Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „DTE & Co“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties akcinės bendrovės „Akmena“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1055-460/2015, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tikslinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis, kuria buvo patikslintas RAB „Akmena“ kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Viešasis interesas išlieka ir iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, todėl teismo pareiga būti aktyviam neišnyksta ir sprendžiant klausimus dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir jų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-122/2014). Pažymėtina, kad teismas tik tuomet gali tvirtinti kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir bankroto administratorės prašymo dėl finansinių reikalavimų tikslinimo pagrįstumą, 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patikslino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Iš antros eilės kreditorių sąrašo, patvirtinto Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, išbraukė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių su 243 642,47 Eur finansiniu reikalavimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių su 269 230,19 Eur finansiniu reikalavimu įtraukė į hipoteka užtikrintų finansinių reikalavimų sąrašą.

Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė neginčija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinio reikalavimo dydžio, o nesutinka tik su tuo, jog priverstine hipoteka užtikrintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas būtų įtrauktas į hipoteka užtikrintų finansinių reikalavimų sąrašą. Apeliantės įsitikinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas turėtų būti tvirtinamas kaip pirmos eilės finansinis reikalavimas, neužtikrintas hipoteka. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų tikslinga įvertinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priverstinės hipotekos teisėtumą, įvertinus tą aplinkybę, jog hipoteka įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.176 straipsnyje nustatyta, kad valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. CK 4.175 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų nuostatoms priverstinės hipotekos tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma ir jau įkeistam nekilnojamajam daiktui. VSDĮ 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę priimti sprendimą dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo, pakeitimo ir pabaigos, taip pat dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria atsakovei AB „Akmena“ iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2015 m. liepos 2 d. (b.l. 9-20). Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priverstinę hipoteką įregistravo 2015-03-02 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimas priimtas 2015-02-27) (b.l. 145-144) ir 2015-04-28 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo sprendimas priimtas 2015-04-27) (b.l. 145-146). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2015-04-27 sprendimas 2015-06-16 sprendimu buvo pakeistas ir 2015-06-17 įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigoje (b.l. 147-148). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir minėtam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius hipotekos kreditoriaus teises pagrįstai ir teisėtai įgijo dar negaliojant ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam draudimui nustatyti priverstinę hipoteką.

ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – įmonės kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) reikalavimai, kurių įvykdymas užtikrintas pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) pagrindu ir kurių įmonei neįvykdžius įmonės kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėta nuostata suponuoja išvadą, jog hipotekos kreditorius, savo reikalavimo užtikrinimui taikęs priverstinę hipoteką, yra lygiavertis hipotekos kreditoriui, turinčiam sutartinę hipoteką, todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius turėtų būti tvirtinamas kaip pirmos eilės kreditorius, neužtikrintas hipoteka, vien dėl to, jog jis savo reikalavimų užtikrinimui taikė priverstinę hipoteką.

Atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliuojama į teisingumo ir sąžiningumo principus, tvirtinant, kad, susidarius tokiai situacijai, pažeidžiant apeliantės teises, išskirtinės privilegijos yra suteikiamos kreditoriui taikiusiam priverstinę hipoteką, vertintini tik kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės samprotavimai, pažymint, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, pasinaudodamas teisės aktuose įtvirtinta teise skolininko turtui taikyti priverstinę hipoteką, t.y. atlikęs įstatymo numatytus veiksmus, negalėjo pažeisti apeliantės teisių ir teisėtų interesų.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga, priverstinė hipoteka buvo įregistruota Centrinėje hipotekos įstaigoje (b.l. 155, 156 (antra pusė), 157 (antra pusė)), todėl atskirojo skundo argumentas dėl to, jog, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu buvo įgytas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas kreditorinis reikalavimas, apeliantė negalėjo žinoti apie skolininko AB „Akmena“ turtui taikytą priverstinę hipoteką, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors abiejų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti tiek sutartine, tiek priverstine hipoteka, finansinių reikalavimų dydžiai nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijami, tačiau teisėjų kolegija negali nepastebėti pirmos instancijos teismo ĮRĮ 13 straipsnio, nustatančio kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, netinkamo taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visa hipotekos kreditorių finansinio reikalavimo suma yra užtikrinta hipoteka, nors tai ir yra nurodyta skundžiamoje pirmos instancijos teismo nutartyje, tačiau vis tiek abu hipotekos kreditoriai yra įtraukti į kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, eilę su visa finansinio reikalavimo suma, įskaitant ir tą reikalavimo dalį, kuri nėra užtikrinta. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimai gali būti atliekami iki teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą, šios teismo padarytos klaidos apeliacinės instancijos teismas netaiso, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatą reglamentuojančią draudimą išeiti iš apeliacinio skundo ribų, palikdamas pirmos instancijos teismui šiuos netikslumus pašalinti pasinaudojant įstatyme nustatyta kreditorinių reikalavimų tikslinimo teise.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.