- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1662-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00602-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daukšiagirio sodai“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Prienų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daukšiagirio sodai“ ieškinį atsakovei Prienų rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kompensacijos už sunaikintus sodinius priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Daukšiagirio sodai“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės (toliau – atsakovė) 13 307,98 Eur kompensaciją už iškirstas 54 obelis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 1993 m. Daukšiagirio sodininkystės įmonė buvo privatizuota ir reorganizuota į UAB „Daukšiagirio sodai“. Ieškovė perėmė Daukšiagirio sodininkystės įmonės turtą (vaismedžius, pastatus, techniką ir kt.). Prienų rajono valdybos žemės ūkio skyriaus vedėjo patvirtintu perduodamo turto apyrašu sodininkystės padaliniui perduota 301 ha sodų pagal Žemės ūkio ministerijos Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto Kauno geodezijos skyriaus paruoštą Daukšiagirio sodininkystės tarybinio ūkio planą. 1994 m. su Prienų žemėtvarkos tarnyba buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 220 ha žemės nuomos. Į šį žemės plotą pateko ir sodo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Obelys šioje teritorijoje įveistos 1985–1987 m. Šiame žemės sklype 2001 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės savininkams. Ieškovė su S. M. sudarė žemės nuomos sutartį. Vykdant 2017 m. spalio 9 d. A. V. prašymą dėl kelio įrengimo į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus darbuotojai atliko pakartotinę valstybinės žemės kontrolę tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikros metu nustatyti riboženkliai tarp sklypų. S. M. nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuoto žemės sklypo ribos buvo perkeltos, iš jo paimta dalis žemės sklypo ir šios žemės dalies sąskaita nustatytas pravažiavimas į A. V. priklausantį žemės sklypą. 2019 m. rugpjūčio 29 d. pakoreguotoje žemės sklypo vietoje buvo sudarytas 0,1664 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. gruodžio 31 d. perduotas atsakovei patikėjimo teise, siekiant įrengti gatvę, kuriai suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. 2020 m. kovo 27 d. žemės sklype, pavadintame (duomenys neskelbtini) gatve, buvo išpjautos augančios obelys. Obelys buvo ieškovės nuosavybė, jas išpjovus ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėjo D. K. 2020 m. kovo 27 d. iškirstų vaismedžių vertės įvertinimo aktu nustatyta, kad nupjautos 54 obelys, kurių vertė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais, yra 6 584,48 Eur. Netekusi vaismedžių, ieškovė neteko ir iš jų gaunamų pajamų, siekiančių 6 723,50 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovė teigė, kad ieškovė nėra sudariusi valstybinės žemės ploto, kuriame numatytas įrengti kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, valstybinės žemės nuomos sutarties. 0,1664 ha žemės sklypas priklauso valstybei, perduotas atsakovei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti ir nebuvo valdomas ieškovės, todėl ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl želdinių, esančių ar buvusių tame sklype.
4. Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. NŽT nurodė, kad 0,1664 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo atsakovė. Inventorizacijos sąraše nurodytas plotas hektarais ir bendras vaismedžių kiekis, o obelų išdėstymo schema ar kitas dokumentas, iš kurio būtų galima nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje augusios obelys buvo ieškovės nuosavybė, byloje nepateikta. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ieškovė naudojosi valstybinės žemės plotu, kuriame yra kelias.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 462,55 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 237,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė valstybei iš atsakovės 8,57 Eur, o iš ieškovės 9,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir NŽT Prienų ir Birštono skyrius nėra sudarę valstybinės žemės ploto, kuriame numatytas įrengti kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė, valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrojo naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė, Nr. PA-31) niekada nebuvo S. M. nuosavybės teise valdomo 1,80 ha žemės sklypo dalis, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad šio žemės sklypo ribos buvo keičiamos. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, nėra.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė perėmė Daukšiagirio valstybinės sodininkystės įmonės turtą (vaismedžius, pastatus, techniką ir kt.), šią aplinkybę patvirtina 1992 m. kovo mėn. Prienų rajono Daukšiagirio valstybinio sodininkystės ūkio sodininkystės padalinio savarankiškai veiklai perduodamo turto apyrašas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog perduodamas 93 ha jauno sodo (obelų) ir derantis sodas, iš kurio 208 ha – obelys. Teismas, nurodęs, kad tuo metu visa žemė buvo valstybinė, padarė išvadą, jog ieškovės iš Daukšiagirio valstybinės sodininkystės įmonės perimti sodai buvo valstybinėje žemėje. Iš 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties teismas nustatė, kad ieškovei buvo išnuomotas 292 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005 m. kovo 2 d. privačios žemės nuomos sutartis Nr. 13 patvirtina, kad S. M. trejiems metams išnuomojo ieškovei sodininkystei 4,40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. sausio 15 d. žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad S. M. iki 2021 m. sausio 15 d. išnuomojo ieškovei sodininkystei 1,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių orto foto duomenų matyti, kad ieškovei priklausantis sodas yra viename masyve, dalis jo yra S. M. priklausančiame žemės sklype, kuris ribojasi su valstybei nuosavybės teise priklausančiu 0,1664 ha žemės sklypu, kuriame taip pat augo ginčo obelys. Iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T3-27, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvei suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas priedo – (duomenys neskelbtini) gatvių išdėstymo plano matyti, kad abipus gatvės yra medžiai. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1664 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iškirstos obelys priklausė ieškovei. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės nurodytos aplinkybės, pagrįstos rašytiniais įrodymais, kad žemės sklypas, kuriame augo ieškovei nuosavybės teise priklausančios išpjautos obelys, yra 11,53 ha ploto. Ieškovė pateikė naudojamos žemės planą, 2019 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. birželio 17 d. teiktas paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gauti, į kurias, be kita ko, įtrauktos kaip ieškovės naudojamos ir 11,53 ha žemės ūkio naudmenos. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės rodo, jog ieškovė naudojosi minėtomis obelimis, jas prižiūrėjo, gavo už jas išmokas iš valstybės. Įvertinęs minėtas aplinkybes, pagrįstas rašytiniais įrodymais, orto foto duomenis, tai, kad obelys pasodintos prieš 30 metų, ieškovė jas įgijo privatizavusi sodininkystės tarybinį ūkį, tuo metu sodininkystės ūkis buvo valstybinėje žemėje, ieškovė visą laiką obelis prižiūrėjo, deklaravo pasėlius (obelis), per visą laiką nekilo klausimų institucijoms dėl obelų priklausomybės, teismas padarė išvadą, jog valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusios ir atsakovės sprendimu iškirstos obelys nuosavybės teise priklausė ieškovei, o aplinkybės, kad ginčo obelys buvo valstybinėje žemėje ir ieškovė nebuvo sudariusi tos žemės nuomos sutarties, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės.
8. Teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė iškertant jai nuosavybės teise nepriklausantį svetimą turtą – ieškovei nuosavybės teise priklausančias obelis be šios sutikimo, nesusitarus dėl kompensacijos, taip pažeidžiant ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausančius medžius. Šios aplinkybės įrodytos atsakovės patvirtintais faktais, kad ji organizavo medžių iškirtimą be ieškovės sutikimo, pasamdė įmonę iškirsti medžius. Dėl šios neteisėtos atsakovės veikos ieškovei buvo padaryta žala. Visos nustatytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Iš 2020 m. kovo 19 d. sutarties teismas nustatė, kad atsakovė ir MB „Arbora LT“ susitarė dėl 53 obelų pjovimo, kelmų rovimo ir medienos bei jos atliekų išvežimo darbų (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesiėmė priemonių ir veiksmų fiksuoti, kiek obelų buvo žemės sklype iki jų pjovimo momento. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad kompensacija ieškovei skaičiuotina už 53 iškirstas obelis, augusias valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1664 ha žemės sklype. Teismas konstatavo, kad ieškovė, apskaičiuodama nupjautų obelų vertę, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais. Ekspertas medžius įvertino atsižvelgęs į jų skersmenį, pritaikė kainų indeksavimą. Atsakovė nepateikė kitokio iškirstų obelų vertinimo.
Šalies argumentai
9. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl negautų pajamų dydžio, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų dydžio atmestinas kaip nepagrįstas, nes negautų pajamų skaičiavimas, atliktas ieškovės direktoriaus, yra deklaratyvus, neparemtas vertinimo metodika ir kriterijais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė nepateikė dokumento, kuriame būtų konstatuota, kad pravažiavimo vietoje ((duomenys neskelbtini) g.) auga obelys, priklausančios ieškovei. 0,1664 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas atsakovei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti, nebuvo valdomas ar/ir naudojamas ieškovės, todėl ieškovė negali reikšti pretenzijų dėl želdinių, esančių ar buvusių tame sklype. Ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, kad ji teisėtai valdė ar/ir naudojosi minėtu žemės sklypu, o obelys, dėl kurių išpjovimo ieškovė prašo žalos atlyginimo, buvo jos sodintos, inventorizuotos ir naudojamos.
1.2. Įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės iš Daukšiagirio valstybinės sodininkystės įmonės perimti sodai buvo valstybinėje žemėje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties matyti, jog ieškovei buvo išnuomotas 292 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Prieš tai teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė ir NŽT Prienų ir Birštono skyrius nėra sudarę valstybinės žemės ploto, kuriame numatytas įrengti kelias – (duomenys neskelbtini) g., valstybinės žemės nuomos sutarties. Jei 1992 m. visa žemė buvo valstybinė, tai nereiškia, kad po to ieškovė neturėjo pasirūpinti žemės, kuriame augina vaismedžius, nuomos sutartimi ar kitu teisėtu valdymo ir/ar naudojimosi žeme būdu. Teismo argumentas, kad 1992 m. visa žemė buvo valstybinė, neparemtas jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Prie minėtos žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties nebuvo plano, iš kurio būtų galima nustatyti vaismedžių buvimo vietą. Įrodymų, kad ieškovė yra teisėta ginčo žemės sklypo naudotoja, nėra. Jeigu tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos nebuvo sandorio dėl žemės, jokiais veiksmais ar kitais įrodymais toks faktas negali būti konstatuotas (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).
1.3. Teismas neteisingai sprendė, kad želdinių būklės eksperto želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais J. B. dendrologo ekspertinė išvada yra įrodymas apie ieškovės teisėtai pasodintus vaismedžius, teisėtai valdomoje valstybei priklausančioje žemėje. Dendrologo ekspertinėje išvadoje konstatuota tik tai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), obelys pasodintos apie 1990 m. ar kiek anksčiau, tačiau nėra įrodymų, kas sodino tas obelis, kokiu pagrindu, kokiu teisiniu pagrindu valdomoje žemėje ir pan.
1.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad aplinkybės, jog ginčo obelys buvo valstybinėje žemėje ir ieškovė nebuvo sudariusi tos žemės nuomos sutarties, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės. Nėra aišku, apie kokią ir kieno nuosavybės teisę yra kalbama, be to, vadovaujantis CK 4.40 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Byloje yra nenuginčyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise visada priklausė valstybei.
1.5. Neteisingas teismo teiginys, kad vienas iš įrodymų, jog ginčo obelis prižiūrėjo ieškovė, yra obelų deklaravimas ir išmokų gavimas iš valstybės. Anksčiau, tam tikrais laikotarpiais, teikiant paraiškas, nereikėjo pateikti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentų. Teismas netyrė, kada ieškovė teikė tokias paraiškas, ar pateikė žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus ir pan. Dėl to negalima daryti pagrįstos išvados, kad išmokas iš valstybės už ginčo obelis ieškovė gavo teisėtai, ir tuo pačiu, jog tos obelys buvo teisėtai jos pasodintos ir valdomos.
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais. Šis nutarimas taikomas, kai žemės sklypai paimami visuomenės reikmėms (poreikiams). Ginčo atveju žemės sklypas ar jo dalis iš ieškovės nebuvo paimtas.
1.7. Nepagrįsti teismo motyvai, kad 2020 m. kovo 27 d. iškirstų vaismedžių vertės nustatymo akte taip pat nurodyta, jog, vadovaujantis kadastriniais dokumentais, 1989 metais sodas jau buvo įveistas; šalia iškirstų eilių esantis sodas yra prižiūrimas pagal priimtas sodininkystės technologijas, panaikintų vaismedžių fitosanitarinė būklė buvo gera, nudžiūvusių medžių nebuvo, todėl priežasčių mažinti vaismedžių vertę nėra; priešingų duomenų byloje nėra. Byloje nėra dokumentų apie kadastrinius matavimus, tą nurodė ir teismas sprendime.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismui buvo pateikti dokumentai, įrodantys obelų priklausomybę, teismas juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad išpjautos obelys priklausė ieškovei.
2.2. Žemės nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 1996 m. lapkričio 12 d. Tai rodo, kad valstybė pripažino ieškovės teisę eksploatuoti ir naudotis tame žemės sklype esančiu turtu. Ginčo laikotarpiu nebuvimas įregistruotos žemės nuomos sutarties neleidžia teigti, kad viskas, kas auga ant tos žemės, priklauso atsakovei.
2.3. Nepagrįstai keliama abejonė dėl išmokų už ginčo obelis teisėtumo, o tuo pačiu ir dėl obelų valdymo. Tokio motyvo atsakovė nekėlė teisminio nagrinėjimo metu, nepateikė duomenų, kurie įpareigotų teismą vertinti šias aplinkybes. Ieškovė į bylą pateikė duomenis apie pasėlių deklaravimą, VšĮ „Ekoagros“ kasmetinius pasėlių vertinimus, kurie nekėlė abejonių deklaravimo teisėtumu. Pati atsakovė, administruodama pareiškimų dėl išmokų procesą, neturėjo jokių priekaištų.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismas, nustatydamas nupjautų obelų vertę, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 710 patvirtinta Žemės ūkio bendrovių turto vertinimo (perkainojimo) metodika, kurios 7 punkte nustatyta, kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai įkainojami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais. Taigi ginčo momentu galiojo būtent toks teisinis šio klausimo reglamentavimas.
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 0,1664 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šis žemės sklypas, įregistruotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu, 2019 m. gruodžio 31 d. priėmimo–perdavimo aktu perduotas atsakovei valdyti patikėjimo teise. Atsakovė nutarė pašalinti minėtame žemės sklype augančias obelis, siekdama užtikrinti A. V. privažiavimą į jai priklausantį žemės sklypą. 2020 m. kovo 19 d. sutarties pagrindu MB „Arbora LT“ žemės sklype, pavadintame (duomenys neskelbtini) gatve, išpjovė 53 ten augusias obelis. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6 584,48 Eur kompensaciją už nupjautas obelis ir 6 723,50 Eur nuostolius dėl derliaus netekimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6 462,55 Eur už išpjautas obelis. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, teigdama, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė teisėtai valdė ar/ir naudojosi žemės sklypu, kuriame augo išpjautos obelys, o obelys, dėl kurių išpjovimo ieškovė prašo žalos atlyginimo, buvo jos sodintos, inventorizuotos ir naudojamos, be to, išpjautų obelų vertė apskaičiuota netinkamai pritaikius teisės aktus.
15. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, jog UAB „Daukšiagirio sodai“ buvo įsteigta 1994 m. balandžio 12 d., reorganizavus Daukšiagirio valstybinės sodininkystės įmonę. Į bylą yra pateiktas 1992 m. kovo mėn. Prienų rajono Daukšiagirio valstybinio sodininkystės ūkio sodininkystės padalinio savarankiškai veiklai perduodamo turto apyrašas, iš kurio matyti, kad buvo perduoti pastatai, technika, gyvuliai, gamybinės atsargos, kitas turtas ir sodai, tarp jų 93 ha jauno sodo (obelų), taip pat derančio sodo, iš kurio 208 ha obelų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tuo metu visa žemė buvo valstybinė, todėl ieškovės iš Daukšiagirio valstybinės sodininkystės įmonės perimti sodai taip pat buvo valstybinėje žemėje. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su šia pirmosios instancijos išvada, tačiau vėliau tame pačiame apeliaciniame skunde teigia, kad žemės sklypas, kuriame augo išpjautos obelys, visada priklausė valstybei. Kadangi nagrinėjamoje byloje iš esmės aktuali yra tik žemės sklypo, kuriame augo išpjautos obelys, priklausomybė, byloje nesant ginčo, kad šis žemės sklypas priklauso valstybei, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl paminėto atsakovės apeliacinio skundo argumento.
16. Ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo žemės sklype augusios obelys buvo jos nuosavybė, pateikė pirmosios instancijos teismui 1996 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį, kuria ieškovei buvo išnuomotas 292 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad prie šios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties nėra plano, todėl negalima nustatyti vaismedžių buvimo vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė dėl valstybinės žemės sklypo plano nebuvimo nepaneigia ieškovės argumentų, kad į 292 ha žemės plotą pateko ir sodo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodytą aplinkybę, kad obelys šioje teritorijoje įveistos 1985–1987 m., pagrindžia želdinių būklės eksperto želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais J. B. dendrologo ekspertinė išvada, kurioje konstatuota, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), obelys pasodintos apie 1990 m. ar kiek anksčiau. Kaip pagrįstai teigia atsakovė, ekspertinė išvada neįrodo, kad ieškovė sodino šias obelis teisėtai valdomoje žemėje, tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovė ir neįrodinėja obelų sodinimo fakto konkrečiu pagrindu valdomame žemės sklype, kadangi obelys buvo pasodintos iki ieškovės įsteigimo 1994 m. balandžio 12 d. ir tik vėliau jau pasodinti obelų sodai buvo perimti ieškovės.
17. Nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2001 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 69/10472 atkurtos S. M. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2000 m. sausio 29 d. šis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2005 m. kovo 2 d. privačios žemės nuomos sutartimi Nr. 13 S. M. ieškovei 3 metams išnuomojo 4,40 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – sodininkystė. 2015 m. sausio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartimi S. M. 6 metams (iki 2021 m. sausio 15 d.) išnuomojo ieškovei 1,80 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte taip pat nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – sodininkystė.
18. Byloje nėra ginčo, kad pravažiavimas į A. V. nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad S. M. nuosavybės teise valdomo 1,80 ha žemės sklypo pietvakarinė dalis ribojasi su keliu, buvo nurodyta dar 2000 m. kovo 15 d. abrise, 2000 m. kovo 23 d. plane, 2000 m. kovo 13 d. kontūrų skaičiavimo žiniaraštyje. Nepaisant to, iš NŽT 2017 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 10SS-83-(14.10.45) nustatyta, kad Prienų ir Birštono specialistai, 2017 m. spalio 27 d. atlikę žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę, nustatė, jog minėtų žemės sklypų riboženkliai sunaikinti, todėl negalima konstatuoti fakto, jog ant kelio įrengtas užtvaras, neleidžiantis A. V. privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, taip pat šiuo metu nėra galimybės nustatyti realios kelio vietos, žemės sklypų savininkus informavo apie pareigą iki 2017 m. gruodžio 13 d. atstatyti žemės sklypus ribojančius riboženklius. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad, nesant tikslių ieškovės nuomojamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris ribojosi su tuo metu nesuformuotu valstybinės žemės plotu – (duomenys neskelbtini) gatve, ribų, ieškovė galėjo klysti dėl pareigos nuomotis greta žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės plotą, tuo labiau, kad jokių pretenzijų iš valstybės institucijų ji negaudavo. Netgi priešingai, ieškovė pateikė įrodymus, kad 2019 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. birželio 17 d. ji teikė paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gauti, į kurias, be kita ko, ieškovė įtraukė naudojamas 11,53 ha žemės ūkio naudmenas (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal naudojamos žemės planą būtent 11,53 ha ploto žemės sklype augo atsakovės išpjautos obelys.
19. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia obelų deklaravimo ir išmokų iš valstybės už vėliau išpjautas obelis gavimo teisėtumo klausimą, tačiau atsakovės išsakytos abejonės nepaneigia fakto, kad ieškovei priklausantys obelų sodai buvo deklaruoti ir išmokos buvo gautos, o tam, jog ieškovė galėtų gauti šias išmokas, ji tinkamai rūpinosi obelimis, tarp jų ir tomis, kurios buvo nupjautos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės tinkamą rūpinimąsi obelimis įrodo pačios atsakovės Žemės ūkiui padarytos žalos vertinimo nuolatinės komisijos 2019 m. birželio 10 d. protokolas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad ieškovės sodų agrarinė būklė gera, taip pat VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. spalio 4 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. liepos 22 d. protokoluose užfiksuoti duomenys, jog sodas tvarkingas, derantis, tarpueiliai šienaujami.
20. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos ir jis paženklintas riboženkliais 2017 m. spalio 30 d. Atstačius riboženklius, NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2018 m. birželio 20 d. patikrino galimybę naudotis nesuformuotu valstybinės žemės plotu – (duomenys neskelbtini) gatve, esančia tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė, kad valstybinės žemės plotas – (duomenys neskelbtini) gatvė užsodinta vaiskrūmiais (52 vienetai) iki (duomenys neskelbtini) gatvės, gatvė netinkama naudoti. 2018 m. spalio 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu konstatuota, kad vaismedžiai (obelys), esantys valstybinės žemės plote – (duomenys neskelbtini) gatvėje, nepašalinti. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu buvo suformuotas 0,1664 ha ploto žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo (kelio juostos) Nr. PA-31 kadastro duomenys. Prienų rajono savivaldybės taryba 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T3-27 suteikė gatvei (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą. Prie nurodyto sprendimo esantis priedas „(duomenys neskelbtini) k. gatvių išdėstymo planas“ įrodo, kad ieškovei priklausantis sodas yra vientisame masyve, o suformuotas 0,1664 ha ploto žemės sklypas jį kerta. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1664 ha žemės sklype iškirstos obelys priklausė ieškovei.
21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020). Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie išpjautų obelų priklausomybę ieškovei padaryta įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais neigiama obelų priklausomybė ieškovei tik tuo pagrindu, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, atmestini kaip nepagrįsti. Žemės sklypo nuomos sutarties su ieškove nesudarymas nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į tik 2019 m. rugpjūčio 23 d. suformuotame žemės sklype prieš daugiau kaip 30 metų pasodintus, vėliau ieškovės perimtus ir prižiūrėtus sodinius. Dėl to atsakovė, patikėjimo teise valdydama ginčo žemės sklypą ir siekdama kaip nuosavais naudotis jame esančiais sodiniais, turėjo susitarti su ieškove, kaip sodinių savininke, dėl jų vertės kompensavimo.
23. Atsakovės nurodymu išpjovus ieškovei priklausančias obelis ir nekompensavus jų vertės, pirmosios instancijos teismas ieškovei padarytos žalos dydį nustatė pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto skyriaus vedėjo D. K. parengtą 2020 m. kovo 27 d. Iškirstų vaismedžių vertės nustatymo aktą. Jame nurodyta, kad iškirstų obelų vertė nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais. Atsakovė, prieštaraudama paminėtų Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų taikymu, teigia, šie taikomi, kai žemės sklypai paimami visuomenės reikmėms (poreikiams), ko šiuo atveju nebuvo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
24. Obelų išpjovimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 710 patvirtintos Žemės ūkio bendrovių turto vertinimo (perkainojimo) metodikos 7 punkte buvo nustatyta, kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai įkainojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų“. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė, apskaičiuodama nupjautų obelų vertę, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais. Atsakovė, neigdama Iškirstų vaismedžių vertės nustatymo akte nurodytą nupjautų obelų vertę, be, jos teigimu, netinkamai pritaikyto teisės akto nenurodė kitų argumentų ir nepateikė įrodymų kitokiai nupjautų obelų vertei pagrįsti. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovei atsakovės padarytos žalos dydį.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad Iškirstų vaismedžių vertės nustatymo akte nurodyta, jog, vadovaujantis kadastriniais dokumentais, 1989 m. sodas jau buvo įveistas; šalia iškirstų eilių esantis sodas yra prižiūrimas pagal priimtas sodininkystės technologijas, panaikintų vaismedžių fitosanitarinė būklė buvo gera, nudžiūvusių medžių nebuvo, todėl priežasčių mažinti vaismedžių vertę nėra. Atsakovė nurodo, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra dokumentų apie kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės argumentais, kadangi, pirma, pirmosios instancijos teismas tik citavo Iškirstų vaismedžių vertės nustatymo aktą, kuriame padarytos išvados nėra paneigtos kitais į bylą pateiktais įrodymais, antra, aplinkybė, kad byloje nėra dokumentų apie kadastrinius matavimus, nereiškia, jog tokie dokumentai nebuvo pateikti asmeniui, vertinusiam nupjautų obelų vertę, trečia, aplinkybę, kad nebaigtoje pjauti obelų eilėje ištirtos obelys į dabartinę augimo vietą buvo pasodintos apie 1990 m. ar kiek anksčiau patvirtino želdinių būklės ekspertas želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais J. B. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo Iškirstų vaismedžių vertės nustatymo aktą vertinti kaip netinkamai parengtą.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės komisija 2020 m. sausio 28 d. posėdyje nutarė: 1. Architektūros ir urbanistikos skyriui pavesti atlikti (duomenys neskelbtini) ribų nustatymą ir pažymėjimą; 2. (duomenys neskelbtini) seniūnijai kartu su Statybos bei ekonominės plėtros skyriaus atstovu atlikti planuojamų pjauti obelų foto-fiksaciją, obelis apskaityti; 3. (duomenys neskelbtini) seniūnijai organizuoti numatytų pjauti obelų pjovimo bei išrovimo darbus, leidimas medžių pjovimui nereikalingas; 4. Statybos ir ekonominės plėtros skyriui surasti lėšų viršutinio žemės sluoksnio palyginimui. 2020 m. kovo 19 d. tarp MB „Arbora LT“ ir Prienų rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. (9.27E)D1-196, kuria MB „Arbora LT“ įsipareigojo nupjauti 53 medžius (obelis), pašalinti kelmus ir išvežti medieną bei jos atliekas, o Prienų rajono savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Byloje nėra ginčo, kad MB „Arbora LT“ įvykdė 2020 m. kovo 19 d. darbų atlikimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad ši nutarė išpjauti ieškovei nuosavybės teise priklausančius medžius, neišmokėjusi ieškovei kompensacijos už šiuos medžius. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, jai duodant nurodymą išpjauti ieškovei nuosavybės teise priklausančias obelis, neteikiant reikšmės ieškovės prašymams, nesiimant priemonių jiems spręsti, tuo pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai.
27. Žalos, atsiradusios dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020).
28. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisiškai reikšminga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016). CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008, 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai duodant nurodymą išpjauti obelis, ieškovei padaryta žala dėl 53 obelų išpjovimo, vykdant sutartį dėl tokių darbų atlikimo, ir priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Nustatęs visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę atsakinga už ieškovei padarytą turtinę žalą.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių argumentus ir bylos duomenis, taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovė apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, tačiau atsakovės teiginiai nepaneigia labiau tikėtinos aplinkybės, kad ginčo obelys priklausė ieškovei, todėl jų išpjovimu jai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio žala. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir akcentuoja byloje esančius prieštaringus duomenis šiuo klausimu, nereiškia, jog teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, pagal savo vidinį įsitikinimą nusprendė dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje.
31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovės turėtos 1 000 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 517,40 Eur * 1,3 = 1 972,62 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės, savivaldybės kodas 111107225, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daukšiagirio sodai“, juridinio asmens kodas 170701877, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.