Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-162-1072/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-02-22
Bylos Nr.: 1-162-1072/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25268-2020-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Venckienė
Kaltinamasis: A. D.
Nukentėjusysis: G. B.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-162-1072/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25268-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.3; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 22 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei V. B.,nukentėjusiajam G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėn.; Klaipėdos m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 2012 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. D. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. 22.00val. iki 2020 m. birželio 26 d. 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė svetimą G. B. priklausantį turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1998 metų laidos, stovėjusį gyvenamojo namo kieme adresu, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 eurų.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, kaltinamasis A. D. 2020 m. birželio 26 d. apie 23.05 val., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti kada teisė vairuoti yra neįgyta, Ukmergės r., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B. būdamas neblaivus, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0424, metrologinės patikros Nr. 1218688 jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, 2020 m. birželio 26 d. 23.05 val. tikrinant blaivumą, jam buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas, o 2020 m. birželio 26 d. 23.20 val. – 2,33 promilių neblaivumas, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. kaltės dėl automobilio vagystės nepripažino ir parodė, jog 2020 m. birželio 26 d., laiko nepamena, buvo prie parduotuvės „Pogrindis“ Panevėžyje, vadinamos „kampinės“. Atvažiavo automobiliu "Renault Megane Scenic" G. B., kurio nepažinojo, tą dieną matė pirmą kartą. Tuo metu jis ir pardavėja Audra rūkė lauke. Pardavėja su atvykėliu kalbėjo, nenorėjo jam parduoti alkoholio, ar pardavė nežino. Jis (A. D.) pasiūlė parvežti G. B. gerų tikslų vedamas, kad neįvyktų avarija, nes G. B. buvo neblaivus. Prie devynaukščio sustoję automobilyje dar abu vartojo brendį ir alų, tuomet važiavo namo. G. B. paprašė paleisti jį prie „(duomenys neskelbtini)“, gal nenorėjo rodyti, kur gyvena, „kur jis tiksliai gyvena aš nežinau“. G. B. sutiko paskolinti savo automobilį "Renault Megane Scenic". „Pasakiau, kad rytoj jo automobilį grąžinsiu“. Aš norėjau pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini). „Man nebuvo minčių pasinaudoti girtu žmogumi“. Panevėžyje gyveno pas draugę M. A., ji ne sugyventinė, bendro ūkio nevedė. Po apklausos M. pasakė nukentėjusiojo versiją, „o po to M. pasakė, kad aš taip pasakiau“. Po akistatos pasakė M., kad nukentėjęs jį kaltina. Santykiai nutrūko, kai ji pateikė melagingus kaltinimus dėl turto sugadinimo. Jo nori jį pasodinti, kad neišduotų jos dėl jam žinomo jos sukčiavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. D. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalį apklausiamas įtariamasis A. D. apklausoje nurodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo. Šiuo metu yra blaivus, parodymus duoti gali. Jam įteikto įtarimo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta. Dėl jam įteikto įtarimo gali paaiškinti sekančiai, kad įtarime nurodytą asmenį žino iš matymo. Numano, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo vakar, t. y. birežlio 26 d., vartojo alkoholį. Nurodė, kad vakar, t.y. birželio 26 d. prieš 22.00 val. nuėjo prie parduotuvės, esančios netoli (duomenys neskelbtini) namo. Ten sutiko jam iš matymo pažįstamą asmenį, kaip numano, kad jis gali būti G. B.. To pažįstamo iki šiol nei vardo, nei pavardės nežino. Žinojo iš matymo. Tas asmuo prie parduotuvės atvažiavo su automobiliu „Renault Megane Scenic“, smėlio spalvos. Jis buvo vienas. Tas pažįstamas prie parduotuvės jau atvažiavo išgėręs alkoholio. Jis parduotuvėje nupirko dvi skardines alaus, o tas pažįstamas automobilyje turėjo butelį brendžio. Abiejų sprendimu nuvažiavo prie netoliese esančio devynaukščio, kur minėtame automobilyje pradėjo vartoti alkoholį. Nuo parduotuvės iki tos vietos automobilį vairavo tas pažįstamas. Alkoholį automobilyje vartojo apie pusvalandį laiko. Po to, jis minėtu automobiliu pažįstamą parvežė iki jo namų. Jis gyvena netoliese, netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nežino. Tas pažįstamas buvo per daug apgirtęs, todėl jis pasisiūlė jį parvežti. Jis ir pats buvo neblaivus, be to neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę, bet jautėsi blaivesnis už tą pažįstamą. Jis parvežė pažįstamą iki namų. Jam išlipus pasakė, kad jis pats važiuoja iki namų, gyvena Vilties g., o sekančią dieną automobilį jam atvarys. Jis sutiko. Nurodė, kad automobilio dokumentų jam nedavė, ar dokumentai buvo automobilyje, nežino. Į namus jis nevažiavo, o važiavo pas draugą gyvenantį Kaune ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų vairuojantis minėtą automobilį būdamas neblaivus. Automobilio nevogė, o pats minėtas pažįstamas jam davė juo pasinaudoti, t. y. parvažiuoti iki namų, sutariant, kad automobilį grąžins sekančią dieną. Dėl tikslių automobilio grąžinimo aplinkybių nieko nesutarė(t. 2., b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 17 d. papildomos apklausos metu įtariamasis A. D. parodė, kad pirminę apklausą prisimena, jos metu duotus parodymus tvirtina, kaltės nepripažįsta. Nori papildyti, kad 2020 m. birželio 26 d. vakaro metu nuvyko į kampinę parduotuvę, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), prie pagrindinės gatvės, jis atvyko vienas į parduotuvę. Jam atvykus į parduotuvę, buvo parduotuvės kieme, rūkė, matė kaip atvyksta automobilis „Renault Megane Scenic“, smėlio spalvos ir prisiparkavo priešais parduotuve. Iš automobilio išlipo jam nepažįstamas vyriškis. Vienas buvo, maždaug amžiaus apie 50 m., apie 165 cm ūgio. Nurodė, kad vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus. Sprendė iš jo kūno judesių, iš kalbos, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Vyriškis priėjęs prie parduotuvės pakalbėjo su pardavėja, kuri buvo tuo metu lauke rūkė ir padavė jai pinigus lauke, nes pardavėja nenorėjo jam parduoti alkoholio. Po to jie nuėjo į parduotuvę ir pasiėmė brendžio butelį, jis tuo metu toliau buvo lauke. Vyriškiui išėjus ir pardavėja išėjo į lauką ir kažkuris iš jų su pardavėja pasakė, kur tu neblaivus važiuoji? Jis vyriškiui pasakė, kad pavairuos, t. y. parveš jį namo, kad nebūtų avarijos. Tas vyriškis sutiko ir leido jam vairuoti. Automobilio rakteliai buvo automobilyje, užvedimo spynelėje. Jis atsisėdo į vairuotojo pusę, o tas vyriškis šalia, keleivio vietoje. Tai matė pardavėja A., apie 45 m. amžiaus. Nurodė, kad jie automobiliu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir ten vartojo alkoholį. Po 30 minučių jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis paleido vyriškį. Jis vyriškiui sakė, kad jam reikalinga mašina, o vyriškis pasakė gerai, viskas tvarkoje. Jis pasakė, kad automobilį grąžins rytoj, vyriškis jam sakė gerai ir jis paleidęs vyriškį išvažiavo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija. Su tuo vyriškiu jie susipažino automobilyje, vardą jis jam pasakė, bet nebeprisimena, nes tuo metu neblaivus buvo. Nurodė, kad tai tas pats asmuo G. B., kuris parašė pareiškimą, kad jis pavogė jo automobilį „Renault Megane Scenic“. Jis automobilio nevogė, o vyriškis pats jam juo davė pasinaudoti. Bet kadangi vyriškis buvo neblaivus, todėl gal nepamena ar nori išvengti atsakomybės, kad neblaivus vairavo iki parduotuvės. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2., b. l. 50-52).

Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. grįžęs po darbo 18.00 val. namo pjovė žolę iki 22 val., tuomet nuėjo miegoti, naktį nieko įtartino negirdėjo. Bepjaudamas žolę buvo išgėręs porą skardinių alaus. Jį pirko su maistu grįždamas iš darbo, o gal ir pėsčias nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėjė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nes ten sunku privažiuoti, be to, ten nėra maisto pasirinkimo. „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas pažįsta iš matymo, nes užeina kartais. Girdėjo liudytojos A. Š. parodymus, „kažkas meluoja, aš tikrai nevažiavau, aš tikrai nevažiavau“. Kai ryte išėjo į kiemą šuns pašerti, pamatė atidarytus kiemo vartus ir nerado savo automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį, kadangi jis nevertas dėmesio, laiko kieme, nerakina. Dokumentai ir rakteliai būna automobilio viduje. Alkoholį vartoja nedažnai, nes dirba, bet nėra abstinentas. A. D. nepažįsta, pirmą kartą pamatė per akistatą. Niekam automobilio neskolintų, nes kas būtų, jei ką suvažinėtų? Galvojo, kad paėmė kokie vaikigaliai pasivažinėti. Automobilį atgavo, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su kaimynais nesipyksta, viskas tarp jų gerai. Jo namo kiemas aptvertas tvora. Namų tvoros vartelius visada uždaro, retkarčiais užrakina. (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. Turi jam priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1998 metų laidos, žalios spalvos. Automobiliu naudojasi jis vienas, turi tik vieną užrakinimo raktelį, nes automobilį pirko su vienu rakteliu. Tik grįžęs į namus automobilį visada įsivaro į namų kiemą. Kai automobilį laiko namų kieme aptvertame tvora, paskutiniu metu jo neberakina, raktelius visada įdeda į automobilio vairuotojo durelių dėtuvę. Apie tai, kad jo automobilis būna atrakintas ir jame palieka užvedimo raktelius, niekas nežinojo, niekam nesakė. 2020 m. birželio 26 d. apie 17.00 val. jis grįžo į namus ir iškarto įvarė jam priklausantį automobilį į namų kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Įvaręs automobilį uždarė namų vartus. Ar juos užrakino nepamena. 2020 m. birželio 26 d. maždaug iki 22.00 val. jis buvo namų kieme pjovė žolę. Po to grįžo į namus ir apie 23.00 val. atsigulė miegoti. Nakties metu jokių įtartinų garsų negirdėjo, nieko įtartino nematė. Vaizdo kamerų įrengtų neturi. Jo miegamojo langai yra į (duomenys neskelbtini) pusę, o kadangi ja nuolatos važinėja automobiliai, todėl ir nakties metu jokių įtartinų garsų negirdėjo. Jo kieme taip pat yra šuo, tačiau jis ant žmonių loją labai retai, o nakties metu neloja beveik niekada. 2020 m. birželio 27 d. apie 06.00 val. išėjęs į namo kiemą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nebėra kieme stovėjusio jam priklausančio automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuomet iškarto paskambino į bendrąjį pagalbos numerį 112 ir netrukus atvažiavo pareigūnai. Taip pat pastebėjo, kad yra atidaryti jo namo kiemo vartai, kuriuos 2020 m. birželio 26 d. vakare tikrai uždarė. Automobilis buvo nerakintas, raktas paliktas vairuotojo durelių dėtuvėje. Automobilyje buvo dvi įrankių dėžės. Viena juoda, kurioje buvo sukomplektuoti elektriko įrankiai, kurią vertina 50 eurų. Kita mėlynos spalvos įrankių dėžė, kurioje buvo sudėtos įrankių galvutės ir žiedinių raktų komplektas, kurią vertina 50 eurų. Taip pat automobilyje buvo visi automobilio dokumentai, tai yra techninis pasas, draudimas, registracijos liudijimas. Šiuo metu nebeturi jokių automobilio dokumentų. Pavogtą automobilį vertina 300 eurų. Dėl viso įvykio jam padarytas 400 eurų nuostolis. Automobilis draustas civiliniu atsakomybės draudimu. Automobilyje įrengta signalizacija, tačiau automobilis buvo paliktas nerakintas. Nurodė, kad pas jį namuose pašaliniai asmenys nesilanko, retkarčiais ateina geri draugai, kurie tikrai negalėjo pavogti jo automobilio. Kas konkrečiai galėjo pavogti jo automobilį nežino, bet mano, kad tai galėjo padaryti kažkokie nepilnamečiai asmenys, kadangi automobilis senas ir nieko vertas. Anksčiau iš jo automobilio niekada nebuvo pavogę. Nurodė, kad A. D. nepažįsta, tokio asmens nežino. 2020 m. birželio 26 d. vakarą, alkoholio su juo nevartojo, niekur nevažiavo ir jam savo automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nedavė. Jis pjaudamas žolę namo kieme (duomenys neskelbtini), vienas išgėrė porą buteliukų alaus, bet su niekuo niekur nebuvo, nevažiavo ir automobilio niekam nedavė. Nurodė, kad pas jį į svečius atvyksta draugai, bet tik labai gerai ir ilgai pažįstami. Kada paskutinį kartą svečiuose buvo kažkas iš draugų nepasakys, nepamena. Ar kas nors girdėjo, ar matė kaip pavogė jo automobilį jis nežino, su kaimynais artimai nebendrauja. 20-30 m. amžiaus pažįstamu iš aplinkinių namų neturi, nebendrauja su niekuo. Žino, kad pareigūnai rado jo automobilį, kad jis yra policijos saugojimo aikštelėje. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilį pavogė jam nepažįstamas asmuo A. D.. Kai paskutinį kartą 2020 m. birželio 26 d. apie 17.00 val., grįžo namo, jo automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo tvarkingas, be techninių gedimų. 2020 m. rugpjūčio 11 d. gavo nutarimą, kuriuo atsiėmė jam priklausantį automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš automobilių saugojimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs pamatė, kad sugadintos trys jam priklausančio automobilio padangos. Visą kitą tvarkinga, daiktai vietoje, niekas nedingo. Nori pasakyti, kad padangų jis nevertina niekaip, jos buvo padėvėtos, padangas įsigijo gal prieš kokius 3 metus, jų negali įvertinti, žala jam nepadaryta, nes padangos senos. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nori, kad asmuo būtų nubaustas įstatymo numatyti tvarka. Jis to A. D. anksčiau sutikęs nebuvo. Su juo nebuvo jokioje parduotuvėje nei tą dieną, nei anksčiau. Į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ jis retai nueina, retai ten lankosi, nes ten nėra prekių. A. D. pirmą kartą pamatė akistatos metu. Su juo niekur nevažiavo (t. 1., b. l. 30-32, 34-35, 38).

Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu parodė, jog nagrinėjamo įvykio metu pas ją gyveno A. D., buvo draugai, ne sugyventiniai. 2020 m. birželio 26 d. A. buvo išėjęs į parduotuvę, po to lauke išgėrinėjo su kaimynais, A. pasakė, kad neblaivaus nepriims, išmetė jo daiktus. Kadangi jis vakare negrįžo, galvojo, kad išvyko atgal į (duomenys neskelbtini). Kai A. grįžo po paros ar kelių iš sulaikymo, pasakojo, kad buvo policijos sulaikytas kaip neblaivus asmuo. Ji patikėjo. Po kurio laiko pasakojo, kad girtą vairuotoją iš parduotuvės parvežė namo, ji jo dar klausė, ar jis moka vairuoti. Tuo metu ji nežinojo, kas tas žmogus. Su A. išsiskyrė, nes jis neblaivus nesivaldo. Kai ji buvo policijoje pas tyrėją dėl kito ikiteisminio tyrimo, tyrėja jai sakė, kad A. pavogė automobilį. Kai A. atvyko į (duomenys neskelbtini) dalyvauti akistatoje, gyveno pas ją, ji palydėjo į policiją, ten pamatė nukentėjusįjį, pažino kaimyną G. B., kuris gyvena per namą nuo jos. Jį ne kartą yra mačiusi išgėrusį. Ji Aivarą pakamantinėjo ir jis papasakojo, kad tą žmogų parvežė žmogų namo, raktelius jis padėjo ant sėdynes, kiemo vartai buvo nerakinti. D. sakė, kad automobilio savininkas tikriausiai miegojo namie ir negirdėjo, kad išvažiuoja mašina iš kiemo. Tiesiogiai, kad pavogė automobilį, D. nesakė, bet ji suprato. Su A. D. nebendrauja, ji yra parašiusi pareiškimą policijoje ant jo dėl vagystės ir padegtų buto durų.

Liudytoja M. A. 2020 m. liepos 13 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra žinoma, jog turi tokią teisę neduoti parodymų, arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, nes įtariamasis A. D. yra jos buvęs draugas, su kuriuo juos anksčiau siejo artimi santykiai. Ji šia teise nepasinaudos ir duos parodymus laisva valia. Nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 13.00 val., A. D. išėjo į parduotuvę. Po kokių 10 minučių ji jam paskambino ir paklausė, kur jis yra. Jis pasakė, kad sėdi kieme ir geria alų su S., kurio pavardės nežino. A. D. paklausė, ar gali jis su S. ateiti pas ją į namus pagerti. Ji pasakė, kad negali ir jie daugiau nebekalbėjo. A. D. grįžo po kelių valandų, gal kokią 15 val. Nurodė, kad A. D. paprašė pinigų, 20 eurų, kurie buvo atidėti jam ant kelionės, tam kad grįžtu namo į (duomenys neskelbtini). Ji suprato, kad jis juos nori pasiimti gėrimui ir atidavusi jam tuos pinigus pasakė stebėk ir išmetė jo visus asmeninius daiktus už durų, striukę, šortus, telefoną ir pasakė, kad negrįžtų. Jis pasiėmė tuos pinigus ir išėjo, kur išėjo jis, ji nežino. A. D. grįžo po kokių poros valandų, prašė atidaryti duris, norėjo pasišnekėti. Jai atidarius duris, A. D. sakė, kad reikia 5 eurų ant takso, sakė, kad reikia iki centro nuvaryti. Jai pasakius, kad neduos, nes neturi, jis atsidarė stalčių, kuriame ji laikė savo piniginę ir pasiėmęs 5 eurus išėjo. Ji jam pasakė „kam tu vagi, kam imi pinigus“ ir jam išeinant iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams ji pareiškimo nerašė. Nurodė, kad A. D. dingo visam vakarui. Ji jam skambino telefonu, bet jis nekėlė ragelio. Nurodė, kad A. D. grįžo kitą dieną, t. y. 2020 m. birželio 27 d. po pietų, ir pasakė, kad jis buvo sulaikytas, kad jį paleido tik dabar. Pasiteiravus už ką jį sulaikė, jis aiškino, kad ėjo pėškom tranzuoti į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jį kažkas pavežė 50 km. Paskui sakė, kad sustojo ir privažiavo policija. Pasakė, kad neblaivus viešoje vietoje ir išvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini), į areštinę. Ji jo nebeklausė nei ką jis veikė tą vakarą, nei su kuo, o jis jai nieko nepasakojo. Nurodė, kad ji tik apklausos metu sužinojo, kad jis būdamas neblaivus vairavo vogtą automobilį. G. B. ji nepažįsta, tokio asmens nežino. Apie tai, kad pavogė automobilį, A. D. jai nieko nesakė, apie tai, kad vairavo neblaivus irgi nesakė. Nurodė, kad ar tą pačią dieną 2020 m. birželio 26 d., ar anksčiau, A. D. jai pasakojo, kad buvo nuėjęs į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad ten automobiliu atvažiavo neblaivus vyras virš 50 metų ir A. D. pradėjo jam sakyti, „ką tu čia girtas atvažiavai?“. Sakė, kad pasiūlė jį parvežti namo ir tas vyras sutiko, kad A. D. jį parvežtų namo. Vyrui nusipirkus alkoholio, A. D. jį parvežė jo automobiliu namo, Nurodė, kad tas vyras gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name, netoli nuo jos namų. Ar ten tas pats G. B. iš kurio pavogė automobilį, ji nežino. Mano, kad A. D. pavogti automobilį sugalvojo ne vienas. Galėjo sugalvoti su draugu S. ar kitais draugais. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1., b. l. 65-66).

Liudytoja M. A. 2020 m. rugpjūčio 20 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirminę apklausą prisimena, jos metu duotus parodymus tvirtina. Nori papildyti, kad kai vyko A. D. akistata su asmeniu, kuris parašė pareiškimą dėl automobilio vagystės, ji matė tą vyrą, automobilio savininką ir suprato, kad tai tas pat vyras, kurį jai A. D. apibūdino, kai pasakojo dėl įvykio parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Apie šį įvykį ji minėjo pirmoje apklausoje. Ji yra tą vyrą prieš tai mačiusi, nes jis gyvena kaimynystėje. Asmeniškai jo nepažįsta, žino tik iš matymo. Nurodė, kad prieš akistatą A. D. jai papasakojo, kad tą dieną, kai jį pagavo dėl vairavimo būnant neblaiviam, jis parvežė tą vyriškį jo automobiliu į namus, ir pamatė, kad tas vyriškis automobilio raktelius padėjo ant automobilio sėdynės. Po to A. D. išėjo iš to vyriškio kiemo ir toliau gėrė su pažįstamais kažkur kieme. Sakė, kad jis pats sugalvojo paimti tą automobilį, nes žinojo, kad automobilis nerakintas, automobilio raktai ant sėdynės, o automobilio savininkas turbūt neblaivus miega. Jis nuėjo į to vyriškio kiemą, atsidarė vartus ir įsėdęs į tą automobilį išvažiavo. Kodėl jis taip padarė – nepaaiškino. A. D. jai aiškino, kad tas vyriškis savanoriškai jam nedavė savo automobilio, neleido juo naudotis, o A. D. pats be leidimo jį pavogė. Kur važiavo, jis nesakė. A. D. pasakė, kad gal kažkas paskundė, kad jis neblaivus vairuoja ir jį vijosi pareigūnai. Jis nestojo, tai po to jį pagavo ir sulaikė už tai, kad vairavo neblaivus. Daugiau apie įvykį nieko nepasakojo (t. 1., b. l. 69-70).

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog 2020 m. birželio 26 d. buvo darbe, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Ant laiptų rūkė, atėjo pirkėjas A. Neužilgo privažiavo mašina, išlipo vairuotojas, matytas pirkėjas, kuris pasirodė „įtartinas“, tai yra, neblaivus. Jį atpažįsta teismo salėje kaip nukentėjusįjį, tai yra, G. B.. A. tuomet irgi pasirodė, kad vairuotojas girtas, todėl pasakė, kad parvairuos jo automobilį. Vairuotojas sėdo į keleivio vietą, A. D. į vairuotojo ir abu išvyko. Ji nepardavė girtam G. B. alkoholio, nes tai draužia įstatymai.

Liudytoja A. Š. 2020 m. liepos 22 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose. 2020 m. birželio 26 d. minėtoje parduotuvėje ji nedirbo, tą dieną dirbo D., pavardės nepamena (tel. (duomenys neskelbtini)). Minėtą dieną ji į parduotuvę vakare atėjusi nebuvo. Paskutinę darbo dieną, tai yra 2020 m. birželio 23 d. ji dirbo ir pamena, kad vakare, tikslaus laiko nepamena, tarp 18 val. – 20 val., rūkė prie parduotuvės pagrindinių durų. Šalia jos stovėjo A. (pavardės nežino). Jį pažįsta, kadangi dažnai ateina į parduotuvę ir yra nuolatinės pirkėjos M. draugas. Jiems bestovint pamatė, kad atvažiavo automobilis (markės, spalvos, numerio nežino, nes nekreipė į tai dėmesio), iš kurio išlipo senyvo amžiaus (60-70 metų), nedidelio ūgio vyriškis, kaip apsirengęs buvo nepamena. Minėtą vyriškį žino iš matymo ir jį atpažintų, kadangi dažnai lankosi parduotuvėje, tačiau jo asmens duomenų nežino. Vyras išlipęs iš automobilio ėjo link parduotuvės. Eidamas link parduotuvės sustojo netoli nuo jos ir A. Ji jam pasakė, kad nieko neparduos, kad jis jai atrodo išgėręs. Ji jam jo nepardavė, tik nustebo ir pasakė, kaip jis galimai išgėręs gali vairuoti automobilį. Tuo metu šalia jos buvo A., kuris pasisiūlė minėtam vyriškiui parvaryti automobilį. Minėtas vyriškis sutiko ir nuėjo atsisėsti į keleivio pusę šalia vairuotojo, priekyje. Į vairuotojo pusę atsisėdo A. ir išvažiavo centro link. Ar minėtą vakarą A. sugrįžo į parduotuvę nepamena. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 1., b. l. 75-76, 79-80).

Iš 2020 m. liepos 17 d. akistatos protokolo tarp įtariamojo A. D. ir nukentėjusiojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad abu liko prie anksčiau savo duotų parodymų (t. 1., b. l. 97-98).

Iš 2020 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namų valdos teritorija aptverta, tvora segmentinė žalios spalvos, vartai į teritoriją atsitraukiami į šoną, šalia įrengti varteliai. Namo kieme stovi dviejų aukštų namas, pirmas aukštas mūrinis, antras medinis. Kiemo teritorijoje yra šuo, kuris saugo namų teritoriją. Į namų valdos teritoriją įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini), pietų pusės, kiemas tvarkingas, žalia veja, įvažiavimui į kiemą automobiliui išklotos betoninės plytos. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių, bei įrankių nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1., b. l. 21).

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. dėl kaltinimo prisipažino pilnai ir parodė, kad automobilį „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam paskolino G. B.. Ketino važiuoti iki (duomenys neskelbtini). Negera buvo mintis, nes vairavo girtas. Pareigūnai stabdė, bet jis nestojo, nes išsigando. Teisės vairuoti nėra įgijęs. gal aš išsigandau ir nestojau. „Ant kelio dangos patiestą „ežį“ aš mačiau, aš toliau važiuoti nenorėjau, jei būčiau norėjęs važiuoti toliau, būčiau nestojęs.“ Nejautė, kad padangos prasidūrė. Pareigūnai liepė lipti lauk, jis nugriuvo ant grindinio, jam buvo uždėti antrankiai, jokio smurto nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. D. parodė, kad jam įteikto įtarimo esmę suprato. Kaltu prisipažįsta pilnai. Nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. prieš 22.00 val. kartu su savo pažįstamu, kurio jokių duomenų nežino, pažįstamo automobilyje vartojo alkoholį. Tas pažįstamas atvažiavo su automobiliu „Renault Scenic“. Su tuo pažįstamu susitiko prie parduotuvės, esančios netoli (duomenys neskelbtini), o paskui to pažįstamo automobiliu nuvažiavo prie vieno iš netoliese buvusių namų ir minėtame automobilyje vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo apie pusvalandį. Abu apgirto. Po to su jo automobiliu jis tą pažįstamą parvežė iki jo namų. Jis gyvena prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Vairavo jis, nes tas pažįstamas buvo daug girtesnis. Kuomet tą pažįstamą parvežė ir paleido, jis leido toliau pasinaudoti jo automobiliu, todėl jis nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugas, nes norėjo iš jo pasiskolinti pinigų. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Neturi net teisės vairuoti transporto priemonę. Ar automobilyje buvo automobilio dokumentai, nematė. Tas pažįstamas dokumentų jam nedavė. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais šviesos švyturėliais. Suprato, kad pareigūnai stabdo jį, tačiau nestojo, nes numatė pasekmes, kadangi važiavo neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Pamatė, kad priekyje stovėjo kitas policijos automobilis. Matė, kad prieš jį ant važiuojamosios kelio dangos buvo patiestas „ežys“, tačiau nestojo, tik sulėtino greitį. Suprato, kad gali būti pažeistos automobilio padangos. Greitį sustabdė, nes pagalvojo, kad perdurus padangas gali su automobiliu apsiversti. Pravažiavęs per „ežį“ ir dar pavažiavęs apie 100 metrų sustojo. Ar prasidūrė padangos, nekreipė dėmesio, tik numanė, kad taip gali būti. Iš karto buvo sulaikytas pareigūnų. Jam buvo nustatytas girtumas. Pirmą kartą – 2,41 promilės, o antrą kartą – 2,33 promilės. Su nustatytu girtumu sutiko. Būti pristatytas apžiūrai į ligoninę nepageidavo. Gailisi dėl savo tokio poelgio. Daugiau papildymų neturi (t. 2., b. l. 18-19).

Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad automobilio A. D. neskolino, jo nepažįsta, pirmą kartą pamatė policijoje per akistatą. 2020 m. birželio 26 d. nerakintą automobilį paliko kieme su uždarytais vartais, o 2020 m. birželio 27 d. 6.00 val. ryte rado atidarytus kiemo vartus, o automobilio nebuvo.

Liudytojo G. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti dėl pagrindinių faktinių aplinkybių sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 155-156).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisiminio tyrimo metu, ir kurio parodymai pagarsinti teismo posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. birželio 26 d. darbą pradėjo kartu su kolega vyriaus. patruliu A. R.. 2020 m. birželio 20 d. 22.45 val. jiems dirbant ekipaže ,,P1703“iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus , blaškosi po kelią. Jiems kartu su kolega sustojus ties (duomenys neskelbtini), išvažiavimu, pastebėjo pranešime minėtą automobilį „Renault“, kuris važiavo be šviesų, jiems įjungus automobilio spec. priemone raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius taip pat ir garsinį signalą, minėtas automobilis nereagavo į tai ir toliau važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojui per tarnybinio automobilio plafono garsiakalbį garsiai ir aiškiai davė komandas, tokias kaip „Renault valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sustokite dešinės pusės kelkraštyje“ ir vis kartodavo, bet „Renault“ vairuotojas nereagavo į jų komandas ir į garsinį signalą, toliau važiavo link (duomenys neskelbtini). Vairuotojas visą kelią važiuodamas vinguriavo kelyje ir kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Per raciją bendraudami su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojais šie susisiekė su Ukmergės rajono vyriausiojo policijos komisariatu ir maždaug ties (duomenys neskelbtini), buvo panaudota spec. priemonė „Ežys“. Po ekipažo „U7032“ „Ežio“ padėjimo automobiliui „Renault“ sprogo abi priekinės padangos ir ties (duomenys neskelbtini) automobilis sustojo, kadangi vairuotojas galimai, norėjo toliau važiuoti, todėl jis su kolega panaudojo fizinę prievarta ir asmuo buvo ištrauktas iš automobilio, taip pat panaudotos spec. priemonė antrankiai. Sulaikius „Renault“ vairuotoją maždaug apie 23 val. 05 min., automobilyje rado automobilio dokumentus ir vairuotojo „Sodros“ pažymėjimą. Per POLIS II naršykle pasitikrino automobilį ir vairuotoją. Automobilio dokumentai buvo tvarkingi ir galiojantys, vairuotojo pažymėjimo šis neturėjo ir neturi išsilaikęs. Vairuotojas buvo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ir vairavo minėta automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojas paaiškino jog nieko blogo nenorėjo ir tik norėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), taip pat automobilyje įtartinų ar neleistinų daiktų nerado. Su alkotesteriu pirmu putimu vairuotojui A. D. nustatytas 2,41 prom. girtumas, po 15 min. atliko 2 pūtimą ir nustatytas vairuotojui 2,33 prom. girtumas. Apie įvykį informavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojus ir Oper. grupę, iškviestas tralas. Atvykus tralui automobilį „Renault“ išvežė į Panevėžio miesto automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). A. D. pristatė į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, OVS laikino sulaikymo patalpas adresu (duomenys neskelbtini) tolimesniam tyrimui (t. 1., b. l. 149-150).

Iš 2020 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), automobilis stovėjo priekiu į pietus RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žalios spalvos (t. 1., b. l. 106-107).

Iš 2020 m. birželio 30 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilis yra automobilių atviroje antroje stovėjimo saugojimo aikštelėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (Nuotrauka Nr. 1) automobilis yra saugomos aikštelės gale, stovintis prie metalinės segmentinės tvoros dešinėje pusėje (Nuotrauka Nr. 2). Apžiūrimas automobilis yra Renault Megane Scenic valst. nr. (duomenys neskelbtini) šviesiai žalios spalvos, ant stogo yra įrengti skersiniai (Nuotrauka nr. 3) automobilis yra dviašis, keturių durų, automobilio kairės pusės padanga, dešinės pusės padangos yra be oro. (Nuotrauka Nr. 3, 5). Automobilyje yra du išoriniai šoniniai veidrodėliai, priekiniai, galiniai žibintai, du priekiniai valytuvai, galinis valytuvas (Nuotrauka Nr. 4, 8), ant keturių durelių yra priklijuotos tamsios spalvos plastmasinės apdailos detalės. Atvėrus automobilio priekines kairės pusės dureles (Nuotrauka Nr. 6), matomas automobilio priekinis skydas, virš viduriniosios orlaidės įrengtą daiktų padėjimo vietą, kurioje matomi akiniai nuo saulės, apatinė daiktadėžė atverta (Nuotrauka Nr. 6). Ant automobilio priekinės keleivio dešinės pusės sėdynės matosi popieriniai leidiniai. Ant automobilio vidinio veidrodžio matosi pakabinti du oro gaivikliai. Ant vairuotojo kilimėlio matosi kramtomosios gumos „Orbit“ pakuotė. Automobilio gale yra įrengtos trys keleivių sėdynės, ant galinės automobilio keleivio dešinės sėdynės matosi plastmasiniai maišai (Nuotrauka Nr. 7). Atvėrus automobilio bagažinę, matosi sudedamoji lentyna, ant kurios padėta šviesą atspindinti liemenė. Automobilio bagažinėje matosi atsarginis ratas, gesintuvas, įrankių rinkinys 10 vienetų, dėžė su raudona rankena, ant kurios užklijuotas lipdukas raudonos spalvos su užrašu „Toolbox“, ant dėžės matosi šviesios spalvos įbrėžimai, medžiaginė skiautė mėlynos spalvos, pora avalynės, flakonas baltos ir raudonos spalvos (Nuotrauka Nr. 8, 9). Objekto apžiūros metu niekas nepaimta ir nerasta (t. 1., b. l. 119-120).

Iš asmens neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negalėjo; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkus, atsimerkus) – negalėjo. Nenurodė, kada vartojo alkoholį prieš blaivumo tikrinimą. Atlikus blaivumo patikrinimą prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM 0424, patikros numeris 1218688, kuri galioja nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. spalio 3 d. Pirmu tikrinimu – 23 val. 05 min. nustatė 2,44 promilių girtumą, antru tikrinimu 23 val. 20 min. nustatė 2,33 promilių girtumą (t. 1., b. l. 142).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 113).

Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo nustatyta, kad automobilis Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo rakteliai ir automobilio registracijos liudijimas grąžinti savininkui G. B. (t. 1., b. l. 50-52).

Iš 2020 m. birželio 27 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio policijos komisariato nutarimo nustatyta, kad automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 114-115).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilis „Renault Megane Scenic“, pasirinkti 1996-1999 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. birželio mėn. 629 eurų be PVM mokesčio ir 760 eurų su PVM mokesčiu (t. 1., b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ar saugomą teritoriją, ar viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino A. D. pareikšti kaltinimai dėl automobilio vagystės.

Kaltinamasis A. D. savo kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė pavogęs G. B. automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parodė, jog G. B. jam jį davė gera valia. Tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, A. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tiesioginių galimo nusikaltimo įrodymų teismas nenustato, bet atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (2005 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2005; 2009 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2009).

Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad teismas neabejoja kaltinamojo parodymais, kad 2020 m. birželio 26 d. dieną rūkydamas prie parduotuvės „Pogrindis“ jis pamatė G. B. atvykusį į parduotuvę automobiliu Renault Megane Scenic. Kadangi vairuotojas jam pasirodė neblaivus, pasisiūlė parvairuoti jo automobilį namo, ir abu išvyko. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino liudytoja apklausta pardavėja A. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdyje, parodė, kad pati rūkė tarpduryje, kai atvyko automobiliu jai matytas pirkėjas, atrodė neblaivus, dėl ko jam papriekaištavo, o lauke rūkęs pirkėjas A. D. pasisiūlė parvairuoti automobilį. A. D. sėdo už vairo, G. B. šalia, ir jie abu išvyko (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis G. B. teismo posėdyje patvirtino, kad jo namai, žiūrint nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, yra link miesto centro.

Nukentėjusys G. B. parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. ryte pasigedo automobilio, kurį iš vakaro buvo palikęs kieme, taip pat buvo atidatryti kiemo vartai, nors iš vakaro buvo juos uždaręs. Išsigando ne tiek dėl automobilio, kuris nėra itin brangus, kiek dėl to, kad pavogtu automobiliu nebūtų padaryta kokia nors žala, ir jis turėtų dėl to problemų. Automobilio niekam neskolina, gyvena vienas. Kadangi automobilis nebrangus, be to, laikomas ne gatvėje, o uždarame aptvertame kieme, raktelius ir dokumentus palieka jo viduje.

Liudytoja apklausta buvusi A. D. draugė M. A., ir teismo posėdyje, ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. D. nagrinėjamu laikotarpiu buvo jos draugas, nors bendro ūkio nevedė, tačiau tuo metu gyveno kartu, A. D. 2020 m. birželio 26 d. konfliktavo, A. D. buvo išėjęs ir grįžęs kelis kartus, pavakare dingo. Grįžęs namo po sulaikymo policijoje, po kurio laiko pasakojo, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pasisiūlė neblaiviam vyrui parvairuoti jo automobilį namo į (duomenys neskelbtini). Ji pagalvojo apie kaimyną, kurį dažnai matydavo išgėrusį, jo vardo ir pavardės nežinojo. Jos spėjimai dėl kaimyno asmenybės pasitvirtino, kai palydėjo A. D. į komisariatą, ir ten sutiko ir atpažino kaimyną, kaip dabar žino, G. B.. Ji pakamantinėjo A. D. daugiau apie tą įvykį, ir jis jai papasakojo, kad kai parvežė tą vyriškį namo, matė, kad jis paliko automobilyje raktus. Vakare buvo išgėręs ir sugalvojo nueiti, bei paimti tą automobilį, nes jis nerakintas, o savininkas turbūt neblaivus miega. Vairuojantį jį vijosi policija, jis nestojo, vėliau buvo sulaikytas.

Gynyba teigia, kad liudytoja M. A., kerštaudama kaltinamajam, kaip buvusiam draugui, duoda jam nenaudingus parodymus, nes buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų, buto durų padegimo. Toks gynybos argumentas atmestinas, nes pastebėtina, kad ikiteisminiai tyrimai dėl turto sugadinimo, grasinimosunkiai sutrikdyti sveikatą yra pradėti ne M. A., o A. D. atžvilgiu (t. 2., b. l. 93-94). Kaltinamasis parodė, kad M. A. perpasakojo jo jai papasakotą nukentėjusiojo versiją ir kaltinimus. Teismas tokį argumentą atmeta, ir pastebi, kad nukentėjusysis niekada nekaltino A. D. automobilio vagyste, be to, G. B. versija yra priešinga M. A. parodymams. M. A. parodymai išliko nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, jos motyvai duoti parodymus apie jai A. D. pasakotas faktines aplinkybes niekaip negali įtakoti paties aplinkybių fakto, be to, liudytojos parodymus teismas vertina ne atsietai, o visų įrodymų kontekste.

Nors A. D. tvirtina, jog G. B. savo noru jam leido naudotis jo automobiliu, teismas neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo parodymais, ir atkreipia dėmesį, kad apie tokį susitarimą kaltinamasis davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog parvežė G. B. į jo namus (duomenys neskelbtini), tuo tarpu teismo posėdyje šiuos parodymus pakeitė, tvirtindamas, kad nukentėjusįjį jo prašomas paleido prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Teismo vertinimu, toks parodymų keitimas liudija apie kaltinamojo siekį parodyti, jog nežinojo, kur tiksliai G. B. gyvena. Vis gi tuomet nelogiški tampa kaltinamojo parodymai, kad jis žadėjo nukentėjusiajam, kurio iki tol nepažinojo, rytojaus dieną atvaryti į namus pasiskolintą automobilį. O būtent tokią versiją jis nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji taip pat nebuvo iki galo nuosekli, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nurodė, jog automobilis buvo reikalingas parvažiuoti namo, gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 39-40). Atkreiptinas dėmesys, kad ir G. B., ir A. D. gyveno (duomenys neskelbtini), beveik greta esančiuose namuose, tai yra, (duomenys neskelbtini). Neįtikinama kaltinamojo versija dėl skolinimosi ir dėl to, kad jis negalėjo nurodyti jokių automobilio skolinimosi susitarimo aplinkybių, tai yra, nei grąžinimo laiko, nei atlygio ar pan., turint galvoje, kad su G. B. nebuvo draugai, iki tos dienos vienas kito net nepažinojo.

Paprastai įrodinėjant kaltinamojo kaltę reikšmingi nukentėjusiojo parodymai. Šioje byloje teismas kritiškai vertina G. B. parodymus dėl jo nurodytų 2020 m. birželio 26 d. dienos faktinių aplinkybių. G. B. pasakymas teismo posėdžio metu „aš tikrai nevažiavau, aš tikrai nevažiavau, likau kalčiausias, kad pavogė mano mašiną“ parodo, kad jis vengdamas duoti parodymus apie savo galimai padarytą teisės pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam, stengėsi paneigti faktą, kad buvo atvykęs savo automobiliu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir sutiko ten A. D.. G. B. parodė, kad išvis nesilanko šioje parduotuvėje, nes nėra ten ką pirkti, tačiau teismo neįtikino, nes vėliau nurodė ir kokiomis prekėmis ten prekiaujama, ir kad dirba dvi pardavėjos. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos A. Š. parodymais, kad ji ne vienerius metus dirba šioje parduotuvėje, ir nors ne asmeniškai, bet iš matymo yra įsidėmėjusi savo pirkėjus, taipogi ir nukentėjusįjį G. B..

Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatyta, kad A. D. savavališkai, be leidimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 26 d. 22.00 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė svetimą – G. B. priklausantį turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1998 metų laidos, stovėjusį gyvenamojo namo kieme adresu, (duomenys neskelbtini), ir jį užvaldė, taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip baigta vagystė.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. D. 2020 m. birželio 26 d. apie 23.05 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tai yra, kai jo iškvėptame ore buvo 2,33 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis pripažino transporto priemonės vairavimo, esant neblaivumo būsenos, faktą ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Tai, kad A. D. vairavo automobilį „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina tiesioginio liudytojo R. B., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti. A. D. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: liudytojo R. B. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. D. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų metų.

Teismas, skirdamas bausmes A. D., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. D. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas iš savanaudiškų paskatų, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ja padaryta žala nuosavybei.

A. D. atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sunkina ir tai, kad ji padaryta esant neblaivumo būsenos, ir tai turėjo reikšmės jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. D. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vien tik baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vertinimas nėra pakankamas sprendžiant dėl bausmės dydžio paskyrimo, todėl svarbu įvertinti ir kaltinamojo asmenybę. Šiuo atveju, A. D. asmenybę neigiamai apibūdina tai, kad jis teisiamas penktą kartą, nusikalstamą veiką padarę praėjus keliems mėnesiams po grįžimo iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tarp teistumų – teistumai už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. A. D. daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1., b. l. 188-198), nedirba (t. 1., b. l. 201), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Šie duomenys suteikia pagrindą vertinti, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, o iki tol jo atžvilgiu taikytos valstybinės prievartos priemonės nepasiekė savo tikslo, pats A. D. nepadarė išvadų dėl savo elgesio ir jo nepakeitė. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą, kuri nėra ženkli, bausmės dydis už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, o būtent – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė nežymiai didesnė už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skirtinos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė nebendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, kadangi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jis nėra įsiteisėjęs, A. D. paskirtų bausmių bendrinimo klausimas spręstinas ateityje teismo nutartimi, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. D. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. birželio 26 d. 23 val. 05 min. iki 2020 m. birželio 28 d. 13 val. 30 min. (t. 2., b. l. 6-9), tai yra, dvi dienos, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

A. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. D. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tačiau žala padaryta nebuvo, tokia veika padaryta pirmą kartą, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis lygus sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

A. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis G. B. nuosavybės teise priklausančia transporto priemone (t. 1., b. l. 113) – vairavo automobilį „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,33 promilių girtumas, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog automobilį iš G. B. A. D. pavogė, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskacija negali būti taikoma. Tačiau, pripažinus minėtą transporto priemonę nusikalstamos veikos padarymo priemone, yra konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju, duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nebuvo nustatyta. G. B. nuomonė dėl patirtos žalos dydžio, pavogus jo automobilį, yra subjektyvus vertinimas, kuris negali būti tapatus sąvokai „konfiskuotino turto vertė“. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, pasirinkti 1996-1999 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. birželio mėn. 629 eurų be PVM mokesčio ir 760 eurų su PVM mokesčiu (t. 1., b. l. 112). Pagal Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. D. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotina automobilio Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 760,00 eurų.

VI. Kiti klausimai

2020 m. birželio 28 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimu A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2., b. l. 22-23), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 27 d., o 2020 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus nutarimu grąžintas G. B. (t. 1., b. l. 50-52, 114-115). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. D. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai išieškotinos automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną šios transporto priemonės laikymo dieną nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad valstybės naudai priteistinos 117,00 eurų A. D. gynėjos advokatės V. B. išlaidoms apmokėti (t. 2., b. l. 127-129). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. D. niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamojoje byloje esančios kompiuterinės laikmenos – CD (2 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje skirtas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

1) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 26 d. 23 val. 05 min. iki 2020 m. birželio 28 d. 13 val. 30 min., tai yra dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. D. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 760,00 (septynis šimtus šešiasdešimt keturis) eurų valstybės nuosavybėn.

Priteisti iš A. D. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) proceso išlaidų už priverstinį automobilio nuvežimą bei po 0,28 Eur (nulį eurų 28 ct) už kiekvieną šio automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d., nurodytas sumas sumokant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, bei automobilio valstybinį numerį.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterines laikmenas (2 vnt. CD voke) su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė