Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui R. D. ir jo atstovui advokatui D. D.,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei D. G.-B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4, 8 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2018 m. sausio 30 d. buvo surašytas tokio turinio administracinio nusižengimo protokolas: Raseinių r. sav., MK ,, (duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete, 2017 m. gegužės mėn. 9 d. 20.00 val. iki 2017 m. spalio mėn. 15 d. 23.59 val. Patikrinimo aktu Nr. 229 nustatyta, kad R. D., MK ,, (duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete, būdamas medžioklės vadovu, medžioklės lapuose Nr. 128 ir 147, išduotuose medžioti, MK ,, (duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete Raseinių r., nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 11 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 15 d., organizavo medžiokles ir medžiojo, kai medžioklės lapai buvo negaliojantys; 2017 m. gegužės 29 d. MK ,, (duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete būdamas medžioklės vadovu, medžiojo, organizavo medžiokles ir sumedžiojo šerno patelę medžioklės lape Nr. 128 išduotame medžioti MK ,, (duomenys neskelbtini)" plotų vienete, kai medžioklės lapas buvo negaliojantis, nes nepažymėtas medžioklės plotų vieneto antspaudu.

Teismo posėdžio metu R. D. parodė, kad prisipažįsta dėl padarytų nusižengimų, tačiau nesutinka dėl jų kvalifikacijos. Šernai jo laukuose niokojo pasėlius ir jam buvo pasiūlyta pačiam prižiūrėti tuos laukus. Tuo pagrindu būrelis išdavė medžioklės lapus, pasitikslino kaip juos reikia pildyti, instrukcijose, nurodytose medžioklės lapo antroje pusėje, ir pagal tas taisykles medžioklės lapus pildydavo. Kadangi nėra klubo narys, nedalyvauja susirinkimuose, todėl nežino kokia yra tvarka medžioklės lapų išdavimo. Kuomet baigėsi medžioklės lapų galiojimo laikas, juos pasirašė ir perdavė V. B.. 2017 m. gruodžio mėnesį jam paskambino iš Kauno ir pranešė apie pažeidimus. Kuomet sumedžiojo šerno patelę, t. y. 2017-05-29, nurodė tai medžioklės lape kaip reikalaujama ir tą pačią dieną pranešė pirmininkui. Mėginius jis paėmė pats. Šie du medžioklės lapai yra pirmieji, prieš tai jokios patirties neturėjo. Kelis kartus dalyvavo medžioklėse tik kaip kviestinis. Pats medžioklės lapų nepildydavo, kaip vadovas medžiojo pirmą kartą pagal 2017-05-06 išduotą medžioklės lapą. Apie medžioklės lapui keliamus reikalavimus nežinojo.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. D. pažįsta. R. D. yra ūkininkas ir medžioklės plotai, kuriuose medžioja jo medžiotojų klubas priklauso R. D.. R. D. neseniai įstojo į medžiotojus, tačiau jų medžiotojų klubui nepriklauso. Pas juos yra priimta visiems ūkininkams išduoti medžioklės lapus, kad jie galėtų savo žemėse medžioti, nes šernai jų žemėms daro žalą. Tuo pagrindu jis R. D. išdavė du medžioklės lapus. Kaip vėliau paaiškėjo, išduodamas medžioklės lapus jis padarė klaidą – ant medžioklės lapų neuždėjo anspaudo. Jis paklausė R. D., kodėl jis nepriminė jam apie antspaudus, R. D. atsakė, kad tiesiog nežinojo, kad tokio antspaudo reikėjo. Pripažįsta, kad dėl šios klaidos yra kaltas jis, nes neatsakingai pažiūrėjo į išduodamus lapus, nors tai naujas medžiotojas. Daugiau viskas lapuose užpildyta tinkamai. Klubo įstatuose nėra numatyta, kad asociacija privalo dėti antspaudą. 2017 metais iš viso išdavė virš 200 medžioklės lapų, tačiau tik šie du lapai pasitaikė be antspaudų. Tai netgi pirmas kartas per 15 metų laikotarpį, kiek laiko yra įsteigtas jų medžiotojų klubas. Taip pat pažymėjo, kad R. D. už sumedžiotą šerną buvo valstybės skatintas, nes sumedžiojo maru sergantį šerną.

Protokolą surašiusios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė D. G.-B. (toliau – institucijos atstovė) teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokolą. Apie pažeidimus buvo sužinota tik po atlikto patikrinimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalį R. D. yra kaltinamas dėl to, kad buvo organizuojama ir vykdoma medžioklė su negaliojančiais medžioklės lapais, dėl ko jis negalėjo medžioti toje teritorijoje. O pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nes buvo sumedžiotas gyvūnas, kurio neturėjo teisės sumedžioti, kadangi medžioklė buvo vykdoma su negaliojančiais medžioklės lapais. Daugiau jokių pažeidimų medžioklės lapuose nėra, tik tai, kad juose nėra antspaudo.

2017 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akte nurodoma, kad medžiotojas R. D. būdamas medžioklės vadovu medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotų vienete, medžiojo ir organizavo medžiokles, kai medžioklės lapai Nr. 128 ir 147 negaliojo. 2017-05-29 medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotų vienete R. D. organizuotoje medžioklėje (su negaliojančiu medžioklės lapu Nr. 128) medžiotojas M. D. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) sumedžiojo šerno patelę (b. l. 2).

2017 m. gegužės 6 d. Medžioklės lapas Nr. 128 (b. l. 3) ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. Medžioklės lapas Nr. 147 (b. l. 5) patvirtina, kad medžioklės vadovui buvo leista organizuoti medžioklę (medžioti) Raseinių savivaldybėje esančiame MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete.

KB „Raveta“ 2017 m. gegužės 31 d. mėginio paėmimo trichinelių lervoms nustatyti matyti, kad R. D. 2017 m. gegužės 29 d. paėmė (duomenys neskelbtini), sumedžiotos šerno patelės mėginius. Mėginį tyrimui 2017 m. gegužės 30 d. pristatė V. B. (b. l. 4).

Išrašas iš Medžiotojų sąvado tvarkymo sistemos bei Laikinojo medžiotojo bilieto šaknelė patvirtina, kad R. D. nuo 2010 m. sausio 1 d. turi teisę medžioti (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, laiko įrodytu, kad R. D., MK ,, (duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete, būdamas medžioklės vadovu, medžioklės lapuose Nr. 128 ir 147, išduotuose medžioti, MK "(duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete Raseinių raj., nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 11 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 15 d., organizavo medžiokles ir medžiojo, kai medžioklės lapai buvo negaliojantys, nes juose nebuvo medžioklės plotų naudotojo antspaudo. Taip pat jis 2017 m. gegužės 29 d. MK ,, (duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete būdamas medžioklės vadovu, medžiojo, organizavo medžiokles ir sumedžiojo šerno patelę medžioklės lape Nr. 128 išduotame medžioti MK ,, (duomenys neskelbtini)" plotų vienete, kai medžioklės lapas buvo negaliojantis, nes nepažymėtas medžioklės plotų vieneto antspaudu.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015).

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Dėl ANK 290 straipsnio 4 dalies

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, jog nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 4 dalyje R. D. inkriminuotas dėl to, jog medžioklė buvo vykdoma teritorijoje, kurioje jis neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių sisteminė analizė rodo, kad medžioti asmenys turi teisę medžioklės plotų vienetuose (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5, 11, 14, 15 punktai, 7 straipsnis). Medžioklės įstatymo 7 straipsnyje yra nurodyti plotai ir teritorijos, kuriuose medžioklė yra draudžiama, t. y. kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose ir rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai; kitose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas negali būti medžiojama ir kurias nustato institucijos, sudarančios medžioklės plotų vienetus šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad R. D. medžiojo teritorijoje, kurioje neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.

Byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, kad R. D. organizavo medžiokles ir medžiojo MK ,, (duomenys neskelbtini)" medžioklės plotų vienete, su jam išduotu medžioklės lapu, kuriame nurodyti medžioklės plotai ir yra MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienetas, t. y. medžioklę vykdė teritorijoje, kurioje leistina tai daryti. Teismas pažymi, jog vien tai, kad medžioklės lapas tik formaliai neatitinka jam keliamų reikalavimų – nebuvo medžioklės plotų naudotojo antspaudo – nesudaro pagrindo išvadai, kad R. D. medžiojo teritorijoje, kurioje neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 4 dalyje, sudėties (objektyviosios ir subjektyviosios pusės), dėl ko administracinio nusižengimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies

ANK 290 straipsnio 8 dalis numato, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

Byloje nekilo ginčo dėl faktinių šerno patelės sumedžiojimo aplinkybių. Teismas laiko jas pilnai įrodytomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. D. yra medžiotojas, turintis teisę medžioti, nors formaliai jis organizavo ir dalyvavo medžioklėje, kai to daryti negalėjo, t. y. medžioklės lapas nebuvo tinkamai užpildytas. Tačiau jo veiksmai nebuvo atlikti siekiant sumedžioti draudžiamą medžioti gyvūną, nuslėpti duomenis apie vykdomas medžiokles, pasisavinti sumedžiotus gyvūnus, jis nenaudojo draudžiamų medžioklės būdų ir pan., t. y. jis nevykdė neteisėtos medžioklės (brakonieriavimo), kaip tai suprantama bendrąja prasme. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės: kiekvieną kartą vykdydamas medžioklę jis pildė medžioklės lapus pagal nustatytas taisykles (medžioklės lapuose nurodytos medžioklės datos, medžiotojai ir jų medžiotojų bilietų numeriai, medžiotojai pasirašydavo lapuose, taip patvirtindami apie savo dalyvavimą medžioklėse, apie sumedžiotą gyvūną pažymėjo medžioklės lape nurodydamas jo lyti ir amžių), sumedžiojus šerno patelę R. D. pranešė apie tai medžioklės lapą išdavusiam asmeniui, paėmė mėginius ir juos pristatė pirmininkui, kuris, kaip reikalauja nustatytos taisyklės, pristatė į atitinkamas institucijas mėginius ištyrimui. Pats užpildytus medžioklės lapus su nurodyta informacija apie vykdytas medžiokles bei sumedžiotą gyvūną grąžino V. B., kuris minėtus medžioklės lapus perdavė patikrinimui Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Kaip teismo posėdžio metu pripažino ir institucijos atstovė, daugiau jokių pažeidimų nei R. D. veiksmuose nei medžiotojų klubo pirmininko V. B. veiksmuose nustatyta nebuvo. Taigi įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad vien tik formalus medžioklės lapo trūkumas – nebuvo medžioklės plotų naudotojo antspaudo, negali būti prilygintas draudžiamai medžioklei (brakonieriavimui).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog nevertino medžioklės lapo išdavimo tvarkos, nes jis pačių medžioklės lapų neišduoda, nežinojo privalomų medžioklės lapo rekvizitų, domėjosi tik kaip reikia tinkamai juos užpildyti vykdant medžioklę, nors jis teisę medžioti turi nuo 2010 metų, tačiau tai buvo pirmi jo vardu išduoti medžioklės lapai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinį teisės nusižengimą R. D. padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, būtent dėl nerūpestingumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalies (pagal šiuo metu galiojančio ANK 290 straipsnio 8 dalis) norma iš esmės įtvirtina atsakomybę už vieną iš draudžiamos medžioklės rūšių. Todėl šios normos sankcija numato gana griežtą baudą su teisės medžioti atėmimu, pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Neteisėtai gyvūną sumedžiojęs asmuo privalo atlyginti gamtai padarytą žalą. Kita vertus, nuo draudžiamos medžioklės būtina skirti įvairius mažiau pavojingus Medžioklės taisyklių pažeidimus, padarytus iš esmės teisėtos medžioklės metu. Už tokius pažeidimus atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 1 ir 2 dalyse (pagal šiuo metu galiojančio ANK 290 straipsnio 1, 2 dalys).

ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Taigi byloje nustačius, kad iš esmės medžioklė buvo vykdoma teisėtai, ne draudžiamu būdu, ne draudžiamu metu, sumedžiotas ne licencijuojamas gyvūnas, kad nustatytas tik formalus medžioklės lapo trūkumas – jis neantspauduotas, o jokių kitų pažeidimų nenustatyta, žala gamtai nepadaryta, juolab jog sumedžiota maru sirgusi šerno patelė, už kurią, pasak liudytoja V. B., medžiotojų būrelis gavo iš valstybės išmoką, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes R. D. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į ANK 290 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.

Pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys: iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, laiko, kad R. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 636 straipsniu ir 637 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pripažinti, kad R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam įspėjimą.

Administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.