Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo, apie kitą teismo posėdžio datą informuotas parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 123 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

4. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo šalys susilaukė G. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

5. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

6. Remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas gyvenant su ieškove santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, negerbė sutuoktinės, šeima nesirūpino. Kaip paaiškino ieškovė teismo posėdyje atsakovas girtuokliauja daugiau nei 5 metus, buvo neištikimas, ieškovei išėjus iš namų gegužės mėnesį, vaikams išlaikymo neteikia. Prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, kadangi išgėręs keldavo skandalus, dažnai be priežasčių rėkdavo ant vaikų, vaikai jo bijo. Taip būdavo maždaug kas mėnesį. Buvo atvejis, kai sudaužė automobilio priekinį stiklą birželio mėnesį nuvykus pasiimti daiktų, dažnai vadindavo ieškovę negražiais žodžiais. Dėl minėtų priežasčių šalys nuo 2022 m. gegužės mėnesio kartu negyvena. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo, buvo neištikimas sutuoktinei. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

7. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Ieškovė nurodė, jog nuo 2022 m. gegužės 1 d., šalys gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, todėl konstatuojama, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė, turtinės prievolės ir turto teisinis režimas pasibaigė nuo 2022 m. gegužės 1 d.

8. Po santuokos nutraukimo šalių pavardės paliekamos nepakeistos (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

9. Byloje nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad mažamečių vaikų G. B. ir E. B. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Bendraujant su atsakovu, jis paaiškino, kad su ieškove kartu negyvena apie metus laiko. Neprisimena kada vaikus matė paskutinį kartą, su jais telefonu nebendrauja, vaikai jam neskambina. Santykiai su ieškove yra konfliktiški. Dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo sutinka iš dalies. Detalesnius paaiškinimus pateiks teismo posėdžio metu. Apsilankymo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena jo motinai priklausančiame name, kuriame yra vienas kambarys ir virtuvė. Namas yra be patogumų, šildomas malkomis. Nepilnamečiai G. B. ir E. B. pokalbio su Valstybės vaiko teisių specialiste metu nurodė, kad su mama santykiai yra geri, o tėvas ant jų rėkia, jiems neskambina ir nebendrauja. Todėl konstatuotina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, nesant ginčo tarp šalių, darytina išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

10. Ieškovė konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos neprašė nustatyti, kadangi nori, jog atsakovo bendravimas su vaikais būtų kiek įmanoma stabilesnis, kliūčių jų bendravimui neketina daryti. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismas nenustato konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos.

11. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o E. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, abu lanko ugdymo įstaigas, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro valstybės mokami vaiko pinigai – po 85,75 Eur kiekvienam vaikui, be to, ieškovei tenka nepilnamečių vaikų priežiūros našta, didesnė pareigų vaikams dalis. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, išlaikymo dydžiui neprieštaravo. Sodros duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) , jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 746 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ribojančius jo darbingumą, ar kitus išlaikytinius byloje nėra.

13. Atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų galimus poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusę minimalios algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-276/2013 ir Nr. 3K-3-195-915/2015), nesant duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 274 Eur kas mėnesį (CK 3.3 str., 3.192 str., 3.194 str.).

14. Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2023 m. birželio 12 d., iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį̨ iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos į O. B. nurodytą sąskaitą banke.

15. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. gegužės 1 d., atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, išvadą teikiančios institucijos darbuotojams pripažino, kad su ieškove negyvena daugiau nei metus laiko, neginčijo ir to, jog jis nuo to laiko neteikia reguliaraus bei pakankamo išlaikymo vaikams, tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad nuo išėjimo gyventi atskirai atsakovas nėra pervedęs jokių lėšų išlaikymui, o skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė atėmė iš valstybės gaunamus vaiko pinigus. Atsakovas šių ieškovės paaiškinimų nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadą, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 6 487,86 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiams vaikams už laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (CPK 178 str., 185 str., CK 3.200 str.).

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo

16. Šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neturi. Šią aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažyma.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. birželio 8 d. įsigijo automobilį AUDI A6 WW, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė AUDI A4, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kuri Valstybės įmonės „Regitra“ naujausiais duomenimis, yra parduota ir atsakovui nebepriklauso.

18. Teismas šio sprendimo 7 punkte konstatavo, jog šalių bendroji jungtinė nuosavybė, turtinės prievolės ir turto teisinis režimas pasibaigė nuo 2022 m. gegužės 1 d., atsakovas santuokos metu įgytą automobilį pardavė, ieškovė kompensacijos už realizuotą turtą neprašo, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti jos vardu registruotą transporto priemonę AUDI A6 WW, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) duomenys neskelbtini), ieškovės asmeninėn nuosavybėn (CK 3.67 straipsnio 1 dalis) nepriteisiant atsakovui kompensacijos (CK 1.5 straipsnis, CK 3.127 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos

19. Ieškovė prašė, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad atsakovas santuokos metu girtavo, taip faktiškai rodydamas visišką nepagarbą ieškovei ir šeimai apskritai, žemindamas, sumenkindamas ieškovės garbę ir orumą, sutrikdydamas emocinę pusiausvyrą bei sukeldamas ieškovei dvasinį skausmą ir išgyvenimus. Sudarydama santuoką ieškovė tikėjosi turėti darnią šeimą, tačiau tik dėl atsakovo kaltės šie lūkesčiai neišsipildė.

20. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 1 000,00 Eur.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y., dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (2008 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

22. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgia į: a) šalių santuokos trukmę (santuoka sudaryta 2018 m. rugpjūčio 18 d.), b) santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios neištikimybe, besaikiu alkoholio vartojimu, žeminančiu elgesiu); c) ieškovės išgyvenimų pobūdį, sukeltas pasekmes (bylos duomenimis, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau dėl jų gydymo į specialistus nesikreipė); e) šalių turtinę padėtį (ieškovė nedirba, atsakovas turi su darbo santykiais susijusių pajamų).

23. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl atsakovo elgesio, ieškovės reikalavimą dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkina. Teismo nuomone, ši suma yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-23-T-00887 ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 441,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad yra visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

26. Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, tokiu atveju iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteistas 109 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusius reikalavimus (100 x 1,45 x 75 proc.), 197,28 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (274 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 procentai) bei 195,00 Eur (6 506 Eur x 3 procentai) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 501,28 Eur žyminio mokesčio. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 441,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 501,28 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 13,28 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

27. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatytas laikinas 200 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. B. ir E. B. iš atsakovo D. B.. Atsižvelgiant į tai, jog priimamu sprendimu išsprendžiamas ir išlaikymo priteisimo klausimas, laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki sprendimo priėmimo, išaiškintina, kad priėmus sprendimą jos negalioja (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 93, 96, 185, 263-270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo D. B. kaltės.

Nustatyti, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 1 d.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę B.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos į O. B. nurodytą sąskaitą banke.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 487,86 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 86 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę O. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį AUDI A6 WW, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 441,67 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt vienas Eur, 67 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 501,28 Eur (penki šimtai vienas, 28 ct) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.