrus supjauta. Skersmuo buvo įvairus. Buvo pušinė mediena, lapuočių nepamena, jų nebuvo. Kiek buvo žalios ir kiek sausos, negali pasakyti, buvo ir tokios, ir tokios. Jis pats nerašė kokia mediena, todėl kiekio vienokios ir kitokios pasakyti negali. Maždaug per pusę buvo žalios ir sausos. Jau nemažai metų praėjo, tai ir atmintis ne kokia. Jis automobilio nematė, mediena jau buvo iškrauta (duomenys neskelbtini), prie S. dirbtuvių, ten jis ir apžiūrėjo. Jis su žymekliu žymėjo pagalius, tuo viskas ir baigėsi. Tai truko neilgai. Jis pats jokio dokumento nerašė, tik pasirašė. Jo pasirašytas dokumentas buvo, kur buvo atlikti paskaičiavimai. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) girininkijos eigulys. Jis tik dalyvavo matavime, žymėjo žymekliu pamatuotus pagalius. Spalvotu žymekliu užbraukė tuos, kuriuos jau pamatavo, kad nepamatuotų antrą kartą. Matavo su rulete. Darbininkai matavo. Jam atrodo, kad pasirašė dar S., nepamena tiksliai. Negali pasakyti, kiek buvo medienos, gal apie 10 kubų. Jis neskaičiavo, tai tiksliai pasakyti negali. Jo nuomone, ten buvo viena mašina medienos. Jis dirbo 40 metų, todėl atskiria sausą pagalį nuo žalio. Ž. Š. mišką, tiksliai ribų nežino, bet kur jis yra, jis žino. Š. miškas yra apie pusė kilometro nuo S. miško, tikrai nesiriboja su S. mišku. Iš girininko V. Ž. gavo užduotį nuvažiuoti ir sudalyvauti matavime. Negali pasakyti kas buvo pagrindinis matavimų dalyvis, nebuvo parašyta, kas pagrindinis. Pavedimas buvo ne matuoti, o dalyvauti. Iš miškininkų daugiau nieko nebuvo. Matavo S. su kažkokiu asmeniu, kurio jis nepažįsta, tačiau ne su oficialiu pareigūnu. Iš oficialių pareigūnų buvo tik jis. Jis atliko antraeilį vaidmenį. Iš pradžių rašė į popieriaus lapą, o paskui perrašė. Jis tuos popierius pasirašė. Buvo užpildytas blankas, jį užpildė privatus asmuo. Matuoti atvyko į (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Ten buvo sandėliai ir medienos perdirbimo dirbtuvės. Ta mediena buvo sukrauta kitoje kelio pusėje. Jis daugiau nematė ar ten buvo kokios medienos. Privažiavimas prie Š. miško yra kitas, ne prie S. miško. Š. miškas yra prie kelio (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, o S. miškas yra nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant link (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu keliu važiuojant į Š. mišką nepatenkama, reikia važiuoti kitu keliu. Tarp šių miškų maždaug pusės kilometro atstumas. (duomenys neskelbtini) girininkas V. Ž., jis dirba ir dabar. Jis ten buvo trumpai, turbūt buvo policijos pareigūnai, tiksliai negali pasakyti. Jis žymėjo žymekliu, tik žymėjo. Gal skaičiavus išmatuotos medienos padarė buhalterė. Iš miškininkų niekas to nedarė, nes vienintelis miškininkas buvo jis. Tiksliai pasakyti ar buvo policijos pareigūnas negali, nes jau penkti metai eina. Atrodo, kad tai jau buvo po darbo, vakaras. Vienas policijos pareigūnas buvo. Nurodė, kad iš girininko nurodymą gavo žodžiu, darbo pabaigoje. Jam nepasakė dalyvavimo tikslo. Nuvykus į vietą, tuo momentu jam nepasirodė keistas nurodymas, todėl kad buvo pareigūnas. Buvo policijos pareigūnas, stovėjo tikrai. Policijos pareigūnas buvo uniformuotas. To pareigūno nepažinojo, negali pasakyti jo pavardės. Jis nežino kur tas užpildytas lapas nukeliavo. Savo viršininkui jis pasakė, kad dalyvavo. Negali pasakyti kodėl reikėjo, kad dalyvautų miškų tarnybos pareigūnas. Jis beveik nevažiuodavo, nebent kreipdavosi privatūs asmenys. Jo funkcijų buvo daug: medienos matavimas, išlaidavimas, girininkijos priežiūra. Jeigu matavimas būtų vykęs neteisingai, jis jį būtų sustabdęs. Jei matytų, kad sprindžiu matuoja, tai suprastų, kad neteisingai. Nematė ką asmuo rašė popieriuje. Mano, kad matavimas buvo teisingas. Buvo ir žalių, ir sausų medžių. Krūvoje buvo ir žalių, ir sausų. Miške jis nebuvo. Jis jau sakė, kad nebuvo miške ir nežino, ar buvo žalių.

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas Ž. L. parodė, kad minėtame miško plote jie pjovė tik sausus pušies medžius. Kam priklauso miškas jis nežino, R. J. jam nieko apie tai nesakė. Pavogti medienos neplanavo ir to nenorėjo. Apie tai, kad miškas, kuriame pjovė medžius, R. J. nepriklauso jis nežinojo. Jis nežino ar šioje vietoje anksčiau buvo išpjauti ir žali medžiai. Jis su medienos vagyste nesusijęs visiškai. Jis tik padėjo R. J. vykdyti medžių kirtimo darbus (t.1., b. l. 158-160).

Liudytojas Ž. L. teismo posėdyje parodė, kad R. J. prašė padėti. Viskas buvo gal prieš 4-5 metus, rudenį. Buvo dar vienas asmuo M. Jie važiavo į mišką už (duomenys neskelbtini), pjovė mišką. Tų apylinkių jis nepažįsta. Automobilį vairavo R. J.. Jis pjovė benzininiu pjūklu. Pjūklas buvo R. J.. Pjovė pušį, lapuočių nebuvo. Daug ten nebuvo, gal kokie 50 metrų, pjovė sausuolius ir viskas. Ten vietoj vien sausuoliai buvo, kuriuos pjovė. Kadangi ten buvo vien sausuoliai, todėl žalios medienos pjauti nereikėjo. Paaiškino, kad jam nesakė kieno ten miškas, o jis neklausė. Važiavo į mišką vieną kartą. Pripjovė mašiną. Automobilis buvo R. J.. Jam nesumokėjo už tą pagalbinį darbą. R. J. išvežė į policiją ir viskas. R. J. paprašė padėti, buvo pažadėjęs vakarienę, butelį išgerti. Gal būtų parvežęs, bet jį policija išvežė. Jiems jau išvažiuojant iš miško atvažiavo kažkokia mašina, sustabdė, policiją iškvietė. Tada vėl nuėjo į mišką, o jie sėdėjo mašinoje. R. J. išsivežė, o juos į namus parvežė. R. J. paskambino dukrai, kuri juos ir parvežė. Automobilis su malkomis liko miške, o jie nuėjo iki stotelės ir nuo stotelės juos parvežė. Nurodė, kad jis nedažnai padeda R. J., čia buvo pirmas kartas, anksčiau jam nepadėdavo. J. J. jis nepažįsta, nematęs jo, jis nedalyvavo. Kai pjovė, kelmų nemaskavo. Nematė užmaskuotų kelmų. Nekreipė dėmesio ar ten jau buvo pjauta. Su vienu pjūklu pjovė. Neatsimena, kiek medžių išpjovė, gal 10, gal daugiau, gal mažiau, neskaičiavo, neatsimena, juk tiek laiko praėjo. Žalių nepjovė. Sakė, kad tai malkoms. Jam nėra žinoma ar R. J. kas nors prašė malkų, jis jo neklausinėjo. Kiek išpjovė, tiek ir paėmė. Neliko miške išpjautos medienos. R. J. jam nesakė ar dar ketina atvažiuoti pjauti, jis irgi to neklausė. Nurodė, kad jis neklausė kieno ten miškas. Paprašė padėti ir viskas. Paaiškino, kad kiek išpjovė, tiek ir pasikrovė. Šakas nugenėjo, šakos ir liko miške. Truputį dėliojo šakas į krūvą. Ten sausuoliai buvo, tai kiek ten tų šakų buvo. Pjovėm gal po 2 metrus, gal po daugiau. Nurodė, kad jis Š. nepažįsta. Vieną kartą padėjo R. J.. Jie nėra draugai. Jis buvo kaime, ateidavo pas brolius, o R. J. ten atvažiuodavo, ten jo uošvė lyg gyveno, todėl matydavo jį. R. J. atvažiavo pas žmonos brolį, į svečius ir jie susitiko. Nurodė, kad žmonos brolis A. V.. Jis buvo ten ir jis paprašė padėti. Brolio neprašė. Nežino kur M. A.. Jų niekas nesieja. Jis ten irgi pas kaimynus ateidavo. Ryšių jie nepalaiko. Kai dirbo, buvo blaivūs. Visi buvo blaivūs. R. J. paskambino žmonos broliui ir taip jį susirado. R. J. žmonos brolis gyvena ten, kur jis anksčiau gyveno. Jis nežino, kur M. gyvenamoji vieta, seniau jis ten būdavo, paskui (duomenys neskelbtini) būdavo. Kiek atsimena, tai jis ten netoli kitame kaime gyveno. Jis jį tik kelis kartus matęs, jis ten pas kaimynus ateidavo, pas vieną, pas kitą užeidavo. Neklausinėjo, kieno yra miškas. Jis paprašė ir viskas. Jis nežino ar ten svetimas miškas. Jis neklausė R. J. ar turi dokumentus. Buvo pripjauta pilna mašina. Nežino kiek kubų telpa mašinoje, gal 6-7. Jis pjovė su benzopjūklu. Jis miškuose yra dirbęs anksčiau, M. šakas tampė, R. J. krovė. R. J. jį rado kaime, pas žmonos brolį. Jis pas jį buvo nuėjęs kaip pas kaimyną, bendravo. M. irgi atėjo. R. J. kalbėjo su policininkais, o jie mašinoje sėdėjo. R. J. išsivežė, nuvažiavo ir žiūrėjo ten miške. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), ir tuo metu nurodytu adresu gyveno. Nurodė turintis darbinės patirties miške apie 7 metus, yra pjovęs miške, dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) pjūklininku. R. J. paprašė padėti, jis R. J. neteikė pjūklininko paslaugų, tiesiog padėjo. Atlygio nebuvo sutarę. R. J. pasitelkė jį į pagalbą kaip patyrusį pjovėją. R. J. policija išsivežė į mišką, o jie liko automobilyje. Tą dieną policija jų nematė. Nurodė, kad juos sustabdė kažkoks žmogus. Tada iškvietė policiją. Kai policija atvažiavo, jie buvo mašinoje. Policija jų nematė, jie užpakalyje stovėjo. Per mašinos veidrodėlius jie matė policiją. R. J. gale ten su jais kalbėjo. Iki tol, kol atvažiavo policija, R. J. buvo išlipęs ir vaikščiojo. Per veidrodėlius jie matė policiją, tačiau policijos pareigūnai nebuvo prie jų priėję. Jie nematė jų. Kai policija atvyko, jie nuvažiavo į mišką. Jie liko automobilyje. R. J. paskambino dukrai ir ji juos paėmė. Policija pasiėmė iš R. J. mašinos raktelius. Nurodė, kad jį tardytoja apklausinėjo, jis davė parodymus, sakė, kad kirto medieną. Dėl to, kad kirto mišką, jam įtarimai nebuvo pareikšti. Nurodė, kad jis turi darbinės patirties, lengvai atskiria, kur yra sausuolis, kur žalias medis. Automobilis, kurį rodo, yra tas pats, kurį jie krovė. Šis automobilis buvo prikrautas tik sausuolių. Kai jie atvažiavo į mišką, nebuvo jokių žymių, kad ten būtų pjauta anksčiau. Jis to nepastebėjo, neatsimena, nekreipė į tai dėmesio. R. J. jam nesakė, kad jau buvo šiame miške.

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad jis, 2018 m. spalio, o gal lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kartu su Ž. L. gėrė alkoholinius gėrimus pas savo pažįstamą A. V., (duomenys neskelbtini). Tuo metu, pas juos atvažiavo iš matymo pažįstamas R. J., kuris jo ir Ž. paprašė sekančią dieną padėti jam iš miško parvežti malkas. Jis su Ž. sutiko jam padėti. R. J. nepasakė iš kokio ir kieno miško reikės parvežti malkas, o jis jo apie tai ir nepaklausė. Sekančią dieną, ryte, jis kartu su R. J. ir Ž. L. išvažiavo į mišką dirbti. Važiavo R. J. vairuojamu automobiliu Mercedes. Kokia tai buvo vieta pasakyti negali, nežino, ten buvo pirmą kartą. Atvažiavus į mišką, R. J. sustojo miško keliuke ir jiems parodė medžius, kuriuos reikėjo nupjauti. R. J. parodė sausus pušų medžius. Jam parodžius medžius, jie pasikeisdami visi trys vienu R. J. benzininiu pjūklu išpjovė kelias sausas pušis. Kiek tiksliai išpjovė medžių pasakyti negali, nežino. Išpjauti medžiai buvo įvairaus dydžio, vieni storesni, kiti plonesni. Medžius pjovė praktiškai vienoje vietoje, supjaustydami dviejų metrų rąstais. Po to, R. J. šiuos rąstus savo automobilio kranu susikrovė į automobilį. Į automobilį buvo pakrauta apie 10 kubinių metrų medienos. Susikrovus medieną, visi išvažiavo į R. J. namus. Automobilį vairavo R. J.. Važiuojant, pavažiavus apie kilometrą nuo miško, juos sustabdė lengvasis automobilis. Šio automobilio jam nepažįstamas vairuotojas priėjo prie jų ir pradėjo aiškintis dėl medienos. Netrukus atvyko dar vienas nepažįstamas vyras ir policijos pareigūnai. R. J. aiškinosi su tais vyrais ir policijos pareigūnais, o jis su Ž. L. sėdėjo automobilyje. R. J. išvažiavus į mišką, netrukus privažiavo automobiliu R. J. dukra, kuri jį su Ž. L. parvežė pas R. J. į namus. Ten jie išgėrė degtinės ir pavalgė. R. J. tuo metu namuose nebuvo. Kiek pabuvę ir pavalgę jie grįžo namo. Po to daugiau minėtame miške nebuvo. Kam priklausė miškas, kuriame pjovė medžius nežino. R. J. jiems nepasakojo. Apie tai, kad miškas, kuriame kirto medžius ir iškirstą medieną vežė automobiliu priklauso ne R. J. jie nieko nežinojo. Apie tai, kad mediena vagiama jis nežinojo ir nesuprato. R. J. apie tai jiems nieko nesakė. Jis pats su medienos vagyste nėra susijęs visiškai. Pavogti medienos neplanavo, to nenorėjo ir apie tai, kad buvo vykdoma medienos vagystė jis nieko nežinojo. R. J. tik paprašė jam padėti išpjauti medžius ir juos parvežti. Už darbą R. J. ar kas kitas jokių pinigų nesumokėjo. Už darbą jam buvo duota tik pavalgyti ir išgerti degtinės. Būnant minėtame miške jis nepastebėjo ar anksčiau ten buvo vykdomas kirtimas. J. J. nepažįsta, toks vardas ir pavardė man nieko nesako. Parodyti minėto miško negalėčiau, nes ten buvo tik vieną kartą, vietovė jam nežinoma, nematyta (1 t., b. l. 150-152).

Liudytojas M. A. teismo posėdyje parodė, kad buvo pas A. V., (duomenys neskelbtini) kaime. Prieš tai gyveno pas savo dėdę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Dėdė V. Z.. Dėdės pažįstamas yra A., taip ir jis su tuo A. susipažino. Nepamena ką jis ten veikė, bet buvo taip, kad atvažiavo R. J. ir pasiūlė padirbėti. Tiksliai metų nurodyti negali, gal kokie 2019 metai buvo. Nepamena metų laiko. R. J. paprašė miške padėti, šakas atmetinėti. Atlygis – išgerti ir pavalgyti. Kitą dieną atvažiavo R. J. ir jį pasiėmė. Vienas atvažiavo, nepamena su kokia mašina. Sunkvežimiu važiavo į mišką. Lengvos mašinos markės jis nepamena, su kuria jį R. J. pasiėmė. Paskui su sunkvežimiu važiavo. Mašiną pasikeitė pas R. J. namuose. Buvo dar vienas žmogus, nepamena jo vardo, tačiau jis jį yra matęs ne pirmą kartą, kelis kartus yra kartu gėrę. Į mišką važiavo kažkur už (duomenys neskelbtini). R. J. nesakė kieno miškas, sakė, kad reiks pripjauti medienos. Nesakė, kaip reiks pjauti, tiesiog pripjauti ir pakrauti sunkvežimį. Jis nepjovė, jam reikėjo tik šakas atmetinėti ir viskas. R. J. jam pasakė ką daryti. Miške pjovė kitas žmogus, vardu Ž., kuris genėjo šakas, o jis tik rinko, mėtė. Buvo pjaunama pušis, lapuočių nebuvo. Žalios nebuvo iš viso, vien sausuoliai. Jie nepjovė nei vieno žalio medžio. Buvo pjaunama pasirinktinai, nes nebūna tokių plotų išdžiūvusių. Nupjauta buvo visa sausa mediena. Nepamena, ar dėjo samanų ant kelmų. Nežino kiek buvo pripjauta medienos, gal kokie 4 kubai toje mašinoje turėjo tilpti. Buvo pakrautas pilnas automobilis, gal 4-5 kubai. Tada važiavo iš miško ir juos sustabdė kažkokia mašina, nepamena mašinos markės, kuri atvažiavo iš priekio ir užkirto kelią. R. J. išlipo pašnekėti, o jis su Ž. liko mašinoje. Jie negirdėjo, ką jie ten kalbėjo. Jam atrodo, jie buvo dviese. Jie nelipo iš automobilio. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai, jie sustojo už sunkvežimio, matė juos per veidrodėlį, jie nebendravo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai su kitais išvažiavo į mišką, tikriausiai apsižiūrėti. Jie liko su Ž. sunkvežimyje. Jam paskambino R., pasakė, kad paimtų pjūklą ir eitų į netoliese esantį miestelį, kad jų atvažiuos paimti jo dukra. Automobilį liepė palikti. Tai jie ir paliko. Jis nežino kam buvo palikti mašinos rakteliai. Jis negali pasakyti ar jiems buvo nurodyta kurį medį pjauti. Jis buvo tik kaip pagalbinis darbininkas. Važiuojant nebuvo kalbėta, kiek pjauti reikės. Vieną mašiną pakrovė. Nurodė, kad jis prieš tai nėra buvęs tame miške. Neplanavo dar grįžti pjauti. Nebuvo tokios kalbos. Nuo kirtavietės buvo nuvažiavę gal pora kilometrų, kai juos sulaikė. Nepastebėjo miške užmaskuotų, uždengtų kelmų. Jis nedangstė kelmų, nepastebėjo, kad kiti būtų dangstę. Išpjovė gal apie 20 pušų. Viršūnių neimdavo. Anksčiau nėra dirbęs miške pagalbiniu darbininku. R. J. jo prašė padėti vieną kartą. Tik tą vienintelį kartą. J. J. jis nepažįsta. Yra tekę jam matyti J. J. (duomenys neskelbtini). Du žmonės buvo, kurie juos sustabdė. Jis nežino, kuris buvo miško savininkas. Kai atvyko policija, kilo minčių, kad ne ten nuklydo, sumaišė miške ribas. Kai atvažiavo į mišką, galvojo, kad tiesiog padirbės ir viskas. Jis neklausė R. J. kieno miškas. Į kokį mišką važiuos R. J. jam nesakė, sakė, kad tik padirbėti ir viskas. Nesakė, kieno tas miškas. Ikiteisminio tyrimo metu duodi parodymai geresni, nes dabar jau daug laiko praėjo. Pirminiai parodymai yra tikslesni. Lengvasis automobilis buvo Mersedesas. Paaiškino, kad R. J. nerodė jokių dokumentų. Su J. kartu niekada nedalyvavo miško kirtime, jam niekada nepadėjo. Jis nedirbo su benzopjūklu, tik pripildavo kuro. J. krovė į sunkvežimį, kiekvienas turėjo savo užduotį.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, tikslu patikrinti kitus įrodymus, byloje buvo pagarsinti liudytojo M. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) regioniniame padalinyje dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nurodė, kad kai paprašo policija pamatuoti kelmus, tai gauna savo vadovo nurodymą, tada darbo laiku nuvyksta ir sumatuoja, policininkams padeda, kadangi jie to dalyko neišmano, todėl jie tai ir daro. Jie važiuoja į mišką, kai policijos pareigūnai paprašo, bet pirmiausiai, jie gauna nurodymą iš savo tiesioginio vadovo. Miške nuvažiavę pamatuoja kelmo skersmenis. Tai yra tam tikras mokslas, padaro visus skaičiavimus. Iš kelmo labai paprasta atskirti, kur yra sausuolis medis, kur žalias. Iš žalio kelmo teka sakai, o sauso medžio yra mėlynas, supuvęs kelmas. 2018 m. (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo jokio miško. G. S. pažįsta, kartu studijavo. Jam yra žinoma, kad G. S. turi daug miškų, ten link (duomenys neskelbtini) beveik visas, tačiau negali tiksliai pasakyti kiek jo turi. Kiek G. S. turi miško prie (duomenys neskelbtini) jis nežino, bet tą (duomenys neskelbtini) žino konkrečiai, nes jis ten ir sodybą turi. Nurodė, kad jis su G. S. kartu dirbo, buvo kolegos, dirbo Nacionaliniame parke, paskui urėdijoje, o paskui jis išėjo į privatų verslą ir jų keliai išsiskyrė. Nurodė, kad jis nebuvo pakviestas policijos jokio jo miško apžiūrėti. G. S. pats labai gerai prižiūri savo miškus, pats yra labai geras miškininkas, profesionalas, supranta savo profesiją ir darbą. Nurodė, kad jis pažįsta R. S., kuris gal prieš 6 gal metus išėjo į pensiją. Ar R. S. 2018 metais, ar 2019 metais išėjo į pensiją, dabar negali pasakyti. R. S. (duomenys neskelbtini) girininkijoje dirba eiguliu, tačiau buvo pavaldus jam. Nurodė, kad jis iš savo valdžios negavo jokio nurodymo, kad reikėtų siųsti R. S. kažkur matuoti medienos. Pasitaikydavo tokių atvejų, kad tardavosi privačiai miško savininkas ir, jei sutardavo, tai jis padėdavo jam sumatuoti tuos kelmus, bet tas žmogus niekur nefigūruodavo. Jis mano, kad G. S. pats nesusimatavo kelmų. Patvirtino, kad jis nesiuntė S. matuoti medienos, tokio atvejo nebuvo. Jei jis sutarė su savininku, tai galėjo važiuoti matuoti. Policija ar prašė, jis to nežino, tačiau jis nebuvo gavęs jokio nurodymo iš savo tiesioginio vadovo, kad galėtų siųsti S. matuoti kelmų. Jis iš policijos prašymų asmeniškai negauna nei vieno, tik gauna skambutį iš tiesioginio savo vadovo. Jie yra valstybinės miškų tarnybos darbuotojai ir jų pagrindinis darbas yra valstybinių miškų kontrolė, o privačių miškų kontrole užsiima privačių miškų tarnyba. Dar kartą patvirtino, kad jis tam matavimui nebuvo gavęs iš tiesioginio vadovo jokio nurodymo. Jis iš policijos nebuvo gavęs jokio apie tą reikalą dokumento. Jam nėra žinoma ar tame matavime dalyvavo policijos pareigūnai, jis ten nebuvo ir nematė. Jei policija dalyvauja, tai faktiškai būna prasidėjęs ikiteisminis procesas. Tada policija kreipiasi ir jų prašymo pagrindu jie padeda policijai bei tarpininkauja. Jie tik padeda matuoti kelmus. Jei gauna nurodymą iš savo tiesioginio vadovo, tai tada dalyvauja girininkijos darbuotojai. Policija pirmiausia turi parašyti prašymą vyriausiajam urėdui, o tada žiūrima, kurioje teritorijoje yra tas pažeidimas ir tada siunčiami žmonės. Jam nėra žinoma ar jo vadovas buvo gavęs tokį prašymą, ar čia buvo tik sutarimas su privačiu asmeniu. Nepamena kada tiksliai S. išėjo į pensiją, prieš 6 metus, tai tikrai, kad nedirba. Jei yra vykdoma sanitarinė miško apsauga, tai jie gali teigti tokį faktą, ar savininkas teisingai ūkininkauja, anksčiau jie tuo užsiiminėdavo, iki kol atsirado privačių miškų tarnyba. Būdavo įspėjimus rašydavo, kad susitvarkytų mišką, išsipjautų sausuolius, sutvarkytų vėjovartes, tokie dalykai buvo. Konkrečiai metų negali pasakyti iki kada buvo teikiamos privačių miškų savininkams tokios rekomendacijos. Jau kokie 10 metų tikrai nereikia žiūrėti privačių miškų. Susikūrė privačių miškų tarnyba. Anksčiau leidimus kirtimams išrašinėjo girininkijos, o paskui padarė taip, kad žmogui per 5 instancijas reikėjo eiti, kad gautų tai tą, tai aną. Jie dabar yra daugiau kontroliuojami, jie tik vykdo poįstatyminius aktus, pagal kirtimų reglamento taisykles ir apie tai teikia išvadas. 2018 m. neturėjo pareigos ir teisės rašyti. Girininkijoje visada vedama apskaita valstybinių miškų, o privačių miškų dabar viskas yra vykdoma privačių miškų tarnybos. Jie dirba tik valstybiniuose miškuose. Jie patys paruošia medieną kirtimui, laimėjęs konkursą rangovas iškerta, o paskui pasitikrina ar viskas tvarkinga. Kirtavės priėmimo aktai yra, kirtėjo patikrinimo aktai yra, ar teisingai kerta, ar tvarkingai. Kai policijai padeda, tai yra rašomas aktas. Jis registruojamas. Tą aktą rašo tas, kas dalyvauja. Jei jis dalyvauja, tai jis ir surašo tą aktą. Būna ir jis pats važiuoja, ne tik siunčia specialistą, jei gauna tiesioginio vadovo nurodymą. Jei policija prašė, tai policijai ir siunčiamas tas aktas. Tame akte viskas būna surašyta: kelmai, žali ar sausi, medžių tūris, paskaičiuojama visa žala aplinkai ir savininkui. Yra taisyklės, pagal kurias skaičiuojama. Tai ir priklauso ir nuo miškų kategorijos. Už tokias paslaugas pajamų negauna. Paaiškino, kad jei jų institucijai būtų pateiktos kokybiškos nuotraukos ir būtų prašymas pagal jas nustatyti, kokie medžiai – sausi ar žali, jie tai galėtų pasakyti ir tūrį galėtų apskaičiuoti. Nėra gavęs prašymo paskaičiuoti kiek buvo tame automobilyje. Pamatuoji aukštį ir gali kiekvieną pagaliuką žiūrėti. Iš nuotraukos nepasakysi, nes jos juodai baltos. Jeigu būtų didelė, spalvota nuotrauka, kurią kompiuteryje prisitrauki būtų galima, tada galima pasakyti tikriausiai. Jeigu kokybiškos nuotraukos, mano, kad galėtų pasakyti ar medis žalias, ar sausas ir koks medienos tūris. Dabar net medienos priėmimas yra vykdomas planšetinis, yra įdiegta programa, nufotografuojama ir viskas, galima paskaičiuoti tūrį iš planšetės. Yra sistema. Jis asmeniškai nebuvo susidūręs su nurodyta mašina, neturėjo reikalų. Nepamena metų, bet visi dar vaikščiojo ir juokėsi, kad fiskarą urėdija turi. Žino, kad su malkomis stovėjo panaši mašina į šitą, pakrauta, o kieno ji buvo, nežino. Jie kainų nefiksuoja, kadangi jos kinta pagal rinkos kainas. Būna kinta kas pusmetį, kas tris mėnesius. Jie gauna valstybinio miško pardavimo kainas gyventojams, o apie privataus sektoriaus kainas nieko nežino, nes iš privatininkų jie neperka, orientuojasi tik į valstybinių miškų kainą. Yra kontrastas tarp kainų privačiame sektoriuje. Jei nenukirsto miško, tai su lengvatinėmis sąlygomis 4 eur + lengvatinėmis sąlygomis 9 proc. PVM, o šiaip 21 proc. Apie 7 Eur malkinė mediena pačiam pasigaminti, pačiam parsivežti ir nusikirsti. O nukirsto, tai dabar malka yra brangesnė už rąstus, nes yra labai paklausa. Nurodė negalintis nieko pasakyti apie išverstos medienos matavimą įmonėje (duomenys neskelbtini). Jis galvojo, kad čia miške matavo. Jis S. nesiuntė visai niekur, nesiuntė į jokius matavimus.

Iš 2018-10-28 G. S. pareiškimo matyti, kad G. S. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio pradžios iki 2018-10-28 12.30 val. iš jam priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, nežinomas asmuo išpjovė keturiasdešimt vieną medį, tai yra pušį ir medieną pavogė. Padarytos žalos kiekį patikslins. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1., b. l. 21-22).

Iš 2019-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad yra apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 3,44 km. Dešinėje kelio pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) kaimo stovi krovininis automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekaba pakrauta medienos – pušis rąstais, supjautais po du metrus. Krovininio automobilio kabinoje, keleivio pusėje, ant panelės yra lapas su užrašu ,,Medienos gabenimo lapas“. Po apžiūros buvo paimtas automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir medienos gabenimo lapas (t.1., b. l. 26-33).

Iš 2019-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 755 metrus privažiuojama dešinėje kelio pusėje esantis miško kelias. Pasukus į miško kelią dešinėje ir kairėje pusėje kelio yra miško masyvas. Kairėje miško kelio pusėje esančiame miško masyve yra keturiasdešimt vienas medžio kelmas. Medžio kelmai yra nepajuodavę. Šalia visų kelmų yra medžio drožlių. Nupjautų medžių skersmuo nuo 20 cm iki 42 cm (t. 1., b. l. 34-79).

Iš 2018-11-02 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti kad aikštelėje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų buvo apžiūrėtas automobilis Mercedes- Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su medianos keltuve ir medienos kroviniu. Priekaboje sudėta pušies mediena skersai priekabos, rastai po 2 metrus ilgio, priekaba 3,2 metro ilgio, plotos 2,3 metro sukrautos medienos aukštis 1,5 metro. Apžiūrėtos medienos kiekis yra 5,1 kubinių metrų (t. 1., b. l. 161-167).

Iš 2018-10-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo paimti nukentėjusiojo G. S. pateikti dokumentai (kopijos): 2013-10-10 VĮ Registrų centro išrašas, 2 lapai, Registravimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ medžių pagal kelmo storį išskaičiavimo ir matavimo lentelė, 2 lapai, Biržės taksavimo lapas, 2018-10-01 VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, Nekilnojamo turto registro centro bako išrašas, 1 lapas, Žemės sklypo planas, 1 lapas (t. 1., b. l. 103-105, 106-114).

Iš 2018-11-09 VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio Mercedes- Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra D. J. (t. 1., b. l. 173).

Iš 2018-11-21 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas saugoti jo savininkei D. J. (t. 1., b. l. 182-183,184,185).

Iš 2018-11-19 Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikus apmatavus nustatyta, kad be leidimo buvo nukirsta 18 vnt. žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai ir 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai. Žalos aplinkai už 18 vnt. žalių pušų nukirtimą padaryta bendra žala 1171,65 eurų (t. 2., b. l. 9-14).

Iš 2019-04-10 IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos apskaičiavimo matyti, kad padaryta žala pagal Alytaus teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto R. B. apskaičiuotą tūrį yra iš viso 757,28 eurų (t. 2., b. l. 15-17).

Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2010-08-05 priklauso IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. (t. 1., b. l. 113-114).

Iš 2018-11-21 Daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėti pušiniai rastai, gulintys ant žemės, pievoje. Iš viso 69 vnt. įvairaus diametro rastų, kurių ilgis po 2,20 metro, iš viso bendras medienos tūris 6,584 kubo. Iš jų padarinės medienos 6,269 kubo, o malkinės 0,315 kubo. Mediena po apžiūros buvo grąžinta jo savininkui, nukentėjusiajam G. S. (t. 1., b. l. 188-196, 2 t. b. l. 1-6).

Iš 2019-06-13 Dokumento apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ,,Medienos gabenimo lapas“ (t.2.,b.l. 37-39), kuris buvo paimtas 2018-10-28 įvykio vietos apžiūros metu iš R. J. vairuoto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežant medieną (t. 1., b. l. 26-29).

Įrodymų vertinimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, inkriminuojamos kaltinamamiesiems R. J. ir J. J.

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pripažino, tačiau bylą nagrinėjant teisme savo kaltę neigė.

2021-06-18 apklaustas įtariamuoju parodė, kad medienos gabenimo lapą užpildė R. J., jis tik savo parašu pasirašė už A. Š.. Parodė, kad R. J. jam davė pasirašyti už A. Š. ir R. J. pats matė, kaip jis pasirašinėjo už A. Š.. 2018-12-05, 2019-05-03, 2019-06-14 apklaustas įtariamuoju dėl medienos gabenimo lapų paaiškino, jog jis R. J. minėjęs, kad tas miškas, iš kurio parvežė medieną priklauso A. Š., jis (R. J.) supildė du medienos gabenimo lapus ir jam padavė, kad jis nuvežtų lapą pasirašyti Š.. Kitą dieną jis (J. J.) atvežė pasirašytus medienos gabenimo lapus ir padavė R. J.. Parodė, kad tiek A. Š. pavarde pasirašė jis (J. J.) pats savo parašu. Medienos gabenimo lapuose buvo nurodyta iš kieno miško ir kur vežama mediena. Paaiškino, nors jis jokių miško nuosavybės dokumentų neturėjo, tačiau R. J. nurodė, kad miškas priklauso A. Š.. Bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jis nepasirašė nieko ant R. J. lapo (medienos gabenimo lapo). Jis neturėjo lapo. Nurodė, kad R. J., kaip visur veža, tai pas jį buvo medienos gabenimo lapas ir jis pateikė jį policijos pareigūnams, o jis (J. J.) nepasirašė už Š.. Pas R. J. buvo medienos gabenimo lapas, bet jis (J. J.) jo nematė ir nepasirašė. Nurodė, kad jis jokių dokumentų vežant malkas iš miško nepildė. Jam nėra žinoma ar R. J. buvo užpildęs (neužpildęs) medienos gabenimo lapus. R. J. jam (J. J.) nedavė nieko pasirašyti. R. J. žinojo ką reikia rašyti tame dokumente, t. y. kieno miškas, iš kur veža. Nurodė, kad R. J. pats užpildo dokumentus. Tačiau 2022-09-06 duodamas parodymus teisme, konkrečiai prokurorui parodžius jam medienos gabenimo lapą (1 t., 29 b. l.) ir uždavus klausimą „ar jo parašas yra ties A. Š. pavarde?“, J. J. atsakė: „čia mano parašas, gabenimo lapą užpildė R.“.

Kaltinamasis R. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nepripažino.

2021-06-18 apklaustas įtariamuoju parodė, kad medienos gabenimo lapų jis nesuklastojo. Parodė, kad šį dokumentą – du lapus užpildė, t. y. pats savo ranka padarė įrašus, bet jam viską padiktavo J. J., kuris pasakė miško savininkės vardą, pavardę, kad tai A. Š., nurodė jos adresą. Užpildytus medienos gabenimo lapus jis padavė J. J. ir pasakė, kad jis turi šiuos dokumentus nuvežti savininkei A. Š., nes reikalingas jos parašas. Kitą dieną J. J. jam atvežė medienos gabenimo lapus su A. Š. parašu. Tą patį medienos gabenimo lapą R. J. ir pateikė policijos pareigūnams, kurie jį sustabdė vežant medieną. 2018-11-09 apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis pats užpildė du medienos gabenimo lapus ir padavė juos J. J., kad jis nueitų pas miško savininkę ir kad ši medienos gabenimo lapuose pasirašytų. Sekančią dieną pas jį atvykęs J. J. atsivežė du medienos gabenimo lapus su medienos savininkės parašais. Tuomet jis kartu su J. J. jo žmonai D. J. priklausančiu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Jis vairavo, o J. J. rodė kelią. Parodė, kad vienas medienos gabenimo lapas liko pas jį, o kitą pasiėmė J. J.. Jis pasiėmė pilnai užpildytą medienos gabenimo lapą, o pas J. J. liko vienas medienos gabenimo lapas be datos, su savininkės parašu. Taip pat nurodė, kad gabendamas medieną pirmą kartą iš miško, jis miško nuosavybės dokumentų nematė, pasitikėjo J. J.. Antrą kartą nuvykęs į minėtą mišką jis turėjo tik medienos gabenimo lapą. Pjaudamas medžius ir išvežant medieną iš miško jis medienos nuosavybės dokumentų neturėjo ir jų nebuvo matęs, pasitikėjo J. J. žodžiais. 2019-05-03 apklaustas įtariamuoju R. J. parodė tapačias aplinkybes, nurodytas ankstesnėse jo apklausose.

Bylą nagrinėjant teisme parodė, kad pas jį atvažiavo J. J. ir paprašė parvežti malkas. Tuomet jis paklausė J. J. kieno miškas, paaiškino, kad reikia dokumentų. Jis pasakė, kad miškas A. Š.. Tuomet R. J. J. J. pasakė duosiantis lapus, kad užpildytų ir nurodė, kad reikia A. Š. parašo. Patvirtino, kad jis (R. J.) pats supildė lapus, J. J. jam padiktavo duomenis. Supildytus lapus jis padavė J. J., ir pasakė, kad kai atsiveš dokumentus su parašu, tuomet važiuos. Parodė, kad po keletos dienų su tais dokumentais atvyko J. J. ir abu išvažiavo. Kelią kur važiuoti jam rodė J. J.. Dar kartą parodė, kad medienos gabenimo lapą užpildė jis, o J. J. nuvažiavo ir uždėjo parašus, tada atvažiavo pas jį, pasakė, kad viskas tvarkoje. Nurodė neprisimenantis kas lape taisė datą. Paaiškino, kad buvo du medienos gabenimo lapai, t. y. su vienu medienos gabenimo lapu vežė malkas J. J., o su kitu sau. Parodė, kad jis medienos gabenimo lapuose buvo viską užpildęs, o J. medienos gabenimo lapus jam jau atvežė su Š., parašais. Vėliau paaiškėjo, kad ten ne A. Š. parašas, o medienos gabenimo lapuose pasirašė pats J. J.. Vėliau J. J. buvo klausiama kieno ten parašas, tai jis pasakė, kad jo. Nurodė, kad jis J. J. buvo sakęs, kad kai jis atvažiuos, veš jam (J. J.), o po kelių dienų parsiveš sau. R. J. nurodė, kad malkos vežino datą užrašė iš anksto, nes buvo susitaręs su darbininkais tą dieną vežti malkas. Buvo sutarta su J. J. kada bus vežama malka jam ir kada malkas sau vešis R. J.. Nurodė, kad J. J. jį įtikino, kad jis anksčiau ten pjovė, kad Š. jam leido.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Š. (mirusi) parodė, kad jai ir jos sesei bendra nuosavybės teise priklauso miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame miško sklype maždaug prieš du – tris metus, tiksliai neprisimena, buvo vykdomi miško kirtimo darbai. J. J. asmeniškai nepažįsta, nėra su juo bendravusi. Nežino, kad minėtas asmuo būtų vykdęs jai priklausančiame miško sklype miško kirtimo darbus. Apie miško vagystę, iš miško, priklausančio IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ji nieko nežino. Kada, koks medienos kiekis buvo pavogtas ir kas pavogė pasakyti negali (t. 1., b. l. 124).

Iš 2019-06-13 Dokumento apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ,,Medienos gabenimo lapas“ (t. 2.,b. l. 37-39), kuris buvo paimtas 2018-10-28 įvykio vietos apžiūros metu iš R. J. vairuoto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežant medieną (t. 1., b. l. 26-29).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Šio nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, o dalyku – dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu ar teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu.

Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, sudaro įrodymų grandinę, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamieji R. J. ir J. J. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kad jie suklastojo tikrąjį dokumentą ir R. J. jį panaudojo.

Nustatyta, kad kaltinamasis R. J., 2018 m. spalio 28 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodęs neteisingus duomenis apie ne A. Š. priklausančio miško žemės plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir duomenis apie medienos siuntėją ir medieną gabenti perdavusį asmenį – A. Š., užpildė medienos gabenimo lapą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. spalio 28 d. medienos gabenimo lapą, eilutėje “Medieną gabenti perdavė” pasirašius J. J. už A. Š., kuriai šis miškas nepriklausė, šį dokumentą gabeno laikydamas prie savęs iš (duomenys neskelbtini), ir dokumentą panaudojo 2018 m. spalio 28 d. pateikdamas jį policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis J. J. 2018 m. spalio 28 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, R. J. suklastojus tikrą dokumentą, t. y. užpildžius 2018 m. spalio 28 d. medienos gabenimo lapą, eilutėje “ Medieną gabenti perdavė” pats asmeniškai savo parašu pasirašė už A. Š., kuriai šis miškas nepriklausė, šį dokumentą R. J. gabeno iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ir dokumentą panaudojo 2018 m. spalio 28 d. pateikdamas policijos pareigūnams.

Kaltinamasis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme patvirtino užpildęs du medienos gabenimo lapus pagal J. J. nurodytus duomenis, kuriuos paėmė J. J. ir po kelių dienų atvežė jam jau su A. Š. parašais. Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis R. J. užpildė du medienos gabenimo lapus ir padavė jam, kad jis nuvežtų pasirašyti A. Š.. Kitą dieną jis atvežė pasirašytus medienos gabenimo lapus ir padavė R. J.. Parodė, kad ties A. Š. pavarde pasirašė jis pats (J. J.) savo parašu. Nors bylą nagrinėjant teisme J. J. neigė pasirašęs ties A. Š. pavarde pasirašė savo parašu, tačiau 2022-09-06 duodamas parodymus teisme, t. y. kokrečiai prokurorui parodžius jam medienos gabenimo lapą (1 t., 29 b. l.) ir uždavus klausimą „ar jo parašas yra ties A. Š. pavarde?“, J. J. atsakė: „čia mano parašas, gabenimo lapą užpildė R.“, taip patvirtindamas, kad medienos gabenimo lape pasirašė jis, t. y. ties A. Š. pavarde yra jo parašas.

Šios faktinės byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tai R. J. įrašė netikrus įrašus, o J. J. asmens vardu pasirašė, t. y. abu suklastojo svarbų tikrą dokumentą, t. y. medienos gabenimo lapą, t. y. R. J. įrašė tariamą medienos siuntėją ir medieną gabenti perdavusį asmenį – A. Š., užpildė medienos gabenimo lapą, o J. J. eilutėje “ Medieną gabenti perdavė” asmeniškai savo parašu pasirašė už A. Š..

Šią aplinkybę ir kitas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina pačių kaltinamųjų R. J. ir J. J., liudytojos A. Š. parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Be to, kaltinamasis J. J., kaip minėta, disponavo suklastotu dokumentu, t. y. medienos gabenimo lapą gabeno laikydamas prie savęs iš (duomenys neskelbtini), ir dokumentą panaudojo 2018 m. spalio 28 d. pateikdamas jį policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinamųjų R. J. ir J. J. veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų grupei.

Įrodymų vertinimas dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miško, esančio Žeimių k., Varėnos raj., vagystės, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, inkriminuojamos kaltinamamiesiems R. J. ir J. J.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Atvira vagystė padaroma kitų asmenų akivaizdoje. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ištyręs įrodymų visumą, sugretinęs ir palyginęs įrodymus tarpusavyje ir visumoje, daro išvadą, kad byloje pilnai įrodyta, kad vagystę IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), įvykdė kaltinamieji R. J. ir J. J..

Kaltinamasis R. J. nepripažino savo kaltės, kad kartu su J. J. įvykdė vagystę iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent, kad nuo 2018 metų spalio 14 dienos iki 2018 m. spalio 28 dienos, (duomenys neskelbtini), iš IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančio miško žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančias 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 m³, ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 m³, tuo padarydamas IĮ “ (duomenys neskelbtini) ” iš viso 792,50 eurų turtinę žalą, tačiau bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis dalyvavo vykdydamas vagystę nurodytoje vietoje.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje pas jį atvyko J. J. paprašė parvežti jam iš miško medieną. Tuomet, paklausė pas J. J. ar tvarkingi dokumentai. Jam patvirtinus, kad viskas gerai, nurodžius, kad miško savininkė A. Š. (t. y. kad dokumentai tvarkingi), jis užpildė medienos gabenimo lapus, kuriuos padavė J. J., paaiškinęs, kad jis šiuos dokumentus turi nunešti miško savininkei, kad ji pasirašytų. Kitą dieną J. J. atvežė medienos gabenimo lapus jau su miško savininkės A. Š. parašais. Parodė, kad jam nebuvo žinoma, kad pats J. J. pasirašė miško gabenimo lapuose. Tuomet gavęs žmonos D. J. sutikimą, jis su J. J., žmonos vardu registruota transporto priemone, nuvažiavo į mišką. Kelią jam rodė J. J.. Atvykus į miško sklypą pamatė susandėliuotą medieną – pušies rastelius, malkinę medieną, apie 4,5 kubinius metrus. Pasikrovęs bei įrašęs medienos gabenimo lape datą, nuvežė pasikrautą medieną J. J.. Parodė, kad J. J. už medienos parvežimą su juo neatsiskaitė, tačiau jie susitarė, kad R. J. dar kartą nuvyks į tą mišką iš išsipjaus apie 4 kubinius metrus sausos medienos. Maždaug po savaitės, jis pažįstamų M. A. ir Ž. L. paprašė padėti jam paruošti malkas. Jiems sutikus, su automobilius Mercedes Benz nuvyko į tą mišką, kuriame jam J. J. buvo leidęs išsipjauti sausuolius. Jis su Ž. L. pasikeisdami plovė sausuolius, o M. A. genėjo šakas. Supjovus medieną 2 metrų ilgio rasteliais ir ją sukrovus į automobilį, jis medienos gabenimo lape užpildė datą ir laiką ir išvažiavo iš miško. Tuomet juos sustabdė vyriškis L. V., kuris paklausė iš kur vežama mediena ir iškvietė policijos pareigūnus. Parodė, kad antrą kartą nuvykęs į mišką jis turėjo tik medienos gabenimo lapą. Pjaudamas medžius ir išvežant medieną iš miško jis medienos nuosavybės dokumentų neturėjo, jų nebuvo matęs, pasitikėjo J. J. žodžiais, kuris jam buvo sakęs, kad A. Š. nori išvalyti mišką ir jam (J. J.) yra leidusi kirsti sausuolius. Parodė, kad išpjovė ir gabeno tik sausuolius, kurių gabenimo tvarka yra paprastesnė. Taip pat parodė, kad J. J. su juo už parvežtą medieną neatsiskaitė, nes buvo tarpusavyje sutarę, kad už parvežimą R. J. gali nuvažiuoti į tą patį mišką ir prisipjauti mašiną malkų. Nuvykęs į mišką su dviem į pagalbą pasiimtais asmenimis, jis išpjovė apie 9 sausas pušis, į automobilį pakrovė apie 5 – 6 kubinius metrus malkos. Savo parodymus įtariamasis R. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodęs vietą kur pjovė miške medžius.

Šios pozicijos kaltinamasis R. J. laikėsi ir bylą nagrinėjant teisme, teigdamas, kad nežinojo jog tai yra A. Š. miškas, kad už malkų parvežimą J. J. jie buvo sutarę, kad jis (R. J.) galės nuvažiuoti į tą patį mišką ir prisipjauti mašiną malkų. Po kelių dienų nuvykęs į mišką su dviem į pagalbą pasiimtais asmenimis, jis išpjovė apie 9 sausas pušis, į automobilį pakrovė apie 5 – 6 kubinius metrus malkos, jokios žalios medienos nepjovė, kas galėjo išpjauti daugiau medienos, tame tarpe ir žalios, nežinantis.

Kaltinamasis J. J. iš dalies pripažino savo kaltę dėl įvykdytos vagystės iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), pripažindamas, kad vogė tik sausą medieną, tačiau žalios medienos nevogė.

J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, nuvažiavo į sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) ir išpjovė sausuolių pušų. Sugrįžęs, paprašė R. J., kad tą medieną parvežtų į (duomenys neskelbtini). Tuomet, su R. J. kartu nuvyko į mišką, jis (R. J.) pakrovė mašinos priekabą ir parvežė į (duomenys neskelbtini). Už parvežtą medieną jis su R. J. susitarė, kad R. J. tame sklype galės išsipjauti vieną mašiną sausuolių, kaip atlygį už medienos parvežimą. Parodė, kad jis vienas nuvažiavo į nurodytą mišką su savo automobiliu ir su savo benzininiu pjūklu išpjovė kelias sausas pušis, t. y. apie dešimt vienetų sausų pušų, dviejų metrų ilgio rąstais ir sunešiojo į krūvas. Po to, jis nuvažiavo pas savo pažįstamą R. J. ir jo paprašė, kad jis jam parvežtų medieną. R. J. sutiko ir jie nuvažiavę R. J. automobiliu į automobilį sukrovę malkas jas atvežė į (duomenys neskelbtini), kur iškrovė malkas prie sandėliuko, kur tuo metu jis gyveno. Po kelių dienų jis vėl savo automobiliu nuvažiavo į minėtą mišką ir tame miške išpjovė apie dešimt vienetų sausų pušies medžių. Medžiai buvo įvairaus skersmens, supjovė dviejų metrų ilgio rąstais ir sunešiojo į krūvą. Tuomet, jis vėl nuvyko pas R. J. ir jo paprašė parvežti medieną. R. J. sutiko ir jie nuvažiavę su jo automobiliu pakrovė medieną. Medieną parvežė į tą pačią vietą, į (duomenys neskelbtini) prie sandėliuko. Šią medieną jis parsivežė sau, kūrenimui. R. J. jis sumokėjo 30 eurų, be to leido jam pačiam dar išsipjauti mašiną malkų. Parodė, kad per du kartus išpjovė ir parvežė apie 12-13 kubinių metrų medienos. Medžiai buvo sausos pušys. Žalių pušies medžių jis nepjovė, kas galėjo išpjauti žalius medžius jis nežino ir nieko apie tai pasakyti negali. Apie tai, kad jis šiame miške pjauna medžius neteisėtai R. J. nesakė, tik pasakė, kad jis miške gali išsipjauti už jam medienos atvežimą vieną mašiną medienos malkoms, nes nebuvo pilnai su juo atsiskaitęs. R. J. pripažino, kad iš miško, esančio (duomenys neskelbtini), išpjovė sausus pušies medžius ir leido iš to miško išsipjauti sausų medžių R. J.. Nepripažino, kad iš minėto miško išpjovė ir pavogė žalius pušies medžius. Medieną pjovė du kartus. Su R. J. vežė tik vieną kartą. Savo parodymus įtariamasis J. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Šios pozicijos kaltinamasis J. J. laikėsi ir bylą nagrinėjant teisme, teigdamas, kad jis pjovė A. Š. priklausantį mišką, bet kadangi ten nebuvo jokio rubežiaus, todėl nežinodamas perėjo į kito savininko mišką ir nupjovė 7 pušis, visą mašiną, 10 metrų, 7 kubinius metrus medienos. Tuomet paprašė R. J., kad parvežtų išpjautas malkas. R. J. sutiko ir parvežė. R. J. pinigų iš J. J. neėmė, todėl jis J. J. leido pasiimti miške likusius sausuolius, kurių ten buvo ne vienas. Kai R. J. išsipjovė, pasikrovė, atvažiavo to miško savininkas ir pasakė, kad išpjautas ne A. Š., o jo miškas. Tada R. J. atvežė tą mašiną malkų ir iškrovė miško savininkui lentpjūvėje, tačiau ten nebuvo nei vieno žalio pagalio, visa sausuolė. Teigė, kad R. J. nenupjovė nei vienos žalios, o jis pats taip pat mašiną sausuolių išvežė ir nenupjovė nė vieno žalio medžio. Atvykę policijos pareigūnai nerado nei vieno žalio kelmo, nei vienos žalios šakos. Dar kartą parodė, kad jis (J. J.) pjovė tik sausas, išpjovė vieną mašiną, R. J. jam parvežė. R. J. taip pat išsipjovė sau vieną mašiną, bet sau neparsivežė. Kai R. J. važiavo sau pjautis malkų, jis (J. J.) su juo nevažiavo ir nepjovė. Parodė nežinojęs, kad tas miškas yra ne A. Š., kuri jam buvo leidusi pjauti, o kito savininko (nukentėjusiojo). Jis iš A. Š. miško pjovė sausuoles, žalio miško nepjovė. Pripažino, kad išpjovė nukentėjusiojo mišką to nežinodamas, manė pjaunantis A. Š. priklausantį mišką. Kai vežė išpjautą medieną, tai mašina buvo pilnai pakrauta, 10 metrų sausuolių, gal daugiau, apie 7 kubai.

Nukentėjusysis G. S., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, teisme parodė, kad įmonei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame yra 5.200 ha dydžio miško plotas. Parodė, kad 2018-10-28 jam paskambinęs L. V. pranešė, kad į jo įmonei priklausantį mišką įvažiavo ta pati mašina, kurią jis matė prieš porą savaičių. Tuomet jis sėdo į savo automobilį ir iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į mišką. Važiuodamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavęs į minėtą miško vietą, stovinčius pažįstamą L. V. ir jam nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo R. J., kuris buvo nurodęs, jog pjovė toje vietoje mišką. Taip pat R. J. parodė vietą, kurioje prieš dvi savaites pjovė mišką, tai buvo įmonės miškas. Atvykus policijos pareigūnams, jis kartu su pareigūnais ir R. J. vėl nuvyko į įmonės mišką, kur buvo atlikta miško apžiūra ir išmatuoti, suskaičiuoti kelmai. Parodė, kad iš viso buvo pavogta 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai, ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai. Nurodė, kad vagystės metu dėl sausų pušies medžių vagystės padaryta 407,37 Eur turtinė žala, o dėl žalių pušies medžių vagystės padaryta 385,13 Eur turtinė žala, bendra padaryta žala yra 792,50 Eur. Paaiškino, kad padarytos žalos kainos nustatytos pagal indeksuotas nenukirsto valstybinio miško kainas. Įmonei dalis medienos, t.y. 6,584 kubiniai metrai sausos medienos, kurios vertė 299,76 Eurų buvo grąžinta, tačiau, kadangi grąžinta mediena buvo supjaustyta į malkas, kurią buvo galima panaudoti kaip statybinę, tai grąžintos medienos vertė ne 299,76 Eur, o 385,22 Eur. Išminusavus iš bendrai padarytos žalos grąžintas malkas iš viso įmonei yra padaryta 757,28 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta.

Liudytojas L. V. apklaustas teisme parodė, kad 2018-10-28 apie 12.20 val., važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo išvažiuojantį iš miško keliuko krovininį automobilį pakrautą medienos rastais. Tai pamatęs, jis įtarė, kad gal tai pavogta mediena iš G. S. miško, todėl jis susistabdė šį krovininį automobilį. Sustabdęs automobilį, jis pas jo vairuotoją R. J. paklausė kieno medieną jis vežą. R. J. paaiškino, kad šią medieną jam leido vežti J., o po to, jis kartu su R. J. nuvažiavo į kirtavietę, kurią parodė pats R. J. ir jis pamatė, kad tai G. S. miško teritorija. R. J. parodė, kad jis iš čia medieną veža ne pirmą kartą su Juozo leidimu. Apie tai jis informavo patį G. S..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. Š. (mirusi) parodė, kad ji J. J. asmeniškai nepažįsta ir nėra su juo bendravusi, nežino, kad jis būtų vykdęs jai priklausančiame miško sklype miško kirtimo darbus.

Liudytoja R. S., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kurios savininkas yra G. S., apklaustas teisme parodė, kad 2018 m. spalio pabaigoje, įmonės savininkas G. S. informavo, kad minėtame sklype yra išpjauti ir pavogti medžiai. Išpjautus medžius kartu su policijos pareigūnais, o vėliau kartu Valstybinės miškų tarnybos darbuotojais apžiūrėjo ir paskaičiavo įmonės savininkas G. S..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. S., dirbęs (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėju, parodė, kad 2018-10-28 dienos metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) išpjautas miškas, priklausantis G. S.. Nuvažiavus į vietą, kelyje (duomenys neskelbtini), rado krovininį automobilį Mercedes – Benz, su priekaba, kurioje buvo prikrauta pušies rąstų, 2 m. ilgio. Krovinio automobilio kabinoje buvo trys žmonės: vairuotojas ir du keleiviai. Vairuotojas R. J. parodė kur važiuoti. Kartu kiek pavažiavę rado iškirstą miško plotą, suskaičiavo iš viso keturiasdešimt vieną kelmą. Matėsi, kad medžiai šviežiai nupjauti, nes kelmai buvo nepajuodę, aplink kelmus matėsi pjuvenų, buvo neaiškios kažkokios transporto priemonės ratų vėžės. Jis apsižiūrėjo įvykio vietą, surašė apžiūros protokolą. Vairuotojas R. J. sakė, kad į tą patį miško plotą medienos važiavo du kartus. Pirmą kartą maždaug prieš savaitę laiko, o antrą kartą, t. y. 2018-10-28. Krovininį automobilį su mediena vairuotojui R. J. nurodė parvairuoti į (duomenys neskelbtini) rajono PK kiemą.

Liudytojas A. D., dirbantis Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyresniuoju specialistu, apklaustas teisme parodė, kad jis 2018 m. lapkričio mėnesį dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kieme apžiūrint automobilį Mercedes Benz, kuriame buvo pakrauta mediena. Patvirtino, kad apžiūrint automobilyje esančią medieną, buvo išmatuota medienos ilgis, plotis ir aukštis. Pagal atliktus paskaičiavimus buvo apskaičiuotas automobilyje esančios medienos kiekis. Paskaičiavimai buvo atlikti neiškrovus medienos iš automobilio. Nurodė, kad paskaičiuotas medienos kiekis buvo užfiksuota apžiūros dokumente. Parodė, kad apžiūrima mediena buvo pušies medžiai, tačiau ar tai buvo žalia pušies mediena, ar sausa, nurodyti negalėjo.

Liudytojas M. A. apklaustas teisme parodė, kad 2018 m. spalio ar lapkričio mėn., iš matymo pažįstamas R. J. paprašė jo ir Ž. L. sekančią dieną padėti jam iš miško parvežti malkas. Jis su Ž. sutiko. R. J. nepasakė iš kokio ir kieno miško reikės parvežti malkas, o jis jo apie tai ir nepaklausė. Sekančią dieną, ryte, jis kartu su R. J. ir Ž. L. išvažiavo į mišką dirbti su R. J. vairuojamu automobiliu Mercedes. Kokia tai buvo vieta pasakyti negalėjo, nes nežino, ten buvo pirmą kartą. Atvažiavus į mišką, R. J. sustojo miško keliuke ir jiems parodė medžius, kuriuos reikėjo nupjauti. R. J. parodė sausus pušų medžius. Jam parodžius medžius, jie pasikeisdami visi trys vienu R. J. benzininiu pjūklu išpjovė kelias sausas pušis. Kiek tiksliai išpjovė medžių pasakyti negali, nežino. Išpjauti medžiai buvo įvairaus dydžio, vieni storesnį, kiti plonesni. Medžius pjovė praktiškai vienoje vietoje, supjaustydami dviejų metrų rąstais. Po to, R. J. šiuos rąstus savo automobilio kranu susikrovė į automobilį. Į automobilį buvo pakrauta apie 10 kubinių metrų medienos. Susikrovus medieną, visi išvažiavo į R. J. namus. Automobilį vairavo R. J.. Važiuojant, pavažiavus apie kilometrą nuo miško, juos sustabdė lengvasis automobilis. Šio automobilio nepažįstamas vairuotojas priėjo prie jų ir pradėjo aiškintis dėl medienos. Netrukus atvyko dar vienas nepažįstamas vyras ir policijos pareigūnai. R. J. aiškinosi su tais vyrais ir policijos pareigūnais, o jis su Ž. L. sėdėjo automobilyje. R. J. jiems nepasakojo, kad miškas ne jo. Apie tai, kad mediena vagiama jie nežinojo ir nesuprato. R. J. apie tai jiems nieko nesakė. Liudytojas Ž. L. apklaustas teisme nurodė tapačias, analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas M. A..

Liudytoja D. J. (kaltinamojo R. J. žmona) apklausta teisme parodė, kad 2018 m. pradžioje ji nusipirko automobilį Mercedes Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi ir jos vyras. 2018-10-28 vakare, jai paskambino vyras R. J. ir paprašė parvežti iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, kad jis vežė iš miško medieną, policija įtaria, jog mediena gabenta iš svetimo sklypo.

Liudytojas V. Ž. (dirbantis (duomenys neskelbtini) girininkijoje, (duomenys neskelbtini) regioniniame padalinyje) teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo jokio miško, tačiau nurodė, kad jie apskaičiuoja visą žalą ir aplinkai, ir asmeniui.

Liudytojas R. B. (dirbantis Valstybinėje miškų tarnyboje) teismo posėdyje parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį iš policijos buvo gautas pranešimas, kad S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame miške yra pavogti medžiai. Patvirtino, kad jis buvo kartu su S. nuvyko į jo mišką ir apmatavo iškirstus kelmus, nes mediena jau buvo išvežta. Jie perėjo, sumatavo sausus kelmus, žalius kelmus ir vėliau paskaičiavo žalą. Nurodė, kad žalą paskaičiavo pagal kelmus, nustatė, kurie kelmai sausi, kurie žali. Paaiškino, kad yra miškų grupės, pagal miškų kadastrą nustatoma, kurie medžiai yra trečioj grupėj, tai ten yra didesni įkainiai, o kur ketvirtoj miškų grupėje – kiti įkainiai, truputį mažesni. Skirstoma į pirmą, trečią, ketvirtą grupes. Trečia yra apsauginiai miškai, ketvirta – ūkiniai miškai. Nurodė, kad buvo iškirstas miškas iš miškų, priskirtų apsauginiams ir ūkiniams miškams. Suskaičiavo, kad žalių medžių buvo iškirsta 18 vienetų, kas sudaro 9,61 kietmetrių, iš jų buvo 3,5 kietmetrio trečioje grupėje ir ketvirtoje grupėje 6,31. O sausuolių žalos jie neskaičiavo, nes kitokia tvarka. Patvirtino, kad jis paskaičiavo žalių medžių žalą.

Liudytojas R. S. (dirbęs (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje) apklaustas teisme parodė, kad jį girininkas buvo pasiuntęs dalyvauti medienos matavime (duomenys neskelbtini). Miške jis nebuvo ir kelmų nematė. Jis tik dalyvavo matavime, su žymekliu žymėjo jau pamatuotus pagalius, kad nebūtų pamatuoti antrą kartą. Mediena buvo įvairaus skersmens, pušinė, supjauta apie 2 metrus. Negalėjo nurodyti kiek buvo žalios, kiek sausos medienos, tačiau patvirtino, kad buvo ir tokios, ir tokios.

Vertinant bylos duomenis – nukentėjusiojo parodymus, kaltinamųjų R. J. ir J. J. parodymus, liudytojų parodymus ir kt., teismas daro išvadą, kad vagystė iš IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančio miško žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 metų spalio 14 dienos iki 2018 m. spalio 28 dienos, veikiant bendrininkų grupėje buvo įvykdyta kaltinamųjų R. J. ir J. J., turint vieningą tikslą – vagiant specifinį turtą – žalią bei sausą medieną, kurią galima naudoti buityje arba parduoti, todėl darytina išvadą, kad kaltinamieji dėl šių vagysčių turėjo bendrą vieningą tyčią, nukreiptą į medieną.

Kaltinamojo R. J. gynėjas nurodė, kad jo ginamasis R. J. kirto svetimą mišką tik 2018-10-28, todėl nėra įrodyta, jog jo ginamasis svetimą mišką kirto sistemingai. Kaltinamojo J. J. gynėjas nurodė, kad jo ginamasis J. J. kirto svetimą mišką vienas, todėl negali būti laikoma, kad J. J. ir R. J. veikė bendrininkų grupėje, tačiau šie kaltinamųjų R. J. bei J. J. gynėjų teiginiai paneigti liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas ištyręs bylos medžiagą mano, kad tokie kaltinamųjų teiginiai dėl bendrininkavimo nebuvimo yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas ir kaltinamojo R. J. gynėjo teiginys, jog jo ginamasis svetimą mišką kirto tik 2018-10-28. Šie teiginiai paneigti aukščiau išsamiai aptartais duomenimis, liudytojų parodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Įrodinėjant bendrininkų susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Taigi, tiek R. J., tiek J. J. teisme patvirtino, kad tarp jų buvo susitarimas, jog iš pradžių R. J. jau išpjautą medieną parveš J. J., o vėliau R. J. vyks išsipjauti ir parsivežti medienos sau, kaip atlygį už J. J. parvežtą medieną, t. y. R. J. ir J. J. suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą – svetimą mišką, bei bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – mišką ir tai vykdė sistemingai, per tam tikrą laiko tarpą. Teismas nurodytus kaltinamųjų R. J. bei J. J. gynėjų teiginius vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta bei laiko, jog kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotos veikos yra įrodyta.

Be to, kaltinamojo R. J. gynėjas teigė, kad 2018-10-28 buvo iškirsta apie 4,5 – 5 kubiniai metrai tik sausos medienos, o ne tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte – 19,95 kubiniai metrai sausų pušų bei 9,81 kubiniai metrai žalių pušų, todėl kaltinamiesiems negali būti reiškiami kaltinimai dėl turto vagystės, nes tariamai pavogta turto vertė neviršija nustatytų minimalių reikalavimų. Kaltinamojo J. J. gynėjas teigė, kad jo ginamasis J. J. pjovė tik sausą medieną.

Pažymėtina tai, kad 2018-10-28 sulaikius R. J. automobilį, jis su policijos pareigūnais ir atvykusiu miško savininku G. S. pats parodė visų medžių kelmus, kuriuos jis su pagalbininkais išpjovė. Šias aplinkybes teisme patvirtino, tiek nukentėjusysis G. S., tiek liudytojai L. V., R. B. bei liudytojas G. S., kurio parodymai 2023-03-31 teismo posėdyje pagarsinti. Šie liudytojai patvirtino, kad pats R. J. parodė išpjautus medžių kelmus, o juos suskaičiavus buvo rastas iš viso 41 kelmas. Skaičiuojant kelmus dalis jų buvo sausuoliai, o dalis žalių medžių. Tai, kad G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ miške buvo išpjauta ir dalis žalių medžių, teisme patvirtino liudytojai L. V., R. B. ir R. S.. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas L. V. parodė, kad 2018-10-28 sulaikius R. J. automobilį su malkomis, mašinoje matėsi tiek sausų, tiek žalių malkų, o prieš tai su G. S. apžiūrėjus kelmus taip pat matėsi, kad buvo pjautos ir sausos ir žalios pušys. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog G. S. IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančiame miške yra pavogti medžiai. Kartu su miško savininku G. S. nuvyko į mišką ir suskaičiavo bei apmatavo žalius ir sausus kelmus. Taip pat paskaičiavo žalą. Žalą paskaičiavo pagal kelmus, nustatė, kurie kelmai sausi, kurie žali. Jis kaip miškininkas matė, kad tiek žali, tiek sausi medžiai buvo nukirsti vienu kirtimu. Liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad jis buvo nuvykęs matuoti medienos į (duomenys neskelbtini). Jis dalyvavo matavime, su žymekliu žymėjo jau pamatuotus pagalius, kad nebūtų pamatuoti antrą kartą. Mediena buvo apie 2 metrus supjauta. Skersmens buvo įvairaus. Buvo pušinė mediena, lapuočių nepamena, jų nebuvo. Kiek buvo žalios ir kiek sausos, negali pasakyti, buvo ir tokios, ir tokios. Maždaug per pusę buvo žalios ir sausos. Mediena jau buvo iškrauta (duomenys neskelbtini), prie G. S. dirbtuvių. Taigi šie liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad iš G. S. IĮ “(duomenys neskelbtini)” miško neteisėtai buvo iškirsta 39 vnt. (29,391 kub.m.) sausų pušų, kurių tūris 19,95 m³ ir kurių vertė yra 407,37 Eur bei 18 vnt. (9,699 kub.m.) žalių pušų, kurių tūris 9,81 m³, o jų vertė yra 385,13 Eur ir tokiu būdu jai buvo padaryta 792,50 Eur turtinė žala.

Teismas vertina kritiškai ir atmeta kaltinamųjų R. J. bei J. J. gynėjų argumentus dalyje dėl pagrobtos medienos kiekio ir vertės nustatymo. Kaltinamieji R. J. ir J. J. bei jų gynėjai nepateikė jokių įrodymų aiškinamai aplinkybei, kad pagrobta buvo tik sausa mediena, kad pagrobtos medienos kiekis yra mažesnis nei 19,95 kubiniai metrai sausų pušų bei 9,81 kubiniai metrai žalių pušų, kad pagrobtos medienos vertė yra mažesnė nei 792,50 Eur, pagrįsti.

2018-11-19 Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėtais dokumentais, t. y. 2018-11-14 iškirstų medžių apmatavimų aktais, biržės taksavimo lapais (žalių medžių bei sausuolių), Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio neteisėta veika padarytos žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimu patvirtinama, kad buvo atlikti apmatavimai miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad be leidimo buvo nukirsta 18 vnt. žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai ir 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai. Žalos aplinkai už 18 vnt. žalių pušų nukirtimą padaryta bendra žala 1171,65 Eur. (t. 2 b. l. 9-14). Iš 2019-04-10 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikto padarytos žalos apskaičiavimo matyti, kad buvo apskaičiuotas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarytas žalos dydis, kuris sudaro 792,50 Eur (išpjautos žalios medienos vertė – 385,13 Eur, sausos medienos vertė – 407,37 Eur) (t. 2, b. l. 15-17).

Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų atliktais pagrobtos medienos kiekio ir vertės skaičiavimais, nes skaičiavimai atlikti kvalifikuotų specialistų, pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles ir metodikas (t. 2 b. l. 9-14). Dėl išdėstyto, teismas priima pateiktus skaičiavimus visa apimti, bei ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus aukščiau išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji R. J. ir J. J. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 14 dienos iki 2018 m. spalio 28 dienos, (duomenys neskelbtini), iš IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio miško žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 m³, iš viso 407,37 Eur vertės ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 m³, iš viso 385,13 Eur vertės, tuo padarydamas IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ iš viso 792,50 Eur turtinę žalą.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Todėl kaltinamųjų R. J. ir J. J. veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kuri prisiekiama nesunkių nusikaltimų grupei.

Dėl skirtinų bausmių ir kardomųjų priemonių

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 1 dalis numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. J. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas. Viena iš jų, susijusi su nuosavybe, kita – su dokumentų klastojimu. Nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo R. J. asmenybę apibūdinančius charakterizuojančius duomenis: R. J. yra vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t.4., b.l. 60), teistas 2014-01-07 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - bauda (20 MGL) 2600 Lt, bauda sumokėta 2014-05-20, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka 15 kartų, paskutinį kartą 2020-11-10 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį bauda 190 eurų, bauda sumokėta 2020-12-09 (t. 4., b. l. 61-71). Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas nenustatė byloje esant išskirtinių aplinkybių, dėl ko galėtų skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. J. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokuroro pasiūlytas bausmes, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL baudą, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės dydžiai parinkti pasiūlyti prokuroro kaip, teismo manymu, tinkami kaltinamajam, bei įvertinus tai, kad nenustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, visiškai jas sudedant ir kaltinamajam R. J. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, paskiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. J. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas. Viena iš jų, susijusi su nuosavybe, kita – su dokumentų klastojimu. Nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo J. J. asmenybę apibūdinančius charakterizuojančius duomenis: J. J. yra vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, pensininkas, teistas 2003-10-20 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - bauda (4 MGL) 500 Lt, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka 6 kartus, paskutinį kartą 2020-08-11 pagal ANK 277 straipsnio 2 dalį bauda 35 eurų (t. 4., b. l. 101-104). Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas nenustatė byloje esant išskirtinių aplinkybių, dėl ko galėtų skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. J. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokuroro pasiūlytas bausmes, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL baudą, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmės dydžiai parinkti pasiūlyti prokuroro kaip, teismo manymu, tinkami kaltinamajam, bei įvertinus tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, visiškai jas sudedant ir kaltinamajam J. J. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, paskiriant įpareigojimus – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kaltinamiesiems R. J. ir J. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, įvykdymui buvo naudojamas automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenama pagrobta mediena, todėl spręstinas šios transporto priemonės konfiskavimo klausimas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog R. J. ir J. J. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta R. J. vairuojant paminėtą automobilį, kuris registruotas kaltinamojo R. J. sutuoktinės D. J. vardu, ir šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. J. (kaltinamojo R. J. sutuoktinė). (1 t., b. l. 173). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis Mersedes – Benz su fiskaru yra jo, kurį jo šeima įsigijo prie 10 metų, t. y. patvirtino, jog nurodytas automobilis šeimos turtas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad J. automobilį įsigijo 2018 m., valdytoju/savininku nurodyta D. J. (1 t., b. l. 173).

Pažymėtina, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai darant nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojamas turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis, įgytas santuokos metu ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nors ir užregistruota tik sutuoktinės vardu. Be to teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta kaltinamojo R. J. sutuoktinė D. J. nurodė, kad automobilį nusipirko 2018 m., statyboms, patvirtino žinojusi apie J. J. prašymą parvežti jam iš miško malkas, nurodė, kad „vyras jos atsiklausė“, taip pat nurodė, kad automobilį pirko sau, nes vyras turi teises, kas patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas abiejų sutuoktinių santuokos metu ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas, ar automobilis priklausytų sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise byloje nėra. Tai, kad automobilis registruotas kaltinamojo sutuoktinės vardu, automobilio, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turto statuso nekeičia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu ir priklauso bendrai sutuoktiniams, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys dėl 1557,28 Eur turtinės žalos bei 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 38-39). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, kurios teisių perėmėjas pagal įstatymą yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, civilinis ieškinys dėl 1171,65 Eur žalos aplinkai atlyginimo (2 t., b. l. 20-21).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinis ieškinys dėl 1171,65 Eur žalos aplinkai priteisimo tenkintinas. Iškirstų medžių apmatavimo aktas ir biržės taksavimo lapai patvirtina, kad bendras žalios iškirstos medienos tūris miško paskirties žemėje yra 9,81 kub. m. (2 t., b. l. 23-25). Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 1 punktu, fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalos aplinkai, ją privalo atlyginti pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Civilinis ieškovas teisingai nurodė ieškinio pagrindą, taip pat teisingai paskaičiavo žalos dydį (1171,65 Eur), vadovaudamasis Metodikos 2.1 punktu, metodikos priedo 1.3.2 bei 1.4.2 punktais. Ši žala gamtai atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, kadangi byloje nustatyta, kad medžius iškirto kaltinamieji R. J. ir J. J., todėl jie privalo žalą atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas ir civiliniam ieškovui iš kaltinamųjų R. J. ir J. J. solidariai priteistina 1171,65 Eur Eur žalos atlyginimui (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, BPK 113, 115 straipsniai).

Civilinio ieškovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys dėl 1257,28 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2010-08-05 priklauso IĮ „(duomenys neskelbtini)“. (t.1., b. l. 113-114). 2018-11-19 Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jo pridėtais dokumentais, t. y. 2018-11-14 iškirstų medžių apmatavimų aktais, biržės taksavimo lapais (žalių medių bei sausuolių), Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontronės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio neteisėta veika padarytos žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimu patvirtinama, kad buvo atlikti apmatavimai miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad be leidimo buvo nukirsta 18 vnt. žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai ir 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai. 2019-04-10 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu padarytos žalos apskaičiavimu patvirtinama, kad G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 792,50 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išpjautos žalios medienos vertė – 385,13 Eur, ir sausos medienos vertė – 407,37 Eur (t.2, b. l. 15-17), kurią, teismo vertinimu, civilinis ieškovas apskaičiavo teisingai, vadovaudamasis 2018 metų indeksuotomis nenukirsto valstybinio miško kainomis. Kaip pats civilinis ieškovas nurodo, dalis nukirstos medienos buvo gražinta G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gražinta mediena buvo jau sugadinta, t. y. supjauta į malkas, todėl gražintos medienos vertė yra 35,22 Eur, atsižvelgiant į tai, kad dalis medienos buvo sugražinta galutinė G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirta turtinė žala dėl šios nusikalstamos veikos yra 757,28 Eur. Be to, šioje byloje dėl teisinių konsultacijų bei advokato teisiniai pagalbai apmokėti D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 800,00 Eur išlaidų. Todėl bendra turtinė žala G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 1557,28 Eur.

Taip pat prašoma iš kaltinamųjų J. J. ir R. J. civiliniam ieškovui priteisti ir 1000 eurų neturtinę žalą.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Civilinis ieškovas nurodo, kad po medienos vagystės turėjo daug nepatogumų, buvo trukdomas įmonės savininkų ir darbuotojų darbas ir laikas, atsirado kitų įvairių nepatogumų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, medienos vagystė įvyko dar 2018 metais spalio mėnesį. Sutiktina su civilinio ieškovo nurodytais argumentais, kad per laikotarpį nuo 2018 metų iki šios dienos, tiek G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkui G. S., tiek jo direktorei R. S. ne kartą reikėjo atsitraukti nuo tiesioginio darbo ir vykti į apklausas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Taip pat, visą šį laikotarpį buvo trukdomas įprastas įmonės darbas ir gaištamas laikas ne įmonės veiklai, o su miško vagyste susijusiems teisiniams klausimams spręsti, dėl ko įmonė patyrė ir papildomų nuostolių, t. y. reikėjo kreiptis į advokatą, apmokėti už jo paslaugas, rinkti šioje byloje papildomus įrodymus. Apie tai, kad vyksta teisminiai procesai dėl miško vagystės tapo žinoma, tiek Valstybinei miško tarnybai, nes jos specialistai dalyvavo šiame procese, tiek kitiems asmenis. Todėl akivaizdu, kad dėl tokių dalykų įmonės reputacija sumažėjo. Todėl dėl šio įvykio D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė ne mažesnę kaip 1000 Eur neturtinę žalą, kuri priteistina iš kaltinamųjų J. J. ir R. J..

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus bei patikslintame civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, mano, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamųjų A. D. ir V. L. solidariai.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamųjų išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo išlaidos sudaro 800,00 Eur (6 t., b. l. 129-130, 131-132). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji R. J. ir J. J. pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 str. 1 d., civilinio ieškovo D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos – priteisiamos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų R. J. ir J. J..

Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2018-10-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1., b. l. 103-105) nurodytos nukentėjusiojo G. S. pateiktos dokumentų kopijos: 2013-10-10 VĮ Registrų centro išrašo kopija, 2 lapai (t. 1., b. l. 106-107); Registravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 1 lapas (t.1., b. l. 108); IĮ „(duomenys neskelbtini)“ medžių pagal kelmo storį išskaičiavimas į 1,30 m matavimo aukščio lentelė, 2 lapai (t.1., b.l.109-110); Biržės taksavimo lapas, 1 lapas (t. 1., b. l. 111); 2018-10-01 VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įsakymo Nr. ĮS-423 kopija, 1 lapas (t.1., b.l.112); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, 1 lapas (t.1., b. l. 113); Žemės sklypo plano kopija, 1 lapas (t.1., b.l.114); Medienos gabenimo lapas, išimtas įvykio vietos apžiūros metu (t. 1., b. l. 23-26), Paketas Nr. 1, byloje, paliekami saugoti byloje.

2018-11-21 nutarimu grąžinti daiktus patvirtinama, kad automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas saugoti jo savininkei D. J. (t. 1., b. l. 182-183,184,185).

D. J. priklausančiam automobiliui Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-05-04 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris paliktinas galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Pripažinti R. J. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą, paskiriant įpareigojimus – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Pripažinti J. J. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti J. J. galutinę subendrintą bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą, paskiriant įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. J., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą D. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini).

2021-05-04 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, D. J. priklausančiam automobiliui Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, o įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti ir iš R. J. ir J. J. solidariai priteisti civilinių ieškovų naudai: civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos naudai – 1171,65 Eur; civilinio ieškovo D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 1557,28 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai.

Priteisti iš R. J. ir J. J. po 400 Eur nukentėjusiam – civiliniam ieškovui D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2018-10-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodytos nukentėjusiojo G. S. pateiktos dokumentų kopijos: 2013-10-10 VĮ Registrų centro išrašo kopija, 2 lapai; Registravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 1 lapas; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ medžių pagal kelmo storį išskaičiavimas į 1,30 m matavimo aukščio lentelė, 2 lapai; Biržės taksavimo lapas, 1 lapas; 2018-10-01 VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus įsakymo Nr. ĮS-423 kopija, 1 lapas; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, 1 lapas; Žemės sklypo plano kopija, 1 lapas; Medienos gabenimo lapas, išimtas įvykio vietos apžiūros metu, Paketas Nr. 1, byloje; palikti saugoti byloje.

Įpareigoti kaltinamuosius baudas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda. Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą privaloma pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Loreta Janiulytė