Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, VTD) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 13 d. protokolu Nr. KAP-2222 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 48179); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. P-446 „Dėl A. K. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, laimėjus konkursą“; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjas vadovavosi Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtinto Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktu ir atkreipė dėmesį, kad Departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 27VK-2393 dėl Komisijos sudarymo viešai nepaskelbtas, todėl šis įsakymas negalioja ir negali būti taikomas. Pareiškėjas darė išvadą, kad tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, dėl to yra neteisėta, ir vien šiuo pagrindu yra neteisėtas ir ginčijamas Departamento Komisijos Protokolu priimtas sprendimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos narės pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės vertinti pretendentų ir neturėjo įgaliojimų priimti Protokolinį sprendimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 1 ir 2 d.).

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir pažymėjo, kad netolygus atskirų komisijos narių vertinimas savaime suponuoja šališką vertinimą. Kadangi jo atveju Komisijos narė B. S., lyginant su kitomis Komisijos narėmis, jį vertino išskirtinai netolygiai (dvigubai žemesniu balu), pareiškėjas darė išvadą, kad Protokolinis sprendimas ir išvestinis įsakymas naikintini.

12. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skirtingos kiekvienam pretendentui konkurso sąlygose nenumatytos žodinės praktinės užduotys ir klausimai buvo aptakūs, nekonkretūs ir be galimo teisingo atsakymo (Aprašo 3.1, 3.2, 47 p. pažeidimai, sąlygoję nevienodas konkurencines sąlygas visiems pretendentams). Todėl nesant galimo teisingo atsakymo, neįmanoma nustatyti ir jų (atsakymų) trūkumų, o tokiomis su pareigybės aprašymu nesusijusiomis ir skirtingomis žodinėmis praktinėmis užduotimis ir klausimais objektyviai, nešališkai ir skaidriai patikrinti ar įvertinti buvo neįmanoma (Aprašo 3.2, 32, 38, 46 ir 47 p. pažeidimai). Kadangi Komisija be kriterijų vertino neįvertinamą, tai pretendentai buvo nelygiose konkurencinėse sąlygose (be vertinimo kriterijų priklausė tik nuo konkurso Komisijos narių subjektyvaus požiūrio), nebuvo teisingų atsakymų (Aprašo 47 p.), konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas ir neužtikrintas konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tvarkos aprašas nenustato privalomumo per vertinimą klausti pretendentų, ar neturi nušalinimų komisijos nariams. Tai daroma siekiant kuo didesnio skaidrumo bei siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimo šališkumo. Atsakovo teigimu, nušalinimo procedūra nebuvo nuslėpta, visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą A. Š., motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narė ji buvo. Atsakovo teigimu, vien toks faktas nereiškia Komisijos narių šališkumo ar priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, tai patvirtino ir Komisijos narės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui yra apskundęs jau kelis konkursus su skirtingais Komisijos nariais, todėl Departamentas negalėtų skirti savo atstovų į konkursų komisijas, nes nebeliktų tokių Departamento atstovų, kurie nedalyvavo komisijos darbe, kai pareiškėjas buvo pretendentas.

17. Atsakovas vadovavosi Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 6.2, 8.2 punktais ir pažymėjo, kad šališkumo/nušalinimo klausimo sprendimas yra būtent konkurso komisijos prerogatyva. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo A. Š. sprendė kitos Komisijos narės, Komisijos pirmininkė įgarsino komisijos sprendimą – nepriimti pareikšto nušalinimo (Komisijos narė B. S. tam neprieštaravo). Atsakovas patvirtino, kad konkurso laimėtojai atitiko bendruosius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 9 straipsnio 1 dalyje ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatomis.

22. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į interviu būdu užduotus klausimus kiekvieno pretendento atsakymai yra skirtingai, individualiai pateikiami, todėl kiekvienu atveju Komisijos narys ir vertina individualiai, vadovaudamasis patvirtintais kriterijais: kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsakovas pažymėjo, kad vertinimo skalė skirta padėti Komisijos nariams, ypač deleguojamiems iš kitų įstaigų, t. y. ne iš Departamento, susiorientuoti, kaip pasirinkti/nustatyti teisingiausią balą. Nei Tvarkos aprašas, nei Reglamentas nenustato tarpinių skaičiavimų už kiekvieną užduotą klausimą–atsakymą bei tų tarpinių balų paskelbimo ar kitokio viešinimo. Atsakovo teigimu, kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai, skaidriai ir nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

49. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu. Prasidėjus teismo posėdžiui, kai pareiškėjo atstovas advokatas neprisijungė (į teismo posėdį neatvyko), teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė) ir bylą be jokio kolegialaus nutarimo išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į LVAT praktiką ir daro išvadą, kad teismas, nepasitaręs (be kolegijos sprendimo) bei nesiaiškinęs, kodėl (dėl kokių priežasčių) pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į teismo posėdį (neprisijungė), bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, tuo teismas iš esmės pažeidė proceso normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą, todėl teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjas pažymi, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas turi pareigą tinkamai išaiškinti pareiškėjui jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), ko teismui nepadarius dėl šio proceso teisės normų pažeidimo toks pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, prasidėjus teismo posėdžiui ir pareiškėjo atstovui advokatui neprisijungus (į teismo posėdį neatvykus), teismas net nepasitaręs procesinių teisių nutarė neaiškinti ir pareiškėjui jų neišaiškino, todėl neužtikrinus pareiškėjo teisės į teisingą procesą skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

50. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 87 straipsnio 4 dalimi, 10 straipsniu, LVAT praktika, pažymi, kad jis savo skundą grindė ir tuo, jog VTD direktorius 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 27VK-2393 teisės aktų reikalavimus atitinkančios Komisijos neįteisino, Komisijos narės pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės vertinti pretendentų ir įgaliojimų priimti skundžiamo Protokolinio sprendimo. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovai nepateikė į bylą Komisijos narių pareigybės aprašymų, teismas Komisijos narių pareigybės aprašymų teismo posėdyje neištyrė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Komisijos narės B. S. funkcijos: atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis ar koordinuoja personalo valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, nereiškia pretendentų vertinimo funkcijos, kaip ir kitų Komisijos narių. Teismui teismo posėdyje neištyrus ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių (ABTĮ 10 str. 1, 3 ir 5 d.), dėl ko neatsakius į visus esminius šalių keliamus klausimus ir nepateikus motyvų, o atsakovams byloje neįrodžius teisėtos Komisijos (neįrodė, kad jos galėjo būti paskirtos Komisijos narėmis ir turėjo teisę (įgaliojimus) pretendentus vertinti ir priimti Protokolini sprendimą), pareiškėjo teigimu, toks teismo sprendimas naikintinas.

52. Pareiškėjas akcentuoja, kad VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 27V-204, kuriuo patvirtintas Reglamentas, nėra oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė Reglamento nuostatas, spręsdamas pareiškėjo pareikšto Komisijos narei nušalinimo klausimą. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino Komisijos posėdžio įrašo turinį ir VTD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 27VK-2393, kuriuo sudaryta Komisija, turinį, todėl padarė neteisingas ir netinkamas išvadas dėl nušalinimo sprendimo procedūros, kas taip pat sudaro pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti.

56. Pasisakydamas dėl teismo argumentų, jog Komisijos narių užduoti klausimai konkurso metu, domėjimasis pretendentais, siekis pažinti jų gebėjimus, gilintis į dėstomas mintis, bendravimas ir kultūra buvo itin aukšto lygio, lankstus, empatiškas ir skaidrus ir pan., pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tai nėra susiję su byla, frazės nukopijuotos iš kitos bylos, be to, pažeidžia Standartų 2.7 punktą.

57. Pareiškėjas pažymi, kad teisme buvo ištirta tik įrašo dalis su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. K. vertinimu, įrodanti, kad pretendentų susigalvotos situacijos buvo skirtingos. Pareiškėjas nurodė vienokią, A. K. kitokią, o kokias nurodė kiti pretendentai teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, teismas padarė netinkamas išvadas, jog visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, jam įrodinėjant buvus nevienodus klausimus visiems pretendentams, netolygų vertinimą, pakeistas konkurso sąlygas, nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius ir kitas faktines aplinkybes iš esmės pažeidus konkurso skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, teismas tokių įrodymų pateikimą blokavo ir pareiškėjo prašymą apklausti prašomus liudytojus (Komisijos narius) atmetė, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises (teikti į bylą įrodymus, užduoti klausimus ir kt.) ir teisę į teisingą procesą, ir proceso normas, sudarančias pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti.

58. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad konkursą laimėjusio Ž. M. (II vieta) įrašas teismo posėdyje nebuvo išklausytas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl jo argumentų, susijusių su diskriminacija dėl jo amžiaus. Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė ir nevertino, kokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų buvo laikomasi, kokie buvo visiems pretendentams užduoti bendri ir vienodi klausimai, kokie skirtingi patikslinantys klausimai, kokie klausimai ir su kuriomis skyriaus vedėjo pareigomis ir funkcijomis buvo susiję, iš kokių įrašo duomenų teismas padarė tokias išvadas, taip pat iš kokių pranešimų per VATIS teismas padarė išvadą, kad planas buvo sudarytas, kai pats teismas nustatė, jog planas Komisijos narių buvo aptartas tik žodžiu.

59. Pareiškėjas vadovaujasi Reglamento 7.4, 8.4 punktais, Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. Nr. 27L-1472 patvirtintų Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas komisijų nariams rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 5–7 punktais ir pažymi, kad pagal Rekomendacijų 6 punktą, užduodant žinių klausimus, draudžiama koncentruotis į detalų teisės aktų išmanymą, tačiau Komisijos narių klausimai būtent tokie ir buvo. Pareiškėjo teigimu, teismas, neištyręs viso konkurso įrašo teismo posėdyje nepasisakė dėl šių skundo argumentų ir jų nevertino, todėl toks teismo sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas.

60. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 32, 47 punktais ir pažymi, kad teismas sprendime vadovavosi netinkama administracinių teismų praktika, nes nurodomose bylose 2011 ir 2012 metais konkursai vyko pagal visai kitą teisinį reguliavimą. Pareiškėjas nurodo, kad tai, ką Komisijos nariai apsitarė plane, teismo posėdyje negalėjo atsakyti ir Departamento atstovas, kadangi Komisijos darbe nedalyvavo, taip pat negalėjo atsakyti ir koks Plane buvo nusistatytas motyvacijos vertinimo svoris bei kokios buvo nusistatytos pagal Reglamento 7.4.2 punktą privalomos vertinimo gairės, tačiau teismas nenagrinėjo, netyrė ir nenustatinėjo šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, o atsakovai byloje neįrodė, kad planas buvo sudaromas. Nebuvus jokio plano, Komisijos nariai, susiteikę sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją, neužtikrino pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo ir pažeidė konkurso skaidrumo principą, o tuo pačiu ir kitus Aprašo, Reglamento, Rekomendacijų ir kitų teisės aktų imperatyvius reikalavimus. Todėl ir dėl šių esminių pažeidimų teismo sprendimas naikintinas.

62. Pareiškėjas tvirtina, kad konkurso sąlygose ir prieš pradedant vertinimą Komisijoje jis buvo informuotas, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, tačiau bylos duomenys ir įrašas įrodo, kad konkurso metu pretendentams A. K. ir pareiškėjui, buvo taikytas dar ir kitas, žodinės praktinės užduoties metodas (Aprašo 46.2 p.), kai Komisijos narės žodžiu nurodė kelias (ne vieną) praktines užduotis, reikalavo pareiškėjo prisiminti iš ankstesnio darbo bei hipotetines situacijas ir paaiškinti kaip jas išsprendė. Pareiškėjo teigimu, pakeitus konkurso sąlygas ir pritaikius žodinės praktinės užduoties metodą, pareiškėjas buvo suklaidintas (Aprašo 3.2 p. pažeidimas), be to, jau konkurso metu iš esmės pakeitus konkurso sąlygas buvo iš esmės pažeisti ir Aprašo 5 ir 32 punktų reikalavimai. Konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius ir žodinės praktinės užduoties metodą, jos (konkurso sąlygos) pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu pasikeitė ir vertinimo kriterijai (Aprašo 5 ir 32 p. reikalavimų pažeidimai), kuo iš esmės buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, ir skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-431-438/2021 ir nurodo, kad teismas, pažymėdamas, jog pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, dėl ko teismas šiuo aspektu nenustatė jokių pareiškėjo teisių pažeidimų, taip pat padarė netinkamą išvadą ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, nes tokius duomenis pagal Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 punkto nuostatas, nepriklausomai nuo pateiktų kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje, Departamentas pareiškėjui privalėjo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos, kas taip pat sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 29 p.). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė jokių motyvų dėl Protokolo, savo sprendimo neargumentavo, neatsakė į visus esminius pareiškėjo keliamus klausimus ir nepateikė jokių motyvų, todėl teismo sprendimas naikintinas.

65. Atsakovas vadovaujasi Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu, pažymi, kad Departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 27VK-2393 „Dėl konkurso į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas komisijos sudarymo“ (konkurso skelbimo numeris: 48179), skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik pretendentų vertinimo komisijos nariams ir pretendentams. Toks Departamento direktoriaus įsakymas dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad Departamento direktoriaus įsakymas dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo viešai nepaskelbtas, todėl yra negaliojantis ir negali būti taikomas.

66. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl Komisijos narių funkcijų, atsakovas pažymi, kad Departamento valstybės tarnautojų I. S. ir A. Š. viešai skelbiamuose pareigybės aprašymuose nurodyta funkcija – „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“. Atsakovo teigimu, tai ir yra pretendentų vertinimo funkcija. Atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 22 punktu ir pažymi, kad pretendentų vertinimo komisija buvo sudaryta Departamento direktoriaus įsakymu, t. y. kompetentingo subjekto, į kurios sudėtį buvo įtrauktas ir Tarnybos deleguotas asmuo – B. S.. Atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 23 punktu ir pažymi, kad į pretendentų vertinimo komisiją gali būti deleguojamas bet kuris valstybės tarnautojas. Atsakovas vadovaujasi Metodikos 23 punktu, nustatančiu, kad pareigybės aprašyme visada nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu. Atsakovas daro išvadą, kad B. S. pareigybės aprašyme įtvirtinta ši funkcija, be to, viešai skelbiamame pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos: atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis; koordinuoja personalo valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą.

67. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Komisijos narės nušalinimu bei protokolo nemotyvavimu, atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 31, 41, 47, 50 punktais ir pažymi, kad konkurso protokolas atitinka Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad konkurso protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 47, 51 punktais, pažymi, kad pareiškėjo nurodoma teisminė praktika nesusijusi su konkursų protokolais. Atsakovo teigimu, Tvarkos aprašas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus, tačiau nušalinimo procedūra jame nereglamentuota. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 26 punktu, VAĮ 24 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše. Atsakovo teigimu, vien faktas, kad pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narė buvo A. Š., nereiškia komisijos narių šališkumo ar priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, tai patvirtino ir Komisijos narės. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 22 punktu ir pažymi, kad Komisija buvo sudaryta Departamento direktoriaus įsakymu. Atsakovas vadovaujasi Reglamento 6.2 punktu ir pažymi, kad šališkumo/nušalinimo klausimo sprendimas yra būtent konkurso komisijos prerogatyva. Atsakovas nurodo, kad dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo A. Š. sprendė kitos Komisijos narės, Komisijos pirmininkė I. S. įgarsino komisijos sprendimą – nepriimti pareikšto nušalinimo (Komisijos narė B. S. tam neprieštaravo). Atsakovo teigimu, tokia nušalinimo sprendimo procedūra laikytina tinkama, nes Departamento direktorius, sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo Komisiją, kartu šiai Komisijai delegavo ir įvairių Komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tame tarpo ir pareikšto Kolegijos nariams nušalinimo klausimo, išsprendimą.

68. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pretendentų vertinimo plano sudarymu, atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 32, 39 punktais ir pažymi, kad plano turinys apibrėžtas Tvarkos aprašo 32 punkte, o forma, t. y. pranešant per VATIS, 39 punkte. Atsakovas vadovaujasi Aprašo 47 punktu ir nurodo, kad iš pateiktų pranešimų per VATIS akivaizdu, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimo Komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Departamentas pranešė pareiškėjui apie tai per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis bei Reglamentu, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, t. y. buvo nurodytas visas pretendentų vertinimo organizavimo planas, be to, vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu. Pretendentų vertinimo komisijoje darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas. Buvo sudaryta pretendentų vertinimo komisija, buvo nustatyti pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai (kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas), vertinimo metodas (interviu metodas) ir byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių Departamento byloje pateiktą paaiškinimą, kad vertinimo planas pretendentų vertinimo komisijos narių buvo aptartas žodžiu.

69. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su užduotais klausimais, akcentuoja, kad buvo užduoti visiems pretendentams vienodi klausimai. Atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 38 punktu ir pažymi, kad klausimai, kuriuos pateikė pretendentų vertinimo komisijos nariai, yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo kritikuojami klausimai yra būtent susiję su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, komunikuoti tiek su pavaldiniais, tiek su kitų institucijų atstovais, klientais, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus, išmanyti darbo specifiką, reglamentavimą ir pan. Atsakovo teigimu, pareiškėjo kritikuojami Komisijos narių klausimai yra skirti pamatuoti pretendento turimas kompetencijas. Tokie klausimai leidžia pamatyti/pamatuoti, kaip pretendentas elgėsi/elgsis, t. y. iš tikrųjų atliko/atliks veiksmus vienoje ar kitoje situacijoje, ir kokio lygio kompetenciją jis turi.

70. Dėl pretendentų vertinimo komisijos narių diskrecijos atsakovas nurodo, kad konkurso metu kiekvienas Komisijos narys individualiai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, todėl kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, koks jo kiekvieno klausimo–atsakymo lyginamasis svoris ir kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. pasirengė sau asmeniškai vertinimo gaires. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad į interviu būdu užduotus klausimus kiekvieno pretendento atsakymai yra skirtingai, individualiai pateikiami, todėl kiekvienu atveju komisijos narys ir vertina individualiai vadovaudamasis patvirtintais kriterijais: kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.

71. Dėl balų skaičiavimo atsakovas paaiškina, kad vertinimo skalė skirta padėti komisijos nariams, ypač deleguojamiems iš kitų įstaigų, t. y. ne iš Departamento, susiorientuoti, kaip pasirinkti/nustatyti teisingiausią balą. Kiekvienas komisijos narys turi diskrecijos teisę vertinti pretendentą pagal savo susiformuluotas teigiamo atsakymo gaires (indikatorius). Atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 47 punktu, pažymi, kad jokių tarpinių balų skaičiavimo/nurodymo už kiekvieną užduotą klausimą–atsakymą nėra nustatyta Apraše ir Reglamente. Atsakovo teigimu, teisės aktuose nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam komisijos nariui individualiai nusprendžiant, ar pretendentas visiškai nedemonstruoja, ar gerai, ar silpnai, ar vidutiniškai, ar labai gerai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10. Atsakovas daro išvadą, kad kiekvienas pretendentų vertinimo komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.

72. Dėl susipažinimo su protokolu ir vaizdo bei garso įrašu, atsakovas nurodo, kad garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas pageidavo rezultatą gauti per VATIS, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti – nuotoliniu būdu išklausyti Komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė jį informuoti per VATIS. Atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 48 punktu, nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti vaizdo ir garso įrašą bei protokolą, kadangi jis neturėjo techninių galimybių stebėti rezultatų paskelbimą. Pareiškėjui buvo pasiūlytos galimos datos susipažinti su konkurso garso/vaizdo įrašo dalimi, paprašyta informuoti apie tinkamą laiką ir technines galimybes Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausiąją specialistę A. Š. nurodytu el. paštu arba telefonais. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nesikreipė į Departamentą dėl laiko ir techninių galimybių suderinimo susipažinti su 2021 m. rugsėjo 13 d. vykusio konkurso skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašo dalimi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui buvo pateiktas Protokolo išrašas, su kuriuo susipažinęs, pagal Tvarkos aprašo 48 punktą turėjo protokolo išrašą sunaikinti, tačiau pareiškėjas nesunaikino protokolo išrašo (pareiškėjas jį prideda prie skundo), t. y. savo nuožiūra toliau tvarko kitų asmenų duomenis, pažeisdamas Aprašo 48 punkto nuostatas.

74. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas sutiko pats save atstovauti. Nei pareiškėjo atstovas, kuris buvo informuotas apie teismo posėdį, nei pareiškėjas neprašė teismo posėdžio atidėti. Atsakovo teigimu, pareiškėjo turimas išsilavinimas suteikė jam teisę pačiam save atstovauti. Atsakovas pažymi, kad iš teismo posėdžio garso įrašo aišku, kad teisėja posėdžio metu pranešė, jog teismas proceso šalims papildomai teisių ir pareigų neaiškins, kadangi visos dalyvaujančios proceso šalys turi teisinį išsilavinimą ir visiems buvo išsiųsti teismo šaukimai, kuriuose nurodytos teisės ir pareigos.

77. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tvarkos apraše nėra nustatytų atskirų išimčių, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti informaciją ne tik apie Departamento tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir kitų pretendentų duomenis, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jam nežinoma, ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus, taip pat atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad teismas netiria ir nepasisakys dėl kitų konkurso dalyvių, išskyrus pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, atitikimo konkurso reikalavimams, nes tai neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Atsakovas nurodo, kad Tarnybos darbuotojų amžiaus vidurkis yra apie 50 metų, todėl vertina, kad pareiškėjo teiginys, jog jis buvo diskriminuojamas dėl amžiaus, yra nepagristas ir neatitinka tikrovės.

78. Atsakovas pažymi, kad Komisijos nariai individualiai vertino pretendento atsakymus tik į savo užduotus klausimus, inkorporuojant vertinimą dėl motyvacijos eiti Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas. Atsakovas vadovaujasi Tvarkos aprašo 38, 47 punktais ir patvirtina, kad Komisijos narės laikėsi nustatytų kriterijų, vertinimas pretendentų atžvilgiu vyko objektyviai ir nešališkai. Atsakovas patvirtina, kad nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai, kurie tiesiogiai būtų galėję nulemti konkurso rezultatus ar pažeisti pretendentų teises. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, nagrinėjant administracinę bylą, pareiškėjo atstovas nepasirodė, tačiau pareiškėjas sutiko pats save atstovauti ir neprašė atidėti teismo posėdį.

80. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti. Pasak pareiškėjo, jis teismo prašė visus procesinius ir/ar kitus jo gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu el. paštu arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu. Tačiau teismas pakeista tvarka pareiškėjui teismo šaukimo nesiuntė ir neįteikė, o dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu pareiškėjo nuomonės neklausė, neatsižvelgdamas, kad tai prieštarauja ir suformuotai administracinių teismų praktikai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2558-261/2020). Prasidėjus teismo posėdžiui, kai pareiškėjo atstovas advokatas neprisijungė (į teismo posėdį neatvyko), teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė) ir bylą be jokio kolegialaus nutarimo išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant: tuo teismas iš esmės pažeidė proceso normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą, todėl teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, prasidėjus teismo posėdžiui ir pareiškėjo atstovui advokatui neprisijungus (į teismo posėdį neatvykus), teismas net nepasitaręs procesinių teisių nutarė neaiškinti ir pareiškėjui jų neišaiškino, todėl neužtikrinus pareiškėjo teisės į teisingą procesą skundžiamas teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog VTD direktorius 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 27VK-2393 teisės aktų reikalavimus atitinkančios Komisijos neįteisino, Komisijos narės pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės vertinti pretendentų ir įgaliojimų priimti skundžiamo Protokolinio sprendimo. Pareiškėjas Komisijos narei A. Š. pareiškė ne prašymą nusišalinti, bet nušalinimą, o sprendimą priėmė vienasmeniškai Komisijos pirmininkė I. S.. Todėl, pasak pareiškėjo, nebuvo išspręstas A. Š. nušalinimo klausimas, kuris turėjo būti sprendžiamas ne Reglamento, kuris nebuvo paskelbtas, o VAĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarė netirti ir nepasisakyti dėl kitų konkurso dalyvių, išskyrus pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad skundą grindė ir Komisijos narės B. S. išskirtinai netolygiu (dvigubai žemesniu balu) vertinimu, lyginant su kitomis Komisijos narėmis, kas pagal suformuotą administracinių teismų praktiką jau savaime suponuoja jos šališką vertinimą, tačiau teismas jokių motyvų nenurodė, be to, netinkamai taikė LVAT 2017 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017 išaiškinimus ir nuo jų nukrypo. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pretendentų atitikimo keliamiems reikalavimams, pretendentams užduodamų klausimų vienodumo, pretendentų vertinimo plano, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą, individualių pretendentų vertinimo lentelių privalomumo. Pareiškėjas įrodinėjo, jog pretendentams buvo užduodami nevienodi klausimai, nebuvo pretendentų vertinimo plano. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas jokio vertinimo minėtu aspektu neatliko, o atsakovai nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kad minėtas planas buvo sudarytas. Taigi, nebuvus jokio plano, Komisijos nariai suteikė sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją, neužtikrino pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo ir pažeidė konkurso skaidrumo principą, o tuo pačiu ir teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos darbą, imperatyvius reikalavimus.