Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, sprendžiant ieškovo T. P. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švaros broliai“ dėl turto sugadinimo atlyginimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Švaros broliai“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 500,00 Eur žalos atlyginimą už priekinio automobilio ženklo sugadinimą ir pakeitimą. Pirmosios instancijos teismas 2025-11-13 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus: pateikti duomenis pagrindžiančius nuostolių dydį, duomenis apie atliktą apmokėjimą už automobiliui nustatytų defektų šalinimą; pateikti atsakovei skirto ieškinio su priedais kopiją; sumokėti 30,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti duomenis apie sumokėjimą.

11. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Teismų praktikoje yra pažymėta, jog pernelyg formaliai taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas suvaržo asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-241/2021).

12. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

13. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Ieškinyje esantys tam tikri neaiškumai turi būti nagrinėjami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą ieškinio priėmimo stadijoje pateikti duomenis pagrindžiančius nuostolių dydį, duomenis apie atliktą apmokėjimą už automobiliui nustatytų defektų šalinimą. Dėl to vertintina, kad nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neištaisė trūkumų - nepateikė duomenų, pagrindžiančių nuostolių dydį.

14. CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė tik vieną ieškinio su priedais egzempliorių, todėl teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti šį trūkumą. Iš ieškovo pateikto procesinio dokumento, kuriuo šalinami ieškinio trūkumai matyti, kad ieškovas nepateikė antro ieškinio su priedais egzemplioriaus atsakovei. Šis trūkumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tik formalus trūkumas. Ieškinio egzemplioriaus atsakovui nepateikimas yra labiau procesinio pobūdžio trūkumas, vien kuris negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, nes jis nėra susijęs su ieškinio dalyku ar pagrindu. Atsisakymas priimti ieškinį dėl tokio formalumo pažeistų asmens teisę į teisminę gynybą.

15. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80-87 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą; žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).

16. Ieškinys turi būti įkainotas, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją.

17. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodė ieškovui, kad ieškovas už pareikštą turtinį reikalavimą 500,00 Eur žalos atlyginimą turėjo sumokėti 30,00 Eur žyminį mokestį, tačiau ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo ir prašo jį atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nes yra neįgalus ir bedarbis. Pažymėtina, kad teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki ir jis neturi santaupų žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškovą įpareigojo sumokėti už pareikštą turtinį reikalavimą 30,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti duomenis apie sumokėjimą.

18. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, nepateikė įrodymo apie sumokėtą žyminį mokestį bei pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau, kaip ir teikiant pradinį ieškinį, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui siekiant pagrįsti savo turtinę padėtį turi būti pateikti išsamūs įrodymai iš VĮ „Registrų centras“ apie nekilnojamąjį turtą; iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemones; duomenis apie piniginių lėšų kredito įstaigų sąskaitose buvimą/nebuvimą, duomenys apie gaunamas pajamas, išmokas ir kita.

20. Šiuo atveju ieškovas neištaisė pagrindinio trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovo T. P. ieškinį atsakovei UAB „Švaros broliai“ laikė nepaduotu.

21. Apeliacinės instancijos teismas išaiškintina ieškovui, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą su ieškiniu į teismą iš naujo. Svarbu, kad būtų sumokėtas žyminis mokestis arba pateikti visi galimi įrodymai apie ieškovo turtinę padėtį. Taip pat teikiamas ieškinys turi atitikti CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovų ieškinį nepaduotu, neištaisius ieškinio trūkumų, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę laikyti ieškinį nepaduotu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.