Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau - Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Taip pat R. J. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta R. J. galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, paskiriant įpareigojimus – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią D. J., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą D. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Nuspręsta 2021 m. gegužės 4 d. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, D. J. priklausančiam automobiliui Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, o įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš R. J. ir J. J. solidariai priteista civilinių ieškovų naudai: civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos naudai – 1171,65 Eur; civilinio ieškovo D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 1557,28 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai.

Priteista iš R. J. ir J. J. po 400 Eur nukentėjusiam – civiliniam ieškovui D. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį J. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J., nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 28 d., (duomenys neskelbtini), iš IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančio miško žemės ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančias 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 m³, iš viso 407,37 Eur vertės, ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 m³, iš viso 385,13 Eur vertės, tuo padarydamas IĮ “(duomenys neskelbtini)” iš viso 792,50 Eur turtinę žalą.

2. Be to, R. J., 2018 m. spalio 28 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, melagingai nurodęs neteisingus duomenis apie ne A. Š. priklausančio miško žemės plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir duomenis apie medienos siuntėją ir medieną gabenti perdavusį asmenį – A. Š., užpildė medienos gabenimo lapą, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. spalio 28 d. medienos gabenimo lapą, eilutėje “Medieną gabenti perdavė” pasirašius J. J. už A. Š., kuriai šis miškas nepriklausė, šį dokumentą gabeno laikydamas prie savęs iš (duomenys neskelbtini), ir dokumentą panaudojo 2018 m. spalio 28 d. pateikdamas jį policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini).

3. Alytaus apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma R. J. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta, jos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtis ir yra kvalifikuotos teisingai.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 19 d. priimtą nuosprendį toje dalyje, kurioje jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį toje pačioje dalyje.

4.1. Skunde nurodoma, nei R. J., nei J. J. negali būti reiškiami kaltinimai dėl turto vagystės, nes tariamai pavogta turto vertė neviršija nustatytų minimalių reikalavimų. Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad R. J. veikdamas bendrininkų grupėje vykdė miško vagystę nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 28 d., tačiau viso proceso metu nebuvo surinkta visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad R. J. miško vagystę būtų vykdęs sistemingai. Pats R. J. pripažįsta, kad jis kirto svetimą mišką tik 2018 m. spalio 28 d. aplinkybėmis ir būtent tą dieną jo vairuojamame automobilyje buvo aptikta ne daugiau kaip 5 m(3) medienos. Skundo autoriaus teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauti patikimi įrodymai, kurie patvirtintų, kad R. J. vykdė kirtimus svetimame žemės sklype daugiau nei vieną kartą ir tuo labiau visiškai skirtingose to paties žemės sklypo lokacijos vietose. R. J. gali atsakyti tik už tą epizodą, dėl kurio jis ir pats prisipažįsta, t.y. dėl 2018 m. spalio 28 d. aplinkybių, kai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype išpjovė iki 5 kubinių metrų sausos medienos. Maksimali suma, už kurią R. J. galėjo išpjauti (pavogti) medienos siekia apie 69,30 eurus. Ši suma net kelis kartus yra mažesnė nei BK 190 straipsnyje numatyti minimalūs reikalavimai. Dėl to R. J. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal šį BK straipsni yra nutrauktinas.

4.2. Skunde pažymima, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti ir patirtą 385,13 eurų žalą dėl tariamai 9,699 kubų iškirstos žalios medienos. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu, fiksuojant įvykio aplinkybes vietoje tą pačią 2018 m. spalio 28 d., kai ir buvo sulaikytas R. J., buvo užfiksuota, kad konkrečiame plote iš bendro 5,20 ha žemės sklypo ploto buvo iškirstas 41 medis, kuris pagal savo pobūdį prilygsta sausuoliui. Žalia mediena nebuvo kertama sąmoningai ir tą patvirtino ir pats R. J. ir kartu su juo dirbę liudytojai. Apeliantų įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo prielaidas, išdėstytas ieškinyje, kad būtent R. J. iškirto ir žaliąją medieną. Manytina, kad žalioji mediena ir toks jos kiekis buvo iškirsta visiškai kitomis aplinkybėmis ir visiškai kitomis dienomis, nes iš bylos medžiagos galima tik daryti išvadą, kad R. J. galėjo iškirsti ne daugiau kaip 5 kubus medienos, t.y. tiek, kiek apytikriai telpa į transporto priemonę, su kuria jis buvo atvažiavęs į mišką bylai reikšmingą dieną.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į byloje esantį Valstybinės miškų tarnybos raštą Nr. R2-2028, parengtą 2018 m. lapkričio 19 d. Jame abstrakčiai paaiškinama, kad šį rudenį bendrovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo iškirstos 39 sausos pušys (o patikrinimo vietoje buvo nustatyti 41 sausuolio kirtimas) ir 18 žalių pušų. Šiame rašte visai nėra pateikiama informacija, kada apskritai ši institucija atliko patikrinimą vietoje ir nustatė kirtimų apimtį. Pažymima ir tai, jog iš kaltinamojo akto turinio yra nežinoma, kaip prokuroras nustatė, kad bylai reikšmingu laikotarpiu, t.y. iki 2018-10-28 II „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo iškirsta net 18 vienetų žalių pušų, jeigu tą pačią dieną į įvykio vietą atvykę kompetentingi pareigūnai nustatė išimtinai tik sausuolių kirtimus.

4.4. Skunde nurodoma, jog darant faktinę prielaidą, kad į R. J. valdomą automobilį Mercedes vienu kartu galima pakrauti iki septynių kubų medienos, reiškia, kad jeigu siekiama jo atžvilgiu palaikyti kaltinimą dėl visos 37 kubų iškirstos medienos, būtina įrodyti, kad R. J. tame pačiame žemės sklypo plote lankėsi mažiausiai penkis kartus. Priešingai, R. J. kaltė gali būti įrodyti tik dėl vieno epizodo, juolab, kad miškas yra visiškai nesaugomas ir jį be R. J. galėjo iškirsti bet koks kitas asmuo. Apeliantų įsitikinimu, byloje nėra tokios medžiagos, pagal kurią ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyta, kad konkrečiai 2018 m. spalio 28 d. buvo iškirstos ir žalios pušys, kurių vertė yra didžiausia. Aplinkybę, kad nebuvo kertama žalioji mediena, įrodo tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, fiksuojant įvykio aplinkybes vietoje tą pačią 2018 m. spalio 28 d. dieną, buvo užfiksuota, kad konkrečiame plote iš bendro 5,20 ha žemės sklypo ploto buvo iškirstas 41 medis, kuris pagal savo pobūdį prilygsta sausuoliui. Apylinkės teismas neteisėtai ėmėsi veiksmų nuneigti šiuos rašytinius įrodymus ir remtis subjektyviais liudytojų L. V., R. B. ir R. S. parodymais.

4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. J. 2018 m. spalio 28 d. aplinkybėmis miške talkino du pagalbininkai - Ž. L. ir M. A.. Abu liudytojai patvirtino, kad R. J. atvyko pas juos prašyti draugiškos pagalbos likus kelioms dienoms iki 2018 m. spalio 28 d. aplinkybių. Šie parodymai patvirtina, kad R. J. negalėjo sistemingai ir nuolatos kirsti tą patį svetimą mišką vienas. Liudytojai taip pat vieningai pripažino, kad jie visi miško kirtimo metu turėjo griežtai pasidalinę tam tikras funkcijas. Tai reiškia, kad jeigu teismas spręstų, kad R. J. privalo atsakyti pagal BK 178 straipsnį, kaip kirtęs mišką, tuomet tokia teismo pozicija būtų visiškai nesąžininga ir neteisinga, nes iš liudytojų parodymų yra akivaizdu, kad esant faktinių aplinkybių kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį, teismas taip pat turėtų identifikuoti, kad R. J. kartu su liudytojais veikė bendrininkų grupėje bei spręsti klausimą dėl bylos grąžinimo prokurorui jos papildymui - įtraukiant kaltinamaisiais pagal tą patį epizodą ir likusius du liudytojus, kurie talkino R. J. ir tą pripažino.

4.6. Skunde nurodoma, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ G. S. ne kartą proceso metu yra akcentavęs, kad iki 2018 m. spalio 28 d. aplinkybių atsiradimo jis buvo pastebėjęs, kad jo valdomame žemės sklype yra kertamas miškas be jo leidimo. Jis taip pat prisipažino, kad anksčiau jis į policiją nesikreipė, nes ketino tariamą subjektą pagauti pats. Apeliantų įsitikinimu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turi asmeninį interesą, kad už visą iškristą mišką (37 kubai) atsakytų tik R. J., nepaisant to, kad likusi iškirsto miško dalis galėjo būti iškirsta visai kitomis aplinkybėmis ir visai kito subjekto. Byloje nėra nei vieno patikimo įrodymo, kuris patvirtintų, kad R. J. asmeniškai su savo pagalbininkais mišką būtų kirtęs ir daugiau kartų.

4.7. Apeliantų pastebėjimu, civiliniame ieškinyje tvirtinama, kad buvo iškirsti ir sausuoliai ir žalia mediena, tačiau šiame procesiniame dokumente nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kuris bent kokia nors apimtimi pagrįstų nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Ieškinyje tik deklaratyviai nurodoma iškirstos medienos vertė, tačiau teismas visiškai nevertino, kad šiuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos objektas pagal BK 178 straipsnį yra specifinis, nes augantis natūralioje aplinkoje ir dėl to jo vertė gali būti nustatoma remiantis patvirtintomis oficialiomis metodikomis ar kitais norminiai dokumentais. Civilinis ieškovas nepateikė nei tokių oficialių nei kitų turimų įrodymų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti iškirstos medienos vertę, todėl nepaisant procesinės baigties baudžiamajame procese, teismas turėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktą civilinį ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, nes civilinis ieškovas neįrodė tikrosios turto vertės. Skundo autorių įsitikinimu, kritiškai turėjo būti vertinamas ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas reikalavimas dėl 1 000 eurų neturtinės žalos. Atkreipiamas dėmesys, jog pats įmonės vadovas G. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad iki 2018 m. spalio 28 d. aplinkybių atsiradimo jis buvo pastebėjęs, kad jo valdomame žemės sklype yra kertamas miškas be jo leidimo, tačiau į policiją nesikreipė. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis pats prisidėjo prie dar didesnės žalos atsiradimo, nesiėmė prevencinių priemonių. Jo neturtinės žalos reikalavimas visiškai nepagrįstas arba ženkliai mažintinas.

4.8. Skunde nurodoma, jog ypatingai šiurkščiu procesinių teisės normų pažeidimu gali būti laikoma tai, kad teismas visiškai netenkino R. J. prašymo grąžinti iš kaltinamojo į liudytoją, kokiu jis buvo pačioje baudžiamojo proceso pradžioje. Atkreipiamas dėmesys, kad į bylą buvo pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG-61/2022(01), kuriame padaryta išvada, kad kitam kaltinamajam J. J. klausos sutrikimas diagnozuotas nuo 2009 m., o 2022 m. sausio 27 d. diagnozuotas visiško kurtumo lygis. Todėl konstatuotina, kad J. J. klausos pažeidimas progresavo. Kadangi faktiškai nėra galimybės nustatyti, nuo kurio laiko momento klausos pažeidimas buvo pasiekęs tokį progresą, kad kaltinamasis negalėjo girdėti, kas kalbama teismo posėdyje, todėl teismas priėmė procesinį veiksmą pradėti teismo procesą nuo pradžių, t.y. pradinės procesinės stadijos. Atitinkamai teismas privalėjo priimti ir kitus procesinius patvarkymus, kurie užtikrintų ir R. J. procesines teises, o būtent jo grąžinimą taipogi į pradinę procesinę stadiją, kai jis byloje dalyvavo kaip liudytojas.

4.9. Skunde nurodoma, jog kaip matyti iš bylos eigos, pirminiame prokuroro surašytame kaltinamajame akte vienintelis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo buvo J. J., kuris ne vieną kartą duodamas parodymus prisipažino dėl jam inkriminuojamos medžių vagystės. 2021 m. balandžio 13 d. teismas, remdamasis J. J. parodymais, priėmė nutartį grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui tyrimo papildymui. Tokiu pagrindu prokuroras teismui perdavė J. J. parodymais papildytą kaltinamąjį aktą, kurio papildymas iš esmės buvo susijęs su tuo, kad liudytojas R. J. buvo pripažintas kaltinamuoju. Apeliantų įsitikinimu, remiantis byloje naujausiai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (ekspertizės aktu Nr. EKG 61/2022(01)), darytina išvada, kad šiame baudžiamajame procese buvo šiurkščiai pažeistos R. J. procesinės teisės, kadangi papildytas kaltinamasis aktas paremtas išimtinai J. J. parodymais, kuriuos jis davė teisme turėdamas klausos sutrikimą. Kadangi bylos nagrinėjimas buvo grąžinamas į pradinę teismo proceso stadiją dėl, to, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad J. J. suvokė jam pateikto kaitinimo esmę, suprato jam užduodamus klausimus ir atitinkamai teisingai pateikė į juos atsakymus, todėl laikytina, kad ir J. J. parodymai, remiantis, kurias prokuroras papildė 2021 m. birželio 16 d. kaltinamąjį aktą, turėjo būti pripažinti niekiniais. Gynėjas prašė teismo šiame baudžiamajame teismo procese užtikrinti, kad procese būtų remiamasi tuo prokuroro kaltinamuoju aktu, kuris teismui buvo perduotas iki J. J. pirminės apklausos teismo posėdžio metu, o taip pat į pirminę teismo proceso stadiją grąžinti ir R. J., kuris procese dalyvavo kaip liudytojas, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso visai esmei, nes faktiškai R. J. buvo teisiamas tik dėl to, kad buvo remiamasi J. J. parodymais, kuriuos jis teisme davė iki ekspertizės išvadų nustatymo, kad jis negalėjo suprasti, kas jam sakoma teismo posėdyje ir dėl to negalėjo pateikti objektyvius savo atsakymus ar kitus paaiškinimus.

5. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Nuteistojo R. J. ir jo gynėjo Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad ginčijamas teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimas dėl R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliantų teigimu, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi viso proceso metu nebuvo surinkta visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad R. J. miško vagystę būtų vykdęs sistemingai, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio1 dalį. Taip pat netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas R. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. J. veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. J. kaltės.

9. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia R. J. kaltę.

10. R. J. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 28 d., (duomenys neskelbtini), iš IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančio miško žemės ploto, per eilę kartų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančias 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 m³, iš viso 407,37 Eur vertės, ir 18 žalių pušų, kurių tūris 9,81 m³, iš viso 385,13 Eur vertės, tuo padarydamas IĮ “(duomenys neskelbtini)” iš viso 792,50 Eur turtinę žalą.

11. Nors nuteistasis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme neigė, jog jis eilę kartų veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančias 39 vnt. sausų pušų ir 18 vnt. žalių pušų, nurodė, jog jis kirto svetimą mišką tik 2018 m. spalio 28 d. ir išpjovė iki 5 kubinių metrų sausos medienos, kadangi jo vairuojamame automobilyje buvo aptikta ne daugiau kaip 5 kubiniai metrai medienos, tačiau tokią R. J. pasirinktą poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tik gynybinio pobūdžio, kurios nepatvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei nurodo nuteistasis, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog R. J. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laikotarpiu per eilę kartų, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., tyčia, išpjovė ir pagrobė IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančias 39 vnt. sausų pušų ir 18 vnt. žalių pušų, tuo padarydamas IĮ “(duomenys neskelbtini)” turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo G. S. parodymai (t. 5, b. l. 164 – 169), liudytojų L. V. (t. 6, b. l. 69 – 71), A. Š. (mirusi) (t. 1, b. l. 124), R. S. (t. 6, b. l. 11 – 12), A. D. (t. 6, b. l. 10 – 11), Ž. L. (t. 6, b. l. 101 - 103, M. A. (t. 6, b. l. 116 – 117), V. Ž. (t. 6, b. l. 113 – 116), R. B. (t. 6, b. l. 71 – 74), R. S. (t. 6, b. l. 74 – 75), ikiteisminio tyrimo metu apklausto G. S. parodymai (t. 1, b. l. 132 – 134), kurie kartu su 2018 m. spalio 28 d. G. S. pareiškimu (t. 1., b. l. 21-22), įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (t.1., b. l. 26-33), įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (t. 1., b. l. 34-79), daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (t. 1., b. l. 161-167), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1., b. l. 103-105, 106-114), VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis (t. 1., b. l. 173), 2018-11-19 Valstybinės miškų tarnybos raštu Nr. R2-2028 iš kurio matyti, kad iš miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikus apmatavus nustatyta, kad be leidimo buvo nukirsta 18 vnt. žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai ir 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai, žalos aplinkai už 18 vnt. žalių pušų nukirtimą padaryta bendra žala 1171,65 eurų (t. 2., b. l. 9-14), IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos apskaičiavimu (t. 2., b. l. 15-17), daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėti pušiniai rastai, gulintys ant žemės, pievoje, iš viso 69 vnt. įvairaus diametro rastų, kurių ilgis po 2,20 metro, iš viso bendras medienos tūris 6,584 kubo. Iš jų padarinės medienos 6,269 kubo, o malkinės 0,315 kubo. Mediena po apžiūros buvo grąžinta jo savininkui, nukentėjusiajam G. S. (t. 1., b. l. 188-196, 2 t. b. l. 1-6), dokumento apžiūros protokolu iš, kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas ,,Medienos gabenimo lapas“ (t.2.,b.l. 37-39), kuris buvo paimtas 2018-10-28 įvykio vietos apžiūros metu iš R. J. vairuoto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežant medieną (t. 1., b. l. 26-29) ir kita rašytine bylos medžiaga tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas išvadas dėl R. J. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog viso proceso metu nebuvo surinkta visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad R. J. miško vagystę būtų vykdęs sistemingai, t. y. nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 28 d. R. J. pripažįsta, kad jis kirto svetimą mišką tik 2018 m. spalio 28 d. aplinkybėmis ir būtent tą dieną jo vairuojamame automobilyje buvo aptikta ne daugiau kaip 5 m(3) medienos, todėl R. J. gali atsakyti tik už tą epizodą, dėl kurio jis ir pats prisipažįsta.

12.1. Atkreipiamas dėmesys, jog subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

12.2. Nors R. J. teigia, kad jis kirto svetimą mišką tik 2018 m. spalio 28 d. aplinkybėmis, tačiau šie jo teiginiai paneigti pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Pažymėtina, jog tiek pats R. J., tiek ir nuteistasis J. J., apklausti teisme patvirtino, kad jie tarpusavyje susitarė, jog iš pradžių R. J. jau išpjautą medieną parveš J. J., o vėliau R. J. vyks išsipjauti ir parsivežti medienos sau, kaip atlygį už J. J. parvežtą medieną. Abu užpildė medienos gabenimo lapą, t.y. R. J. įrašė tariamą medienos siuntėją ir medieną gabenti perdavusį asmenį – A. Š., o J. J. eilutėje “Medieną gabenti perdavė” asmeniškai savo parašu pasirašė už A. Š.. Abu vyko į miško sklypą pasikrovė J. J. jau susandėliuotą medieną bei nuvežė ją J. J.. Kaip nurodė pats nuteistasis R. J., maždaug po savaitės, jis su pažįstamais M. A. ir Ž. L. nuvyko į tą patį mišką pjauti medienos. Taigi tiek R. J., tiek J. J. suvokė, kad kėsinasi į svetimą mišką, bei bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – mišką ir tai vykdė per tam tikrą laiko tarpą. Nors apeliantų teigimu R. J. 2018 m. spalio 28 d. iškirto tik 5 kubinius metrus sausos medienos, būtent kiek tą dieną buvo aptikta jo vairuojamame automobilyje, tačiau vien tos aplinkybės, kad sulaikymo metu R. J. automobilyje buvo pakrauta tik 5,1 kubinių metrų medienos (t 1., b. l. 161 – 167), nepaneigia tų aplinkybių, jog R. J. ir J. J. bendrais veiksmais buvo išpjautas daug didesnis medienos kiekis, t.y. 18 vnt. žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai ir 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai (t. 2, b. l. 9 – 14). Pažymėtina tai, kad 2018 m. spalio 28 d. sulaikius R. J. automobilį, jis miško savininkui G. S. pats parodė visų medžių kelmus, kuriuos jis su pagalbininkais išpjovė. G. S. teigimu, R. J. pats aiškino, kad jis medžius pjovė toje vietoje šiandien ir prieš dvi savaites laiko. Paprašius jo parodyti vietą, kurioje išpjovė medieną, R. J. parodė vietą ir tai buvo jo įmonės miškas. Atvykus policijos pareigūnams, jis kartu su pareigūnais ir R. J. vėl nuvyko į įmonės mišką, kur buvo atlikta miško apžiūra ir išmatuoti, suskaičiuoti kelmai, šviežiai buvo išpjauta 41 pušis. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, liudytojas L. V. bei liudytojo G. S. parodymai, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje. L. V. patvirtino, jog sustabdžius R. J. ir paklausus iš kur veža malkas, jis pasakė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Paprašius R. J. parodyti iš kur veža tas malkas, įsisodino jį pas save į mašiną. R. J. jam parodė iš kurio miško kirto. Liudytojas G. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog nuvažiavus į įvykio vietą rado krovininį automobilį Mercedes – Benz, su priekaba, kurioje buvo prikrauta pušies rąstų, 2 m. ilgio. Vairuotojas R. J. parodė kur važiuoti. Pavažiavę rado iškirstą miško plotą, suskaičiavo iš viso keturiasdešimt vieną kelmą. Matėsi, kad medžiai šviežiai nupjauti, nes kelmai buvo nepajuodę, aplink kelmus matėsi pjuvenų, Jis apsižiūrėjo įvykio vietą, surašė apžiūros protokolą. R. J. sakė, kad į tą patį miško plotą medienos važiavo du kartus. R. J. atsisakė pasirašyti apžiūros protokolą, nors apžiūroje dalyvavo (t. 1, b.l. 132 – 133). Liudytoju apklaustas R. B. (dirbantis Valstybinėje miškų tarnyboje) pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad gavus iš policijos pranešimą, kad S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame miške yra pavogti medžiai, jis kartu su G. S. nuvyko į mišką 2018 m. lapkričio mėnesį ir sumatavo miško kelmus. Jie sumatavo sausus kelmus, žalius kelmus ir paskui paskaičiavo. Žalą paskaičiavo pagal kelmus, nustatė, kurie kelmai sausi, kurie žali. Buvo ir užmaskuotų kelmų. Daugiausiai buvo užmaskuoti žali kelmai. Liudytojo teigimu, tai vienu laikotarpiu nukirsti medžiai. Tai buvo vienas kirtimas tiek sausų, tiek žalių. Nurodė, kad jis du kartus buvo į vietą nuvažiavęs. Vieną kartą S. prašymu, kitą kartą policijos nurodymu. Po pirmo skaičiavimo jie suskaičiavo, kiek sausų, kiek žalių. Kai antrą kartą nuvažiavo, jie tuos pačius kelmus rado, papildomai nebuvo prikirsta ir niekas daugiau nenukirto. Sausuoliai ir žalios pušys, kurios buvo iškirstos, augo bendrame plote. Pagal kelmus, kurie buvo iškirsti, matosi, kad sausas, kad pjuvenos šviežios, kelmai pelėsiu nėra aptraukti, žalių taip pat pjuvenos gražios, šviežios. Pusės metų kelmą atskirti nuo šviežio nesunku. Pjuvenos nei vienoje vietoje nesiskyrė tada, kai nuvažiavo į mišką, prie visų kelmų jos buvo vienodos. Pagal tai ir buvo surašyta, kad tai vieno pjovimo. Taigi šie nukentėjusiojo G. S. ir aukščiau aptarti liudytojų parodymai, akivaizdžiai patvirtina, kad iš G. S. IĮ “(duomenys neskelbtini)” miško neteisėtai buvo iškirsta 39 vnt. sausų pušų, bei 18 vnt. žalių pušų ir jos visos buvo iškirstos vienu laikotarpiu. Pats nuteistasis R. J. parodė vietą, kurioje ne vieną kartą pjovė medieną, dalyvavo įvykio vietos apžiūroje skaičiuojant nupjautų medžių kelmus ir vien tai, kad sulaikymo dieną, t.y. 2018 m. spalio 28 d., jo vairuojamame automobilyje buvo aptikta ne daugiau kaip 5,1 kubinių metrų medienos, nepatvirtina, jog jis nupjautos medienos per eilę kartų negalėjo išsivežti dar iki jo sulaikymo.

13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu, fiksuojant įvykio aplinkybes vietoje tą pačią 2018 m. spalio 28 d., kai buvo sulaikytas R. J., buvo užfiksuota, kad konkrečiame plote iš bendro 5,20 ha žemės sklypo ploto buvo iškirstas 41 medis, kuris pagal savo pobūdį prilygsta sausuoliui, tačiau byloje esantį Valstybinės miškų tarnybos rašte nurodoma, jog bendrovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo iškirstos 39 sausos pušys ir 18 žalių pušų.

13.1. Nors apeliantų įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent R. J. iškirto ir žaliąją medieną, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde tai, kad G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ miške buvo išpjauta ir dalis žalių pušų, ir, kad tai, kad būtent R. J. pakrautoje mašinoje buvo rasta žalios medienos patvirtina, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustų pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo G. S., liudytojų L. V., R. B., R. S. parodymai, taip pat ir byloje esantis 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybinės miškų tarnybos raštas Nr. R2-2028. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis G. S. parodė, jog įvykio dieną, iš karto po R. J. sugavimo, su policijos pareigūnais suskaičiavo kelmų vienetus bei jų išmatavimus, tačiau tą dieną kelmų neženklino, nes sutemo. Ženklino kitą dieną atvykę su inspektoriumi R. B.. Rado paslėptus kelmus, kas dešimtas kelmas buvo uždėtas samanomis. Inspektoriai matė, kur žalias, o kur sausas kelmas. Dienos metu nustatyta, kad išpjauta 18 žalių pušų ir 39 sausos pušys. Iš tų 39 nupjautų pušų buvo atskirti sausuoliai ir žalios pušys. Nukirstų medžių atsirado daugiau, nes kai dieną ėjo, atkapstė kelmus, kurie buvo paslėpti, ir tada gavosi, kad sausuolių skaičius atitiko ir dar papildomai prisidėjo išpjautų žalių medžių skaičius. Visus paskaičiavimus ir matavimus darė ne jis pats, viską darė miškų inspekcija, net ir tą medieną, kurią R. J. atvežė ir išvertė, skaičiavo miškininkas. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog su miškininkais apžiūrint R. J. mašinoje esančią medieną buvo padaryta lentelė, kurioje mediena buvo atskirta pagal padaringumą: ar galima tą medį panaudoti malkai ar ne tik. Jis su miškininkais atskyrė kiekvieną pagaliuką, užrašė pagal stambumą į tam tikrą stulpelį. Lentelėje yra yra surašyta, kiek yra malkinės medienos ir kiek žalios, t.y. padarinės. Liudytoju apklaustas L. V. patvirtino, jog sulaikius R. J. automobilį su malkomis, mašinoje matėsi tiek sausų, tiek žalių malkų. Prieš tai su G. S. apžiūrėjus kelmus taip pat matėsi, kad buvo pjautos ir sausos ir žalios pušys. Tai, kad G. S. miške buvo išpjautos ir žalios pušys patvirtino ir liudytoju apklaustas R. B., kuris parodė, kad gavus pranešimą apie pavogtus medžius, jis kartu su miško savininku G. S. nuvyko į mišką ir suskaičiavo bei apmatavo žalius ir sausus kelmus. Taip pat paskaičiavo žalą. Žalą paskaičiavo pagal kelmus, nustatė, kurie kelmai sausi, kurie žali. Jis kaip miškininkas matė, kad tiek žali, tiek sausi medžiai buvo nukirsti vienu kirtimu. Buvo ir užmaskuotų kelmų. Daugiausiai buvo užmaskuoti žali kelmai. Nurodė, kad jis į mišką vyko du kartus. Po pirmo skaičiavimo jie suskaičiavo, kiek sausų, kiek žalių. Kai antrą kartą nuvažiavo, jie tuos pačius kelmus rado, papildomai nebuvo prikirsta ir niekas daugiau nenukirto. Kai atvažiavo antrą kartą ir oficialiai skaičiavo, tai užmaskuotų kelmų nebuvo, jie juos buvo atidengę, kai pirmą kartą buvo atvažiavę apžiūrėti. Policijos pareigūnai galėjo nepastebėti užmaskuotų kelmų. Liudytoju apklaustas R. S. patvirtino, jog nuvykus matuoti medienos į Merkinę, jis su žymekliu žymėjo jau pamatuotus pagalius, kad nebūtų pamatuoti antrą kartą. Mediena buvo apie 2 metrus supjauta. Skersmens buvo įvairaus. Buvo pušinė mediena. Kiek buvo žalios ir kiek sausos, negali pasakyti, buvo ir tokios, ir tokios. Byloje esantis 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybinės miškų tarnybos raštas Nr. R2-2028 taip pat patvirtina, kad iš miško sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be leidimo buvo nukirsta 18 vnt. žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai ir 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai. Nors kaip teigiama apeliaciniame skunde, tuo metu kai buvo sulaikytas R. J., buvo užfiksuota, kad konkrečiame miško plote buvo iškirstas 41 medis, kuris pagal savo pobūdį prilygsta sausuoliui, o ne 39 sausos pušys ir 18 žalių pušų, kaip nurodoma Valstybinės miškų tarnybos rašte, tačiau pažymėtina, jog įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti keturiasdešimt vienas medžio kelmai nėra įvardinta, jog jie pagal savo pobūdį prilygsta sausuoliams. Be to, kaip nurodė ir nukentėjusysis G. S., įvykio dieną, iš karto po R. J. sugavimo, jis su policijos pareigūnais suskaičiavo tik kelmų vienetus bei jų išmatavimus, o kelmus ženklino ir identifikavo, kuris žalias ir kuris sausas, kitą dieną atvykę su inspektoriumi R. B.. Tai, kad įvykio dieną tik buvo apžiūrėta įvykio vieta ir suskaičiuoti rasti nupjautų pušų kelmai, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje tyrėju dirbantis G. S., kuris ir vykdė įvykio vietos apžiūrą bei surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Apie tai, kad rasti kelmai būtų identifikuojami kurie sausi, kurie žali, G. S. nenurodė. Sutiktina, jog įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti 41 vnt. nupjautų medžių skaičius neatitinka Valstybinės miškų tarnybos rašte Nr. R2-2028 nurodytų nupjautų 18 vnt. žalių pušų ir 39 vnt. sausų pušų skaičiaus, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. S. ir liudytojo R. B. nurodytomis aplinkybėmis, jog atvykus sekančią dieną po įvykio į miško plotą, kuriame buvo išpjauti medžiai ir skaičiuojant bei ženklinant nupjautų pušų kelmus, jie rado paslėptų, samanomis bei šakomis uždengtų žalių pušų kelmų, kurių atliekant įvykio vietos apžiūrą nebuvo pastebėta, dėl ko jie ir nebuvo užfiksuoti bei įrašyti į įvykio vietos apžiūros protokolą.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. J. 2018 m. spalio 28 d. talkino du pagalbininkai - Ž. L. ir M. A.. Abu liudytojai pripažino, kad jie visi miško kirtimo metu turėjo griežtai pasidalinę tam tikras funkcijas, kas reiškia, kad jeigu teismas spręstų, kad R. J. privalo atsakyti pagal BK 178 straipsnį, kaip kirtęs mišką, tuomet teismas taip pat turėtų identifikuoti, kad R. J. kartu su liudytojais veikė bendrininkų grupėje bei spręsti klausimą dėl bylos grąžinimo prokurorui jos papildymui - įtraukiant kaltinamaisiais pagal tą patį epizodą ir likusius du liudytojus, kurie talkino R. J. ir tą pripažino. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nebuvo nustatyta, kad R. J. medžių pjovime talkinusiems pagalbininkams Ž. L. ir M. A., būtų buvę žinoma apie daromą nusikalstamą veiką, jiems įtarimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti, todėl spręsti klausimo dėl bylos grąžinimo prokurorui jos papildymui - įtraukiant kaltinamaisiais minėtus asmenis, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.

15. Skunde taip pat atkreipimas dėmesys, jog nukentėjusysis G. S. ne kartą proceso metu yra akcentavęs, kad iki 2018 m. spalio 28 d. aplinkybių atsiradimo jis buvo pastebėjęs, kad jo valdomame žemės sklype yra kertamas miškas be jo leidimo, tačiau jis į policiją nesikreipė, nes ketino tariamą subjektą pagauti pats. Apeliantų įsitikinimu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turi asmeninį interesą, kad už visą iškristą mišką atsakytų tik R. J., nepaisant to, kad likusi iškirsto miško dalis galėjo būti iškirsta visai kitomis aplinkybėmis ir visai kito subjekto.

15.1. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, G. S. dar iki 2018 m. spalio 28 d. buvo pastebėjęs kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo išpjautos ir pavogtos pušys, dėl ko jis nesikreipė į policiją, nesudaro pagrindo teigti, jog G. S. turi asmeninį interesą, kad už visą iškristą mišką atsakytų tik R. J.. Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. S. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme, jis pastebėjo, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo išpjautos ir pavogtos apie dvidešimt penkios pušys į mišką atvykęs 2018 m. spalio 17 d. ar 18 d. 2018 m. spalio 28 d. jam paskambinęs L. V. pranešė, kad į jo įmonei priklausantį mišką įvažiavo ta pati mašina, kurią jis matė prieš porą savaičių. Tuomet jis sėdo į savo automobilį ir iš Alytaus atvažiavo į mišką. Važiuodamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavęs į minėtą miško vietą, pamatė stovinčius pažįstamą L. V. ir jam nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo R. J.. Jam R. J. paklausus, kodėl jis pjauna ir veža iš jo įmonei priklausančio miško medieną, R. J. atsakė, kad jam leido pjauti kažkoks neaiškus asmuo, aiškino, kad jis medžius pjovė toje vietoje šiandien ir prieš dvi savaites laiko. Liudytoju apklaustas L. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad užsukęs į G. S. mišką pažiūrėti ar yra sausuolių pamatė, kad yra kelmai, kad pjauta. Paskambino G. S., nes kilo įtarimas, kad tas miškas yra vagiamas. G. S. atvažiavo, viską apžiūrėjo abu kartu, matėsi, kad ir sausų, ir žalių medžių yra iškirsta. Kadangi jis, kaip vietinis, pažįsta visus, pasiteiravo gal kas matė ką. Apibūdino jam žmonės kokią mašiną matė tame miške atvažiuojančią. Po kažkiek laiko, jam paskambino ir pranešė, kad mato tą mašiną G. S. įmonės miške. Tuomet jis sėdo į mašiną ir iš namų nuvažiavo į tą mišką. Jis tą mašiną sutiko netoli Liškiavos su pakrautomis malkomis. Ją susistabdžius paaiškėjo, kad už vairo buvo R. J.. Tai, kad 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje, nukentėjusiojo įmonei priklausančiame miške pjovė medžius, kuriuos vėliau su R. J. išvežė iš miško, patvirtino ir nuteistasis J. J.. Šių aplinkybių neneigė ir pats nuteistasis R. J.. Taigi aukščiau aptarti nukentėjusiojo G. S., liudytojo L. V. parodymai bei pačių nuteistųjų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog iki 2018 m. spalio 28 d. aplinkybių atsiradimo, G. S. valdomame žemės sklype mišką kirto būtent J. J. ir R. J., o ne kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kitas subjektas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šioje byloje nuteistas J. J. neginčija savo kaltės, jog veikdamas bendrininkų grupėje su R. J. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos, o tai vėl gi iš dalies patvirtina, kad nuteistasis R. J. tyčia išpjovė ir pagrobė IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausančią medieną veikdamas bendrai su J. J..

16. Apeliantų pastebėjimu, civiliniame ieškinyje tvirtinama, kad buvo iškirsti ir sausuoliai ir žalia mediena, tačiau šiame procesiniame dokumente nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kuris bent kokia nors apimtimi pagrįstų nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Civilinis ieškovas nepateikė nei oficialių nei kitų turimų įrodymų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti iškirstos medienos vertę, todėl teismas turėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktą civilinį ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, Skundo autorių įsitikinimu, kritiškai turėjo būti vertinamas ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas reikalavimas dėl 1 000 eurų neturtinės žalos, kadangi nukentėjusysis pastebėjęs, kad jo valdomame žemės sklype yra kertamas miškas be jo leidimo, į policiją nesikreipė, tokiu būdu pats prisidėjo prie dar didesnės žalos atsiradimo

16.1. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

16.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantai ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistojo R. J. ir nuteistojo J. J. solidariai priteistu civilinio ieškovo G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai civiliniu ieškiniu 1557,28 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. J. ir J. J. kaltės pagrobus IĮ “(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų yra priteistas esant teisiniam pagrindui. Vertindamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistos turtinės žalos dydį aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadoms ir sutinka, kad nustatydamas G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos turtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktą Valstybinės miškų tarnybos raštą Nr. R2-2028 bei prie jo pridėtus dokumentus, t. y. 2018 m. lapkričio 14 d. iškirstų medžių apmatavimų aktą, biržės taksavimo lapus (žalių medžių bei sausuolių), Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio neteisėta veika padarytos žalos aplinkai (miškui) apskaičiavimu, kuriuo patvirtinama, kad buvo atlikti apmatavimai miško sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad be leidimo buvo nukirsta 18 vnt. žalių pušų, kurių tūris 9,81 kubiniai metrai ir 39 vnt. sausų pušų, kurių tūris 19,95 kubiniai metrai. Taip pat atsižvelgė į 2019 m. balandžio 9 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą padarytos žalos apskaičiavimą, kuriuo patvirtinama, kad G. S. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė 792,50 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išpjautos žalios medienos vertė – 385,13 Eur, ir sausos medienos vertė – 407,37 Eur (t. 2, b. l. 15-17), ir kurį, pirmosios instancijos teismas vertino kaip teisingą, atliktą vadovaujantis 2018 metų indeksuotomis nenukirsto valstybinio miško kainomis. Kadangi dalis nukirstos medienos buvo gražinta G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teismas galutinę G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtą turtinę žalą nustatė - 757,28 Eur. Taip pat, atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamoje byloje dėl teisinių konsultacijų bei advokato teisiniai pagalbai apmokėti G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 800 Eur išlaidų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bendra turtinė žala G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudaro - 1557,28 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos turtinės žalos dydis nustatytas teisingai.

16.3. Vertindamas G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistą neturtinę žalą, aukštesnysis teismas nepritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, jog G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturtinė žala pasireiškė įmonės reputacijos pablogėjimu, įvairių nepatogumų atsiradimu, įmonės patirtais papildomais nuostoliais, t. y. reikėjo kreiptis į advokatą, apmokėti už jo paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl iš įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio miško įvykdytos medžių vagystės, būtų pablogėjusi minėtos įmonės reputacija ar minėta įmonė būtų pažeminta. Vien tos aplinkybės, jog apie tai, kad vyksta teisminiai procesai dėl miško vagystės tapo žinoma, tiek Valstybinei miško tarnybai, tiek kitiems asmenis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įmonės reputacija sumažėjo. Pažymėtina, jog įmonės patirtos išlaidos dėl teisinių paslaugų suteikimo bei apmokėjimo už jas yra sprendžiamos BPK 104 - 105 straipsnyje numatyta tvarka, kas šiuo atveju ir skundžiamu nuosprendžiu buvo padaryta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas nepagrįstai, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ypatingai šiurkščiu procesinių teisės normų pažeidimu laikoma tai, kad teismas visiškai netenkino R. J. prašymo grąžinti jį iš kaltinamojo į liudytoją, kokiu jis buvo pačioje baudžiamojo proceso pradžioje. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamajam J. J. diagnozuotas klausos sutrikimas nuo 2009 m., o 2022 m. sausio 27 d. (ekspertizės aktu Nr. EKG 61/2022(01)), diagnozuotas visiško kurtumo lygis, priėmė procesinį veiksmą - pradėti teismo procesą nuo pradžių, t.y. pradinės procesinės stadijos. Apeliantų įsitikinimu, atitinkamai teismas privalėjo priimti ir kitus procesinius patvarkymus, kurie užtikrintų ir R. J. procesines teises, o būtent jo grąžinimą taipogi į pradinę procesinę stadiją, kai jis byloje dalyvavo kaip liudytojas.

17.1. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų šią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje bei vykstant teisminiam procesui, teismui kilo abejonės dėl kaltinamojo J. J. parodymų davimo galimumo, dėl ko teismas skyrė ekspertizę dėl J. J. sveikatos būklės įvertinimo. Gavus VTMT ekspertizės aktą Nr. EKG 61/2022 (01), kurio išvadomis nustatyta, jog J. J. 2022 m. sausio 27 d. diagnozuotas visiškas kurtumas, dėl ko jis neturėtų girdėti kas kalbama teismo posėdyje (t. 5, b. l. 128 129), pirmosios instancijos teismas nutarė iš naujo tirti jo parodymus. Iš naujo išsamiai apklausęs J. J., teismas įsitikino jo parodymų patikimumu ir kaltinamojo galimybę atsakyti į jam užduodamus klausimus. Pažymėtina, jog tai, kad J. J. iš naujo buvo apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neturi jokios įtakos R. J. procesinės padėties keitimui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tyrė aplinkybes tiek apie vieno, tiek ir apie kito nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas remiantis ne tik nuteistųjų duotais parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl visiškai nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog faktiškai R. J. buvo teisiamas tik dėl to, kad buvo remiamasi J. J. parodymais, kuriuos jis teisme davė iki ekspertizės išvadų nustatymo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. J. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl R. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje 38 lapo 2 pastraipa įrašytos netinkamos kaltinamųjų pavardės, nurodant, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamųjų A. D. ir V. L. solidariai. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, todėl jis taisytinas, nurodant, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamųjų R. J. ir J. J. solidariai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. ir jo gynėjo Andriaus Krištapavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. J. ir J. J. solidariai priteista civilinio ieškovo G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo G. S. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Ištaisyti nuosprendyje rašymo apsirikimą, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodant jog civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamųjų R. J. ir J. J. solidariai.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.