Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alaus puta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Kaišiadorių rajono PK) 2018 m. kovo 1 d. priemonių planu „Dėl akcizais apmokestinamų prekių nelegalios apyvartos ir alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų išaiškinimo ir užkardymo“ pavesta policijos pareigūnams patikrinti pareiškėją, siekiant įsitikinti, ar nepažeidžiamos AKĮ nuostatos. Departamente 2018 m. kovo 23 d. buvo gautas Kaišiadorių rajono PK Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 19 d. raštas Nr. 20-S-21294 (1.16) dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjai, nes jai priklausančioje parduotuvėje-bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė-baras), galimai padaryti AKĮ pažeidimai.

4.2. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 30 d. Protokole nustatė, kad pareiškėja jai priklausančiame bare parduoda alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. neužtikrina, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Pareiškėjos darbuotoja R. V. 2018 m. kovo 2 d. apie 23.25 val., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) pardavė vieną uždengtą dangteliu plastikinį bokalą su alkoholiniu gėrimu „Trejos devynerios“ (0,5 l talpos, 40 proc. alk. tūrio), kurį pirkėjas iš karto išsinešė iš baro. Šiais veiksmais pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 4 dalies 3 punkto nuostatas. Departamentas 2018 m. gegužės 3 d. surašė pareiškėjai pranešimą dėl bylos nagrinėjimo.

4.3. Departamentas 2018 m. gegužės 24 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino pažeidusią AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes jai priklausančiame parduotuvėje-bare 2018 m. kovo 2 d. darbuotoja R. V. po 20 val. pardavė 20 metų neturinčiam pirkėjui M. L. uždengtą dangteliu plastikinį bokalą su gėrimu „Trejos devynerios“, kurį pirkėjas iš karto išsinešė iš baro. Nutarime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais ­– iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, bei 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikoje draudžiančias parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Nutarimu nuspręsta pareiškėjai už sudėtinį AKĮ pažeidimą skirti artimą sankcijos vidurkiui 360,00 Eur baudą.

AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus, suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.

Pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

Pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Pažymėtina, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-577/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-432-822/2017).

6. Šioje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 360,00 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi byla nagrinėjama iš naujo, teismas šioje situacijoje, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, pasisakys dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo, numatyto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, t. y. aplinkybių, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pareiškėjos darbuotojos R. V. (dabartinė pavardė B.) padaryto pažeidimo, ir įvertins argumentus dėl pareiškėjos kaip juridinio asmens padaryto pažeidimo, pardavus alkoholinį gėrimą asmeniui, jaunesniam nei 20 metų.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs šį ginčą, 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (ABTĮ 57 str. 2 d.). Taip pat tuo, kad teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles; tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Visgi, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, nustatytų administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriomis paneigtas pareiškėjo darbuotojos padaryto administracinio teisės pažeidimo faktas. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos keliamą ginčą, nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl šioje administracinėje byloje tos pačios aplinkybės patvirtina juridinio asmens padarytą pažeidimą, įtvirtintą AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

8. Dėl alkoholio pardavimo išsinešimui ir pardavimo jaunesniam kaip 20 metų amžiaus asmeniui:

8.1. Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

8.2. AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 20 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

8.3. Dėl juridinio asmens, kaip tinkamo AKĮ 18 straipsnyje nurodytų pažeidimų subjekto, kilusiam ginčui aktuali LVAT suformuota praktika, kurioje ne kartą konstatuota, jog juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., LVAT 2009-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., LVAT 2009-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Be to, LVAT 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 nurodė, kad ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016). Juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).

8.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės neigia, kad jos darbuotoja galėjo parduoti alkoholinių gėrimų pirkėjui, jaunesniam nei 20 metų. Pasak pareiškėjos, pati darbuotoja tvirtina, kad ji alkoholinių gėrimų nepardavė ir negalėjo parduoti, kadangi iš kiekvieno pirkėjo ji reikalauja asmens tapatybės dokumentų ir tikrina jo amžių. Pareiškėja remiasi tuo, kad darbuotojos atžvilgiu administracinio pažeidimo byla buvo nutraukta.

8.5. Kaip pasisakė LVAT, šioje byloje teismas turi pasisakyti dėl aplinkybių, nustatytų administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriomis paneigtas pareiškėjos darbuotojos padarytas teisės pažeidimo faktas.

8.6. Prie bylos prijungta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-352-359/2018 (teisminio proceso Nr. 4-20-3-00072-2018-9) medžiaga, kurioje buvo sprendžiamas R. V. (dabartinė pavardė B.) administracinės atsakomybės klausimas dėl to, kad ji 2018 m. kovo 2 d. apie 23.25 val. dirbdama UAB „Alaus puta“ pardavėja, viešoje maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiu, (duomenys neskelbtini) M. L., neturinčiam 20 metų amžiaus, pardavė alkoholinius gėrimus – pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu R. V. (dabartinė pavardė B.), prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, teismui teikė paaiškinimus, kad pirkėjo, kuriam neva pardavė alkoholį, nepažįsta, tačiau yra mačiusi jį ateinantį į parduotuvę. Ji šio vaikino paprašė asmens dokumento ir kadangi vaikinas neturėjo 20 metų, todėl jam alkoholio nepardavė, tačiau alkoholį, supiltą į stiklines, šiam vaikinui nupirko kitas asmuo – pagyvenęs apie 50 metų vyras. Kauno apylinkės teismas, vertindamas minėtus jos paaiškinimus, atkreipė dėmesį, kad pats pirkėjas nurodė priešingai, patvirtindamas, kad nors jis yra 19 metų amžiaus, tačiau perkant jam alkoholį, parduotuvės pardavėja jo dokumento, patvirtinančio tapatybę, neprašė ir jo amžiaus neklausė. Taigi Kauno apylinkės teismas šioje administracinio nusižengimo byloje nesuabejojo tarnybiniame pranešime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikė jas nustatytomis, o byloje nebuvo jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamos R. V. iškeltą versiją, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos darbuotojos kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą, buvo įrodyta. Tačiau Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2018 m. spalio 4 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK 2018 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-653-2018, kuriuo R. V. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną prieš ją nutraukė. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirkėjas M. L., kaip liudytojas, pakeitė savo pirminius parodymus ir teismui pateikė kitą versiją apie tos dienos įvykius, paliudydamas, jog alkoholinius gėrimus pirko ne pats, o paprašė žmogaus buvusio prie gėrimų parduotuvės, t. y. viduje prie durų. Paprašė nupirkti kito asmens, nes nebuvo sulaukęs 20 metų amžiaus, kad galėtų įsigyti alkoholinių gėrimų. Nurodė, kad paprašė nupirkti „Trejų devynerių“, kurios ir buvo nupirktos, įpiltos į puodelį ir atiduotos jam. Paliudijo, kad R. V. jam nepardavė alkoholinio gėrimo.

8.7. Administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apylinkės teismas rėmėsi tuo, kad nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai nepatvirtina, kad R. V. (dabartinė pavardė B.) padarė administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti iš teismo nutarime dėstomų motyvų, esminė aplinkybė tokiai išvada buvo tai, kad teismo posėdžio metu M. L. paaiškino, kad pats alkoholio nepirko, o tai padaryti paprašė nenustatyto vyresnio asmens, o kitų liudytojų parodymai tokios aplinkybės nepaneigė, nes jie nematė, kas vyko parduotuvės viduje, o tik tai, kad M. L. įėjo tuščiomis, o išsinešė tarą su skysčiu, taip pat tuo, kad nebuvo aiškintasi aplinkybė, ar tikrai pirkėjas įsigijo alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“ (kasos aparato duomenys nepaimti), M. L. policijoje norėjo pakeisti parodymus, bet buvo įspėtas dėl atsakomybės ir to nedarė.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo ir teismas nevertino 2018 m. balandžio 19 d. atpažinimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad M. L. atpažino R. V. kaip asmenį, kuris jam pardavė alkoholinį gėrimą (prie atsiliepimo pridėtos medžiagos dalis). Duomenų apie tai, kad M. L. siekė pakeisti parodymus nei administracinio pažeidimo byloje, nei šioje byloje nėra, išskyrus paties M. L. parodymus, teiktus administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, šiuo atveju turėtų būti teikiama pirmenybė pirminiams M. L. parodymams – duotiems iš karto jį sulaikius (2018 m. kovo 2 d.), po to laikantis tokios pat pozicijos surašant protokolą ir skiriant nuobaudą jo atžvilgiu 2018 m. kovo 9 d., o dar vėliau – ir 2018 m. balandžio 19 d. atpažįstant asmenį, kuris jam pardavė alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad M. L. parodymus, kuriais buvo keičiami anksčiau duoti parodymai, teikė 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje, t. y. jau po to, kai R. V. (dabartinė pavardė B.) 2018 m. gegužės 28 d. posėdyje buvo paaiškinusi, kad alkoholį M. L. nupirko kitas asmuo.

Pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, turinčiam licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, keliami aukštesni reikalavimai nei darbuotojui. Taigi sprendžiant atsakomybės klausimą, gali susidaryti situacija, kai darbuotojas nėra nubaudžiamas administracine tvarka, tačiau atsakomybė kyla už veiklos organizavimą atsakingam licenciją turinčiam asmeniui. Pareiškėja skunde teigia, kad nuolat organizuoja darbuotojų susirinkimus, kad užtikrinti AKĮ laikymąsi, ir imasi visų priemonių kontroliuoti darbuotojus, kad šie laikytųsi, detalizavo galimus elgesio modelius. Konkrečių priemonių AKĮ laikymosi kontrolei (pvz., vaizdo stebėjimo) pareiškėja nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu šioje byloje liudytoja teismo posėdžio metu apklausta R. B. (buvusi R. V.) paklausta apie instruktavimą, nurodė, kad visuotinai žinoma, jog negalima parduoti alkoholio asmenims iki 20 metų, taip pat darbdavys yra apie tai yra sakęs žodžiu, bet nenurodė, kad būtų detaliai instruktuota. Taigi nėra įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius apie detalų instruktavimą kaip nepažeisti AKĮ reikalavimų, įskaitant kaip elgtis tuo atveju, kai alkoholio siekia įsigyti 20 metų neturintis asmuo ir prašo vyresnių asmenų jam nupirkti.

Nėra visiškai nuoseklūs ir R. B. (buvusios V.) teikti paaiškinimai bei parodymai: pirminiame paaiškinime 2018 m. kovo 14 d. ji nurodė, kad apskritai nepažįsta M. L., tuo tarpu 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje (administracinio teisės pažeidimo byloje) paaiškino, nors nepažįsta šio asmens, bet pamena, kad šio vaikino paprašė dokumento ir kad alkoholį šiam vaikinui nupirko kitas asmuo.

Kad M. L. įėjo į parduotuvę be gėrimo ir išėjo su juo apie 23.25 val. patvirtina daugybė įrodymų. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK vyriausiojo tyrėjo surašytame 2018 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 37) nurodyta, kad 2018 m. kovo 2 d. jis kartu su kitais vyriausiais tyrėjais ir policijos rėmėju stebėjo parduotuvės prieigas, dalis pareigūnų stebėjimą vykdė iš tarnybinio automobilio, dalis dirbo vilkėdami civilius drabužius. Tos dienos vakare, apie 23.25 val., pareigūnai pastebėjo, kad iš pareiškėjai priklausančios parduotuvės išėjo jaunuolis, kuris išsinešė plastikinį bokalą, uždengtą dangteliu. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje liudytojais apklausti pareigūnai (E. U. ir I. P.), kurie vykdė parduotuvės prieigų stebėjimą. M. L. taip pat neneigė, kad iš parduotuvės išėjo su gėrimu. Pardavėja R. V. (dabartinė pavardė B.) administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat tvirtino, kad alkoholinį gėrimą M. L. įsigijo parduotuvėje (nors ir netiesiogiai – per kitą asmenį). Administracinio teisės pažeidimo byloje dėl šios aplinkybės teismui taip pat nekilo abejonių.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formaliosios sudėties, o tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjo kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (bylai aktualioje įstatymo redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai.

Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo vidinį įsitikinimą, kad šioje byloje, net ir įvertinus tai, kad administracinei atsakomybei pardavėjai R. B. (buvusiai V.) taikyti nepakako neabejotinų įrodymų, reikia daryti išvadą, kad pareiškėja nesiėmė visų reikalingų organizacinių priemonių, kad būtų išvengta AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto pažeidimo. Būtent dėl pareiškėjos nepakankamų priemonių M. L. (gim. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos parduotuvėje (bare) pavyko įsigyti alkoholinį gėrimą neturint 20 metų.

8.8. Pareiškėja teismo posėdžio metu teikė argumentą, kad nėra neginčijamai įsitikinta, kad buvo parduotas alkoholinis gėrimas. Visgi byloje esantys įrodymai – M. L. paaiškinimai iš karto po sulaikymo, M. L. 2018 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir tos pačios dienos nutarime, taip pat tesimo 2018 m. rugsėjo 25 d. posėdžio administracinio teisės pažeidimo byloje metu teikti parodymai ir R. B. (buvusi V.) paaiškinimai apie tai, kad alkoholinį gėrimą M. L. perdavė kitas asmuo – patvirtina, kad M. L. įsigijo alkoholinį gėrimą „Trejos devynerios“ (0,5 l talpos, 40 proc. alk. tūrio) ir iš karto išsinešė iš parduotuvės.

9. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovo skundžiamame Nutarime objektyviai nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Padarytas pažeidimas yra įrodytas tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku turinčiais, leistinais ir vertinant jų visumą patikimais pripažįstamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įrodymai – pirkėjo paaiškinimai, faktų fiksavimo protokolas, tarnybiniai pranešimai neatitiktų objektyvumo kriterijų, būtų gauti neteisėtais būdais ar būtų kitų procesinio pobūdžio pažeidimų juos renkant. Todėl Nutarime pagrįstai konstatuoti pareiškėjos padaryti teisės pažeidimai, t. y. draudimų, nustatytų AKĮ 4 dalies 3 punkte ir 13 punktuose, nesilaikymas.

10.2. Kilusiam ginčui aktualus AKĮ (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) nustatytas teisinis reguliavimas. AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (taigi ir Departamentas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. LVAT formuojamoje praktikoje dėl AKĮ 35 straipsnyje nustatytų terminų yra nurodęs, jog pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys (žr., pvz., 2013-10-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1565/2013, 2009-10-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-926-09). AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesio terminas. Antra vertus, aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti. (žr., pvz., 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1016-525/2018).

10.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs iš Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK medžiagą apie Bendrovės galimai padarytus AKĮ pažeidimus, pareiškėjai Protokolą surašė 2018 m. balandžio 30 d., o Nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmė 2018 m. gegužės 24 d. Atsižvelgiant į AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą ir šio termino eigos pradžią, spręstina, kad Departamentas priimdamas ginčijamą Nutarimą minėtų AKĮ nuostatų nepažeidė, o pareiškėjos argumentai dėl termino naikinamojo pobūdžio ir AKĮ 35 straipsnyje nustatyto 2 mėnesių termino eigos skaičiavimo atmetami kaip nepagrįsti

11. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą darytina išvada, kad skundžiamame Nutarime yra pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja kaip juridinis asmuo, pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 13 punkte įtvirtintus draudimus.

12. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

13. Nenustačius kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Alaus puta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.