- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- eI3-1220-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03502-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Neįgalumo, Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 21.1Tarnybinės nuobaudos
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gintarei Bružaitei,
atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Bradūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – Komisija) 2021-09-13 protokolu Nr. KAP-2222 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo Nr. 48179); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021-10-11 įsakymą Nr. P-446 „Dėl A. K. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, laimėjus konkursą“; 3) priteisti iš atsakovų jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėja nurodo, kad jis dalyvavo viešame konkurse į Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris Nr. 48179), kuris įvyko Departamento Komisijos posėdyje 2021-09-13, o apie konkurso rezultatus buvo informuotas elektroniniu paštu. Kilus pagrįstų abejonių dėl viešo konkurso rezultatų, norėdamas Komisijos protokolinį sprendimą ginčyti teisme, kreipėsi su 2021-0-13 prašymu į Departamentą, prašydamas pateikti konkurso Komisijos 2021-09-13 posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną), Departamentas 2021-09-17 raštu Nr. 27D-2617 pateikė tik Komisijos 2021-09-13 protokolo Nr. KAP-2222 (toliau – Protokolas) išrašą.
Pareiškėjas mano, kad kaip nustatyta Departamento direktorius 2019-04-11 įsakymu Nr. 27V-94 (2020-06-11 įsakymo Nr. 27V-70 redakcija) patvirtino Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 22 punkte, Departamento direktoriaus 2021-09-07 įsakymas Nr. 27VK-2393 dėl Komisijos sudarymo viešai nepaskelbtas, tai šis įsakymas yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta, dėl ko ir neteisėta. Todėl vien tuo pagrindu yra neteisėtas ir ginčijamas Departamento Komisijos Protokolu priimtas sprendimas. Be to, Komisijos narės pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės pretendentų vertinti ir įgaliojimų priimti Protokolinį sprendimą (Viešo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 1 ir 2 dalys), kas taip pat patvirtina, kad Komisija buvo neteisėta.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad pretendentų atitikimas bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams yra vienas iš pagrindų spręsti dėl Komisijos protokolinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymi, kad jis nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus (Aprašo 18 ir 40 punktai). Todėl, jeigu kiti pretendentai (-as) neatitiko nustatytų reikalavimų, o jiems (-am) buvo leista dalyvauti pretendentų vertinime Komisijoje, tai ginčijamas Komisijos Protokolu priimtas sprendimas, kaip ir išvestinis įsakymas naikintini vien šiais pagrindais.
Nurodo, kad jis išdėstytais motyvais konkurso metu pareiškė nušalinimą Komisijos narei – sekretorei A. Š., tačiau iš Komisijos Protokolo išrašo matyti, kad šis konkurso eigos faktas nuslėptas ir Protokole nefiksuotas (Aprašo 41 punktas). Todėl nefiksavus dalies konkurso eigos ir neįrašius nušalinimo ir jo išsprendimo faktų, Protokolas galimai yra suklastotas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnis), kas taip pat sudaro pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti.
Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos Protokolu priimtas sprendimas nemotyvuotas, jame nenurodyti faktiniai duomenys ir teisės aktų normos, o taip pat apskundimo tvarka, jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio (ankstesnės redakcijos 8 bei 34 straipsnių) imperatyvių reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Aprašas pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarkos nereglamentuoja, todėl atsižvelgiant į tai, kad nušalinimas buvo pareikštas administracinėje procedūroje dalyvavusiai valstybės tarnautojai Komisijos narei – sekretorei A. Š., šiuo konkrečiu atveju buvo taikyta aukštesnės teisinės galios VAĮ 24 straipsnio 4 dalis, ir netaikytos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 45 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos teisėjo nušalinimo klausimui išspręsti.
Dėl A. Š. nušalinimo, sprendimą vienasmeniškai priėmė Komisijos pirmininkė I. S.. Komisijos pirmininkė, vienašališkai (priėmė ne viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo (VAĮ 24 straipsnio 4 dalis)), priimdama sprendimą dėl nušalinimo, peržengė savo kompetencijos ribas. Tinkamai neišsprendus nušalinimo klausimo, konkursas toliau buvo tęsiamas neteisėtai, dėl ko vėlesnis Komisijos darbas ir jos priimtas sprendimas yra neteisėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas cituoja LVAT praktiką ir teigia, kad netolygus atskirų komisijos narių vertinimas savaime suponuoja šališką vertinimą. Kadangi jo atveju Komisijos narė B. S., lyginant su kitomis Komisijos narėmis, jį vertino išskirtinai netolygiai (dvigubai žemesniu balu), todėl Protokolinis sprendimas ir išvestinis įsakymas naikintini.
Pareiškėjas nurodo, kad konkurso sąlygose ir prieš pradedant vertinimą Komisijoje, jis žodžiu buvo informuotas, kad bus taikomas tik vienas interviu (pokalbis žodžiu) metodas (Aprašo 43 punktas). Tuo tarpu Konkurso metu jam buvo taikytas dar ir kitas, konkurso sąlygose nenumatytas žodinės praktinės užduoties metodas (Aprašo 46.2 papunktis). Todėl Komisija, taikydama ir konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, pakeitė konkurso sąlygas, šiurkščiai pažeidė Apraše nustatytus, įskaitant ir vertinimo, reikalavimus (Aprašo 3, 5, 38 punktai, 46.2 papunktis, 47 punktas), o tokios Komisijos vertinimas (sprendimas) pagal nurodytą suformuotą ir administracinių teismų praktiką tapo nenuspėjamas, neskaidrus, šališkas ir neobjektyvus sudarant nevienodas sąlygas jam stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
Pareiškėjas teigia, kad turi būti įvertinta ir aplinkybė, kad taikydamos konkurso sąlygose nenumatytas žodinės praktinės užduoties metodą ir užduodamos skirtingus klausimus Komisijos narės be jokių kriterijų (Aprašo 5, 32, 38 punktai) vertino tiesiog neįvertinamą (nesulyginamus dalykus), kuo jis buvo suklaidintas ir apgautas (Aprašo 3.2. papunkčio pažeidimas). Be to, konkurso metu iš esmės pakeitus konkurso sąlygas buvo iš pažeisti Aprašo 5, 32 ir 38 punkto reikalavimai dėl nenaudotinų vertinimo kriterijų ir metodų. Taigi, konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas, taikius konkurso sąlygose nenumatytą žodinės praktinės užduoties metodą, kurios jam iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu neteisėtai pasikeitė ir vertinimo kriterijai (Aprašo 5, 32 ir 38 punktų reikalavimų pažeidimai), taip iš esmės buvo pažeisti Aprašo 46 bei 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.
Pareiškėjas pažymi, kad jam užduotos žodinės praktinės užduotys ir klausimai buvo nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas (Aprašo 38 punktas), dėl ko iš esmės buvo pažeisti ir vertinimo kriterijai nustatyti Aprašo 38 punkte, o tuo pačiu skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.
Taip pat pažymi, kad į užduotus motyvacijos klausimus ir konkurso sąlygose nenumatytas žodines praktines užduotis pagal kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti (Aprašo 38 punktas), jis pateikė teisingus atsakymus, prilygstančius 10 balų (Aprašo 47 punktas). Tačiau, kadangi jo atsakymai nekoreliuoja su Komisijos narių parašytais balais (atsakymai sau, o balai sau), ką patvirtins Konkurso posėdžio įrašas, tai ir nurodyti faktai patvirtina esminius Aprašo 3.2 papunkčio, 5, 32, 38, 47 punktų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kas taip pat nulėmė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius, neobjektyvų, neskaidrų, šališką, nepagrįstą ir neaiškų Komisijos Protokolu priimtą sprendimą.
Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog po Komisijos narės A. Š. pareikšto nušalinimo, į jo daugiau turimas ir daug aukštesnes kompetencijas kitos Komisijos narės neatsižvelgė ir jų nevertino, pagrindžia, kad tuo jos iš esmės pažeidė nustatytus vertinimo kriterijus (Aprašo 3.3 papunktis, 5, 32 ir 38 punktai), parodė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius ir akivaizdų šališkumą jo atžvilgiu, pažeidė Aprašo 3.2. papunktį, skaidrumo, objektyvumo, nešališkumo principus, Aprašo 47 punkto imperatyvų reikalavimą vertinti pagal teisingų atsakymų dalį 10 balų skalėje ir neatmestina taip jį diskriminavo dėl jo amžiaus, kai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnis nustato diskriminacijos uždraudimą ir įtvirtina, jog naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.
Pareiškėjas teigia, kad skirtingos kiekvienam pretendentui konkurso sąlygose nenumatytos žodinės praktinės užduotys ir klausimai buvo aptakūs, nekonkretūs ir be galimo teisingo atsakymo (Aprašo 3.1. ir 3.2 papunkčio, 47 punkto pažeidimai sąlygoję nevienodas konkurencines sąlygas visiems pretendentams). Todėl nesant galimo teisingo atsakymo, neįmanoma nustatyti ir jų (atsakymų) trūkumų, o tokiomis su pareigybės aprašymu nesusijusiomis ir skirtingomis žodinėmis praktinėmis užduotimis ir klausimais objektyviai, nešališkai ir skaidriai patikrinti ar įvertinti buvo neįmanoma (Aprašo 3.2 papunktis, 32, 38, 46 ir 47 punktų pažeidimai). Kadangi Komisija be kriterijų vertino neįvertinamą, tai pretendentai buvo nelygiose konkurencinėse sąlygose (be vertinimo kriterijų priklausė tik nuo konkurso įsižeidusių Komisijos narių subjektyvaus požiūrio), nebuvo teisingų atsakymų (Aprašo 47 punktas), konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeistas konkurso skaidrumo principas ir neužtikrintas konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Departamento direktoriaus 2021-09-07 įsakymas Nr. 27VK-2393 „Dėl konkurso į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas komisijos sudarymo“, skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik Komisijos nariams ir pretendentams. Toks Departamento direktoriaus įsakymas dėl Komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, todėl vadovaujantis teisės aktais viešai nėra skelbiamas.
Atsakovas paaiškina, kad Departamento valstybės tarnautojų I. S. ir A. Š. viešai skelbiamuose pareigybės aprašymuose nurodyta funkcija - „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“. Tai ir yra pretendentų vertinimo funkcija. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimu Nr. 1176, (toliau – Tvarkos aprašas) 22 punktas nustato, kad konkursui vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Konkrečiu atveju, Komisija buvo sudaryta Departamento direktoriaus įsakymu, t. y. kompetentingo subjekto, į kurios sudėtį buvo įtrauktas ir deleguotas asmuo – B. S.. Pažymi, kad į pretendentų vertinimo komisiją gali būti deleguojamas bet kuris valstybės tarnautojas. Atkreipia dėmesį, kad Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-10 nutarimo Nr. 213 redakcija), (toliau – Pareigybių aprašymo metodika) 23 punktas nustato, kad pareigybės aprašyme visada nustatoma funkcija, susijusi su nenuolatinio pobūdžio pavedimų, susijusių su įstaigos padalinio ir (ar) įstaigos veikla, vykdymu. Tokiu būdu ir B. S. pareigybės aprašyme vienareikšmiai įtvirtinta ši funkcija, be to, viešai skelbiamame pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos: atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis; koordinuoja personalo valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą.
Atsakovas dėsto Tvarkos aprašo nuostatas ir nurodo, kad konkurso protokolas atitinka Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad konkurso protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Pareiškėjo nurodoma teisminė praktika nesusijusi su konkursų protokolais.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tvarkos aprašas nenustato privalomumo per vertinimą klausti pretendentų, ar neturi nušalinimų komisijos nariams. Tai daroma siekiant kuo didesnio skaidrumo, bei siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimo šališkumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas klaidina teismą, kad buvo nuslėpta nušalinimo procedūra. Kaip ir nurodyta aukščiau, konkurso garso/vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis. Todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše.
Pareiškėjas reiškė nušalinimą A. Š., motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narė buvo A. Š.. Atsakovas mano, kad vien toks faktas nereiškia komisijos narių šališkumo, ar kažkokio priešiško nusiteikimo pareiškėjo atžvilgiu, tai patvirtino ir Komisijos narės. Pastebi ir tai, jog pareiškėjas teismui yra apskundęs jau kelis konkursų su skirtingais Komisijos nariais, todėl, pasak pareiškėjo esant šališkumui dėl to, Departamentas negalėtų skirti savo atstovų į konkursų komisijas, nes nebeliktų tokių Departamento atstovų, kurie nedalyvavo komisijos darbe, kai pareiškėjas buvo pretendentas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pagal Departamento direktoriaus 2019-11-29 įsakymu Nr. 27V-204, patvirtinto Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 6.2 ir 8.2 papunkčių nuostatas, šališkumo/nušalinimo klausimo sprendimas yra būtent konkurso komisijos prerogatyva. Kaip ir nurodyta aukščiau, konkurso garso/vaizdo įrašas yra sudedamoji konkurso protokolo dalis. Todėl visa informacija dėl pareikšto nušalinimo yra įraše. Konkrečiu atveju, dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo A. Š. sprendė kitos komisijos narės, komisijos pirmininkė I. S. įgarsino komisijos sprendimą – nepriimti pareikšto nušalinimo (komisijos narė B. S. tam neprieštaravo).
Atsakovas patvirtina, kad konkurso laimėtojai atitiko bendruosius (Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 9 straipsnio 1 dalyje) ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas pageidavo šią informaciją gauti per VATIS, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti – nuotoliniu būdu išklausyti Komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė ir paprašė jį informuoti per VATIS.
Atkreipia dėmesį, kad Aprašas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia konkurso protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su konkurso protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti (Aprašo 48 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti vaizdo ir garso įrašą bei protokolą, kadangi jis neturėjo techninių galimybių stebėti rezultatų paskelbimą.
Departamentas informavo, kad Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019-04-11 įsakymu Nr. 27V-94, 14 punktas nustato, kad įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo garso ar vaizdo duomenimis, tvarkomais Departamento, užtikrinama trečiųjų asmenų teisė į privatų gyvenimą. Duomenų subjektui susipažįstant su garso įrašu panaikinama galimybė identifikuoti trečiuosius asmenis, o susipažįstant su vaizdo įrašu, jeigu vaizdo įraše matomi kiti asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, ar kita informacija, kuri gali pažeisti trečiųjų asmenų privatumą, šie vaizdai turi būti retušuoti ar kitais būdais panaikinama galimybė identifikuoti trečiuosius asmenis. Aprašo 24.1 papunktis nustato, kad susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Departamento pasiūlytu ir su pretendentu suderintu laiku Departamento patalpose ar nuotoliniu būdu. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui buvo pasiūlytos galimos datos susipažinti su konkurso garso/vaizdo įrašo dalimi, paprašyta informuoti apie tinkamą laiką ir technines galimybes Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausiąją specialistę A. Š. nurodytu el. paštu arba telefonais. Pareiškėjas nesikreipė į Departamentą dėl laiko ir techninių galimybių suderinimo susipažinti su 2021-09-13 vykusio konkurso skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašo dalimi.
Pareiškėjui buvo pateiktas Protokolo išrašas, su kuriuo susipažinęs, pagal Aprašo 48 punktą turėjo protokolo išrašą sunaikinti. Pareiškėjas nesunaikino protokolo išrašo (pareiškėjas jį prideda prie skundo), t. y. savo nuožiūra toliau tvarko kitų asmenų duomenis, pažeisdamas Aprašo 48 punkto nuostatas.
Pažymi, kad pareiškėjas per VATIS 2021-09-13 14.01 val. buvo informuotas apie Komisijos narių vertinimo balų vidurkį - 5,8 balo, nesurinkote pereinamojo balo 6.
Atsakovas aptaria Aprašo 46 punkte numatomus pretendentų vertinimui komisijoje galimus taikyti vertinimo metodus ir nurodo, kad konkrečiu atveju, pretendentams buvo taikomas interviu metodas. Visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai.
Atkreipia dėmesį, kad Pareigybių aprašymo metodikoje nurodytos tarnautojams reikalingos kompetencijos. Klausimai, kuriuos pateikė Komisijos nariai, yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti. Pažymi, jog pareiškėjo kritikuojami klausimai yra būtent susiję su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, komunikuoti tiek su pavaldiniais, tiek su kitų institucijų atstovais, klientais, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus, išmanyti darbo specifiką, reglamentavimą ir pan. Komisijos narių klausimai yra skirti pamatuoti pretendento turimas kompetencijas. Kompetencijų apibrėžimai, kompetencijų aprašymai nustatyti Departamento direktoriaus 2020-03-31 įsakymu Nr. 27V-31 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošinių ir bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios (vidaus administravimo) veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymų patvirtinimo”. Tokie klausimai leidžia pamatyti/pamatuoti, kaip pretendentas elgėsi/elgsis, t. y. iš tikrųjų atliko/atliks veiksmus, vienoje ar kitoje situacijoje, ir kokio lygio kompetenciją jis turi.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Tvarkos aprašo 39 punkte nurodyta, kad apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Departamentas praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.
Atkreipia dėmesį, kad konkrečiu atveju Komisija nepasirinko kelių vertinimo etapų, todėl apie tai ir nebuvo pranešta. Iš pateiktų pranešimų per VATIS, akivaizdu, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimą Komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis ir Reglamentu, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, t. y. buvo nurodytas visas pretendentų vertinimo organizavimo planas. Atkreipia dėmesį, kad vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių žodžiu. Komisijoje darbas buvo detaliai suplanuotas ir tinkamai organizuotas. Buvo sudaryta Komisija, nustatyti kriterijai (kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas), vertinimo metodas (interviu metodas). Taigi, vertinimo plano turinys nustatytas Tvarkos aprašo 32 punkte, o forma – 39 punkte ir Reglamento 7.4 punkte.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad kiekvienas Komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai, skaidriai ir nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą. Patvirtina, kad planas buvo apsitartas, kaip tai nustato Reglamento nuostatos. Tvarkos aprašas nenustato, kad planas turi būti sudarytas raštu. Visas planas pretendentui buvo pateiktas per VATIS platformą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad vertinant Tarnybos direktorės pavaduotojos B. S. kompetenciją ir ilgalaikę patirtį personalo valdymo srityje ir pretendentų vertinimo komisijose, taip pat vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020-06-29 įsakymo Nr. V-57 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 4 skyriaus 20 punktu („Įstaigos vadovo pavedimu atstovauja įstaigai santykiuose su kitomis įstaigomis, organizacijomis bei fiziniais asmenimis“) ir 26 punktu („Koordinuoja personalo valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimą“), Tarnybos direktoriaus pavaduotoja turėjo teisę vertinti pretendentus konkurse.
Pažymi, kad visiems pretendentams buvo užduodami vienodi klausimai. Tarnybos atstovė pretendentams pateikė kelis klausimus: (1) Nuo ko pradėtumėte ir kokie būtų Jūsų tolimesni veiksmai, jeigu reikėtų patvirtinti įstaigos pareigybių sąrašą, kuris įsigaliotų nuo spalio 1 d.? Pareigybių sąrašą parengia jūsų darbuotojas - į ką atkreipsit dėmesį? Kokius reikalavimus dėl pareigybių sąrašo nustato teisės aktai? (2) Kokius Tarnyba turėtų priimti sprendimus, kad asmuo įgytų neįgaliojo statusą?. Šie klausimai leidžia atskleisti kiekvieno pretendento gebėjimus, darbinę patartį, asmenines savybes. Pirmasis klausimas yra susijęs su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės prašyme numatytoms funkcijoms įgyvendinti. Antrasis klausimas buvo skirtas įvertinti pretendentų žinias apie pagrindinę Tarnybos funkciją - negalios vertinimą.
Atsakovė nesutinkame, kad visi klausimai ir praktinės užduotys buvo be galimo teisingo atsakymo. Atsakymai į Tarnybos atstovės klausimus pateikiami VAĮ, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose. Visos Komisijos klausimai yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurios yra reikalingos pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamai eiti Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 38 punktu, pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.
Atsakovė pažymi, kad Komisijos nariai, įskaitant ir Tarnybos atstovę B. S., individualiai vertino pretendento atsakymus tik į savo užduotus klausimus, inkorporuojant vertinimą dėl motyvacijos. Kiekvienas Komisijos narys vadovavosi Tvarkos aprašo 2 priede nurodyta vertinimo kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, ir tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skale.
Taip pat pažymi, kad Tarnybos atstovė B. S. patvirtino, kad pritarė Komisijos pirmininkės pozicijai dėl pretendento pareikšto nušalinimo, ir neprieštaravo, kad nušalinimas būtų nepriimtas.
Nurodo, kad dėl konkurso rezultatų Tarnyba 2021-09-15 iš Departamento gavo raštą Nr. 27D-2579 „Dėl informacijos pateikimo apie į pareigas atrinktus pretendentus“, kuriame buvo informuota, kad į Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 48179) buvo atrinkti 2 daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai: A. K. (8,77 balo) ir Ž. M. (7 balus). Tarnyba 2021-09-22 raštu Nr. R-5286 „Dėl pasirinkto pretendento į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas“ informavo Departamentą, kad buvo organizuotas pokalbis su pasiūlytais pretendentais ir iš pasiūlytų dviejų pretendentų į Teisės personalo skyriaus vedėjo pareigas nusprendė priimti labiau pareigybės reikalavimus, įstaigos prioritetus ir kultūrą atitinkančią pretendentę — A. K.. Tarnybai 2021-10-07 gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atsakymą, nuo 2021-10-12 A. K. pradėjo eiti Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pareigas, laimėjus konkursą (2021-10-11 įsakymas Nr. P-446 „Dėl A. K. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, laimėjus konkursą“).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus ir tai sudaro pagrindą naikinti ginčijamus aktus yra nepagrįsti. Departamentas, neturi pareigos informuoti pretendentą apie kitų pretendentų atitikimą Tvarkos apraše nurodytiems reikalavimams. Trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtina, kad gavo informaciją iš Departamento dėl jos atitikimo Tvarkos apraše nurodytiems reikalavimams.
Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, „kad užduotos žodinės praktinės užduotys ir klausimai buvo visiškai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas“ yra nepagrįsti. Preziumuojant, kad visiems pretendentams buvo taikytas vienodas metodas ir užduoti vienodi klausimai, patvirtina, kad atrankai buvo taikomas interviu metodas ir jo metu visi Komisijos narių užduoti klausimai buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Teismo posėdyje pareiškėjas teismo prašė skundą tenkinti. Atsakovų atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo informavo, kad bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Komisijos 2021-09-13 protokolu Nr. KAP-2222 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas ir Tarnybos direktoriaus 2021-10-11 įsakymo Nr. P-446 „Dėl A. K. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, laimėjus konkursą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 48179), kuris vyko Komisijos 2021-09-13 posėdyje, kuri buvo sudaryta remiantis Departamento direktoriaus 2021-09-07 įsakymu Nr. 27VK-2393 ir kurią sudarė: I. S., - Departamento direktoriaus pavaduotoja (Komisijos pirmininkė); B. S. - Tarnybos direktoriaus pavaduotoja (Komisijos narė); A. Š. - Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė).
Pareiškėjui 2021-09-07 per VATIS sistemą buvo pateikta informacija, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Buvo nurodyta, kad posėdžio metu bus taikomas interviu metodas, kurio metu pretendentai turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.
2021-09-13 vyko konkursas ir buvo surašytas Komisijos protokolas Nr. KAP-2222, kuriuo konkurso laimėtojais paskelbti A. K. (8,7 balo) ir Ž. M. (7 balai).
Pareiškėjas 2021-09-13 per VATIS buvo informuotas, kad jis vykusiame konkurse į Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas surinko 5,8 balus.
Pareiškėjas 2021-09-13 kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Komisijos 2021-09-13 protokolą Nr. KAP-2222 ir visą šio posėdžio skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą.
Departamentas 2021-09-17 raštu Nr. 27D-2617 pareiškėjui pateikė Pretendentų vertinimo komisijos 2021-09-13 protokolo Nr. Nr. KAP-2222 išrašą.
Tarnybos direktorius 2021-10-11 įsakymu Nr. P-446 A. K. nuo 2021-10-12 iš Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus patarėjos (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų į laimėtas konkurso būdu Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.
Priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis VTĮ ir Tvarkos aprašu.
VTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Tvarkos aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (1.1 papunktis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, aiškindamas piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (Konstitucijos 33 str. 1 d.), yra pabrėžęs, kad: sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principo; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
LVAT praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises (LVAT 2021-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).
Teismas susipažino ir detaliai išanalizavo į bylą pateiktą Konkurso garso įrašą (pretendentų supažindinimą su konkurso eiga, nušalinimo klausimo išsprendimą, pareiškėjo ir trečiųjų asmenų, kurie laimėjo konkursą, interviu dalis, rezultatų paskelbimo dalis), nes tai yra pagrindinis ir tiesioginis įrodymas, kaip vyko konkursas į valstybės tarnybą. Pažymėtina, kad šis garso įrašas buvo pateiktas pareiškėjui susipažinti, kad jis galėtų tinkamai ginti savo teises teisme. Išklausęs garso įrašą, teismas daro išvadą, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir konkursą laimėję tretieji suinteresuoti asmenys turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą.
Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į Departamentą dėl informacijos suteikimo (prašė pilno protokolo ir pilno garso įrašo), tačiau Departamentas pateikė jam tik Protokolo išrašą. Pažymėtina, kad teismas tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti iš Departamento Komisijos posėdžio garso įrašą. Pareiškėjas su minėtais duomenimis galėjo susipažinti, be to garso įrašas buvo išklausytas teismo posėdžio metu, taigi, pasikreipęs į teismą, pareiškėjas gavo visą informaciją, kuri reikalinga jo teisių gynybai, turėjo galimybę tikslinti skundą, ką ir padarė. Teismas šiuo aspektu nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų.
Pareiškėjas teigia, kad Departamento direktoriaus 2021-09-07 įsakymas Nr. 27VK-5393 „Dėl konkurso į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas komisijos sudarymo (skelbimo Nr. 48179)“ nebuvo paskelbtas teisės aktų registre, todėl konkursą vykdė neteisėtos sudėties Komisija, konkursas yra neteisėtas. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Pagal Tvarkos aprašo 23 punktą, konkurso ar atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai; konkurso ar atrankos komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys).
Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktą, Teisės aktų registro objektas yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai.
VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Individualus teisės aktas VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Teismas pažymi, kad įsakymas, kuriuo sudaroma komisija, yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus (Aprašo 22 punktas), jis nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka VAĮ įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Įsakymas nėra skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, atvirkščiai, jis skirtas konkrečiam įvykiui – konkursui, nenustato bendro pobūdžio taisyklių, atlieka organizacinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Taigi Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso, kuriame dalyvavo pareiškėjas, sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.
Pareiškėjas teigia, kad Komisijos nariai negalėjo būti paskirti į Komisiją, neturėjo kompetencijos ir negalėjo vykdyti pretendentų atrankos. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pretendentų vertinimą atliko šie Komisijos nariai: I. S., - Departamento direktoriaus pavaduotoja (Komisijos pirmininkė); B. S. - Tarnybos direktoriaus pavaduotoja (Komisijos narė); A. Š. - Departamento Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė (Komisijos narė ir sekretorė).
Iš viešai skelbiamų Departamento valstybės tarnautojų I. S. ir A. Š. Komisijos narių pareigybės aprašymų nustatyta, jog jų funkcijos yra susijusios su dalyvavimu konkursų (atrankų) komisijų darbe - pareigybės aprašymuose nurodyta funkcija - „Dalyvauja konkursų (atrankų) komisijų darbe“, o tai ir yra pretendentų vertinimo funkcija.
Pareiškėjas teigia, kad Komisijos narė A. Š. negalėjo dalyvauti Komisijoje, kadangi jis yra teismui padavęs skundą dėl kito konkurso, kurio komisijos narė buvo A. Š.. Jis reiškė nušalinimą, kuris nebuvo tinkamai išspręstas, nušalinimo procedūra buvo nuslėpta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 47 punktu, pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvui užtikrinti yra daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas, kuris pridedamas prie konkurso protokolo ir yra jo sudedamoji dalis. Atsižvelgus į minėtą reglamentavimą ir įvertinus tai, kad visa informacija apie pareiškėjo pareikštą nušalinimą Komisijos narei yra užfiksuotas garso/vaizdo įraše, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nuslėpta.
Pažymėtina, kad Tvarkos aprašas reglamentuoja tik nusišalinimo atvejus, tačiau nušalinimo procedūra nereglamentuota. Tvarkos aprašo 26 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti, nes nenustatyti pagrindai.
Reglamento 8.2 papunktyje nustatyta, kad komisijos nariui dėl galimo interesų konflikto ir/ar kito šališkumo taikoma Reglamento 6.2 papunktyje nustatyta tvarka. Reglamento 6.2 papunktis nustato, kad dėl komisijos nario galimo interesų konflikto ir/ar šališkumo/nušalinimo sprendžia kiti likę komisijos nariai. Kiti likę komisijos nariai, atsižvelgiant į to komisijos nario paaiškinimus ir/ar pretendento pagrindimus, įrodymus, paaiškinimus, – priima sprendimą tenkinti/netenkinti nusišalinimą/nušalinimą. Nusišalinus/nušalinus komisijos nariui (-į) konkursas nukeliamas į kitą dieną, pakeičiant nusišalinusį/nušalintą komisijos narį;
Taigi, iš Reglamento nuostatų galima suprasti, kad šališkumo/nušalinimo klausimo sprendimas yra būtent konkurso komisijos prerogatyva.
Nagrinėjamoje byloje iš vaizdo/garso įrašo matyti, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą Komisijos narei A. Š., nurodydamas, jog jis yra padavęs skundą teismui dėl kito konkurso, kurio komisijos nare buvo A. Š.. Pareiškėjo pareikštas nušalinimas komisijos narei buvo išspręstas Komisijos pirmininkės I. S. ir kitos Komisijos narės – B. S., nusprendžiant nenušalinti A. Š.. Taigi, pareiškėjo pareikštas nušalinimas Komisijos narei A. Š. buvo išspręstas kitų Komisijos narių, tame tarpe ir Komisijos pirmininkės, joms nesutikus su pareikštu nušalinimu. Tokią nušalinimo sprendimo procedūrą teismas laiko tinkama, nes vertina, jog Departamento direktorius direktoriaus 2021-09-07 įsakymu Nr. 27VK-2393 sudarydamas konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisiją kartu šiai Komisijai delegavo ir įvairių Komisijos darbo metu kylančių procesinių klausimų, tame tarpe ir pareikšto Komisijos nariams nušalinimo klausimo išsprendimą. Taigi, byloje esantis vaizdo/garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo pareiktas nušalinimo Komisijos narei klausimas buvo išspręstas tinkamai, pareiškėjas supažindintas su rezultatu.
Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad A. Š. negalėjo būti Komisijos nare, nes buvo šališka.
Pareiškėjas teigia, kad jis nežino, ar visi pretendentai atitiko reikalavimus ir nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys neatitiko reikalavimų Konkurso pareigybei užimti.
Teismas pabrėžia, kad netiria ir nepasisakys dėl kitų konkurso dalyvių, išskyrus pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, atitikimo konkurso reikalavimams, nes tai neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl A. K. teismas remiasi į bylą pateiktais įrodymais, kad ji atitinka reikalavimus, keliamus Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybei.
Departamentas atsiliepime nurodė, kad konkurso laimėtoja atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Teismo vertinimu, minėtas aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti trečiojo suinteresuoto asmens A. K. asmens duomenys (paso ir gyvenimo aprašymo kopijos, išsilavinimą patvirtinančių diplomų kopijos, Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos, Asmens priimamo į valstybės tarnautojo pareigas, klausimynai ir kt.), iš kurių matyti, kad minėta pretendentė atitiko Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybei keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad Apraše nėra nustatytos atskiros išimtys, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti ne tik Departamento tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir kitų pretendentų duomenis, pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nežinoma ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir ar tai nėra savarankiškas pagrindas sprendimo panaikinimui, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl kitų pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikia pagrindo teismui vertinti visų konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams.
Pareiškėjas teigia, kad Konkurso metu buvo taikytas ne tik nurodytas interviu, bet ir žodinės praktinės užduoties metodas. Konkurso dalyviams buvo užduoti skirtingi klausimai. Taip buvo pažeisti konkurso skaidrumo ir objektyvumo principai.
Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes konkurso garso įrašas patvirtina buvus priešingai.
Pagal Tvarkos aprašo 43 punktą, prieš pradedant pretendentų vertinimą komisijoje pretendentai žodžiu supažindinami su vertinimo eiga. Tvarkos aprašo 46 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimui komisijoje gali būti taikomi šie vertinimo metodai: interviu (struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus) (46.1 papunktis); praktinė užduotis (pretendentui raštu ir (ar) žodžiu pateikiama (-os) užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose) (46.2 papunktis); esė (pretendento samprotavimas raštu nurodyta tema, grįstas tezių formulavimu ir jų pagrindimu argumentais) (46.3 papunktis); testas (pretendentams raštu pateikiamos užduotys, reikalaujančios vienareikšmio atsakymo; testo rezultatas konvertuojamas į dešimtbalę vertinimo sistemą ir apvalinamas iki šimtosios dalies) (46.4 papunktis); namų darbų užduotis ir jos pristatymas (pretendentams iš anksto pateikiama užduotis su sąlygomis, kurios rezultatus pretendentai turi pristatyti komisijai; namų darbų užduotis pretendentams turi būti pateikiama per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios (46.5 papunktis).
Reglamento 7 punkte nustatyta, jog pretendentų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas vertinimo komisija prieš posėdį pasirenka vertinimo metodą (-us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas; paprastai vykdomas interviu. Jei pasirenkamas interviu metodas, nusprendžiama, ar komisijos narys vertins pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus ir (ar) į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus. Jei vertinami atsakymai į kitų (visų) komisijos narių užduotus klausimus, sutariama, kad komisijos posėdžiui bus parengiamos (aptariamos) atsakymų vertinimo gairės (7.4.2 punktas).
Teismo įsitikinimu, Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Pažymėtina, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai. Teismas itin teigiamai vertina Komisijos prisitaikymą prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie visiems vienodų klausimų. Tai rodo, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, o reagavo, uždavė patikslinančių klausimų, siekė atskleisti individualias kiekvieno pretendento savybes, gilinosi į kiekvieno pretendento situaciją.
Iš byloje esančių įrodymų (VATIS į bylą pateiktų duomenų ir vaizdo/garso įrašo) nustatyta, kad pareiškėjas 2021-09-07 per VATIS sistemą buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. Iš konkurso garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Komisijos sudėtimi, vertinimo metodu (interviu), vertinimo kriterijais – gebėjimai ir kompetencija bei motyvacija, prieš pradedant vertinimą Komisijoje. komisijos pirmininkė paaiškino, kad jis turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami jo atsakymai žodžiu. Taip pat iš konkurso garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjui konkurso metu buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus/patirtį kurie būtų aktualiausi pareigybei į kurią pretenduojama. Prisistatymo metu buvo užduodami klausimai svarbūs, siekiant įvertinti pareiškėjo asmenines savybes ir motyvaciją, siekiant užimti pareigas.
Pareiškėjas teigia, kad jam užduoti klausimai buvo nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamai eiti valstybės tarnautojo pareigas. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip subjektyvius ir paneigtus garso įraše užfiksuotais interviu su pareiškėju ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas išanalizavo garso įrašą ir Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, kurie patvirtina, kad klausimai susiję su Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigomis ir funkcijomis, jie buvo įvairiapusiški, sudarantys galimybes pretendentams atsiskleisti individualiai, kas ir užfiksuota garso įraše.
Teismo įsitikinimu, pretendentams užduoti klausimai yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia minėtai pareigybei užimti ir Teisės ir personalo skyriaus vedėjo esminėmis funkcijoms atlikti. Teismas, įvertinęs konkurso garso įrašą, pareiškėjo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygos dėl ko pasikeitė ir vertinimo kriterijai, tuo pažeidžiant skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principus, atmeta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina ir tai, kad LVAT, aiškindamas Tvarkos aprašo nuostatas, yra nurodęs, kad Tvarkos apraše nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus atstoja konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti galbūt būsimos pareigybės (dėl kurios vyksta konkursas) funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo; toks, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso pretendentų vertinimo komisijos nario diskrecija (LVAT 2011-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, kt.). Toks pretendentų vertinimo komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar pretendentų vertinimo komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (LVAT 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012). Teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė pretendentų vertinimo komisijai. Teismas neturi teisės vykdyti pretendentų vertinimo komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją LVAT 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).
LVAT yra išaiškinęs, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (LVAT 2013-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-634-492/2015).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nebuvo sudarytas pretendentų vertinimo planas ir tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris turėtų lemti jo skundo tenkinimą.
Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 32 punkte nurodyta, kad likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos vertinimo komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus naudojamas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai (užduotys) ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai. Pretendentų vertinimo komisijos nariai privalo užtikrinti parengtų klausimų ir užduočių konfidencialumą.
Tvarkos aprašo 39 punkte nurodyta, kad apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką ir vietą, Aprašo 32 punkte nurodytą pretendentų vertinimo organizavimo plano turinį, išskyrus klausimus ir užduotis, Valstybės tarnybos departamentas praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.
Atsakovas Departamentas nurodo, kad atsižvelgiant į Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentą, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.
Iš pateiktų pranešimų per VATIS nustatyta, jog pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą komisijoje datą, laiką, kad bus taikomas interviu metodas, taip pat informuotas, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas.
Pagal Reglamento 7.4 punktą - sudaro/aptaria pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Tvarkos aprašo 32 punktą: nustato vertinimo etapų skaičių, atsižvelgiant į pretendentų skaičių. Paprastai 2 vertinimo etapai vykdomi, kai ateina 7 ir daugiau pretendentų; pasirenka vertinimo metodą(us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas. Paprastai vykdomas interviu. Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai yra nustatyti Aprašo 38 punkte, kur nurodyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, pretendentų vertinimo komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų.
Teismas, įvertinęs minėtą reglamentavimą, pažymi, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad komisija vertinimo planą privalo sudaryti raštu. Todėl teismo vertinimu, kada konkurse naudojamas vienas vertinimo metodas, kaip šiuo atveju - interviu, yra tinkama situacija, kad komisijos nariai vertinimo planą suderina žodžiu. Iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų pretendentams klausimų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pretendentų vertinimo planas buvo aptartas žodžiu ir vykdomas konkurso metu, konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems konkurso dalyviams. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į aplinkybę, kad Departamentas turi organizuoti konkursus visoms valstybės pareigybėms užimti, kurių kiekis yra didelis. Taigi, teismo vertinimu, formalaus plano neužfiksavimas raštu nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad toks planas buvo sudarytas ir aptartas žodžiu, o vertinimo kriterijai visiems pretendentams buvo paskelbti ir aiškūs.
Pareiškėjas teigia, kad netolygus atskirų Komisijos narių vertinimas jau savaime suponuoja šališką vertinimą, ypač akcentuoja žemus jam skirtus Komisijos narės B. S. balus.
Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, nes jie susiję su B. S. vertinimu, kuris yra Komisijos nario diskrecija. Teismas taip pat remiasi LVAT 2017-10-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017 ir pabrėžia, kad minėtoje nutartyje nebuvo suformuluota taisyklė, jog skirtingi vertinimai visada reiškia šališkumą. Priešingai – minėtoje byloje teismas konstatavo, kad šališkumas nebuvo užfiksuotas. Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nenustatė Komisijos (jos narių) galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu (ar priešingai, akivaizdaus nepalankumo demonstravimu) vienam ar kitam konkurso dalyviui. Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentus, skyrė jiems skirtingus balus priklausomai nuo jų atsakymų į konkretaus Komisijos nario klausimus.
Tvarkos aprašo 48 punkte įtvirtinta, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.
Nagrinėjamu atveju garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Taigi teismas konstatuoja, kad Tvarkos aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai organizavo konkursą į Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolinį sprendimą, kuriuo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teisinio pagrindo panaikinti protokolinį sprendimą remiantis pareiškėjo skundo argumentais nėra, todėl prašymas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos 2021-09-13 protokolu Nr. KAP-2222 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris Nr. 48179) atmetamas. Atitinkamai atmetamas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021-10-11 įsakymą Nr. P-446 „Dėl A. K. perkėlimo į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, laimėjus konkursą“.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.