- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-1110-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34392-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- V. N.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. N. 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. N. nepilnametės dukros K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 235 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nepilnametės dukros G. N., (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistas sumas pavesti uzufrukto teise valdyti nepilnamečių vaikų motinai, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė, kad atsakovas nepilnametėms dukroms mokės kiekvienai po 86,89 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Nepilnametė šalių dukra K. N. serga bronchine astma ir alerginiu dermatitu, jai yra nustatytas neįgalumas iki 2016 m. gruodžio 3 d., t.y. iki pilnametystės. Jai mokama šalpos pensija sudaro 112 EUR. Nuo 2016 m. birželio 1 d. šalpos pensijos mokėjimas buvo nutrauktas, kadangi atsakovas išregistravo nepilnametę dukrą iš savo gyvenamosios vietos Šiauliuose. Ieškovė yra priversta grąžinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 560 EUR, išmokėtus dukrai kaip šalpos pensiją. Atsakovas nesutiko šios sumos kompensuoti. Vėliau ieškovė sužinojo, kad atsakovas savo turtą perleido motinai, todėl ir išregistravo savo dukros gyvenamąją vietą.
4. Dukra K. N. labai gerai mokosi, nori studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete inžineriją, todėl ieškovė persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo santuokos nutraukimo ieškovės ir jos dukrų gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeitė, pasikeitė valstybės ekonominė padėtis. Sutartas išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Dukra G. N. nuo rugsėjo pirmosios dienos pradėjo lankyti parengiamąją mokyklos klasę, jai yra reikalingi mokymosi reikmenys. Vyresnioji dukra baigė mokyklą, jos poreikiai yra išaugę.
Šalies argumentai
5. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo 2015 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl jo pajamos padidėjo. Ieškovės pajamos sudaro 405 EUR darbo užmokestis ir atsakovo mokamas išlaikymas dviem dukroms – 175 EUR. Už buto nuomą ieškovė moka 300 EUR per mėnesį plius komunaliniai patarnavimai. Maistui ieškovė skiria apie 450 EUR per mėnesį, be to nepilnametei K. N. reikalingas pagerintas maitinimas. Drabužiams ieškovė išleidžia apie 50 EUR per mėnesį, higienos priemonėms – 20 EUR, mokymo priemonėms - apie 25 EUR per mėnesį, užklasinei veiklai - apie 20 EUR per mėnesį, vaistams – 30 EUR, laisvalaikiui – 20 EUR, įmokoms už mobiliuosius telefonus - 10 EUR, kitos išlaidos – 15 EUR per mėnesį. Viso abiem dukroms ieškovė išleidžia apie 940 EUR per mėnesį. Nepilnametė G. N. lanko šokius. Tėvas per pastaruosius pusę metų savo vaikų nematė, tik ieškovės prašymu atsiuntė pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad prašo vyresnei dukrai priteisti po 235 EUR periodinėmis išmokomis. Pinigų reikia mokslams, dukros akys silpsta, jai reikalingi akiniai, serga nervine migrena. Gimnazijoje pagal pažangumą yra antroje vietoje. Nepilnametei Gustinai prašė priteisti po 190 EUR. Dukra lanko šokius, kurie kainuoja 18 EUR per mėnesį. Nori lankyti baseiną. Ieškovės darbo užmokestis šiuo metu sudaro 405 EUR per mėnesį.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. N. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas, būdamas neįgalus, siekdamas pareigingai teikti išlaikymą dukroms, norėdamas atsiskaityti su kreditoriais bei išmokėti susitartą kompensaciją ieškovei, išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, kur ilgą laiką negalėjo gauti darbo. Vėliau atsakovas dirbo atsitiktinius, trumpalaikius darbus. 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovui buvo diagnozuotas skrandžio vėžys. Nors atsakovas ir šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, jo darbo galimybės yra žymiai pablogėjusios. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. spalio 19 d. atsakovas turėjo nedarbingumą. Šiuo metu atsakovas nežino savo galimybių dirbti, kadangi jo laukia ilgas ir sunkus gydymas. Atsakovo pajamos sudaro 88 GBP per savaitę, dėl ko jam neužtenka lėšų išgyventi. Atsakovu rūpinasi jo sesuo, o jo išlaidos per mėnesį sudaro 400 GBP kambario nuomai, 300 GBP maistui, 100 GBP transportui, 100 GBP vaistams, iš viso apie 900 GPB per mėnesį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi rimtų sveikatos problemų bei finansinių įsipareigojimų. Padidėjo atsakovo išlaidos gydymui, jis privalo nuolatos vartoti vaistus, vitaminus ir mineralus, maisto papildus, valgyti saugius maisto produktus. Nors šiuo metu ir teikia dukroms 175 EUR išlaikymą, tačiau ir šią sumą jam yra sunku mokėti, nes jo pajamos tiesiogiai priklauso nuo realaus darbo kiekio bei sveikatos būklės darbą atlikti.
8. Ieškovė neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo bei padidėjusių nepilnamečių dukrų poreikių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė moka nuomos mokestį. Nors ieškovė ir nurodė, kad mergaitės lanko būrelius, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Ieškovė gauna 400 EUR darbo užmokestį, todėl negali nepilnametėms dukroms išleisti 940 EUR per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad atsakovas išvažiavo dirbti į Angliją, kad uždirbtų pinigų. Dėl neįgalumo atsakovas negali susirasti pastovaus darbo, šiuo metu jis dirba antrinių atliekų rūšiavimo ceche. Butą tėvams atsakovas padovanojo, kai sužinojo, kad serga skrandžio vėžiu, kadangi neturi nei galimybių, nei sveikatos pasirūpinti turtu. Nors ir serga, nusprendė likti Anglijoje su seserimi. Jo pajamos šiuo metu sudaro 88 GBP. Atsakovui nepakanka pinigų pragyvenimui. Atsakovas neginčija savo pareigos mokėti vaikams išlaikymą, tačiau sutinka mokėti tokį išlaikymą, koks yra sutartas šalių, kadangi tokį išlaikymą jam padeda mokėti sesuo.
10. Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis K. ir G. gyvena nuomojamame trijų kambarių bute. Lankymosi metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vedėja. Motinos teigimu, atsakovas nesidomi dukrų ugdymu, sveikata, retai paskambina, niekada nepaklausia, ar vaikams ko nors reikia. Nepilnametė dukra K. mokosi (duomenys neskelbtini). Mergaitė turi sveikatos sutrikimų, jai nustatytas neįgalumas. Nepilnametė mergaitė pasakojo, kad su mama sutaria gerai, ši ja rūpinasi, domisi mokslais, laisvalaikiu, perka drabužius ir priemones mokyklai. Karolinos santykiai su tėvu yra nelabai geri. Jis paskambina vieną kartą per porą savaičių, paklausia kaip sekasi mokslai. Tėvai tarpusavyje nesikalba, jai pačiai tenka išsireikalauti papildomų pinigų iš tėvo. Nepilnametė G. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ ir mokamą šokių būrelį, tačiau su šokių būreliu negali vykti į kitus miestus, nes tam nepakanka pinigų. Mergaitė auga sveika. Vilniaus VTAS nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimams ir pažymėjo, kad išlaikymą turi vaikams teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
11. Institucija, teikianti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų dėl netinkamos K. ir G. N. priežiūros skyrius neturi. Šiaulių VTAS taip pat nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškovės ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. N. ir K. N. dydį ir iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisė po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016-09-22 iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį perleisdamas nekilnojamąjį turtą tėvams ir, nors šiuo metu jo padėtis yra prastesnė nei ieškovės, kadangi atsakovas serga sunkia liga, negauna darbo užmokesčio, gauna ligos pašalpą, tačiau tai nėra pagrindas visiškai netenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo, kadangi padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nutraukiant santuoką, atsakovas jau sirgo, jam buvo apribotas darbingumas, tačiau šalys laisva valia pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarė dėl išlaikymo dukroms teikimo.
14. Teismas konstatavo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė: nepilnametė G. N. lanko T. P. šokių studiją bei mokosi lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“; po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka praėjo dveji metai; pasikeitė Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, padidėjo vaikų poreikiai. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis, nors ir atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, tačiau yra mažintinas iki 150 EUR kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas serga ir yra tik iš dalies darbingas, bei į tai, kad viena iš dukrų bylos nagrinėjimo metu jau sulaukė pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas A. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimui trūksta motyvacijos, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, pažeidžia materialinės ir proceso teisės normas, jame nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
17. Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, neįvertinus, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo priteista 7 240,50 EUR kompensacija, kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovei. Dalį šios sumos atsakovui davė sesuo, kitą dalį - tėvai, kurie faktiškai išlaikė atsakovo turtą. Dėl susidariusių aplinkybių, atsakovui teko perleisti savo nekilnojamąjį turtą ir būtent kompensacijos sumokėjimas pablogino atsakovo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas neteisingai vertino, jog ieškovė nuomojasi dviejų kambarių butą, kadangi ji nuomojasi trijų kambarių butą Vilniuje ir poreikio nuomotis tokio dydžio butą nėra. Apeliantas nesutinka, kad per du metus nuo santuokos nutraukimo išaugo išlaidos vaikų poreikiams. MMA padidėjimas negali būt laikomas esminiu pasikeitimu, į kurį orientavosi teismas, nustatydamas išlaikymo dukroms dydį. Teismas nesilaikė suformuotos kasacinio teismo praktikos, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga.
19. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais išlaidų vaikams. Vaikų amžius nereiškia, kad iš esmės padidėjo išlaidos. Tiek Šiauliuose, tiek Vilniuje abi mergaitės lankė mokyklą ir darželį, jaunesnioji dukra lankė šokius vaikų darželyje Šiauliuose ir lanko šokius Vilniuje. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus algalapius, nepagrįstai konstatavo, kad jo darbo užmokestis sudarė 5 914 GBP, kadangi juose nenurodyta, jog tai yra atsakovui išmokėtas darbo užmokestis, nenurodytas laikotarpis bei išmokėjimo data. Atsakovui buvo išmokamas darbo užmokestis nurodytas algalapio apatinėje eilutėje.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nevertino, jog pagal Šiaulių apylinkės teismo sprendimą atsakovas moka draudimo įmokas kiekvieną mėnesį po 35 EUR ir 29 EUR kiekvienos dukros naudai, iš viso papildomai 65 EUR kas mėnesį, kuris taip pat laikytinas išlaikymu. Šiuo metu išlaikymo dydis, kurį atsakovas turi mokėti kiekvieną mėnesį yra po 183 EUR kiekvienai dukrai. Vaikų išlaikymui atsakovas turi mokėti didesnę sumą nei realiai jo gaunamos pajamos, kurias sudaro tik 353 GBP dydžio ligos pašalpa.
Šalies argumentai
21. Apeliantas nesutinka, kad išlaikymo dydis atitinka proporcingumo ir protingumo kriterijus, kadangi ieškovė realių išlaikymo dydžių nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas netyrė vaikų realių poreikių. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, nes jis turi rimtų sveikatos problemų, finansinių įsipareigojimų, padidėjusios išlaidos gydymuisi, atsakovui taikomas agresyvus gydymo kursas, šiuo metu yra nedarbingas. Teigia, kad dukroms yra svarbus materialinis pagrindas, tačiau svarbiau yra moralinis ir dvasinis ryšys tarp dukrų ir tėvo ir šis ryšys bus nutrauktas, jei teismas paliks galioti sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nebuvo aktyvus, taip pat neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį, nes vyresniajai dukrai išlaikymas didinamas už penkis mėnesius, nes ši jau yra pilnametė. Negali būti taikomas bendras dvylikos mėnesių išlaikymo dydis žyminiam mokesčiui apskaičiuoti.
23. Teismas priteisė tik dalį atsakovo išlaidų advokato pagalbai. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir atsakovo sesuo apmokėjo už teisinę pagalbą byloje, todėl prašo priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
24. Ieškovė V. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 500 EUR už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, kad atsakovas turtą perleido tuo metu, kai ieškovė pareiškė ieškinį teismui, o piniginę kompensaciją sumokėjo, nes nenorėjo atiduoti pusę turto, ir tai niekaip nesusiję su išlaikymo dydžio padidinimu. Teismas teisingai nustatė pasikeitusius vaikų poreikius. Pažymi, kad vien dukrų maitinimui ieškovė kas mėnesį išleidžia apie 300 EUR, neskaičiuojant kito vaikų poreikiams reikalingo išlaikymo (nuomai, rūbams, mokymosi priemonėms, sveikatai, lavinimui). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pajamos yra 5 914,34 GBP. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie jo padidėjusias išlaidas gydymui. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nebuvo priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi teismas atstovavimo išlaidas priteisė pagal pateiktus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas A. N. 2018-02-06 apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – nedarbingumo lapelius su vertimais, medicininį dokumentą su vertimu ir raštą dėl išmokos. Šie įrodymai buvo persiųsti ieškovei susipažinimui.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai buvo persiųsti ieškovei ir ji turėjo galimybę su jais susipažinti bei galėjo pasinaudoti galimybe teikti paaiškinimus dėl jų, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).
27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir nauji įrodymai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.
28. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
29. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).
30. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.)
31. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, atsakovas įsipareigojo teikti šalių nepilnametėms dukroms K. N. ir G. N. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 86,89 EUR kas mėnesį. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaiko poreikius, susitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą.
33. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
34. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
35. Bylos duomenys tvirtina, kad šalių nepilnametės dukros gyvena su ieškove. Dukra K. N. bylos nagrinėjimo metu 2016 m. gruodžio 4 d. sulaukė pilnametystės. Dukra G. N. šiuo metu yra sulaukusi 8 metų amžiaus, ieškinio padavimo dienai išlaikymas nepilnemčiams vaikams iš atsakovo priteistas prieš du metus. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindžia tuo, kad, dukroms augant, jų poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių šiuos poreikius pilnai patenkinti. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė jokiais leistinais ir pagrįstais įrodymais, apeliaciniame skunde nesutikdamas, kad dukrų poreikiai nepadidėjo, savo poziciją iš esmės grindžia tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriais remtis teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 263 str.).
36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog ieškovė nuomojasi ne dviejų kambarių butą, o trijų kambarių butą Vilniuje ir poreikio nuomotis tokio dydžio butą nėra, tačiau šių savo aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Priešingai, iš 2016-03-01 nuomos sutarties matyti, kad ieškovė nuomojasi 2 kambarius trijų kambarių bute, esančiame Savanorių pr. 41-75, Vilniuje, už kuriuos per mėnesį moka 300 EUR (nuomos sutarties 1.1 p., 4.1 p., b.l. 30, t.1), todėl apelianto argumentai dėl poreikio nuomotis trijų kambarių butą atmestini kaip nepagrįsti.
37. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad jo darbo užmokestis sudarė 5 914 GBP. Apeliantas teigia, kad šiuo metu išlaikymo dydis, kurį atsakovas turi mokėti kiekvieną mėnesį yra po 183 EUR kiekvienai dukrai, o jo pajamos sudaro tik 353 GBP dydžio ligos pašalpa. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad apeliantui 2016-09-01 buvo diagnozuota sunki liga ir skirtingais laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 1 d. atsakovas buvo tik iš dalies darbingas ir jo pajamos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. spalio 19 d., nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. sausio 6 d. vidutiniškai sudarė 88,45 – 125,46 svarų sterlingų (GBP), tačiau apelianto ligos pašalpa paskaičiuota nuo atsakovui mokėto darbo užmokesčio, kuris vidutiniškai yra 5 914 GBP (b.l. 57, 63, 64-66, 101-109, t.1). Šių aplinkybių nepaneigia ir naujai pateikti įrodymai.
38. Be to, pažymėtina, kad dukra K. N. bylos nagrinėjimo metu 2016 m. gruodžio 4 d. sulaukė pilnametystės, todėl faktiškai apeliantas 150 EUR dydžio išlaikymą per mėnesį privalo teikti tik nepilnametei dukrai G. N., kuris nuo Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo skiriasi minimaliai (skirtumas 23,78 EUR). Atkeiptinas dėmesys, kad iki Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, atsakovas sutiko dukroms teikti po 86,89 EUR išlaikymą kas mėnesį, jau turėdamas sveikatos problemų (b.l. 55, 56, t.1).
39. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesiaiškino vaikų poreikių ir neteisingai MMA padidėjimą laikė esminiu pasikeitimu nustatant išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
40. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog, siekdama mažesnės nei pusės pripažįstamos minimalios išlaikymo sumos priteisimo, ieškovė neturėjo pareigos išsamiai argumentuoti dukters poreikių, kadangi akivaizdu, jog per dviejų metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė pragyvenimo lygis, o, mergaitėms augant, jų poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja. Be to bylos duomenys tvirtina, kad šalių dukrai K. N. nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d. buvo nustatytas pakartotinas lengvas neįgalumo lygis, todėl, akivaizdu, jog jai reikalingos papildomos išlaidos (b.l. 22, 28, t.1).
41. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie savo turtinę ir šeiminę padėtį (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gauna vidutiniškai 453 EUR atlyginimą, registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi vieną registruotą transporto priemonę, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. liepos 4 d. taip pat buvo nedarbinga dėl ligos ir šiuo laikotarpiu jos pamajos sudarė tik 109,91 EUR (b.l. 71, 72, t.1). Tuo tarpu, nors apeliantas pažymi, kad jam reikalingas medikamentinis gydymas, specialūs produktai, vitaminai, tačiau pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų jo išlaidas medikamentams, specialiam maistui ar pan. (CPK 178 str. , 185 str.). Šiuo metu į bylą pateiktas medicininis dokumentas su vertimu nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindžia. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje esančią medžiagą tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikams iš esmės yra panašios, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių dukros, tenka ir visos kitos su dukterų išlaikymu, susijusios išlaidos (suteikti gyvenamąjį plotą, mokėti jo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, slaugyti dukras jų ligos atveju ir pan.).
42. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, kadangi tam, kad sumokėti Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteistą 7 240,50 EUR kompensaciją ieškovei, jam teko savo turtą perleisti ir, būtent kompensacijos ieškovei sumokėjimas pablogino atsakovo turtinę padėtį. Tačiau tokie apelianto argumentai vertintini kritiškai, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas, žinodamas savo pareigą teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms, ne po Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-10 sprendimu priteistos kompensacijos, ėmėsi sudarinėti turto perleidimo sandorius, o tik 2016 metais, prieš pat ieškovei pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, t.y. 2016-09-05 dovanojimo sutartimi perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) motinai J. N. (b.l. 6-17, t.1), o 2016 m. rugsėjo 11 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę (b.l. 45, t.1). Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neatlygintinai perleisdamas savo turtą motinai sąmoningai blogino savo turtinę padėtį.
43. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį, kadangi vyresniajai dukrai išlaikymas didinamas už penkis mėnesius, todėl negali būti taikomas bendras dvylikos mėnesių išlaikymo dydis žyminiam mokesčiui apskaičiuoti. Kadangi ieškinio pateikimo dieną 2016-09-22 K. N. buvo likę mažiau nei trys mėnesiai iki pilnametystės, ieškinio suma yra 189,33 EUR (150 EUR-86,89 EUR=63.11 EURx3 mėn.), o ieškinio suma už išlaikymo nepilnametei dukrai G. N. priteisimą sudaro 757,32 EUR (150 EUR-86,89 EUR=63,11 EURx12 mėn.), todėl iš viso atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 28 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), todėl sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistina 28 EUR žyminio mokesčio suma.
44. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė pirmosios instancijos teisme ir pateikė sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad L. G. į Transfergo LTD laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2016-12-22 pervedė 2 651,52 EUR (b.l. 151, t.1). Tačiau toks prašymas nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl jo nenagrinėja ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 312 str.). Be to pateiktas sąskaitos išrašas ir jame nurodyti L. G. mokėjimo pavedimai nepatvirtina, jog šios išlaidos buvo skirtos būtent atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti.
45. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, kad į valstybės biudžetą iš A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistina 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) suma (vietoj nurodytos 45,44 EUR sumos.