Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

nukentėjusiam J. Z., jo atstovui advokatui S. Š., (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonių būdu per „Zoom“ programą),

R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., LR pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, deklaruota gyvenama vieta ten pat,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2024-06-04 apie 10.30 val., tyčia smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam J. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024-06-27 tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su nukentėjusiuoju J. Z. matyti, kad nukentėjęs J. Z. pranešė, kad jo kaimynės, kuri gyvena kartu su R. O., D.

L.

Daiktų apžiūros protokole matyti, kad „Facebook“ paieškos lauke suvedus „(duomenys neskelbtini)“ išmetama paskyra, kurioje 2024-06-05 yra įkeltas vaizdo įrašas, kurio trukmė 4 sekundės. Įraše girdimas moters balsas „Viena tai filmuojame poli“. Vaizdo įraše matomas stovintis tamsios spalvos automobilis „Peugeot“, kuris stovi galu į filmuotoją. Automobilio dešinėje stovi mažas vaikas, automobilio priekyje matosi, kad už tvoros stovi pusnuogis vyras, kuris kairėje rankoje laiko gelsvos spalvos kibirą ir jį iškelia virš tvoros link vyro, kuris stovi kitoje tvoros pusėje, vilkintis baltos spalvos maikutę, pilkos spalvos šortus. Tada vyras, vilkintis baltos spalvos maikutę, pilkos spalvos šortus, nueina. Įrašo metu tarp vyrų jokio fizinio kontakto nėra. Įrašas baigiamas (1 t., b. l. 51-53, 54).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini). Namas atidalintas į dvi dalis. Tvora skiria (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Pirmas nuo namo tvoros segmentas yra iš lentų, kiti segmentai iš tvoros tinklo. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 25-30).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. birželio 4 d., apie 10.30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė J. Z. į veidą, tuo padarydamas nosies sumušimą, taip šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam J. Z. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia sudavus vieną kartą smūgį kumščiu nukentėjusiam į veidą, jam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo ne gynybos, o puolimo tikslams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Byloje yra gautas A. O. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 47-51). Teisiamojo posėdžio metu A. O. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 8), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 9-12), nedirba (2 t., b. l. 13); registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 14), VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos bei priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra registruotas (2 t., b. l. 17) , kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, jis (kaltinamasis) 25 metus dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) instruktoriumi, ruošė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), į atsargą išėjęs prieš 6 mėn., t. y. dirbo iki 2024-03-26 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) instruktoriumi. Gauna 500 Eur dydžio karinę pensiją ir kadangi nedirba dar iš Sodros gauna 200 Eur.

Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis sumokėjo ligonių kasai turtinę žalą – 50,19 Eur už nukentėjusio gydymą (2 t., b. l. 58); bei nukentėjusiam sumokėjo -500, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 67);

Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaltinamojo kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusio atsiprašė, žala neturtinė 500,00 Eur sumai yra atlyginta, tiek valstybinei ligonių kasai turtinė žala yra atlyginta, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu susiformavę kaltinamojo teigiami socialiniai ryšiai, jis registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, gauna kariškio ir SODROS pensijas, gyvena pas brolį, siekia nutraukti santuoką su sutuoktine, negyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., (kas leis išvengti konfliktų ateityje su nukentėjusiu gyvenančiu minėtu adresu) nurodė, kad po santuokos nutraukimo minėta valda atiteks sutuoktinei, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo. Teismas daro išvadą, kad minėta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, neplanuota. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ir nukentėjęs, pats patvirtino, įvykio metu kaltinamąjį ir jo žmoną išvadino „debiliukais“.

Byloje yra kaltinamojo (jam artimo žmogaus, brolio dvynio) A. O. prašymas (2 t., b. l. 47-51), atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotojas A. O. yra kaltinamojo brolis dvynys (2 t., b. l. 56,57). Teisiamojo posėdžio metu A. O. prašė paskirti jį kaltinamojo laiduotoju, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė ir rašytinį prašymą (2 t., b. l. 47-51 ), nurodė, jog su kaltinamuoju santykiai geri, atviri ir draugiški, juos sieja glaudus ir tamprus ryšys, neigiamai vertina kaltinamojo padarytą nusikaltimą. Nurodė, kad jis su broliu yra dvyniai, daug kalbėjosi, tiek jis, tiek kaltinamasis pergyvena dėl kaltinamojo padarytos veikos. Nurodė, kad brolis gyvena šiuo metu pas jį, jis siekia nutraukti santuoką. Nurodė, kad jis galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, nes jie bendrauja, mano, kad šią kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką galima laikyti kaip atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis išlaikytas žmogus, ilgus metus dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ruošė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kaltinamasis gerbia jį, jis turi autoritetą.

Laiduotojas A. O. neteistas, administracine tvarka baustas 1-ną kartą už KET pažeidimą 2022 m., bauda sumokėta (2 t., b. l. 54), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai – (2 t., b. l. 52), Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. skaitmeninės laikmenos, esančios byloje (1 t., b. l. 36, 40, 54), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.

Kauno teritorinės ligonių kasa yra pateikusi civ. ieškinį 50,19 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą (1 t., b. l. 104-105, 106);

Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis sumokėjo ligonių kasai turtinę žalą – 50,19 Eur už nukentėjusio gydymą (2 t., b. l. 58), todėl procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 50,19 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas, R. O. savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Nukentėjęs J. Z. pareiškė byloje civ. ieškinį – dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas -1815,00 Eur (2 t., b .l 59-62). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį ir prašo priteisti 2500,00 Eur neturinės žalos atlyginimo, nes 500,00 Eur kaltinamasis atlygino, taip pat prašo priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas -1815,00 Eur. Nukentėjęs ir jo atstovas nurodė, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį. Nukentėjęs buvo sumuštas savo gyvenamojoje vietoje, matant mažamečiui sūnui, kuris išsigando, dėl to nukentėjęs patyrė pažeminimą, gėdos jausmą, nepatogumo jausmą.

Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, darytina išvada, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiam dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta nosies sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl prieš nukentėjusį panaudoto smurto nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, kad šis įvykis kuomet nukentėjęs buvo sužalotas savo namų valdoje, matant mažamečiui vaikui, nukentėjusiam sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus (išgąstį, stresą, pažeminimą, gėdos jausmą). Šios aplinkybės turi būti įvertintos nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra sužalojimo pobūdis, jo trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nosies sumušimas, iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad medicininiuose dokumentuose apžiūrint nukentėjusį fiksuota: nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Apžiūrint paciento nosį stebimas patinimas, paraudimas, kvėpavimas apsunkintas, nosis deformuota. Kaulų lūžių nėra. Rekomenduota šaldyti pažeistą vietą 4-8 kartus dienoje, pagal poreikį malšinti skausmą NVNU vaistais.

Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjęs nebuvo gydomas stacionariai, jam buvo atliktos įprastos ir neskausmingos procedūros – skubios medicinos pagalbos paslauga ir radiologinis ištyrimas, atliktas radiologo (1 t., b. l. 106,107), duomenų apie kokias nors kilusias nukentėjusiam sveikatos komplikacijas byloje nėra. Nei sužalojimo pobūdis, nei rekomenduotas gydymo režimas taip pat neapribojo nukentėjusiojo galimybės gyventi jam įprastą gyvenimą, nesudarė pagrindo pergyventi dėl būsimų pasekmių jo sveikatos būklei ateityje, kas būtų galėję prisidėti prie psichologinės būklės pablogėjimo. Nukentėjusiam sukeltos pasekmės buvo trumpalaikės. Byloje nepateikta duomenų dėl liekamųjų reiškinių. Nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, jo mėnesinės pajamos 700 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, nustatyta, jog nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiama neturtinė žala svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-844/2024). Taigi, vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, yra akivaizdu, jog šiuo atveju prašoma priteisti 2500 Eur neturinė žala ( 500,00 Eur atlyginta, iš viso prašė priteisti 3000 Eur ), ženkliai viršija vidurkį, o taip viršija ir maksimaliai priteistinos pinigų sumos dydį. Ir nors bylą nagrinėjančiam teismui nedraudžiama kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir nukrypti nuo teismų praktikos, tačiau, įvertinus ankstesnėje pastraipoje paminėtas aplinkybes, yra akivaizdu, jog šios bylos atveju pagrindas nukrypti nuo įprastos teismų praktikos neegzistuoja.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, paminėtą teismų praktiką, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiam patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 500,00 Eur dydžio neturtinė žala, suma. Kaltinamasis minėtą sumą (neturtinę žalą) atlygino nukentėjusiam 2024-10-01, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 67), todėl nukentėjusio civ. ieškinys likusioje dalyje, atmestinas. Procesas dėl 500, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam J. Z. nutrauktinas, R. O. savanoriškai atlyginus neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (2 t., 63,64), matyti, kad nukentėjęs turėjo išlaidų -1815,00 Eur, jis teismo prašo minėtas išlaidas priteisti jam; nukentėjusį atstovavo teisme adv. S. Š., jam nukentėjęs už pateiktas paslaugas sumokėjo 1815,00 Eur; teikė konsultacijas, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ruošė dokumentus - civ. ieškinį, pasirengė bei atstovavo baudžiamojoje byloje, nukentėjęs apmokėjo 1815,00 Eur (2 t., b. l. 63,64). Teismas daro išvadą, kad atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo proceso išlaidos (už advokato suteiktą pagalbą – 1815,00 Eur nukentėjusio naudai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. skaitmeninės laikmenos, esančios byloje ( 1 t., b. l. 36, 40, 54), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 291 str., 254 str. 5 d., 297 str., 302-305 str., teismas,

nusprendžia:

R. O. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo A. O. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. O., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos 50,19 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti, R. O. savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Procesą dėl 500, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam J. Z. nutraukti, R. O. savanoriškai atlyginus neturtinę žalą.

Civ. ieškinį nukentėjusio J. Z. dalyje dėl 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, atmesti.

Priteisti iš R. O. -1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) proceso išlaidų, už advokato pagalbą, nukentėjusio J. Z. naudai.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. skaitmenines laikmenas, esančias byloje ( 1 t., b. l. 36, 40, 54), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o R. O. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.