Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę), suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 d. 7 p., 514 str. 2 d., Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.7. p., nurodo, jog -evič yra priesaga, todėl jos galima atsisakyti. Atsisakius priesagos pavardės pagrindas lieka - M. Pareiškėjas nori turėti savo pavardės pagrindą – M. – be priesagos ir galūnės.

Pažymi, jog pavardė M. nors ir skamba neįprastai, tačiau gali būti vartojama lietuvių kalboje. Visi rašmenys yra lietuviški, tinka vyriškos lyties asmeniui, nėra jokių neatitikimų lietuvių kalbai. Elektroniniame pavardžių archyve galima aptikti šią pavardę tiek vyriška, tiek moteriška giminėmis. Nurodo, jog Lietuvoje gyveno S. D., o tai parodo, jog pavardė M. egzistuoja Lietuvoje, tokią pavardę turėjo lietuviai, todėl ji gali būti ir yra tradicinėje visuomenėje.

Pavardė M. rašoma valstybine kalba, t. y. lietuviškomis raidėmis, nėra nevartotinų simbolių, todėl pareiškėjas nemato jokių kliūčių turėti nurodytą pavardę.

Nurodo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Vokietijos Federacinės Respublikos piliete, santuoka sudaryta Austrijoje. Pareiškėja su sutuoktine gyvena Vokietijoje, Austrijoje. Pareiškėjas didžiąją laiko dalį gyvena Vokietijoje, kur susiduria su problemomis dėl pavardės su lietuviškomis raidėmis. Teigia, jog vokiškai kalbanti valstybė sunkiai ištaria, užrašo pareiškėjo esamą pavardę, o dėl to kyla teisinių, organizacinių problemų. Sunkumų kyla dėl to, jog vokiečių kalboje nėra č ar ė raidžių.

Siekiant išvengti sunkumų, pareiškėjas daug metų pats vartoja trumpąją pavardės formą. Daugiau nei prieš 15 metų pradėjo naudoti pavardės trumpinį M. visose interneto platformose. Pažymi, jog net ir oficialiuose dokumentuose nuolat būna klaidų, o tai sukelia nepatogumus. Sutuoktiniai ir toliau planuoja gyventi vokiškai kalbančiose šalyse. Toks pavardės naudojimas palengvins šeimos ir kitų asmenų gyvenimą vokiškai kalbančiose šalyse, bus išvengta nereikalingų klaidų, ilgų taisymo procesų. Nurodo, jog planuojama turėti vaikų, vaikai turės vokišką ir austrišką pilietybę. Šeima išvengs fonetikos, tarimo, gramatikos klaidų bei asociacijų su kitomis tautomis, o tai palengvintų gyvenimą vokiškai kalbančiose šalyse. Teigia, jog tiek pareiškėjas, tiek sutuoktinė laisvai kalba vokiškai. Pareiškėjas siekia išsaugoti lietuviškos pavardės šaknį, tik supaprastinti pavardę, neatsisakant jos pagrindo.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog, komisijos nuomone, pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos pavardės formos sampratos, Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-04-27 nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatytų reikalavimų. Komisijos nuomone, pavardė M. gali būti keičiama į M. arba M., o moterų pavardės tokiu atveju būtų M. (jei iš M., dar ir M.), M. (iš M.) arba M. (iš M.), M. (šeiminio statuso nerodanti moters pavardės forma); šeimos pavardė būtų nebe M., bet M. Taisyklių 9.7. p. iš viso nenumato pavardės keitimo į variantą be galūnės (tik be priesagos).

Nurodo, jog keitimo taisyklių 9.12 papunktis dėl negramatinimo taikomas pagal Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatytas išimtis, kada vardas ir pavardė gali būti nelietuviškos formos, t. y. be galūnės. Dėl šio punkto taikymo pagrįstumo sprendžia metrikatoriai ar tokias paslaugas teikiantys LR atstovybių darbuotojai, ne kalbininkai.

Komisijos požiūriu begalūnė forma M. yra netaisyklinga ir neteiktina. Siūlomi kalbos ir teisės normas atitinkantys variantai M. ir M. neturėtų sukelti sunkumų užsienyje nei rašybos, nei tarimo atžvilgiu.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo.

Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas R. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris, pareiškėjo teigimu, nors ir turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau didžiąją laiko dalį gyvena Vokietijoje. Pareiškėjas jokių įrodymų apie tai, kad gyvena ne Lietuvoje, nepateikė. Pareiškėjas Vienoje, Austrijoje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Vokietijos Federacinės Respublikos piliete O. B. Po santuokos sudarymo pareiškėjo sutuoktinė pavardės nekeitė.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas pakeisti jo pavardę iš „M.“ į „M.“. Civilinės metrikacijos skyrius 2024-07-16 priėmė išvadą dėl vardo (vardų) ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-1263/24(2.4.1.51-CMS, kuria nusprendė pareiškėjo prašymo dėl pavardės pakeitimo netenkinti. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pageidauja pavardę keisti pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau –Taisyklės) 9.7 papunktį. Nurodė, jog Taisyklėse nurodytas baigtinis pavardžių keitimo pagrindų sąrašas, įtvirtinta prašymo pakeisti pavardę pakeitimo tvarka. Nustatė, jog atsisakant pavardės priesagos – evič, pavardė gali būti trumpinama į M., todėl pageidaujamas pavardės keitimas neatitinka taisyklių 9.7. papunkčio nustatytų nuostatų.

Pareiškėjas nesutinka su tokia 2024-07-16 Civilinės metrikacijos skyriaus išvada. Nurodo, jog pageidaujama pakeisti pavardė M. yra rašoma valstybine kalba (lietuviškomis raidėmis, be jokių nevartotinų simbolių lietuvių abėcėlėje). Teigia, jog jis gyvena Vokietijoje, Austrijoje. Pasak pareiškėjo, jis Vokietijoje susiduria su problemomis dėl savo pavardės su lietuviškomis raidėmis. Vokiškai kalbančios valstybės negali tinkamai užrašyti pareiškėjo pavardės, jų abėcėlėje nėra tokių raidžių. Dėl pavardės kyla teisinių, organizacinių problemų. Žmonėms sunku ištarti, užrašyti pavardę. Teigia, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti nesusipratimų, jau daug metų pats vartoja trumpąją pavardės formą M. Pavardės trumpinį vartoja visose interneto platformose. Teigia, jog net ir oficialiuose dokumentuose būna klaidų, o tai sukelia nepatogumų. Sutuoktiniai planuoja toliau gyventi vokiškai kalbančiose šalyse, todėl nori išvengti nepatogumų būsimų vaikų gyvenime. Pavardės sutrumpinimas palengvintų šeimos gyvenimą, padėtų išvengti klaidų darymo dokumentuose, ilgų taisymo procedūrų, asociacijų su kitomis tautomis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuosattaos bei Taisyklių 4 p. numatytų reikalavimų. Nurodo, jog remiantis Taisyklių 9.7. p. pavardė M. gali būti keičiama į M., M. Teigia, jog 9.7. punktas nenumato pavardės keitimo galimybės be galūnės (tik be priesagos). Lietuvių kalbos požiūriu begalūnė forma M. yra netaisyklinga, neteiktina. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006 pažymėjo, kad civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai ir konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvos Respublikoje yra konstitucinė vertybė.

Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 str. 2 d. nurodoma, jog lietuviška vardo ir pavardės forma – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose nuostatas reglamentuoja Taisyklės. Taisyklių 9 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriam (-iems) esant yra galima keisti pavardę. Nagrinėjamos bylos atveju pavardę siekiama pakeisti Taisyklių 9.7. papunktyje numatytu pagrindu, kuris nurodo, jog pareiškėjas gali pakeisti pavardę, jeigu nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje.

Pareiškėjas pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę) grindžia Taisyklių 9.7. p. Nurodytą punktą aiškina atkreipdamas dėmesį į tai, jog pavardę galima keisti turimos pavardės pagrindu, be priesagos ir tai, jog pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje. Nurodo, jog turimos pavardės priesaga – evič, pagrindas – M. Pareiškėjas nori turėti tik savo pavardės pagrindą. Teigia, jog pareiškėjo pavardės sutrumpinimas gali būti ir yra tradicinėje vartosenoje. Tokį teiginį grindžia elektroniniame pavardžių archyve aptinkamomis pavardėmis. Pavardės sutrumpinimas rašomas tik lietuviškomis raidėmis, be jokių nevartotinų simbolių.

Teismas negali sutikti su tokia pareiškėjo pozicija. Pareiškėjas, remdamasis Taisyklių 9.7. p., selektyviai išskiria taisyklės atskiras dalis, jos nevertina kompleksiškai. Taisyklių 9.7. p. nurodoma, jog: „nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje.“ Aiškinant nurodytą punktą negalima daryti išvados, jog asmuo, norintis keisti pavardę, gali pasirinkti pavardę be galūnės ir be priesagos. Nurodytame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta taisyklė, jog asmuo, norintis pasikeisti pavardę, ją gali keisti taip, jog išlieka pavardės pagrindas ir galūnė. Punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nenumato galimybės keisti pavardę taip, jog ji būtų be galūnės. Punktas įtvirtina galimybę atsisakyti priesagos. Tokios pačios pozicijos laikosi Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje.

Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Nors pareiškėjas ir pateikė duomenis, jog yra sudaręs santuoką su Vokietijos Federacinės Respublikos piliete bei nurodė, jog dažniau gyvena vokiškai kalbančiose šalyse nei Lietuvoje, taip pat tai, jog savo tolimesnį gyvenimą sieja su gyvenimu vokiškai kalbančiose šalyje, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, išskyrus teiginius, apie tai, jog pareiškėjas faktiškai gyvena vokiškai kalbančiose šalyse ar tai, jog savo faktinę gyvenamąją vietą ateityje sieja išskirtinai su vokiškai kalbančiomis valstybėmis.

Pareiškėjas teigia, jog jis susiduria su problemomis dėl savo pavardės nelietuviškomis raidėmis, oficialiuose dokumentuose daromos klaidos, kurias vėliau reikia taisyti, vokiškai kalbantiems asmenims sunku ištarti pavardę bei tai, jog sutrumpinta pareiškėjo pavardė palengvintų gyvenimą būsimiems pareiškėjo vaikams. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patiriamus nepatogumus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, turėdamas pavardę su galūne (be priesagos) Lietuvoje ar užsienio valstybėje gali patirti kokius nors sunkumus. Iš esmės iš pareiškimo galima spręsti, kad sunkumai yra ne dėl pareiškėjo pavardės galūnės, o dėl priesagos. Nenustatyta, kad pareiškėjui nebūtų leidžiama atsisakyti pavardės priesagos. Iš procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas gali pasirinkti pavardės galūnės variantą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra lietuvis, prašymą pakeisti pavardę jis iš esmės grindžia tik įpročiu pristatyti save M. pavarde. Teismas iš pateiktų duomenų nenustatė išskirtinio poreikio nukrypti nuo teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimas gali daryti neigiamą poveikį šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui.

Nors pareiškėjas pateikė duomenis, kad yra keli asmenys su M. pavarde, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėti asmenys yra gimę 1894 m., 1919 m. (kitų asmenų gimimo metai nenurodyti, tačiau iš asmenų dokumente nurodyto eiliškumo tikėtina, kad asmenys gimę panašiu laikotarpiu) ir tokius atvejus reikia vertinti kaip išimtinius, tuo labiau, kad nėra duomenų apie asmenis, gimusius po1920 m., su M. pavarde. Teismas minėtus atvejus vertina kaip išimtinius, tuo labiau, kad net nėra aišku, kur buvo išduoti asmenų su M. pavarde asmens dokumentai (Lietuvoje ar užsienyje).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvius duomenis patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę). Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą konstatuotina, kad pareiškėjo atveju valstybės siekis išsaugoti savo kultūrinį ir kalbinį išskirtinumą turi būti prioritetas prieš pavardės pakeitimą į pavardę „M.“. Teismo vertinimu, civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Pareiškėjui išaiškintina, kad, pasikeitus aplinkybėms, jis gali kreiptis į teismą su nauju pareiškimu dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (pavardę) atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.