Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-26 · Civilinė byla Nr. e2A-58-252/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-18Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-26
Bylos Nr.
e2A-58-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-01044-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
L. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-58-252-2017

Aleksandras Jakubovskis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-01044-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ir atsakovo L. K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo pagal A. A. ieškinį L. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir pagal L. K. priešieškinį A. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-242/2017,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. A. kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16-242/2014 patvirtintos ieškovės ir atsakovo taikos sutarties dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sąlygas ir nustatyti, kad atsakovas L. K. nepilnametės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui vietoje minėta nutartimi nustatyto 86,87 Eur išlaikymo dydžio mokės po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, pradedant nuo bylos teisme iškėlimo dienos, pinigus sumokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į A. A. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke.Ieškovė nurodė, kad su dukra gyvena Vokietijoje. Šalių dukrai A. K. yra suėję (duomenys neskelbtini) metų, jos poreikiai nuo 2014 m. yra išaugę. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, nes augina su sutuoktiniu jų bendrą mažametį vaiką. Atsakovo amžius, turima kvalifikacija, galimybės užsidirbti leidžia objektyviai priteisti iš jo ieškovės prašomą išlaikymą dukrai ir taip užtikrinti jos vystymuisi būtinųjų sąlygų sudarymą. Pabrėžė, kad prašomą išlaikymo dydį ji iš dalies pagrindė pateikta išlaidų dukrai sąmata. Be to, atkreipė dėmesį, kad būstas vaikui yra suteiktas tik jos ir dabartinio jos sutuoktinio pastangomis – mokant banko paskolą. Atsakovas L. K. pateiktu priešieškiniu A. A., prašė pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16-242/2014 patvirtintos ieškovės ir atsakovo taikos sutarties dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sąlygas dalyje dėl L. K. bendravimo su jo dukra, tačiau 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio metu šio savo priešieškinio atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16-242/2014 patvirtintos A. A. ir L. K. taikos sutarties dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sąlygas, nustatant, kad vaiko tėvas atsakovas L. K. nepilnamečio vaiko A. K., išlaikymui mokės po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. K. pilnametystės, pradedant nuo šio sprendimo priėmimo dienos, pinigus sumokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą vietoje teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinto šalių sutarto 86,87 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį. Nutraukė civilinę bylą dalyje pagal L. K. priešieškinį A. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Priteisė iš L. K. A. A. naudai 38 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nutarė išieškoti iš L. K. į valstybės biudžetą 7,89 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Apylinkės teismas atsižvelgęs į šalių nepilnametės dukros amžių, į tai, kad ji lanko mokyklą, papildomai mokosi vokiečių kalbos, taip pat mokosi muzikos mokykloje, sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti anksčiau nustatyto išlaikymo dydžio akivaizdžiai nepakanka. Teismas taip pat vertino ieškovės A. A. turtinę padėtį ieškinio pateikimo metu kaip iš esmės pablogėjusią, nes ieškovė su vaiku gyvena Vokietijoje, nedirba, sudarė santuoką ir dabartiniu metu augina dar vieną mažametį vaiką. Todėl pasisakė, kad ieškovės prašymas padidinti sutartą vaiko išlaikymo dydį yra teisėtas ir pagrįstas.Spręsdamas priteistino išlaikymo dydį teismas atsižvelgė tiek į nepilnametės A. K. išlaikymo išlaidų sąmatą, ieškovės finansines galimybes, tiek į sudėtingą atsakovo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad jis nedirba pagal darbo sutartį, o užsiima individualia veikla, kuri negarantuoja pastovių pajamų gavimo, turi sveikatos problemų, neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bei į tai, kad dabartiniu metu šalių vaikas kartu su ieškove gyvena užsienio valstybėje - Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Įvertinęs, kad vaikas užsienio valstybėje gyvena ieškovės iniciatyva, nors duomenų, kad atsakovas tam prieštaravo nėra, teismas sprendė, jog ieškovė turi pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikui tenkinant jo poreikius, nei atsakovas, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir padidino šalių taikos sutartimi sutarto atsakovo teikiamo vaiko išlaikymo dydį iki 190 Eur per mėnesį, kas atitinka pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, nustatant padidinto išlaikymo mokėjimo pradžią nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio priėmė ir bylą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo nutraukė. Teismas nusprendė CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu grąžinti atsakovui 75 procentus sumokėto už priešieškinį žyminio mokesčio sumos - 30,75 Eur.Teismas nurodė, kad ieškovę atstovavęs advokatas prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikė, o procesinius dokumentus ruošęs juristas teikė ieškovei teisines paslaugas kaip asociacijos narei ir nors sutartyje nurodyta, kad už šias paslaugas gali būti atsiskaitoma atskiru šalių susitarimu, tokio susitarimo pateikta nebuvo, o pateiktų šios Teisinių paslaugų asociacijos, kurios vienintelis veiklos tikslas yra ginti asociacijos narių ir kitų asmenų interesus ir atstovauti jiems teisme, įstatų 2 punkte nurodoma, kad asociacija teikia teisines paslaugas už atlyginimą arba nemokamai. Todėl teismas sprendė, kad nurodytas juristas negali būti laikomas tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir dėl šios priežasties ieškovės jam sumokėtų lėšų teismas nepripažino išlaidomis advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir jų iš atsakovo ieškovės naudai nepriteisė.Ieškovės išlaidas už dokumentų vertimus iš vokiečių kalbos teismas pripažino būtinomis bei pagrįstomis ir atsižvelgęs į ieškovės teismo patenkintų reikalavimų dalį - 63 procentus priteisė šių išlaidų dalį iš atsakovo. Atitinkamai teismas nusprendė iš atsakovo išieškoti ir dalį procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. 1,56 Eur valstybei.Teismas pasisakęs, kad CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Todėl iš atsakovo nusprendė išieškoti 37,08 Eur žyminio mokesčio - 3 procentus nuo priteisto papildomo išlaikymo metinės 1236 Eur sumos. Sprendime teismas nurodė, kad L. K. grąžintina 30,75 Eur sumokėto už priešieškinį žyminio mokesčio, iš jo į valstybės biudžetą išieškotina 37,08 Eur žyminio mokesčio nuo priteisto papildomo išlaikymo metinės sumos ir 1,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 38,64 Eur. Todėl teismas iš išieškotinos į valstybės biudžetą 38,64 Eur sumos atėmė grąžintino žyminio mokesčio sumą – 30,75 Eur ir nusprendė išieškoti į valstybės biudžetą 7,89 Eur. 2017 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė Ignalinos rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir prašė iš atsakovo priteisti jai 309,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti iškart po parengiamojo posėdžio, todėl nebuvo pateikti visi įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teigė patyrusi 200 Eur atstovavimo išlaidų, ką patvirtina 2017 m. gegužės 9 d. teisinių paslaugų sutartis su advokatu ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas, be to 2017 m. gegužės 9 d. ieškovė vykdama į teismo posėdį patyrė išlaidų, kurias sudaro - 75,98 Eur lėktuvo iš Frankfurto į Vilnių ir atgal bilietų kaina ir 33,09 Eur išlaidos degalams kelionei iš Druskininkų į Ignaliną ir atgal. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomu sprendimu priteisė iš L. K., A. A. naudai 194,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ištaisė rašymo apsirikimą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-33-242/2017 rezoliucinėje dalyje nurodant, jog „Priteisti iš L. K. A. A. naudai 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų“.Papildomame sprendime teismas konstatavo, kad teismas išsprendė ne visų bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl yra pagrindas priimti papildomą teismo sprendimą.Teismas pasisakė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės atstovas advokatas E. L. kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikė įrodymus dėl teisinių paslaugų suteikimo atstovaujant teisme ieškovę A. A. civilinėje byloje Nr. e2-33-242/2017 bei kelionės išlaidas (viso 309, 07 Eur) patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad šios išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų ir CPK 93 straipsnio pagrindu turi būti išieškotos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Be to, teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-242/2017 rezoliucinėje dalyje padaryta rašybos klaida ir neteisingai nurodyta A. A. pavardė. Todėl, teismas, 2017 m. rugpjūčio 18 d. priimtame sprendime padarytą klaidą vertindamas kaip aiškų rašymo apsirikimą, jį nusprendė ištaisyti, minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant, jog „Priteisti iš L. K. A. A. naudai 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų“. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovė A. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad L. K. nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymui mokės po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos. Nurodo, kad neginčija teismo padidintos išlaikymo sumos, bet mano, kad teismas nustatydamas, jog padidintas išlaikymas mokamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo ieškinio padavimo, neteisingai aiškino CK 3.200 ir 3.201 straipsnių normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką. Nuo ieškinio padavimo iki sprendimo priėmimo yra praėję 8 mėnesiai, todėl atsižvelgiant į padidintą išlaikymo dydį susidaro 825 Eur suma. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad A. A. ieškinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas priteisti 190 Eur išlaikymą būtent nuo ieškinio padavimo pradžios. Ieškovė taip pat neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo padidinimo. Atsakovo nuomone, teismas negalėjo peržengti ieškinio ribų ir priteisti ieškovei to ko ji neprašė. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi, todėl nėra pagrindo nukreipti teismo sprendimo galiojimą į praeitį. Atsakovas L. K. pateikė du apeliacinius skundus. Vienu iš jų L. K. prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33-242/2017 ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad nors teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau ieškinį tenkino iš dalies padidindamas išlaikymo sumą daugiau nei dvigubai iki 190 Eur per mėnesį. Atsakovas pažymi, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, gauna pajamas tik iš individualios veiklos ir jos per 2015 m. sudarė 10 80,77 Eur, t.y. 90,06 Eur per mėnesį. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad jo gyvenamojoje vietovėje – Ignalinos rajone yra vienas didžiausių Lietuvoje nedarbo lygių, todėl susirasti pastovų papildomą darbą yra sudėtinga. Teigia, kad atsižvelgiant į jo turtinę padėtį teikti teismo nustatytą 190 Eur išlaikymą jis neturi galimybių, taip pat neturi turto kurį galėtų parduoti ir iš dalies yra išlaikomas savo tėvų. Apeliantas teigia, kad šiuo metu, pasiskolindamas iš tėvų jis galėtų teikti ne didesnį nei 100 Eur išlaikymą. Mano, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Atsakovo vertinimu, netikslinga iš jo priteisti didesnę nei 120 Eur dydžio sumą, kadangi tai apsunkins jo finansinę būklę, jo sąskaitos bus areštuotos, jam bus sudėtingiau vykdyti individualią veiklą, o tai apribos ateityje galimybes gauti didesnes pajamas, kurios būtų skirtos vaiko išlaikymui. Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktiką nepilnamečių išlaikymo bylose ir tvirtina, kad šiuo atveju, teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį nulemiančias faktines aplinkybes bei jo sveikatos būklę, kuri jam užkerta kelią faktiškai susirasti bet kokį net ir nekvalifikuotą darbą. Atsakovas dėl turimų sveikatos problemų patiria papildomų išlaidų vaistams. Teismas nepagrįstai vadovavosi vieninteliu kriterijumi sprendžiant ginčo klausimą - minimalios algos dydžiu.Pažymi, kad ieškovės su jų dukra gyvenamoji vieta Vokietijoje ir ieškovės turimas papildomas išlaikytinis neturi sukelti neigiamų padarinių atsakovui. Tai, kad ieškovė sudariusi santuoką yra gavusi būsto paskolą rodo, kad jos turtinė padėtis yra pagerėjusi nuo 2014 m. ir teismas ieškovės finansinę padėtį kaip pablogėjusią vertino nepagrįstai. Teigia, kad ieškinyje nurodytos išlaidos dukros išlaikymui nėra pagrįstos leistinais įrodymais, o tik ieškovės samprotavimais, įtraukiant nepagrįstas išlaidas, o kai kuriuos dokumentus ne visiškai išverčiant iš vokiečių kalbos, taip apsunkinant atsakovo teisę į gynybą, pažeidžiamas CPK 11 straipsnyje įtvirtintas valstybinės kalbos principas. Pabrėžia, kad teismo sprendime yra viena kitai prieštaringų išvadų, todėl jis ir dėl šios priežasties negali būti laikytinas teisėtu, juolab, kad ieškovė neįrodė nei išaugusių vaiko poreikių fakto, nei aplinkybių, kad pablogėjo jos turtinė padėtis, todėl teismo sprendimas privalo būti keistinas mažinant teismo priteistą išlaikymą iki 120 Eur per mėnesį.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo nurodytos stuburo ir žarnyno ligos yra būdingos daugeliui žmonių ir neužkerta galimybės rasti geriau apmokamo darbo. Atsakovui darbingumo sumažėjimas nebuvo nustatytas. Jis verčiasi kinezeterapija, atlieka masažą, kas reikalauja intensyvių fizinių pastangų. Ieškovė abejoja atsakovo deklaruotų pajamų, gautų iš individualios veiklos, objektyvumu, kadangi esant tokioms pajamoms veikla būtų akivaizdžiai nuostolinga ir ją tęsti nebūtų prasmės. Ieškovės nuomone, atsakovas nededa jokių protingų pastangų gauti didesnes pajamas ir užtikrinti dukters poreikius. Jis turi galimybę išvykti į didesnius miestus ar užsienį, tačiau to nedaro. Pabrėžia, kad ieškovės santuokoje gimė sūnus M. A., t.y. šeimoje atsirado dar vienas išlaikytinis. Tuo tarpu atsakovas išlaikytinių neturi. Ieškovė gauna 536 Eur pašalpų už vaikus, o atsakovo argumentai, kad jos gerą turtinę padėtį rodo didelė būsto paskola yra nelogiški. Skoliniai įsipareigojimai patvirtina, kad ieškovės šeima neturėjo lėšų būstui įsigyti. Ieškovė sumažindama ieškinio reikalavimus prisiėmė didesnę vaiko išlaikymo naštą. Teismas padidindamas periodines išmokas iki 190 Eur nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kad atsakovas tokio išlaikymo teikti negali. Kitu apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33-242/2017 ir priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu jau yra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų klausimą, jas priteisdamas pagal byloje esančius dokumentus, gautus iš ieškovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme momento. Mano, kad ieškovė nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimu, turėjo teikti apeliacinį skundą CPK III dalies XVI skyriaus numatyta tvarka, o ne teikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teigia, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė. Ieškovės advokato motyvas, jog byla pradėta nagrinėti iš karto po parengiamojo posėdžio neatleidžia nuo pareigos pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iki teismo posėdžio pradžios. Juolab, kad byla nagrinėjama nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, išnagrinėta 2017 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje, o sprendimas paskelbtas tik 2017 m. rugpjūčio 18 d., todėl neaišku, kodėl advokatas nesiėmė jokių veiksmų ir neteikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų iki teismo sprendimo paskelbimo. Mano, kad ieškovės išlaidos skrydžiui šiuo atveju negali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, kadangi ieškovė turėjo tinkamą atstovą byloje (Teisinių paslaugų asociacijos teisininką, vėliau ir advokatą), jos dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu. Mano, kad tokiu būdu ieškovė pasielgė nesąžiningai ir tiesiog padengė savo kelionės į Lietuvą kitais tikslais nei teismo posėdis išlaidas. Nurodo, kad papildomo sprendimo dalis dėl rašymo apsirikimų ištaisymo yra neteisėta ir naikintina. Rašymo apsirikimai nėra laikytini esminiais bylos klausimais, todėl sprendžiami nutartimi. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos proceso normos reglamentuojančios skirtingus institutus ir nustatančios teisę šalims skirtingus terminus skųsti bei nustatančios skirtingus teismo priimamų procesinių dokumentų reikalavimus. Atsiliepimu į šį atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. papildomą sprendimą. Nurodo, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo teikiamas pradiniame ieškinyje. Bylos pasirengimas užsitęsė, iš parengiamojo posėdžio iškart buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, iki to momento nebuvo žinoma galutinė išlaidų apimtis, todėl įrodymai dėl galutinių dydžių nebuvo pateikti. Pažymi, kad ieškovė dalyvavo 2017 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje, jos atvykimas iš Vokietijos buvo nulemtas jos interesų dalyvauti teismo procese. Tuo labiau, jog jos atstovas buvo pripažintas netinkamu. Todėl išlaidos skrydžiui pagrįstai pripažintos bylinėjimosi išlaidomis. Mano, kad aplinkybė, jog rašymo apsirikimas buvo ištaisytas ne nutartimi, o papildomu sprendimu, kuriuo buvo sprendžiamas neišspręstų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo klausimas, negali būti vertinamas kaip procesinių teisės normų pažeidimas dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų

Apeliantė nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu padidinto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai mokėjimo pradžios momentu – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie apeliacinio skundo argumentai ginčo situacijoje yra visiškai pagrįsti. Nors modifikuotos išlaikymo prievolės, kaip šiuo atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo pradžios momentas CK normomis nereglamentuojamas, tačiau pareiškus CK 3.201 straipsnio pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama kokio teisino rezultato juo siekiama, t. y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju, kaip yra nagrinėjamoje byloje, galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas prieštarautų kasacinio teismo praktikai ir sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014).Apelianto argumentai, susiję su ieškinio ribų galimu peržengimu tenkinant nutarties 45 punkte nurodoma ieškovės reikalavimą, ar, kad nebuvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę – dėl laikino išlaikymo priteisimo yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnametei dukrai pateikė 2016 m. gruodžio 1 d., be kita ko, skirtingai nei teigia atsakovas ieškinyje suformulavusi ir reikalavimą padidintą išlaikymą periodinėmis išmokomis mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, todėl apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniais skundas atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, byloje surinktų duomenų, susijusių su šalių turtine padėtimi ir vaiko poreikiais vertinimu bei papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidų ir klaidų taisymo klausimų išsprendimu. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalių dukrai – A. K. išlaikymo dydis – 86,89 Eur (300 Lt) buvo nustatytas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Skundžiamu sprendimu apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, A. K. teikiamą išlaikymą padidino iki 190 Eur. Ieškinys iš esmės grindžiamas esminiu vaiko poreikių pasikeitimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai po to, kai jai buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė, ir tai teikia pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. A. K. yra beveik (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitė su motina, jos sutuoktiniu ir jų bendru sūnumi, gyvena Vokietijoje. Bylos duomenimis ji lanko mokyklą, papildomai mokosi vokiečių kalbos, taip pat mokosi muzikos mokykloje. Muzikos mokyklos užsiėmimai ir papildomos vokiečių pamokos per savaitę yra mokamos. Ieškovė teismui pateikė įrodymus - sąskaitas, informacinius raštus ir kt. pagrindžiančius ieškinio priede – „Išlaikymo išlaidų sąmata“ nurodomas išlaikymui būtinas lėšas, į kurias įtrauktos lėšos ne tik tiesioginiams vaiko poreikiams tenkinti, bet ir būstui, baldams, kelionėms pas vaiko tėvą, nepilnametei būtinomis komunikacijos priemonėmis aprūpinti. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju detaliai išanalizavo ir įvertino ieškovės nurodytų išlaidų šalių dukros poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaiko sveikatos priežiūrai, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, privalomoms pirkti ugdymo priemonėms ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į vaiko amžių, šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (išlaikymo išlaidų sąmatą), su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Kolegija nenustatė byloje pateiktų įrodymų, susijusių su vaiko poreikių padidėjimu, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų, o atsakovas nors ir išsakė nesutikimą šiuo klausimu, tačiau niekaip nepaneigė išaugusių nepilnametės dukros poreikių fakto. Atsakovas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokias išlaidas (išlaidų grupes) nepilnametės dukros būtiniesiems poreikiams tenkinti jis laiko nepagrįstomis. Apelianto abstraktūs samprotavimai apie tai, kad ieškovė nepagrindė nepilnametės dukros poreikių padidėjimo, o pateikti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertintini kaip atsakovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad šalių dukra su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Apelianto vertinimu aplinkybė dėl dukros gyvenamosios vietos užsienyje ir atitinkamai didesnių pragyvenimo kaštų neturėtų bloginti jo padėties. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienyje. Kai vaikas į užsienio valstybę išvežamas gyventi abiejų tėvu sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius naštą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nors apeliantas neišreiškė prieštaravimų dėl dukros išvykimo gyventi į Vokietiją, tačiau įvertinus tai, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta Vokietijoje nustatyta motinos iniciatyva, pagrįstai sprendė, kad būtent ieškovei ir tenka pareiga teikti didesnį išlaikymą dukrai ir atitinkamai orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikė ne ieškovės reikalaujamą išlaikymo dydį, kuris beje bylos nagrinėjimo metu buvo ženkliai sumažintas (nuo 368 Eur iki 250 Eur) minimalią mėnesio algą išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą. Teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamo dukrai teiktino išlaikymo dydžio, skirtingai nei argumentuoja atsakovas atsižvelgė ne tik į ieškovės pateiktą išlaikymo išlaidų sąmatą, bet ir į sudėtingą atsakovo turtinę padėtį ir vertino visus jo pateiktus duomenis, tiek susijusius su gaunamomis pajamos, tiek su sveikatos problemomis ir prašomą priteisti išlaikymo dydį ženkliai sumažino. Šiuo atveju, išlaikymo didinimo pagrindas buvo siejamas su nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu, o ne vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu, argumentai dėl ieškovės turtinės padėties pablogėjimo šiuo atveju nebuvo vertinti. Todėl nors teismas ir pasisakė apie ieškovės pasikeitusią šeimyninę padėtį – gimusį sūnų, kurį ji turi pareigą išlaikyti su savo sutuoktiniu, tačiau aplinkybę, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu yra nedarbinga, nes augina su sutuoktiniu bendrą vaiką, vertino kaip nereikšmingą ginčo klausimui, kita vertus, apeliantas be pagrindo akcentuoja, kad ieškovei su sutuoktiniu įsigijus būstą už banko kreditą turtinė padėtis yra pagerėjusi. Išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas prieš beveik ketverius metus. Per šį laikotarpį akivaizdu, kad jos poreikiai padidėjo, ji lanko mokyklą, sėkmingai integracijai užsienio valstybėje ji lanko papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., be to, kito ir ieškovės šeimyninė padėtis – ji ištekėjo, susilaukė dar vieno vaiko, kurį privalo išlaikyti, per tokį laikotarpį kinta ir maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis (86,89 Eur) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius ir nors atsižvelgė į ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), tačiau pagrįstai A. K. išlaikymo sumą padidino ne iki ieškovės nurodomos 250 Eur sumos, bet iki 190 Eur. Atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis jam nesuteikia galimybių teikti didesnio nei 120 Eur išlaikymą. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Kolegijos vertinimu, atsakovas yra darbingo amžiaus, teismui pateiktas medicinos dokumentų išrašas apie jo sveikatos būklę, nepagrindžia, kad dėl sveikatos problemų jis yra nedarbingas ar jam konstatuotas ribotas darbingumas, kompetentingų institucijų nustatytas nedarbingumo lygis. Nors jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jis neturi, tačiau dirba kineziterapeutu, turi atsidaręs masažo kabinetą. Iš į bylą pateikto skelbimo, reklamuojančio jo veiklą, akivaizdu, kad kabinetas yra įsikūręs ne jo gyvenamosios vietos adresu, o kitose patalpose, duomenų, kad šios patalpos būtų suteiktos neatlygintinai byloje nėra, kas įvertinus aplinkybę, kad apeliantas turi ne tik išlaikyti darbo kabinetą, turėtų lėšų savo elementariems poreikiams patenkinti, iki šiol teikė dukrai 86,87 Eur išlaikymą, leidžia abejoti, kad jo gaunamas uždarbis tesiekia vidutiniškai 90 Eur per mėnesį, kaip jis deklaruoja. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas nevisiškai atskleidė gaunamų pajamų dydį bei jo reali finansinė situacija nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo sumą jo nepilnametei dukrai A. K..Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas, įgijęs išsilavinimą, specialybę deda maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Apeliantas, būdamas sveikas (kaip minėta duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, byloje nėra), darbingo amžiaus, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis ieškojo ir negali susirasti savo amžių, sveikatos būklę atitinkančio darbo. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004)Be to, ieškovė savo ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia ne dėl jos, ar apelianto turtinės padėties pasikeitimo, o dėl padidėjusių vaiko poreikių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos įrodymus su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia šalių turtinės padėties įrodymų analize ir išvadomis, kad atsakovas objektyviai pajėgus teikti dukrai 190 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sutinka ir jų nebekartoja. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai teigia atsakovas, ieškovės bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas pagal teismui pateiktus duomenis. T.y. ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 270 Eur (210 EUr už teisines paslaugas) ir už dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Teismas šiuos duomenis vertino ir sprendime pasisakė, kad juristo už teisines konsultacijas patirtų išlaidų (viso proceso metu - 360 Eur) pagrindo pripažinti išlaidomis advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrindo nėra, todėl teismas jų nepriteisė, o teisme ieškovę atstovavęs advokatas E. L., nepateikė prašymo dėl jo atstovavimo išlaidų priteisimo bei išlaidų apskaičiavimo. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir ieškovės kelionės išlaidas, ieškovę atstovavęs advokatas pateikė po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, t.y. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodoma, kad reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos yra 309,07 Eur, kurias sudaro 200 Eur atstovavimo išlaidų teisme, 75,98 Eur už lėktuvo bilietus iš Frankfurto į Vilnių ir atgal ir 33,09 Eur degalams kelionei iš Druskininkų į Ignaliną ir atgal.Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovę civilinėje byloje būtent nuo reikalaujamų išlaidų susidarymo 2017 m. gegužės 9 d., atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Taigi laikytina, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai buvo atstovaujami tinkamai (CPK 55 str., 56 str. 1 d. 1 p.). Parengiamasis posėdis vyko 2017 m. gegužės 9 d. ir rugpjūčio 3 d. Pastarojo parengiamojo posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka šalims apsvarstyti taikos sudarymo galimybes, po ko, grįžus į teismo posėdžio salę šalims ir nurodžius, kad taikai susitarti nepavyko, buvo pereita į teismo posėdį. Tačiau ieškovės atstovas jokių duomenų apie bylinėjimosi išlaidų dydį teismui neteikė, o baigiamųjų kalbų metu jis teišsakė prašymą priteisti ir ateities bylinėjimosi išlaidas, kartu nepateikiant jokių konkrečių duomenų kokios jau yra patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš prie prašymo priimti papildomą sprendimą pateiktų dokumentų matyti, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymo data yra 2017 m. gegužės 9 d. Prašymas dėl papildomo sprendimo būtent dėl bylinėjimosi išlaidų, pridedant naujus įrodymus, ieškovės atstovas pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 22 d., t.y. po sprendimo priėmimo. Skirtingai nei nurodo ieškovės atstovas, jokių objektyvių kliūčių dėl ko jis nuo šių išlaidų susidarymo iki sprendimo priėmimo dienos, t.y. daugiau nei tris mėnesius, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo savalaikiu išsprendimu, teismui iš esmės nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas tenkinti tokį ieškovės atstovo prašymą, neturėjo jokio pagrindo. Ieškovė, kaip minėta, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo/turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir terminus, ir priklausančiomis proceso teisėmis naudotis sąžiningai. Šalių pareigą pateikti dokumentus laiku apima bendra CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga rūpintis proceso operatyvumu. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad priimdamas papildomą sprendimą teismas negalėjo ištaisyti sprendime pastebėto rašymo apsirikimo. Papildomas sprendimas yra aukštesnės galios procesinis dokumentas nei nutartis, todėl teismas spręsdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tuo pačiu papildomu sprendimu ištaisydamas pastebėtus rašymo apsirikimus CPK reikalavimų nepažeidė.Kiti apeliacinių skundų argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Atsižvelgus į tai, kad apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl neteisingai nustatyto padidinto išlaikymo priteisimo momento, o ne dėl turtinio reikalavimo – padidinti išlaikymą klausimo, bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme tarp šalių neperskirstomos. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas už atstovavimą patyrė 150 Eur išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), ką patvirtina 2017 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 114 ir turėjo 25 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinio skundo pateikimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimo atmestas, o ieškovės tenkintas, tai jam šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl tenkinus jos apeliacinį skundą tokios išlaidos nepriteistinos. Atsakovas teikė apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, tačiau neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų dėl šio procesinio dokumento parengimo, jokių tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl iš dalies tenkinus šį jo apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16-242/2014 (teisminio proceso Nr. 2-16-3-00388-2013-7) patvirtintos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikos sutarties dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sąlygas, nustatant, kad vaiko tėvas atsakovas L. K. nepilnamečio vaiko A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 190 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko A. K. pilnametystės, pradedant nuo ieškinio pateikimo apylinkės teismui dienos, t.y. 2016 m. gruodžio 1 d., pinigus sumokant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į A. A. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, vietoje teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinto šalių sutarto 86,87 Eur (300 Lt) dydžio išlaikymo per mėnesį.

Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą dalyje dėl ieškovei A. A. priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Birutė JonaitienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė