Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-302-988/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-06-01
Bylos Nr.: 1A-302-988/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25268-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
Nuteistasis: A. D.
Advokatai: Algirdas Gura

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-988/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25268-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.8; 1.2.14.1.2.3; 1.2.25.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,nuteistajam A. D., jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. birželio 26 d. 23 val. 05 min. iki 2020 m. birželio 28 d. 13 val. 30 min., tai yra dvi dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas A. D. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir konfiskuota automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 760,00 eurų valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. 22.00 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė svetimą, G. B. priklausantį, turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1998 m. laidos, stovėjusį gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 eurų. Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 23.05 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, kada teisė vairuoti yra neįgyta, Ukmergės r., kelyje Ukmergė – Raguva – Nevėžis, ties 19,1 km., vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B., būdamas neblaivus, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kieko matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini) metu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, 2020 m. birželio 26 d., 23.05 val. tikrinant blaivumą, jam buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas, o 2020 m. birželio 26 d., 23.20 val. – 2,33 promilių neblaivumas, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį dalyje dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas taip pat prašo sušvelninti jam skirtą bausmę už veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, panaikinti civilinį ieškinį, kuriuo priteista 760,00 eurų dydžio suma valstybės naudai, bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn nukentėjusįjį G. B. ir liudytoją M. A. už melagingų parodymų davimą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą neįžvelgė liudytojos M. A. duotų melagingų parodymų, nesutampančių su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Apeliantas pažymi, kad tiek nukentėjusiojo G. B., tiek liudytojos M. A. argumentai yra nelogiški ir neatitinkantys tikrovės, melagingi, bet šio klausimo išsprendimui teismas nesiėmė jokių veiksmų, nors šiuos asmenis buvo įspėjęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

3.2. Apelianto teigimu, G. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų ir akistatos metu melagingai teigė, jog, iš darbo grįžęs namo, niekur nevažiavo ir būdamas neblaivus savo automobilio nevairavo. Taip pat skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad jo miegamojo langai veda į (duomenys neskelbtini) g. pusę, tačiau teismo posėdžio metu šiuos parodymus pakeitė teigdamas, kad jo miegamojo langai neveda į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. parodė, kad po darbo nebuvo jokioje parduotuvėje, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, kad buvo parduotuvėje „M.“, kas apelianto manymu, taip pat yra melas, kadangi jis nukentėjusįjį sutiko prie parduotuvės „P.“.

3.3. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo G. B. teiginys, jog jis visą vakarą pjovė žolę, yra iš esmės nelogiškas, kadangi pjaunant žolę 4 valandas būtų galima ne tik nupjauti futbolo stadiono dydžio plotą, tačiau veikiantį prietaisą būtų girdėję ir šalia jo gyvenantys kaimynai, ko aptariamu atveju nebuvo. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nukentėjusysis G. B. teigia veją pjovęs nuo 22.00 val. iki 23.00 val., kuomet nuėjo miegoti. Apeliantas nurodo, jog jis buvo sulaikytas 23.00 val., o apie jo daromą nusikalstamą veiką policijos pareigūnai pareiškimą gavo 22.45 val. Jo teigimu, minėta aplinkybė patvirtina, jog jam nebuvo įmanoma per tokį trumpą laiko tarpą nuvykti iki vietos, kurioje jis buvo sulaikytas. Taip pat apeliantas pabrėžia, jog vagystę darant nuo 22.00 val. iki 23.00 val. šiuos veiksmus tikrai būtų matęs ir girdėjęs nukentėjusysis G. B., tuo labiau, kad kieme tuo metu buvo ir sarginis šuo, kurio lojimas tikrai būtų atkreipęs nukentėjusiojo G. B. dėmesį į daromą nusikalstamą veiką.

3.4. Apeliantas pastebi, jog 2020 m. birželio 27 d. nukentėjusiajam G. B. iškvietus policijos pareigūnus, šie jokių įsilaužimo pėdsakų ar įkalčių neaptiko, taip pat nenuėmė pirštų atspaudų nuo kiemo vartų, nors, apelianto manymu, jie turėjo tai padaryti.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis nukentėjusįjį G. B. vežė iki pat jo kiemo. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog jis nukentėjusįjį G. B. parvežė iki jo namų, t. y. šalia parduotuvės „M.“, kadangi nukentėjusysis G. B. jam nepasakė tikslaus savo namų adreso. Dėl šios priežasties jis suprato, kad gražindamas automobilį jis turės jį pastatyti ten, kur paleido nukentėjusįjį.

3.6. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog jo padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinė, nurodydamas, kad suplanuoti šios veikos ir jos padaryti jis negalėjo.

3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie yra nepriekaištingi, nuoseklūs ir tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę, kitas svarbias aplinkybes tvirtinančios išvados, kurios neginčijamai patvirtintų kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju teismas turi atsižvelgti į in dubio pro reo principą, kuris įpareigoja visas abejones pašalinti, o nepavykus to padaryti, jas vertinti kaltinamojo naudai, draudžiant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

3.8. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog 2020 m. liepos 13 d. vykusioje apklausoje liudytoja M. A. teigė apie automobilio vagystę sužinojusi apklausos metu, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad apie vagystę jai pranešė su šia byla nesusijusios apklausos metu. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog liudytoja neteisingai nurodo datas teigdama, kad jis 2020 m. birželio 26 d. dienos metu buvo pas ją atvykęs, vakare dingo ir grįžo birželio 27 d. po pietų. Šie parodymai pasak apelianto yra neteisingi, kadangi jis grįžo birželio 28 d. ir liudytojai M. A. papasakojo, ko jo klausė tyrėja. Pažymi ir liudytojos teiginius, jog A. D. iš jos namų išėjo 2020 m. birželio 26 d. 15.00 val. ir daugiau nebegrįžo, taip pat tai, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. apklausoje liudytoja M. A. parodė, jog A. D. buvo asmeniškai jai pasakęs, kad pavogė G. B. priklausantį automobilį, tačiau parodymus šiuo klausimu teismo proceso metu pakeitė ir teigė, kad apeliantas jai šios informacijos nesakė. Apelianto teigimu, liudytoja duoda melagingus parodymus dėl to, kad nuslėptų savo nusikalstamą veiką, susijusią su stambaus masto sukčiavimu.

3.9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis nuoširdžiai gailisi.

3.10. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo netenkinti nukentėjusiojo G. B. pareikšto civilinio ieškinio, kadangi jam buvo grąžintas automobilis, nebuvo padaryta jokia žala, dėl ko atsirastų nuostoliai.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistojo A. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

5. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo jį išteisinti, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo G. B. ir liudytojos M. A. parodymais jų nepatikrindamas ir nepašalindamas prieštaravimų kitų įrodymų visumoje.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo A. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, grindžiama netiesioginių įrodymų visuma. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrūkstamos faktų grandinės, neabejotinai įrodančios A. D. kaltę, o pirmosios instancijos teismo išvados paremtos prielaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kaip ir pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nors sutinkama su teiginiu, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239-511/2018, 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

8. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. B. duoti parodymai dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos ir pavogto automobilio „Renault Megane Scenic“, taip pat dėl savo paties veiksmų įvykio dieną, iš esmės yra prieštaringi kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

9. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusių kelių apklausų metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, jog 2020 m. birželio 26 d., grįžęs po darbo namo apie 17-18 val., būtų kažkur papildomai vykęs (t. 1, b. l. 30). Nukentėjusysis G. B. neigė, kad tarp jo ir nuteistojo A. D. būtų kokie nors santykiai ir visų apklausų metu teigė, kad šio asmens nepažįsta, kad su juo niekur kartu nebuvo, juo labiau neleido nuteistajam A. D. naudotis savo asmeniniu automobiliu. Vis dėlto, pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo parodymų esmė, išskyrus tam tikrus netikslumus dėl šuns lojimo ir išėjimo į parduotuvę „M.“, vertinant juos atskirai nuo kitų bylos medžiagoje esančių duomenų, liko nuosekli ir nesikeitė, tačiau nukentėjusiojo parodymai neatitinka nustatytų bylos aplinkybių.

11. Visų pirma, aplinkybę, kad nukentėjusysis G. B. 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo atvažiavęs prie parduotuvės „P.“ su savo automobiliu, patvirtina liudytojos, minėtos parduotuvės pardavėjos, A. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 75, 79). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 22 d. apklausos metu liudytoja A. Š. parodė, kad dirba parduotuvėje „P.“ pardavėja, tačiau įvykio dieną parduotuvėje tuo metu dirbo pardavėja D.. Paskutinę dieną dirbo 2020 m. birželio 23 d., vakare rūkė prie parduotuvės durų, šalia jos stovėjo vyras vardu A., kuris yra dažnas parduotuvės klientas, nuolatinės pirkėjos M. draugas. Jiems bestovint atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo senyvo amžiaus vyras, kurį ji jau buvo mačiusi, jis jai pažįstamas iš matymo, kadangi dažnai lankosi parduotuvėje, tačiau jo nepažįsta. Pagal vyriškio elgesį ji įtarė, kad jis galimai neblaivus, atsisakė jam parduoti alkoholio ir stebėjosi, kad jis vairuoja išgėręs. Tada šalia buvęs A. pasisiūlė tam vyriškiui pervaryti automobilį, su kuo šis sutiko ir įsėdo į keleivio pusę šalia vairuotojo. Į vairuotojo pusę atsisėdo A. ir jie išvažiavo centro link, ar nuteistasis vėliau grįžo į parduotuvę, neprisimena. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos papildomos liudytojo apklausos metu liudytoja A. Š. parodė, kad parduotuvėje „P.“ dirba pamainomis, jos pamaina baigėsi 2020 m. birželio 23 d., po to į darbą atėjo tik 2020 m. birželio 28 d. Paskutinę darbo dieną ji buvo prie parduotuvės „P., iš pradžių ten rūkė viena, paskui prie jos priėjo jai pažįstamas pirkėjas A., kuris parduotuvėje dažnai apsilankydavo. Pažino, nes jis pirkėjos M. draugas, tačiau su nuteistuoju ji asmeniškai nebendrauja. Kol ji rūkė, jie su A. šnekėjosi, tuomet prie parduotuvės privažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyras, kuris jai pasirodė galimai išgėręs, keistai šypsojosi. Jis taip pat parduotuvės „P.“ pirkėjas. Išlipęs iš automobilio ėjo link parduotuvės, tada ji pasakė, kad jam nieko neparduos, nes jis jai atrodo išgėręs. Tuomet A. pasiūlė parvežti, ko pasėkoje vyriškis įsėdo į keleivio vietą priekyje, o nuteistasis – į vairuotojo, jie kartu nuvažiavo į centro pusę, ar papildomai prieš išvažiuodami kažką kalbėjosi, neprisimena. Į parduotuvę vyras įėjęs nebuvo, pinigų jai nedavė, ar jie buvo vėliau grįžę į parduotuvę, neprisimena. 2021 m. vasario 10 d. apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. dirbo parduotuvėje „P.“, jai rūkant ant laiptų prie jos priėjo nuteistasis, kuris anot jos nebuvo išgėręs. Su nuteistuoju ryšių nepalaiko, žinojo tik tai, kad jo draugė M. yra pirkėja. Tada prie parduotuvės privažiavo mašina ir iš jos išlipo jai įtartinas vairuotojas. Vyrą pažįsta tik iš matymo, atpažino posėdžių salėje, jis apsiperka parduotuvėje, dažnai alkoholio neperka, į parduotuvę ateina 1-2 kartus per savaitę. Nuteistajam pasiūlius parvairuoti automobilį su tuo sutiko ir jie kartu išvažiavo, automobilį vairavo nuteistasis. Į parduotuvę nebuvo įėjęs nei nukentėjusysis, nei nuteistasis. Įvykį prisiminė geriau, kai davė parodymus tyrėjai, dabar tiksliai, kokia tai buvo diena, neprisimena. Liudytoja A. Š. visų apklausų metu nurodė, kad jai rūkant prie parduotuvės „P.“ prie jos priėjo nuteistasis, o vėliau automobiliu atvažiavo nukentėjusysis, kuris jai pasirodė neblaivus. Nuteistajam pasisiūlius parvairuoti nukentėjusiojo automobilį, šis sutiko ir jie kartu, įsėdę į automobilį (nukentėjusysis – keleivio vietoje priekyje, o nuteistasis – vairuotojo vietoje), nuvažiavo miesto centro link. Be to, apeliacinės instancijos teismui atliekant įrodymų tyrimą buvo pateikta A. K. įmonės „S.“ buhalterės N. K. pažyma, patvirtinanti, jog A. Š. 2020 m. birželio 23-26 d. dirbo „P.“ parduotuvėje. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. Š., tokiu būdu pašalindama savo parodymuose esantį prieštaravimą dėl darbo parduotuvėje datos. Ši liudytoja taip pat parodė, kad nukentėjusysis savo noru leido A. vairuoti automobilį ir jie abu nuo parduotuvės išvažiavo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog liudytoja A. Š. yra šališka ar turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Priešingai, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti, laiko juos patikimais ir jais vadovaujasi. Atsižvelgiant į liudytojos A. Š. parodymų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo kritiškai vertinti ir nuteistojo A. D. parodymų dalyje, kurioje nuteistasis teigia, kad jis su nukentėjusiuoju G. B. susitiko prie parduotuvės „P.“ ir tada pasiūlė parvežti nukentėjusįjį namo, kadangi šis buvo akivaizdžiai girtas, po ko abu išvažiavo. Nors nukentėjusysis G. B. teigė, kad nesilanko parduotuvėje „P.“, tačiau jo parodymai šioje dalyje nebuvo nuoseklūs. 2020 m. rugpjūčio 18 d. apklausoje nukentėjusysis G. B. nurodė, kad į šią parduotuvę iš esmės neina, kadangi joje nėra prekių, tačiau 2021 m. vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio metu apie šią parduotuvę pateikė daug informacijos, t. y. kad ten kartais užeina, joje dirba jam iš matymo pažįstamos dvi pardavėjos. Pažymima, kad šį teiginį patvirtino ir liudytojos pardavėjos A. Š. parodymai, kuriuose nurodoma, kad asmuo, atvykęs prie parduotuvės „P.“, iš tikrųjų yra parduotuvės pirkėjas.

13. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nukentėjusysis G. B., galimai vengdamas atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam, viso teismo proceso metu davė neteisingus parodymus, neigdamas buvimą prie parduotuvės „P.“, bendravimą su nuteistuoju A. D. ir važiavimą kartu su juo savo automobiliu. Vertinant liudytojos A. Š. ir nuteistojo A. D. parodymus šioje dalyje, daroma išvada, kad nukentėjusysis G. B. 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo atvykęs prie parduotuvės „P.“, kurioje jis buvo susitikęs su A. D., pastarasis pasisiūlė nukentėjusįjį parvežti namo ir jie abu nukentėjusiojo automobiliu išvažiavo.

14. Nurodytos aplinkybės verčia abejoti nukentėjusiojo G. B. duotų parodymų patikimumu ir teisingumu ne tik aptartoje dalyje dėl buvimo prie parduotuvės „P.“ ir važiavimo kartu su nuteistuoju, bet ir apskritai visais jo parodymais, be kita ko, ir dėl leidimo davimo nuteistajam naudotis savo automobiliu. Taigi aukštesnysis teismas negali vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais paneigti nuteistojo parodymų toje dalyje, kad automobilis buvo paimtas su nukentėjusiojo leidimu. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstos abejonės, jog nukentėjusysis galimai melavo ir tuo metu, kai nurodė, kad nuteistajam savo automobilio neskolino bei nedavė sutikimo juo naudotis, kas turi esminės įtakos vertinant nuteistojo A. D. atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vien aplinkybė, kad nuteistasis A. D. ir nukentėjusysis G. B. nebuvo pažįstami ar kad pastarasis buvo neblaivus, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog G. B. nedavė nuteistajam automobilio ar negalėjo taip pasielgti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojos M. A. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, nors yra ganėtinai detalūs dalyje dėl bendros įvykio eigos ir nuteistojo A. D. veiksmų, tačiau skiriasi bylos aplinkybių, turinčių esminę reikšmę pagrindžiant ir vertinant nuteistojo A. D. atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kontekste.

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 13 d. apklausos metu liudytoja M. A. parodė, kad su nuteistuoju A. D. juos anksčiau siejo artimi santykiai. Nuteistasis 2020 m. birželio 26 d., apie 13 val., išėjo į parduotuvę, jai paskambinus pasakė, jog geria alų kartu su savo draugu S.. Grįžęs apie 15 val., nuteistasis jos prašė pinigų, kuri jam juos davė ir tada už durų išmetė jo daiktus ir liepė negrįžti. Po poros valandų nuteistasis grįžo, po to dingo visam vakarui. Anot liudytojos, nuteistasis grįžo 2020 m. birželio 27 d., po pietų, ir nurodė, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes buvo neblaivus viešoje vietoje. Daugiau apie tai, ką nuteistasis veikė birželio 26 d. vakarą, liudytoja neklausinėjo, jis nieko ir nepasakojo. Apie tai, kad nuteistasis būdamas neblaivus vairavo vogtą automobilį, sužinojo šios apklausos metu. Apie tai, kad pavogė automobilį ir vairavo neblaivus nuteistasis, nieko nesakė. Galimai birželio 26 d. jai nuteistasis pasakojo apie įvykį prie parduotuvės „P.“, kurio metu prie parduotuvės atvažiavo neblaivus vyras, kurį nuteistasis parvežė namo. Ar tai buvo tas pats G. B., ji nežino, apie tokį asmenį girdi pirmą kartą. Kiek žino, vyras, kurio automobilį vairavo nuteistasis, jam yra nepažįstamas. Mano, kad A. ne vienas sugalvojo automobilį pavogti.

17. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 20 d., papildomos apklausos metu, liudytoja M. A. parodė, jog vykstant akistatai tarp nuteistojo A. D. ir asmens, kuris parašė pareiškimą dėl pavogto automobilio, ji matė tą asmenį ir suprato, kad tai tas pats vyras, kurį jai A. apibūdino, kai sakė dėl įvykio prie „P.“. Tą vyrą ji mačiusi kaimynystėje, jo asmeniškai nepažįsta. Prieš akistatą A. jai pasakojo, kad tą dieną, kai jį pagavo vairuojantį girtą, jis parvežė tą vyrą jo automobiliu į namus ir pamatė, kur tas vyras padėjo automobilio raktelius. Vėliau, kai jau nuteistasis išėjo iš to vyro kiemo, jis gėrė toliau su savo pažįstamais ir sugalvojo paimti tą automobilį, nes žinojo, kad transporto priemonė nerakinta ir kur yra rakteliai. Pasak liudytojos, nuteistasis grįžo į automobilio savininko kiemą, atsidarė vartus ir, įsėdęs į automobilį, išvažiavo. Jai nuteistasis paaiškino, kad tas vyriškis savanoriškai jam nedavė to automobilio, neleido juo naudotis, o pats nuteistasis be leidimo jį pavogė. Kur jis važiavo, nežino. Nuteistasis jai nurodė, kad galimai jį kažkas paskundė dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl jį vijosi policijos pareigūnai, bet jis nestojo. Daugiau apie įvykį nieko nepasakojo. Galimai ir tyrėjams tiesos nepasakojo, nes nori išvengti atsakomybės (t. 1, b. l. 69).

18. 2021 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. A. parodė, kad su nuteistuoju A. D. susipažino telefonu, pradėjo susitikinėti, 3 savaites kartu gyveno, su juo bendravo artimai, tačiau sugyventiniais nebuvo. Nagrinėjamas įvykis buvo jiems gyvenant kartu. 2020 m. birželio 26 d. nuteistasis išėjo į parduotuvę ir, grįžęs, pasakė, kad buvo prie parduotuvės atėjęs girtas žmogus, kurį jis parvežė namo, tuo metu ji nežinojo, kas tas vyras. Įvykio dieną ji nuteistąjį matė neblaivų, buvo jam sakiusi, kad girto jo nepriims atgal į savo namus, tada jis ir dingo. Grįžęs pas ją galimai birželio 28 d. nuteistasis pasakojo, kad buvo sulaikytas kaip neblaivus asmuo ir ji juo patikėjo, tuo metu jie dar draugavo. Nuteistasis jai dar pasakojo, kad parvežus kaimyną namo, jis raktelius padėjo ant sėdynės, kiemo vartai buvo nerakinti. Vėliau nusprendė su nuteistuoju nebendrauti. Jai nuteistasis nesakė, ar leido savininkas paimti automobilį, ji nežino, ar tai daryta su savininko žinia. Tyrėjai duoti parodymai yra teisingi ir nemelagingi. Apie automobilio vagystę ji sužinojo nuėjusi pas tyrėją dėl kito ikiteisminio tyrimo, kada pamatė nukentėjusįjį, ir suprato, kad mąstė apie tą patį žmogų, nes ne kartą yra mačiusi nukentėjusįjį girtą. Apie visą įvykį jai papasakojo nuteistasis, kai ėjo į akistatą 2020 m. liepos 17 d. (t. 2, b. l. 124).

19. Nors didelė dalis liudytojos M. A. parodymų pakankamai yra nuoseklūs, tačiau viena iš esminių jos parodymų dalių nėra visiškai nuosekli. Liudytoja M. A. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuteistasis paaiškino, kad tas vyriškis savanoriškai jam nedavė to automobilio, neleido juo naudotis, o pats nuteistasis be leidimo jį pavogė (t. 1, b. l. 69). Visgi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad nuteistasis nesakė, ar leido savininkas paimti automobilį, ji nežino, ar tai daryta su savininko žinia (t. 2, b. l. 124). Tai, kad šios aplinkybės liudytojos M. A. nurodomos iš esmės skirtingai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos duoti parodymai yra melagingi, tačiau jie yra pripažįstami nenuosekliais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojos M. A. parodymai, kaip netiesioginiai įrodymai, negali būti laikomi pakankamais ir patikimais. Abejonės dėl šių parodymų patikimumo taip pat kyla ir dėl to, jog liudytoją M. A. ir nuteistąjį A. D. praeityje siejo artimi santykiai. Šiuo metu jie santykius nutraukė, kadangi ji kreipėsi į policiją dėl A. D. neteisėto elgesio, o šis neva žino apie jos neteisėtą elgesį. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas daro išvadą, jog liudytoja M. A. nėra visiškai nešališka nagrinėjamoje byloje, o jos parodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų visumą. Pažymima ir tai, kad didelę dalį reikšmingos informacijos apie buvusį įvykį liudytoja gavo iš paties nuteistojo A. D., todėl jos duodami parodymai yra išvestiniai iš nuteistojo parodymuose esančio aptariamos situacijos vertinimo.

20. Apeliaciniu skundu nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog liudytoja pateikė neteisingą informaciją atpasakodama jo žodžius, su kuo apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka. Atsižvelgiant į tai, jog liudytojos M. A. parodymai dalyje dėl automobilio paėmimo iš nukentėjusiojo nėra nuoseklūs, jų tarpusavio santykiai nėra geri, negalima daryti išvados, kad jie yra pakankamai nuoseklūs ir jais galima grįsti nuteistojo kaltę. Taip pat, vadovaujantis tuo, jog šias aplinkybes liudytoja M. A. sužinojo išskirtinai iš nuteistojo A. D. ir juos perpasakojo apklausų metu, sprendžiama, jog jie nėra pakankamai ir tinkami vertinant nuteistojo A. D. kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

21. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pagrindiniai netiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nukentėjusysis G. B. leido nuteistajam A. D. naudotis automobiliu, yra paties nukentėjusiojo ir liudytojos M. A. duoti parodymai. Visgi, įvertinus šių parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą ir neatitikimą kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl nuteistojo A. D. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurių negalima pašalinti kitomis priemonėmis. Šias abejones sustiprina ir paties nuteistojo parodymai, jog jis 2020 m. birželio 26 d. iš tikrųjų pasisiūlė parvaryti G. B. priklausantį lengvąjį automobilį atgal į nukentėjusiojo namus, kadangi įvykio metu G. B., nuteistojo bei liudytojos A. Š. vertinimu, buvo apgirtęs; kad šie asmenys kartu išvažiavo link miesto centro, link kur yra G. B. namai.

22. Minėta, jog asmens kaltę pagrįsti dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo galima tik tokiais netiesioginiais parodymais, kuriais yra nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje yra susiję nuoseklia ir logiška grandine. Tačiau byloje tokios netiesioginių įrodymų visumos, patvirtinančios tai, kas vyko tuo metu, kai nuteistasis A. D. su nukentėjusiuoju G. B. išvažiavo su pastarojo automobiliu nuo parduotuvės, nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų nukentėjusiojo G. B. ir liudytojos M. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog šie parodymai nėra pakankamai nuoseklūs, detalūs ar patikimi tam, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti A. D. kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl šių aplinkybių nepritariama apylinkės teismo išvadai, kad A. D. pareikšti kaltinimai dėl automobilio vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino. Šiuo atveju vadovaujamasi ir in dubio pro reo principu, pagal kurį ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teise metu nepašalintos abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, privalo būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju neįmanoma pašalinti neaiškumų ir abejonių, kylančių dėl procese dalyvaujančių asmenų duotų parodymų netikslumo ir patikimumo, konstatuojama, jog nuteistasis A. D. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Todėl šioje dalyje jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl nuteistajam A. D. paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

23. Kaip matyti iš nuteistojo A. D. apeliacinio skundo turinio, jis ginčija jam paskirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad ji yra per griežta.

24. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

25. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. D. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta nuteistajam A. D. paskyrus tik griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo – bausmę. Pažymėtina ir tai, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju A. D. teisiamas ne pirmą kartą.

27. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra teistas tris kartus: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimą; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, galutinę bausmę paskiriant 2 metų terminuotą laisvės atėmimą; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), galutinę bausmę paskiriant 2 metų 8 mėnesių terminuotą laisvės atėmimą. Tai patvirtina, jog nuteistasis A. D. sistemingai daro įvairaus, daugiausia turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D. nuo 2010 m. lapkričio 3 d. administracine tvarka buvo baustas 17 kartų pagal įvairius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius. Administracinių nusižengimų registro 2020 m. birželio 27 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka A. D. baustas 10 kartų, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, kas rodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir bendrai priimtinų visuomenės gyvenimo taisyklių.

28. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, nuteistojo kaltės formą – nuteistasis A. D. padarė tyčinę baigtą nesunkią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad minėtos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kaip ir aukščiau minėta, nuteistasis A. D. teisiamas jau ketvirtą kartą, prieš tai buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą, taip pat yra baustas 17 kartų už administracinių nusižengimų padarymą. Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir tokiam jo elgesio modeliui įtakos nedaro bausmių taikymas, nuteistasis taip veikia dėl to, kad tokie veiksmai jam yra priimtini, jie nuosekliai kyla iš nuteistojo gyvenimo būdo, pats nuteistasis savo elgesio nepakeitė. Įvertinus šias aplinkybes, sprendžiama, kad skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos bausmės dydį nėra pagrindo, švelnesnė bausmė nebūtų efektyvi ir reikšmingos įtakos nuteistojo elgesiui nedarytų.

30. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. D. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nežymiai didesnė už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, skiriama didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmė nepažeidžia įstatymų, atitinka teisingumo bei proporcingumo kriterijus, o taip pat padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

31. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog nuteistajam A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir nėra ne per griežta.

Dėl nuteistajam A. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pagal BK 72 straipsnio 5 dalį

32. Apeliaciniame skunde ginčijamas nuosprendis dalyje dėl konfiskavimo šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 760,00 eurų, kadangi pagal BK 72 straipsnio 5 dalį transporto priemonė negali būti konfiskuojama, nes priklauso trečiajam asmeniui. Nurodoma, jog nukentėjusiajam G. B. automobilis jau yra grąžintas, žalos nebuvo padaryta, realių nuostolių ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. D. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraustos veikos priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą – paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę. Nagrinėjamoje byloje teisingai nustatyta, jog nukentėjusiajam G. B. priklausanti transporto priemonė – lengvasis automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje esančios nusikalstamos veikos padarymo priemonė – su tuo sutinka ir to neginčija apeliacinį skundą pateikęs nuteistasis.

34. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Tik tais atvejais, kai nenustatoma, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos padarymo priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Visais kitais atvejais, nenustačius BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jeigu jie yra nurodyti BK 72 ir 72³ straipsniuose, yra konfiskuojami. Nagrinėjamu atveju yra numatyta viena iš alternatyvių aplinkybių, vardijamų BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, kas neleidžia teismui tiesiogiai konfiskuoti lengvojo automobilio „Renault Megane Scenic“, dėl ko šiuo atveju yra taikomas turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

35. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą lengvajam automobiliui „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konfiskavo nusikalstamai veikai padaryti panaudotos priemonės vertę atitinkančią sumą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo nukentėjusiojo G. B. veiksmuose

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nukentėjusysis G. B. gali būti padaręs nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

37. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis G. B. buvo keletą kartų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymus davė teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolai yra pasirašyti G. B. vardu.

38. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. B. kategoriškai neigė 2020 m. birželio 26 d. grįžęs namo po darbo su nuteistuoju A. D., vartojęs alkoholį ar apskritai vykęs kažkur iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vėlesnių apklausų metu tik nurodydamas, kad galimai buvo išėjęs į parduotuvę „M.“ apsipirkti (tačiau galimai tą padarė ir prieš grįždamas namo, šiame kontekste nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs).

39. Šiuos nukentėjusiojo parodymus paneigė, o faktinę aplinkybę, kad G. B. 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo prie parduotuvės „P.“, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos A. Š. parodymai, taip pat ir vėlesnių apklausų metu duoti liudytojos M. A. parodymai, kad ji 2020 m. liepos 17 d. vykusios akistatos tarp nukentėjusiojo G. B. ir nuteistojo A. D. metu atpažino nukentėjusįjį kaip vyrą, kurį jai apibūdino jos draugas A. D. pasakodamas apie įvykį prie parduotuvės, kai jis pasisiūlė namo parvežti apgirtusį kaimyną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo A. D. parodymai kontekste dėl aplinkybių, kurioms esant jis susitiko su nukentėjusiuoju G. B., išliko nuoseklūs. Visų apklausų metu nuteistasis nuosekliai teigė, jog jam esant prie parduotuvės „P.“ ten automobiliu atvažiavo nukentėjusysis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl ko nuteistasis pasisiūlė parvežti nukentėjusįjį namo, kadangi buvo mažiau apgirtęs.

40. Nukentėjusysis G. B. apklausų metu neigė, kad 2020 m. birželio 26 d. vakare buvo atvažiavęs prie parduotuvės „P.“. Ši jo parodymų dalis yra reikšminga vertinant nuteistojo veiksmus BK 178 straipsnio 2 dalies kontekste. Todėl nukentėjusiojo G. B. parodymai gali būti neteisingi ir jo veiksmai atitikti nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius. G. B. parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, todėl apie jo galimus nusikalstamus veiksmus turi būti pranešta prokurorui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl A. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir A. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pranešti prokurorui apie tai, kad G. B. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėDarius PrankaPaulius Veršekys