Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo?civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę), suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024-07-16 išvadą Nr. A136-1263/24(2.4.1.51-CMS) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo pavardę į „M“.

2. Nurodė, jog jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jo pavardę iš „M.“ į „M“, 2024-07-16 buvo priimta išvada Nr. A136-1263/24(2.4.1.51-CMS), kuria prašymas netenkintas. Išvadoje nurodyta, jog atsisakius priesagos pavardė gali būti trumpinama į M., o pavardės M. pakeitimas į M. kalbos požiūriu neatitinka Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“(toliau ir – Taisyklės) 9.7 papunktyje nustatytų nuostatų. Pareiškėjas nesutiko su tokia išvada.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjas 2024-07-04 pateikė prašymą Vilniaus miesto CM skyriui pakeisti jo pavardę iš M. į M., skyrius 2024-07-16 išvada Nr. A136-1263/24(2.4.1.51-CMS) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas keisti pavardę pageidavo vadovaudamasis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.7 papunkčiu. Nurodo, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomendacijose yra nurodžiusi, jog kai asmuo pageidauja nukirsti dalį pavardės, kalbos požiūriu tai neatitinka Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.7 papunkčio sąlygų. Nurodė, jog CM skyrius, nagrinėdamas prašymą bei atsižvelgęs į tai, jog norima pavardė turi būti tradicinėje vartosenoje ir patikrinęs viešai prieinamas lietuviškų pavardžių duomenų bazes nustatė, kad trumpesnė, kalbiniu požiūriu taisyklinga (turinti galūnę) pavardės M. forma galėtų būti M.. Teigia, jog Vilniaus miesto CM skyrius atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes neturėjo teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę).

5. Teismas nustatė, kad šioje byloje pavardę siekiama pakeisti Taisyklių 9.7. papunktyje numatytu pagrindu, kuris nurodo, jog pareiškėjas gali pakeisti pavardę, jeigu nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, remdamasis Taisyklių 9.7. p., selektyviai išskiria taisyklės atskiras dalis, jos nevertina kompleksiškai. Taisyklių 9.7. p. nurodoma, jog: „nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje.“ Aiškinant nurodytą punktą negalima daryti išvados, jog asmuo, norintis keisti pavardę, gali pasirinkti pavardę be galūnės ir be priesagos. Nurodytame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta taisyklė, jog asmuo, norintis pasikeisti pavardę, ją gali keisti taip, jog išlieka pavardės pagrindas ir galūnė. Punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nenumato galimybės keisti pavardę taip, jog ji būtų be galūnės. Punktas įtvirtina galimybę atsisakyti priesagos. Tokios pačios pozicijos laikosi Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, turėdamas pavardę su galūne (be priesagos) Lietuvoje ar užsienio valstybėje gali patirti kokius nors sunkumus. Iš esmės iš pareiškimo galima spręsti, kad sunkumai yra ne dėl pareiškėjo pavardės galūnės, o dėl priesagos. Nenustatyta, kad pareiškėjui nebūtų leidžiama atsisakyti pavardės priesagos. Iš procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas gali pasirinkti pavardės galūnės variantą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra lietuvis, prašymą pakeisti pavardę jis iš esmės grindžia tik įpročiu pristatyti save M. pavarde. Teismas iš pateiktų duomenų nenustatė išskirtinio poreikio nukrypti nuo teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimas gali daryti neigiamą poveikį šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Pareiškėjas R. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliantas iš esmės laikėsi pozicijos, nurodytos pareiškime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodė šiuos argumentus:

8.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išimtinai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymu. Tačiau teismas neatsižvelgė į tarptautinius teisės aktus, tai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

8.2. Teismas formaliai priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės, jog pareiškėjo R. M. turima pavardė tiek jam, tiek jo sutuoktinei O. B. sukelia labai daug nepatogumų, nes jie labai ilgą laiką gyvena užsienyje. Teismo nurodyti motyvai, jog apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jokiu būdu nepaneigia jo buvimo ir gyvenimo užsienio valstybėje. Juolab, kad ir R. M., Vienoje, Austrijoje 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarė santuoką su Vokietijos Federacinės Respublikos piliete O. B..

8.3. Visas ginčas yra kilęs tik dėl apelianto lietuviškos pavardės sutrumpinimo, vietoj M. trumpinant į M., ir išlaikant pavardės esmę, tai yra šaknį. Teismas išimtinai vadovavosi tik pažodiniu Taisyklių 9.7. p. tekstu. Kiti teismai spręsdami dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę), konkrečią situaciją vertina tikrai žymiai plačiau, vadovaudamiesi ne tik Taisyklėmis, bet ir tarptautiniais teisės aktais.

8.4. Apelianto pavardė su galūne būtų M., o tai nėra įprastai skambanti pavardė, labiau panaši į vardą, siejasi su krikščionybe. Apeliantas nori to išvengti, jo siekis, kad liktų tik šaknis „M“ tam, kad būtų kuo aiškesnė pavardė ir būtų išvengta bet kokių klaidų ir interpretacijų. Kaip minėta sutuoktinė norėtų turėti vyro pavardę, tačiau abu sutuoktiniai nori identiškų pavardžių, nes O. nėra Lietuvos pilietė, ji turi galimybę Vokietijoje (Vokietijos pilietė) perimti R. M. pavardę - R. M. ir O. M.. Toks sutuoktinių noras yra ir dėl savęs, ir dėl būsimų vaikų, kurie gyvens Austrijoje ir Vokietijoje. Apeliantas nurodo, kad „M.“ Vokietijoje ir Austrijoje yra vardas ne pavardė, todėl vokiškai kalbančiose šalyse būtų labai keista turėti M. kaip pavardę ir tai vėl sukeltų dar daugiau nesusipratimų.

9. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

10. Nurodė, kad Taisyklių 9.7 papunkčiu įtvirtinta, kad pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje. Šiame pavardės keitimo pagrinde nėra numatyta galimybė turėti pavardę be galūnės. Lietuviška pavardės forma yra pavardė, parašyta lietuviškais rašmenimis ir turinti lietuvių kalbos pavardžių gramatinius požymius, tačiau pavardės be galūnių yra nesugramatinta ir neatitinka lietuvių kalbos pavardžių gramatinių pažymių (begalūniai pavardžių variantai galimi kitataučiams asmenims, kai norima turėti nesugramatintą pavardę arba esant kitoms teisės aktuose numatytoms išimtims). VLKK savo viešai skelbiamose rekomendacijose yra nurodžiusi, kad kai asmuo pageidauja nukirsti dalį pavardės, kalbos požiūriu tai neatitinka Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.7 papunkčio sąlygų. Vilniaus miesto CM skyrius nagrinėdamas Prašymą ir atsižvelgęs į tai, kad norima pavardė (keičiant pavardę Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.7 papunkčio pagrindu) turi būti tradicinėje vartosenoje bei patikrinęs viešai prieinamas lietuviškų pavardžių duomenų bazes (https://pavardes.lki.lt/?pg=c, https://ekalba.lt/pavardziu-duomenu-baze/), nustatė, kad trumpesnė, kalbiniu požiūriu taisyklinga (turinti galūnę) pavardės M. forma galėtų būti M..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas (Pareiškėjas) pageidavo pavardę keisti iš M. į M., vadovaudamasis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.7 papunkčiu. Nurodė, jog pageidaujama pakeisti pavardė M. yra rašoma valstybine kalba (lietuviškomis raidėmis, be jokių nevartotinų simbolių lietuvių abėcėlėje). Teigė, jog jis gyvena Vokietijoje, Austrijoje. Pasak pareiškėjo, jis Vokietijoje susiduria su problemomis dėl savo pavardės su lietuviškomis raidėmis. Vokiškai kalbančios valstybės negali tinkamai užrašyti pareiškėjo pavardės, jų abėcėlėje nėra tokių raidžių. Dėl pavardės kyla teisinių, organizacinių problemų. Žmonėms sunku ištarti, užrašyti pavardę. Taip pat teigė, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti nesusipratimų, jau daug metų pats vartoja trumpąją pavardės formą M.. Pavardės trumpinį vartoja visose interneto platformose.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 23 punktu, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose reglamentuoja 2022-01-18 Lietuvos Respublikos Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (toliau – Įstatymas) Nr. XIV-903 įsigaliojęs nuo 2022-05-01, Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-04-27 nutarimu Nr. 424 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ ir Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Asmens vardo ir pavardės pakeitimo taisyklės).

16. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 punkto nuostatas, lietuviška vardo ir pavardės forma – tai asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Pagal Įstatymo 3 straipsnį, Taisyklių 4.1., 4.2., 4.3. papunkčius, Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą bei atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį.

17. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje yra numatytos nurodytų reikalavimų išimtys, kurios nėra taikytinos šioje byloje. Įstatymo 3 straipsnio (vardų ir pavardžių rašymas) 3 dalis taikytina ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių prašymams. Nėra teisinės galimybės vadovautis ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardintomis išimtimis dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių nurašymo ir perrašymo tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), kadangi nėra duomenų, kad būtų tenkinama viena iš Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų (jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis).

18. Taisyklių 9 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriam (-iems) esant yra galima keisti pavardę. Nagrinėjamos bylos atveju pavardę siekiama pakeisti Taisyklių 9.7. papunktyje numatytu pagrindu, kuris nurodo, jog pareiškėjas gali pakeisti pavardę, jeigu nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje.

19. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar gali būti nustatytos kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės, yra reikalingos specialios žinios, būtina gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia (be kita ko), pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybinės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimas).

20. Byloje pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos bei Taisyklių 4 p. numatytų reikalavimų. Nurodo, jog remiantis Taisyklių 9.7. p. pavardė M. gali būti keičiama į M., M.. Teigia, jog 9.7. punktas nenumato pavardės keitimo galimybės be galūnės (tik be priesagos). Lietuvių kalbos požiūriu begalūnė forma M. yra netaisyklinga, neteiktina. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais.

21. Taisyklių 9.7. p. nurodoma, jog: Pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu „nori turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas“. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog aiškinant nurodytą punktą negalima daryti išvados, jog asmuo, norintis keisti pavardę, gali pasirinkti pavardę be galūnės ir be priesagos. Nurodytame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta taisyklė, jog asmuo, norintis pasikeisti pavardę, ją gali keisti taip, jog išlieka pavardės pagrindas ir galūnė. Punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nenumato galimybės keisti pavardę taip, jog ji būtų be galūnės. Punktas įtvirtina galimybę atsisakyti priesagos. Tokios pačios pozicijos išvadoje laikosi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

22. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, turėdamas pavardę su galūne (be priesagos) Lietuvoje ar užsienio valstybėje gali patirti kokius nors sunkumus. Iš esmės iš pareiškimo galima spręsti, kad sunkumai yra ne dėl pareiškėjo pavardės galūnės, o dėl priesagos. Nenustatyta, kad pareiškėjui nebūtų leidžiama atsisakyti pavardės priesagos. Pareiškėjas turi galimybę pasirinkti pavardės galūnės variantą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo pareiškimo.

Dėl bylos baigties

23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.