Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys G. P., L. P., antstolė S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas išieškotojas kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti, kad ½ skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkui asmeniškai, iš kurio būtų galima išieškoti išieškotojo naudai. Nurodoma, kad skolininkas neturi pakankamai turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-323-945/2016 dėl 10 225 Eur skolos išieškojimo, o jo sutuoktinė gauna darbo užmokestį. Suinteresuoti asmenys skolininkas ir jo sutuoktinė atsiliepimu į prašymą nesutiko su išieškotojo reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodoma, kad prašoma priteisti skola yra asmeninė skolininko prievolė (pagal 2009 m. rangos sutartį), o ne bendra jungtinė sutuoktinių prievolė, nes santuoka sudaryta 2012-09-21. Taigi, asmeninė prievolė turi būti vykdoma iš asmeninio skolininko turto, todėl prievolės vykdymo nukreipimas į ½ dalį sutuoktinės gaunamų pajamų pažeistų jos interesus. Skolininkas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamo turto: žemės klypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, bendrojo turto dalies nustatymas pablogintų šeimos padėtį bei pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Šeimoje auginami du nepilnamečiai vaikai ir vienas pilnametis vaikas, kuriam teikiamas išlaikymas. Šeima susideda iš penkių asmenų, kai tuo tarpu šeimos gaunamos pajamos sudaro tik sutuoktinės gaunamas 400 Eur darbo užmokestis per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi rašymą tenkinto ir nustatė, kad skolininkui G. P. priklauso ½ sutuoktinės L. P. gaunamo darbo užmokesčio.Teismas nurodė, kad asmeninio skolininko turto nepakanka asmeninei prievolei išieškoti, todėl galima nustatyti sutuoktinio dalį, esančią bendrame turte, kad iš šio skolininko turto būtų galima vykdyti išieškojimą. Turto dalies nustatymas nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, nes CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kurį turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, jeigu vykdant išieškojimą, skolininko nuomone, yra pažeidžiamos vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos, skolininkas turi teisę skųsti antstolės veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys (toliau – apeliantai) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prievolė, dėl kurios išieškojimo prašoma nustatyti dalį bendrame sutuoktinių turte, yra asmeninė, kuri atsirado 2009 m. sudarytos rangos sutarties pagrindu. Santuoką suinteresuoti asmenys sudarė 2012-09-21, todėl prievolės vykdymo nukreipimas į ½ dalį sutuoktinės gaunamų pajamų pažeistų jos interesus.Skolininkas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Jeigu šio turto nepakaktų išieškoti prievolę, tik tokiu atveju būtų galima nukreipti išieškojimą į bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Dėl šių priežasčių antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, neišnaudojo visų galimų priemonių asmeninei skolai išieškoti iš turimo asmeninio nekilnojamo turto.Teismas neatsižvelgė į tai, kad šeimoje auginami trys vaikai, kuriems reikalingas išlaikymas, todėl turto dalies nustatymas pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Šeimos vieninteles pajamas sudaro sutuoktinės gaunamas 400 Eur darbo užmokestis, todėl šeimos finansinė padėtis yra labai sunki. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas vieno sutuoktinio gaunamos pajamos pripažįstamos abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Skolininkas tokiu būdu įgija turto / pajamų, iš kurių, nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, galimas jo skolos pareiškėjui išieškojimas.

6.2. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtent asmeninės prievolės pobūdis ir sąlygoja bendro turto dalies nustatymą. Sutuoktinės interesai būtų pažeisti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinio asmeninė prievolė būtų išieškoma iš sutuoktinės asmenine nuosavybe priklausančio turto.

6.3. Byloje yra duomenys, kad asmenine nuosavybe priklausančio skolinko turto nepakanka išieškoti 10 225 Eur skolos. Skolininkui priklausančio nekilnojamo turto vertė sudaro 2 729 Eur, šį turtą anstolė yra areštavusi nuo 2015 m. Skolininkas registruotų transporto priemonių neturi, nedirba, sąskaitose piniginių lėšų neturi. Kitų kreditorių naudai nekilnojamą turtą yra areštavusios antstolės A. A. ir G. K.. Pareiškėjui priklausanti skolos dalis yra nepadengta.

6.4. Naginėjamu atveju atskirasis skundas paduotas ne dėl nutarties dėl antstolio veiksmų, išieškant turtą iš skolininko turto dalies, o dėl nutarties, kurioje buvo nagrinėjamas prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, todėl suinteresuotų asmenų skundo argumentas, jog nukreipus išieškojimą į ½ dalį sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nėra susijęs su teismo nutarties objektu.

6.5. Be to, vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas pirmiausia yra vaikų tėvų pareiga, todėl tai nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkui priklausančio turto. Suinteresuoti asmenys neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Skolininko turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau išieškojimas iš skolininkui priklausančios piniginių lėšų dalies galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolinkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausančio turto dalies nustatymo sąlygų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 667 straipsnio pagrindu nustatyta, kad skolininkui G. P. priklauso ½ sutuoktinės L. P. gaunamo darbo užmokesčio, pagrįstumo ir teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši teismo procesinio sprendimo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, užtikrina vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei atitinka susiformavusią teismų praktiką. Suinteresuotų asmenų atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo prašymą, į kuriuos, teisingai kvalifikuodamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakė ir pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų, kurie nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad išieškojimas vykdomas pagal asmeninę sutuoktinio G. P. prievolę, atsiradusią iki santuokos įregistravimo. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo atskirajame skunde, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tačiau, jeigu asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka, toks išieškojimo būdas nėra vienintelis. Asmeninės fizinio asmens prievolės gali būti taip pat išieškomos ir iš turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Šią teismo poziciją patvirtina CK nuostatos, pagal kurias iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Šių interesų apsaugai užtikrinti vykdymo procese būtent ir taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, pagal kurias jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, ir per antstolio nustatytą terminą prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nepateikiamas, išieškojimas iš turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, nutraukiamas (CPK 667 str. 1 d.). Taigi, išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė). Dėl to argumentas, kad turto dalies nustatymas skolininko asmeninei turtinei prievolei išieškoti pažeidžia jo sutuoktinės teises, iš esmės prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Priešinga išvada nepagrįstai priešpastatytų skolininko sutuoktinio interesus prieš kreditoriaus teisę reikalauti asmeninės turtinės prievolės įvykdymo iš skolininko, jeigu skolininkas neturi asmeninio turto asmeninei turtinei prievolei įvykdyti. Atskirajame skunde nurodoma, jog antstolė neišnaudojo visų galimybių išieškoti iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Nagrinėjamu atveju antstolė nustatė, kad skolininkas neturi pakankamai asmenine nuosavybės teise priklausančio turto (vertė – 2 729 Eur), į kurį gali būti nukreiptas asmeninės 10 225 Eur skolos išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, o VSDFV duomenimis sutuoktinė L. P. gauna 400 Eur darbo užmokestį, todėl CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka pagrįstai priėmė 2016 m. birželio 21 d. pasiūlymą Nr. S-11119477 išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir apie tai informuoti antstolę (b. l. 5, 6). Antstolės pasiūlyme nurodyta, kad sutuoktinės sąskaitos yra areštuotos (b.l. 6). Pažymėtina, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklasantį turtą be antstolės S. V., taip pat yra areštavusios ir antstolė A. A., antstolė G. K. (b.l. 50-72), kas rodo, kad be pareiškėjo išieškotojo skolininkas turi dar ir kitų kreditorių arba papildomų turtinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų skolininko ir jo sutuoktinės atsiliepime į prašymą išdėstytas aplinkybes, susijusias su galimu nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu, pagrįstai argumentavo, kad turto dalies nustatymas pats savaime nepažeidia nepilnamečių vaikų interesų, o esant išieškojimo negalimumo iš skolininko turto tvarkos pažeidimams, skolininkas turi teisę skųsti antstolės veiksmus CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Be to, pareiškėjas teisingai nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą, kad suinteresuoti asmenys, siekdami nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, neprašė nukrypti nuo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto lygių dalių principo, todėl teismas, neturėdamas faktinio pagrindo, nenustatinėjo kitos, nei pareiškėjo prašyme nurodytos skolininkui priklausančios dalies bendrame turte. Tačiau apeliacinis teismas pasisako ir šiuo aspektu, įvertindamas apeliantų į bylą pateiktus duomenis.Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kai turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, vykdymo procese, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). <...> Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra pirmiausia vaikų tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas vaikams išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese. Suinteresuoti asmenys kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teigti, jog dalies nustatymas bendrame turte pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nurodė tai, kad jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai ir vienas pilnametis vaikas, šiuo metu skolininkas nedirba, todėl skolininko sutuoktinei vienai tenka išlaikyti penkių asmenų šeimą. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra poreikis nukrypti nuo lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja šiuos teisiškai reikšmingus faktus. Suinteresuoti asmenys augina vieną bendrą nepilnametį vaiką Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l. 47). Šiam vaikui išlaikymą privalo teikti abu suinteresuoti asmenys. L. P. dukros iš pirmosios santuokos K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina (b. l. 46). Byloje duomenų apie tai, ar buvęs L. P. sutuoktinis neteikia savo nepilnametei dukrai išlaikymą, nėra. Šias aplinkybes turėjo įrodyti apleiantė. Tačiau, net ir darant prielaidą, kad buvęs sutuoktinis materialiai nesirūpina nepilanmete dukra ir L. P. tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, šios aplinkybės nepanaikina prigimtinės abiejų tėvų pareigos rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Jeigu L. P. buvęs sutuoktinis pažeidžia savo nepilnametės dukters tėvo pareigas, L. P. turi teisę ginti tiek savo, tiek nepilnametės dukters teises įstatymų nustatyta tvarka, o ne kompensuoti savo teisių pažeidimą kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimo sąskaita. Papildomai sunkiai turtinei padėčiai įrodyti skolininkas nurodo, kad kartu gyvena su juo pilnamtetis sūnus iš pirmos santuokos J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra baigęs gimnaziją ir toliau įstojęs mokintis į Kauno technikos kolegiją, todėl skolininkui taip pat tenka pareiga išlaikyti sūnų (b.l. 36). Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiam pilnamečiui vaikui yra reikalinga parama (CK 3.192 ¹ straipsnis), kad ji yra realiai teikiama. Be to, iš 2016-08-25 studijų sutarties Nr. U1-356 matyti, kad J. P. įregistruotas į valstybės finansuojamą vietą nuolatine studijų forma studijuoti Kolegijos Inžinerijos mokslų fakultete (b. l. 49). Pats skolininkas yra darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) metais). Duomenų, jog egzisuotoja objektyvios sąlygos, ribojančios jo galimybę dirbti, nėra, todėl yra pagrindas laikyti, jog skolininkas turi realias galimybes pagerinti šeimos turtinę padėtį savo iniciatyva ir sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje apeliantų pateikus duomenis apie pareigą išlaikyti vaikus, kurių pagrindu jie neformulavo reikalavimo, sprendžia, kad ir šie duomenys neduoda pagrindo skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, tinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų nustatymo esant tikslingumui apsaugoti įstatymo saugomus interesus atitiko susiformavusią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuotų asmenų (b.l. 95, 97). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio 8.16 p. reikalavimus (maksimalus dydis – 308,76 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas, neviršijančias Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, atmetus atskirąjį skundą, šias išlaidas priteisia iš suinteresuotų asmenų pareiškėjo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjo K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš suinteresuotų asmenų G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtų eurų) iš kiekvieno išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.