Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SBA baldų kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla civilinėje byloje Nr. B2-1055-460/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Akmena“ direktoriaus D. S. pareiškimą atsakovui akcinei bendrovei „Akmena“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SBA baldų kompanija“, uždaroji akcinė bendrovė „DTE & Co“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teismas pagrįstai iškėlė atsakovui AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą.

Ieškovas AB „Akmena“ direktorius D. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos AB „Akmena“ iškėlimo. Nurodė, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes dėl pagrindinio užsakovo praradimo neteko didelės dalies apyvartinių lėšų, dėl to patyrė nuostolių, susijusių su brangesnių žaliavų pirkimu, delspinigių skaičiavimo. Be to, įmonės klientams buvo iškeltos bankroto bylos, tai apsunkino atsiskaitymą su tiekėjais, kt. Ieškovo įsitikinimu, įmonė, formuodama uždavinius didinti gamybos apimtis, rasti naujų tiekėjų, pritraukti investuotojus, kt. bei pradėjusi restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes atstatyti įmonės mokumą, sugrįžti į aktyvią rinką ir tęsti savo veiklą, atsiskaityti su kreditoriais.

Trečiasis asmuo UAB „SBA baldų kompanija“ su pareiškimu nesutiko. Prašo atsisakyti AB „Akmena“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, jog įmonė neturi realių galimybių išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, nes jos finansinė situacija nesudaro pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos, ji neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytų sąlygų. Atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, yra sisteminio pobūdžio, o pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas yra nemokus. Atsakovo pateikti metmenys grindžiami nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, nes nepateikta net preliminarių duomenų, kokiu būdu įmonė ketina pakeisti situaciją. Be to, atsakovas neturi tiesioginio susitarimo su IKEA bei neturi jokių galimybių gauti ES paramą. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas siekia savo veiklą perkelti į susijusį asmenį UAB „DTE & Co“.

Trečiasis asmuo UAB „DTE & Co“ prašo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atsakovui restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodo, jog tarp IKEA ir atsakovo vedamos derybos, 2015 m. numatomas gamybos padidėjimas. Todėl atsakovas turi galimybes sudaryti ilgalaikį susitarimą su IKEA, dėl to planai tęsti veiklą yra realūs. Atsakovui iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus išsaugotos darbo vietos, įmonė bus išsaugota ne kaip formalus vienetas, bet kaip rinkos dalyvis, o kreditoriai turės geresnes galimybes atgauti skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi iškėlė AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą. Teismo vertinimu, įmonė yra suformavusi uždavinius, kurie leistų didinti gamybos ir pardavimo apimtis, taip siekti pelningumo padidėjimo, rasti naujų užsakovų, pritraukti investuotojus, sudaryti ilgalaikį kontraktą su tarptautine švedų baldų kompanija IKEA. Įmonės balansai ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2012 –2014 metus, 2015 m. sausio 31 d. patvirtina, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, nuo 2012 m. dirba nuostolingai. AB „Akmena” pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2015 m. sausio 21 d. sudarė 1 837 439 Lt, iš viso įsipareigojimų dydis - 2 035 642 Lt, įmonei priklausančio turto vertė - 740 513 Lt. Teismas pažymėjo, kad įmonės balansas yra svarbiausias įmonės finansinis dokumentas, tačiau akcentavo, kad reali ir tiksli įmonės finansinė padėtis nagrinėjamu atveju gali būti nustatoma tik iš visų byloje esančių duomenų visumos. Svarbu ir tai, kad pelninga sutartis gali iš esmės pakeisti ir pagerinti įmonės finansinį stabilumą ir konkurencingumą rinkoje, tuo pačiu ir balansinius duomenis. Teismo vertinimu, svarbu tai, jog AB „Akmena“ turi užsakovo IKEA jai suteiktą gamintojo kodą 22300, kas rodo, jog atsakovas atitinka aukštus kokybės, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės kriterijus. Svarbu ir tai, kad 2014 m. lapkričio 28 d. AB „Akmena“ ir IKEA sutarė dėl gaminio BEKVAM tiekiamos produkcijos 30 proc. augimo, gaminio FORHOJA – 25 proc. augimo. 2015 m. vasario 12 d. susitikime susitarta, kad anksčiausiai 2015 m. gegužės mėn. bus pasiekta 9 000 vnt./mėn. gaminio BEKVAM tiekimo apimtis, t.y. 2 000 vnt./mėn. augimas. Tai reiškia, kad įmonė turi potencialias galimybes didinti gamybos apimtis, tuo pačiu didinti pajamas. Be to, atsakovui esant sunkioje finansinėje situacijoje, kiti rinkos dalyviai neatsisako vesti derybų, sudarinėti sutartis, kas rodo atsakovo patikimumą ir gebėjimą spręsti susidariusias problemas, uždavinius bei rengti įmonės strategiją. Nors UAB „SBA baldų kompanija“ ir nurodo, jog atsakovas turi finansinių sunkumų, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad AB „Akmena“ moka atlyginimus darbuotojams, perka žaliavas gamybai, nestabdydamas veiklos vykdo gamybą, vykdo sutartinius įsipareigojimus užsakovui dėl gaminamos produkcijos apimčių. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas yra (iš)naudojamas gamyboje, kas reiškia, kad buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turto vienetas gali suteikti ir suteikia visiškai kitokią vertę gamyboje. Teismas sprendė, kad UAB „SBA baldų kompanija“ argumentas, jog AB „Akmena“ siekia veiklą perkelti į UAB „DTE & Co“, grįstas prielaidomis, nes jokių įrodymų dėl to nepateikta. Iš restruktūrizavimo plano metmenų (toliau – Metmenys) matyti, kad įmonė restruktūrizavimo metu ketina didinti gamybos apimtis, rasti naujų tiekėjų, pritraukti investuotojus, optimizuoti žaliavos tiekimo kainas, diferencijuoti įmonės pardavimų strategiją ir maksimaliai padidinti jai priklausančio turto apyvartumą, kt. Teismo vertinimu, tai lemtų AB „Akmena“ ūkinės-komercinės veiklos plėtrą bei užtikrintų pajamas, iš kurių restruktūrizuojama įmonė galėtų atsiskaityti su kreditoriais, padengti savo einamąsias išlaidas bei atkurti mokumą restruktūrizavimo metu. Teismas pažymėjo, kad Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiu yra nustatomos restruktūrizavimo plane. Be to, teismui atsakovo kreditoriai rašytinių duomenų ar įrodymų, kokie skaičiavimai ar apibendrinimai dėl priemonių ilgalaikiam mokumui atkurti yra neteisingi ar nerealūs, nepateikė, išskyrus UAB „SBA baldų kompanija“. Priešingai, Metmenyse yra pateikti planuojamų lėšų skaičiavimai, analizuojamas sutarčių vykdymas, nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis ir trukmė bei kiti skaičiavimai.

Teismo teigimu, neiškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylos, įmonei bus sudėtinga tęsti veiklą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Įmonei nesudarius galimybių atkurti mokumą per restruktūrizacijos laikotarpį, iš disponuojamo įmonės turto skolos būtų grąžintos tik vienam kreditoriui (įkaito turėtojui UAB „SBA baldų kompanijai“), tai paliestų kitų kreditorių interesus ir būtų socialiai neteisinga 176 įmonės darbuotojų, nuolat ir laiku gaunančių užmokestį, atžvilgiu. Juolab, kad Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) ir ĮRĮ prioritetą teikia restruktūrizavimo, o ne bankroto procesui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įmonė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, dauguma kreditorių neprieštarauja, jog būtų iškelta restruktūrizavimo byla, sprendė, jog įmonė turi realių galimybių esant finansiniams sunkumams pagerinti savo veiklos rezultatus, optimizuodama veiklą bei padidindama įmonės pelningumą ir užtikrindama gautinas pajamas. Teismas konstatavo, kad atsakovas atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai bei teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki, todėl AB „Akmena“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Trečiasis asmuo UAB „SBA baldų kompanija“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsisakyti iškelti AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ nuostatas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, kas lėmė klaidingas teismo išvadas, jog egzistuoja pagrindas iškelti AB „Akmena“ restruktūrizavimo bylą. Teismas netinkamai vertino įmonės finansinius duomenis bei klaidingai sprendė, jog įmonės finansiniai sunkumai tėra laikini. Iš pateiktų finansinių ataskaitų matyti, jog įmonės turto apimtis 2012 - 2015 metais ženkliai sumažėjo, o mokėtinos sumos augo, kas rodo, kad įmonę ištiko ne laikini sunkumai, o sisteminės mokumo problemos. AB „Akmena“ finansinė būsena iš esmės atitinka įmonės nemokumą. Teismas klaidingai nustatė, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų suma 2015 m. sausio 31 d. sudarė 1 837 439 Lt, nors pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad jos pradelstų įsipareigojimų suma 2015 m. sausio 31 d. sudaro būtent 2 035 642 Eur. Be to, teismas, nustatydamas pradelstų įsipareigojimų sumą, supainiojo ne tik įsipareigojimų dydį, tačiau ir valiutą - vietoj įsipareigojimų dydžio eurais nurodė įsipareigojimų dydį litais, kas sutrukdė teismui adekvačiai įvertinti įmonės finansinę situaciją. Taigi, įmonės pradelsti įsipareigojimai (2 035 642 Eur) daugiau nei 5 kartus viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turimo turto vertės. Vien SBA reikalavimo, kurį pradelsusi yra įmonė, vertė (621 441,46 Eur) ženkliai didesnė už pusę įmonės turto vertės. AB „Akmena“ nepateikė įrodymų, kad turto sąraše išvardintas turtas naudojamas gamyboje. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turto vienetas gali suteikti ir suteikia visiškai kitokią vertę gamyboje. Teismas neanalizavo ir nesigilino į tai, kokią realią vertę turi (jei turi) neva gamyboje naudojama nusidėvėjusi technika ir ar tokios technikos vertė padidina įmonės turto vertę tokia apimtimi, dėl kurios nebūtų galima konstatuoti įmonės nemokumo.Teismo teiginiai, kad apyvartinių lėšų generavimas leis išspręsti įmonės problemas, prieštarauja įmonės balanso duomenims, be to, teismas nepagrindžia, kokių įrodymų visetas leidžia spręsti apie neva geresnę nei nurodyta balanse įmonės situaciją.Teismas nepagristai konstatavo, jog AB „Akmena“ bendradarbiauja su IKEA. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog AB „Akmena“ ir IKEA turi kokį nors susitarimą, pagal kurį įmonė IKEA užsakymu gamintų produkciją. Priešingai, byloje pateiktas vienintelis susitarimas su IKEA yra sudarytas ne AB „Akmena“, o su UAB „SBA baldų kompanija“, pagal kurį AB „Akmena“ neturi įsipareigojimų IKEA. Nutartyje nurodytus produktus tiekti IKEA (gaminys FORHOJA, gaminys BEKVAM) įsipareigojo būtent UAB „SBA baldų kompanija“, o ne AB „Akmena“. Todėl teismas, padarydamas išvadą, jog įmonė turi susitarimą su IKEA, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Su UAB „SBA baldų kompanija“ dėl gaminių tiekimo IKEA tiesiogiai susitarimą turi ne AB „Akmena“, tačiau su ja susijusi įmonė UAB „DTE & Co“. Tai, kad UAB „DTE & Co“ yra su AB „Akmena“ susijusi įmonė, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas visiškai ignoravo. Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis minėtas įmones sieja tie patys asmenys. UAB „SBA baldų kompanija“ ir UAB „DTE & Co“ sudarytas susitarimas, pagal kurį būtent UAB „DTE & Co“ gamina produkciją, kurią AB „Akmena“ perduoda IKEA (gaminys FORHOJA, gaminys BEKVAM). Todėl, byloje esanti verslo ataskaita nepatvirtina aplinkybės, jog AB „Akmena“ turi ilgalaikių galimybių susitarti su IKEA dėl bendradarbiavimo. Teismas nepagrindė argumento, jog „pelningos sutarties“ sudarymas (tikėtina, kad turint galvoje IKEA) padėtų išvengti įmonės nemokumo. Teismas nesigilino ir neanalizavo, kokiomis sąlygomis turėtų būti sudaryta „pelninga sutartis“, kad leistų įmonei atsiskaityti su kreditoriais, turinčiais daugiau nei 2 mln. Eur reikalavimų.Teismas nepagristai konstatavo, jog įmonė vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams. Byloje nėra įrodymų, kad įmonė pirktų žaliavas gamybai, vykdytų įsipareigojimus. Priešingai, įmonės pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad ji turi daugiau nei 2 mln. Eur pradelstų įsipareigojimų. Be to, nepagrįstas argumentas, kad yra laiku mokami atlyginimai darbuotojams. Iš viešai prieinamos informacijos, matyti, kad įmonė turi daugiau nei 200 000 Eur dydžio įsiskolinimą Sodrai. Teismas netinkamai vertino Metmenų turinį ir tariamą preliminarų pagrįstumą, nes Metmenyse pateikta informacija nepatvirtina net preliminarių įmonės galimybių įgyvendinti restruktūrizavimo procesą. Nors įmonė sau kelia aukštus tikslus ir Metmenyse nurodo siekianti, jog jos vykdoma veikla toliau būtų vykdoma ir netgi plečiama, tačiau faktiškai nepateikta jokių realių priemonių iškeltiems tikslams įvykdyti. Metmenyse nurodytos šabloninės priemonės, kurios yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįstos realiais argumentais, skaičiavimais ar pritaikymu konkrečiai įmonės situacijai. Metmenyse nėra pateikiama jokių planuojamų lėšų skaičiavimų, sutarčių vykdymo analizės ir kitų duomenų, iš kurių galima būtų net preliminariai įvertinti įmonės galimybes išspręsti faktiškai nemokumo situaciją. Todėl, apelianto teigimu, įmonė neturi jokio realaus ir pagrįsto plano kaip išvengti bankroto situacijos. AB „Akmena“ egzistuoja bankrotinė situacija, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo bei netaikė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, apeliantas yra esminis AB „Akmena“ kreditorius, todėl teismas, vertindamas galimybę iškelti restruktūrizavimo bylą, privalėjo atitinkamai įvertinti ir apelianto nuomonę. Byloje nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo suteikti įmonei restruktūrizavimo prioritetą. Tokio prioriteto taikymas negali būti pateisinamas vien tik įmonės darbuotojų skaičiumi, nes neturint realios galimybės įveikti nemokumo būsenos, įmonė nebus pajėgi užtikrinti ir savo darbuotojų skaičiaus. Be to, įmonė turi didelių įsipareigojimų Sodrai, kas leidžia manyti, kad, nepaisant darbuotojų skaičiaus, jų interesai nėra užtikrinami.

Ieškovas AB „Akmena“ direktorius D. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir byloje apklaustų asmenų argumentus, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja pagrindas kelti AB „Akmena" restruktūrizavimo bylą. Teismas išsamiai pasisakė bei atliko Metmenų turinio vertinimą. Metmenyse nurodytos pakankamai konkrečios priemonės mokumui atgauti: marketingo kaštų mažinimas ir veiklos optimizavimas, numatomas darbuotojų skaičiaus mažinimas; planuojamas veiklos plėtimas; gamybos ir pardavimo apimčių didinimas; galimybė su IKEA pasirašyti ilgalaikį 5 metų kontraktą, optimizuoti žaliavos tiekimo kainas ir kt., kas pagrindžia, kad AB „Akmena“ nurodytos ekonominės priemonės, komercinių tikslų pasiekimo būdai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs tam, jog galima būtų spręsti apie tikėtinai teigiamas įmonės restruktūrizavimo proceso perspektyvas. Be to, restruktūrizavimo bylos kėlimo stadijoje negalima reikalauti iš pareiškėjo, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.AB „Akmena“ ne tik nurodė Metmenyse sau keliamus tikslus, bet ir dalį tikslų spėjo įgyvendinti, pasiekdama palankių susitarimų su produkcijos pirkėju IKEA, kas leis įgyvendinti saugaus pelningumo lūžio taško siekiamybę. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva. Teismo padaryta rašymo klaida, nurodant įsipareigojimų sumas litais, o ne eurais, nedaro įtakos teismo vidiniam įsitikinimui bei sprendimui. Tiek pareiškėjas, tiek teismas pripažino, jog įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau įmonė yra moki, nes neturi skolų savo darbuotojams (moka darbo užmokestį 176 darbuotojams), perka žaliavas gamybai, nestabdant veiklos vykdo gamybą, vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl pagamintos produkcijos apimčių, pagal savo galimybes dengia įsiskolinimus kreditoriams, taip pat ir apeliantui. Turto vertės nedidėjimą lėmė tai, jog dauguma įmonės turto vienetų apskaitos prasme yra nusidėvėję, nebeturintys balansinės vertės, tačiau šie turto vienetai yra naudojami įmonės kasdienėje veikloje. Apskaitos prasme nudėvėti arba baigiami nudėvėti turto vienetai rinkoje turi visiškai kitą vertę. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buhalterine prasme nusidėvėjęs turto vienetas gali suteikti ir suteikia visiškai kitokią vertę gamyboje. Apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad įmonė nenaudoja balansinės vertės nebeturinčių gamybos priemonių kasdieninėje veikloje bei buhalterine prasme nusidėvėjęs turto vienetas nesuteikia kitokios vertės gamyboje. AB „Akmena“ balanse įrašytą ilgalaikį turtą įvertinus tikrąja rinkos kaina, ilgalaikio materialaus turto vertė sudaro 892 208 Eur (pastatai ir statiniai 313 702 Eur, žemė 202 000 Eur, mašinos ir įrengimai 376 506 Eur). AB „Akmena“ pateiktame balanse daugelis turto vienetų yra nusidėvėję ir neturintys balansinės vertės, įmonė naujai neatliko turto perkainojimo ir neformavo turto perkainojimo rezervo, todėl balanse nurodyta turto vertė neatspindi tikrosios rinkos vertės. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo UAB „DTE & Co“ patvirtino, kad nuvertėjęs ir buhalterinės vertės neturintis turtas yra naudojamas gamyboje. Minėta įmonė bendradarbiauja su AB „Akmena“, todėl gebėjo įvertinti susidariusią situaciją. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl AB „Akmena“ bendradarbiavimo galimybių su IKEA. Atsakovas yra gamintojas, kuris tiekia prekes IKEA, jam suteiktas gamintojo kodas 22300, o gamintojai neturintys tokio kodo negali teikti produkcijos IKEA. Kadangi iki 2008 m. rugsėjo mėnesio AB „Akmena“ buvo viena iš SBA grupės įmonių, produkciją visos SBA baldų grupės įmonės pardavinėdavo IKEA per UAB „SBA baldų kampanija“. Atsakovas produkciją užsakovui IKEA gamino ir būdama SBA grupės įmone. 2008 metais dėl pasikeitusių rinkos sąlygų IKEA nutraukė kontraktą su atsakovu, naujas kontraktas sudarytas 2011 m., pagal kurį produkcija buvo parduodama per UAB „SBA baldų kompanija“, tačiau gamintojas buvo atsakovas.Teismui pateiktos verslo ataskaitos, iš kurių matyti, kad vedamos derybos su IKEA dėl UAB „SBA baldų kompanija“ pakeitimo į UAB „DTE & Co“, su kuria AB „Akmena“ turi sudariusi ilgalaikę sutartį dėl įmonės produkcijos pirkimo-pardavimo, kuri tiekiama IKEA. Be to, iš verslo ataskaitų matyti, kad yra numatytas atsakovo gaminamos produkcijos užsakymų augimas, kas patvirtina aplinkybę, kad įmonė turi tiesioginį bendradarbiavimą su IKEA ir yra galimybė padidinti įmonės produkcijos pardavimus, kurie jau 2014 m. buvo padidėję 3,2 proc. Atsakovo veiklos atgaivinimo, pajamų gavimo perspektyvos yra gana realios, nes jos remiasi įmonės pagrindinės veiklos - medžio baldų gamybos atlikimu, įmonė turi nemažą įdirbį, vykdo ir ketina tęsti (vykdyti) potencialiai pajamingus projektus. Byloje pateiktas 2015 m. sausio 31 d. kreditorių sąrašas, kuriame nebuvo įmonės darbuotojų, kas patvirtina, kad įmonė geba laiku atsiskaityti su darbuotojais. Tai, jog įmonė vykdo veiklą, perka žaliavas gamybai ir vykdo savo įsipareigojimus, patvirtino trečiojo asmens UAB „DTE & Co“ direktorius, kuris yra ir atsakovo kreditorius, pateiktos verslo ataskaitos su IKEA. Atsisakymui iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. AB „Akmena“ atitinka visas ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytas sąlygas, turi galiojančias produkcijos tiekimo sutartis, pagal sutartį su užsakovu yra didinamos gamybos ir produkcijos pardavimų apimtys, pasiekti susitarimai dėl kai kurių produkcijos vienetų pardavimo kainų padidinimo. 2014 m. kovo 12 d. Europos Komisija priėmė rekomendaciją dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą, kurio pagrindinė idėja yra suteikti pirmenybę kuo ankstyvesniam perspektyvių įmonių restruktūrizavimo procesui, o ne bankrotui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas. Jeigu yra galimybė atkurti įmonės mokumą, restruktūrizavimo byla tokiai įmonei keltina nepaisant to, kad Metmenims pritaria ne visi įmonės kreditoriai. Vien dėl vieno kreditoriaus nepritarimo Metmenims būtų neteisinga atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą ir ginti tik šio kreditoriaus (apelianto) interesus, juolab, kad jo reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka.

Trečiasis asmuo UAB „DTE & Co“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

UAB „DTE & Co“ vykdo derybas su IKEA ir siekia pakeisti apeliantą tiekiant produkciją IKEA, nes apeliantas nebeturi intereso vykdyti įsipareigojimų pagal 2011 m. sudarytą sutartį su IKEA. UAB „DTE & Co“ nuo 2009 m. balandžio 1 d. yra sudariusi su atsakovu ilgalaikę sutartį, kurios pagrindu atsakovas gamina ir parduoda gaminius UAB „DTE & Co“. Derybos su IKEA vyksta dalyvaujant atsakovui kaip gamintojui, kuriam suteiktas numeris 22300, bei kartu derinami produkcijos pateikimo kiekiai. Pagal preliminarų pristatymų augimo planą 2015 m. numatytas galimas gaminio BEKVAM augimas 30 %, gaminio FORHOJA augimas apie 25%. Nurodytų gaminių gamintojas yra būtent atsakovas.Nepagrįstas apelianto argumentas, kad verslo ataskaitos negali būti laikomos įrodymu, pagrindžiančiu AB „Akmena“ ir IKEA susitarimus dėl produkcijos gamybos apimčių keitimo, nes apeliantas nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, kad tokio susitarimo su IKEA nėra. Metmenyse nurodytos pakankamai konkrečios priemonės mokumui atgauti: marketingo kaštų mažinimas ir veiklos optimizavimas, numatomas darbuotojų skaičiaus mažinimas; planuojamas veiklos plėtimas; gamybos ir pardavimo apimčių didinimas; galimybė su IKEA pasirašyti ilgalaikį 5 metų kontraktą, optimizuoti žaliavos tiekimo kainas ir kt., kas pagrindžia, kad atsakovo nurodytos ekonominės priemonės, komercinių tikslų pasiekimo būdai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, pagrįstai sprendė, kad įmonės restruktūrizavimas yra galimas. Apeliantas nepateikė motyvuotų argumentų, kurie atskleistų ir pagrįstų, jog teismo įvertinti Metmenys neatitinka nurodytų kriterijų ar teismas, juos vertindamas, būtų pažeidęs ĮRĮ ar įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi teismas nustatė, kad įmonės finansiniai sunkumai gali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu, Metmenyse nurodytos priemonės yra realiai įgyvendinamos, ekonomiškai pagrįstos, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti įmonės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą, todėl pagrįstai iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. liepos 1 d. gautas apelianto UAB „SBA baldų kompanija“ pareiškimas dėl atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties atsisakymo. Apeliantas nurodė, kad jam yra žinomos visos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, įskaitant ir numatytas CPK 293 straipsnio 4 punkte.

Atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Vadovaujantis CPK 308 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu, atskirąjį skundą padavęs asmuo turi teisę jo atsisakyti iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliantas pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, nenustatė, kad atskirojo skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 308 str. 1 d., 338 str.).

Apeliantas nurodė, kad jam yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės (CPK 111 str. 3 d.). Nagrinėjamo pobūdžio bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl esant pagrindui manyti, kad atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarauja viešajam interesui, atsisakymas gali būti nepriimtas. Tačiau šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad, nepaisant nemažo atsakovo kreditorių rato, tik apeliantas nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir yra pateikęs atskirąjį skundą. Įmonėje dirba santykinai didelis skaičius darbuotojų, kurie, anot atsakovo, galėtų labiau nukentėti neiškėlus restruktūrizavimo bylos nei ją iškėlus. Todėl daryti išvadą, kad atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarautų viešajam interesui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos priimti apelianto atsisakymą nuo atskirojo skundo.

Priėmus apelianto atsisakymą nuo atskirojo skundo, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 308 straipsnio 2 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto uždarosios akcinės bendrovės „SBA baldų kompanija“ atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal uždarosios akcinės bendrovės „SBA baldų kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, nutraukti.