- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1665-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00601-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Renata Volodko
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- O. Š., A. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Priemiestis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. Š. ir A. Š. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Priemiestis“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Savivaldybės įmonė (toliau ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir Miesto būstas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 14 285,97 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.
2. Nurodė, kad jai Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2018 m. liepos 17 d. gavo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės skambutį dėl buto užpylimo. Buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri nustatė, kad minėtas butas buvo užpiltas iš buto (duomenys neskelbtini). Dėl Buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos 2003 m. kovo 27 d. buvo sudaryta sutartis su atsakovu A. Š.. Butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini) suremontavo rangovas, buvo pateiktos sąskaitos faktūros 2 837,13 Eur ir 5 026,34 Eur sumoms, butą Nr. 18 suremontavo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Priemiestis“, kuris pateikė sąskaitą faktūrą 6 422,50 Eur sumai. Iš viso Miesto būsto nuostoliai sudaro 14 285,97 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė O. Š. atsiliepime prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį.
4. Atsakovas A. Š. atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei O. Š. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. Š. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 51,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu kelia statinių savininkų (valdytojų) deliktinės atsakomybės klausimą, tvirtindama, kad atsakovai, kaip faktiniai buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojai, yra atsakingi už butui Nr. (duomenys neskelbtini), butui Nr. (duomenys neskelbtini) ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) kilusią žalą, kurią atlygino Miesto būstas (14 038,28 Eur). Ieškinyje Miesto būstas nurodė ir tam tikras sutartines nuostatas, susijusias su tuo, kad avarijų likvidavimo išlaidas apmoka dėl to kalti asmenys, tačiau Miesto būstas nurodyta 2003 m. kovo 27 d. tarp UAB „Priemiestis“ ir A. Š. sudaryta sutartis yra nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16643-1012/2018, įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 17 d. Miesto būstas, kreipdamasis į teismą 2022 m. kovo 2 d. su ieškiniu negali reikšti reikalavimų, remdamasis prieš daugiau nei 3 metus nutraukta sutartimi. Vandentiekio avarija bute Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta minėta buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, įsiteisėjimo dieną. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusio vandens ventilio ir dėl to įvykusio vandens išsiliejimo, žalą patyrė buto Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai. Teismo posėdžio metu atsakovės O. Š. atstovas nurodė, kad šiuo atveju teisinis santykis kvalifikuotinas kaip subrogacija, todėl ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, bet pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šiuo atveju reikalavimas perėjo Miesto būstui regreso tvarka, nes reikalavimas buvo patenkintas iš Miesto būsto turto. Miesto būstas nereikalauja didesnių sumų priteisimo, nei žalos patyrė pradiniai kreditoriai. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) avarijos dieną (2018 m. liepos 17 d.) nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei (įrašas galioja nuo 2017 m. rugsėjo 21 d.). Miesto būstas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, taigi butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamoji patalpa priklausanti Vilniaus miesto savivaldybei, ją patikėjimo teise valdo Miesto būstas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą.
7. Nepaisant to, kad viešame registre Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas pagal jau minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą yra Miesto būstas. Būtent Miesto būstas pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį turėjo atlyginti (ir atlygino) žalą, todėl teismas darė išvadą, kad regreso tvarka reikalavimas perėjo Miesto būstui įstatymo pagrindu. Ieškinio senaties terminą naujasis kreditorius (Miesto būstas) turi skaičiuoti pagal tas pačias taisykles, pagal kurias jį būtų skaičiavęs pradinis kreditorius (žalą dėl butų užpylimo patyrę asmenys) atsakingo už žalą asmens atžvilgiu, t. y. nuo tada, kuomet pradinis kreditorius sužinojo apie padarytą žalą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pradiniai kreditoriai apie padarytą žalą sužinojo 2018 m. liepos 17 d. (tą pačią dieną apie žalą sužinojo ir Miesto būstas), todėl subrogacijos pagal įstatymą atveju ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. liepos 18 d. ir baigėsi 2021 m. liepos 18 d. Miesto būstas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 2 d., o atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą teismas jį taikė ir atmetė ieškinio reikalavimą dėl 14 038,28 Eur žalos (nuostolių) priteisimo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti.
9. Nurodė, kad ieškovė apie patirtų nuostolių dydį sužinojo tik nuo sąskaitų-faktūrų, kuriose buvo pateiktos ieškovei sumos, gavimo dienos, atitinkamai 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. sausio 18 d. Ieškovė ieškinį dėl nuostolių priteisimo šioje byloje teismui pateikė 2022 m. kovo 2 d. Taigi 2019 m. kovo 8 d. sąskaitų faktūrų ieškinio senaties terminas ieškinio pateikimo dienai nebuvo pasibaigęs, o 2019 m. sausio 18 d. gavus sąskaitas-faktūras ieškinio senaties terminas turėtų būti pripažintas praleistu neženkliai ir atnaujintas. Ieškovė, negavusi sąskaitų ir nežinodama kokio dydžio nuostoliai patirti, negalėjo kreiptis į teismą dėl minėtų nuostolių priteisimo, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. liepos 18 d.
Atsiliepimas
10. Atsakovė O. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl ko terminas turėtų būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo esmę ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.
11. Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme su ieškinio senaties taikymu susijusių įrodymų bei atsikirtimų neteikė, neįrodinėjo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nuomos sutarties pagrindu atsakovo teisė nuomos pagrindais valdyti butą niekada nebuvo išviešinta. Jeigu būtų laikoma, kad atsakovas buvo teisėtas buto (duomenys neskelbtini), valdytojas, jis negali būti atsakingas už tretiesiems asmenims padarytą žalą, nes nėra kaltas dėl žalos atsiradimo. Byloje nustatyta, kad trūko buto virtuvėje, kuria gyventojai niekada nesinaudojo, buvęs šalto vandens ventilis iki apskaitos prietaiso, kurio trūkimas niekaip nesusijęs su atsakovų veiksmais ar neveikimu, eksploatuojant butą. Statinio techninės priežiūros žurnale nėra atžymos apie tai, kad gyvenamojo namo administratorius būtų vykdęs profilaktinį vamzdynų patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad Butas Nr. (duomenys neskelbtini) avarijos dieną (2018 m. liepos 17 d.) nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei (įrašas galioja nuo 2017 m. rugsėjo 21 d.). Miesto būstas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas.
14. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškinio senaties termino skaičiavimu. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad pradiniai kreditoriai apie padarytą žalą sužinojo 2018 m. liepos 17 d. (tą pačią dieną apie žalą sužinojo ir ieškovė), todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. liepos 18 d. ir baigėsi 2021 m. liepos 18 d. Apeliantė apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad ieškovė apie patirtų nuostolių dydį sužinojo tik nuo sąskaitų-faktūrų, kuriose buvo pateiktos ieškovei sumos, gavimo dienos, atitinkamai 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. sausio 18 d. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. liepos 17 d. įvyko įvykis, kurio metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlieti butai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė patvirtina, kad ji buvo informuota apie įvykusį įvykį tą pačią dieną, kadangi jai skambino nuomininkė, buvo iškviesta avarinė tarnyba. 2018 m. liepos 18 d. ieškovės atstovai buvo nuvykę į įvykio vietą. Taigi, jau nuo 2018 m. liepos 17 d. ieškovė žinojo apie įvykusį įvykį, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. liepos 18 d. 2019 m. sausio ir kovo mėnesiais, kai ieškovė gavo sąskaitas už remonto darbus, paaiškėjo tik konkretus žalos dydis, bet ne žalos padarymo faktas, kuris ieškovei buvo žinomas nuo 2018 m. liepos 17 d.
17. CK 1.131 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas tokį prašymą pateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
18. Šiuo atveju ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme su ieškinio senaties taikymu susijusių įrodymų bei atsikirtimų neteikė, neįrodinėjo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, todėl turėtų būti atnaujinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė byloje nenurodo priežasčių, kurios lėmė ieškinio senaties termino praleidimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui pareikšti praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių nebuvo galimybės kreiptis į teismą, todėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
20. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo A. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsaskovui A. Š. iš ieškovės priteisiant 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.